Viščiukus skaičiuoja rudenį. O meškiukus? Dėl visa ko nusprendžiau palaukti žiemos, o dabar išsitraukiau skaitliukus. Taigi, dėmesio, dėmesio! Tuoj girsiuos! Šioje nuotraukoje yra trys šiemet į meškiukų biblioteką atsikrausčiusios knygos, prie kurių atsiradimo šiek tiek prisidėjome ir mes su mažuoju skaitytoju:

Ačiū „Debesų ganykloms“, kurios mumis pasitikėjo ir suteikė galimybę iš arčiau pažinti leidybos virtuvę. Tai buvo nuotykis! Vietomis stulbinantis, vietomis varantis į neviltį. Tai juk pirmosios vaikų knygos, prie kurių krapščiausi, tad naujų sumanymų euforiją keitė juodas liūdesys, kai jų įgyvendinti nepavykdavo. Ir didžiulis džiaugsmas, kai viskas susiklostydavo geriau nei planuota.

skaityti toliau…

Vakar iš paštomato parsinešiau labai svarbią knygą. Labai, labai svarbią! Mat su ja mes lauksime Kalėdų. Jei meškiukų bibliotekoje lankotės jau nuo senų laikų, pamenate, kad mes kasmet džiaugiamės Advento skaitiniais. Pernai aš ir jums mėginau mūsų adventines lentynas parodyti bei rūpesčiais pasidalinti. Kokiais rūpesčiais? skaityti toliau…

Vos užgimusi pasuki myriop. Nelengva su tuo susitaikyti, tenka ilgai pratintis prie tos minties – lyg prieš nerdama kištum pirštus į šaltą vandenį (ir neištvėrusi pasuktum į krantą). Gal todėl klasikinėje vaikų literatūroje tiek mirties? Ir gal todėl nepakeliama sunkenybe ir graudumu persunkti Biliūno ir Vienuolio, Lazdynų Pelėdos ir Šatrijos Raganos tomeliai šiandien džiūsta nejudinami atokiose bibliotekų lentynose? skaityti toliau…

Kaip žinia, mažylių mamos ir tėčiai neatostogauja: visą vasarą gano savo pipiriukus, valo košę nuo lubų ir, aišku, skaito atžaloms pačias įdomiausias istorijas. Gal todėl net ir per pačias saldžiausias atostogas leidyklos giliai neįminga. Jei augesniems nieko neišleidžia, tai mažiausiems vis ką nors pasiūlo. O kaip kitaip? Žiū, jau po poros mėnesių šie bus išaugę gerą ketvirtadalį leidyklos asortimento! Norite pasižiūrėti, kokių naujienų liepa prikepė šiems nenuoramoms? O vyresniems? Neriam?

skaityti toliau…

Dar pamenate birželį, bičiuliai? O jau kaitrus buvo! Matyt, net knygos, vasnodamos lapais, išskrido į miškus atsivėsinti. Nedaug jų leidyklos sugaudė, o ir sugaudytos vis daugiau apie miškus, pievas, žvėris ar bent varles pasakojo. Taip ir praleidom liepą – skaitydami apie tai, kaip medžiai draugauja ir pykstasi, kaip perspėja apie pavojų ir rūpinasi mažyliais. Būtume greitai skaitinių pritrūkę, bet knygynus bei bibliotekas galų gale pasiekė ir kelios anksčiau išleistos, tik kažkur klaidžiojusios knygos. Kviečiu pasižiūrėti ir išsirinkti, mat nors negausus vasaros derlius, bet tokių deimančiukų pridygo, kokių ruduo nė nesapnavo!

skaityti toliau…

Atėjo ruduo, ir meškiukų biblioteka vėl prisipildė šnaresių ir šiugždesių. Stumdomos lentynos, dėliojamos knygos, pakuojamos iš bukinistų atkeliavusios dėžės. Kaip to pasiilgau, bičiuliai! Paklausite, ką gi meškiukai veikė visą vasarą? Ogi darbavosi sudarinėdami vieną knygelę. Tai buvo įdomu, pamokoma, siaubinga! Pirmą kartą mėgindama sustyguoti knygos gimimą, padariau visas įmanomas klaidas (ir kelias neįmanomas). Jau maniau, nuo šiol būsiu be galo atlaidi knygų kokybei, bet nieko panašaus. Atvirkščiai – pamojuokite įtūžusiai meškiukų ganytojai, kuri dar griežčiau reikalaus gerų skaitinių! O jei neišgąsdinau, pažarstykime kartu per vasarą knygynuose užderėjusį derlių. Ir išsirinkime pačius geriausius skaitinius.

skaityti toliau…

Sukaito, išdžiuvo balandis, ir knygų upelis išseko – nė trisdešimties gražių knygelių gegužei neatplukdė. O ir tos pačios – vis daugiau perleistos, pakartotos, gal tik truputėlį atnaujintos. Kita vertus, keli perleidimai buvo laukiami net patrepsint. Jau kelis mėnesius mažųjų skaitytojų mamos klausinėjo, ar pagaliau atšliaužė naujas nuostabiojo Erico Carle'o „Labai alkano vikšrelio“ („Alma littera“) tiražas. Nenuostabu – tai viena iš geriausių knygų patiems mažiausiems skaitytojams, be to, apie vikšrelius ir drugelius. Koks gi pavasaris be jų?!

skaityti toliau…

Oi, kaip norime margučius dažyti, daužyti, ridenti ir dovanoti! Bet, va, ligos į biblioteką įsisuko – nėr jėgų šventei ruoštis. Į patalus kamputyje įsirausiam, priegalviais apsikaišome ir skaitome visą dieną, o kartais ir visą naktį, kai per daug skauda užmigti. Po truputį į skaitinius įsipina velykinės temos. Atsimenat, kiek mes knygų šiai šventei prieš porą metų susikrovėme? Nuo to laiko jų dar padaugėjo. Norite žvilgtelėti?

skaityti toliau…

Knygų pasaulis banguoja kaip jūra. Ar nepasitaiko, kad džiugiai nustembat, kai vos ne visos stambesnės leidyklos visai nesitarusios ima ir pasigauna tą patį ritmą – tuo pat metu išleidžia po kelias paveikslėlių knygeles? Arba pažintines knygas vyresniesiems paaugliams? Pasakojimus apie tolimus kraštus ar technikos naujoves pradinukams? Šį kartą šventė atėjo į jaunesniųjų paauglių lentynas. Malonėkite apsižvalgyti.

skaityti toliau…

Yra tokių nepagaunamų knygų – jei vaikų literatūra ypatingai nesidomi, niekada jų nesutiksi: nei knygynuose pamatysi, nei tėvams skirtuose leidiniuose apie jas perskaitysi. O jei kur viena ausimi ir nugirdai, tai vis tiek, žiū, nerasi kur pavartyti. Tokios paslaptingos yra labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ leidžiamos knygos.

Bibliotekininkės mane užjuoks – girdi, tų knygų tiražai tokie, kad nepastebėti jų neįmanoma. Bet juk Fondo leidybos bei platinimo politika unikali! Taip ir gaunasi, kad teoriškai Fondo naujienomis bibliotekos ir mokyklos tiesiog užverčiamos. Praktiškai – su šiomis knygomis susipažinsite tik jei aiškiai žinosite, kur, kada ir ko ieškoti.

skaityti toliau…