Bičiuliai, ar jums svarbu, kad vaikų knygos būtų gražios? Mes su Meškiuku einame dėl gražių knygų iš proto, tikrai tikrai. Galime pasidėti knygą ant stalo ir savaitėmis ja grožėtis. Bet kaip rasti pačias dailiausias, įdomiausiai iliustruotas knygas? Į ką atkreipti dėmesį?
Tai bent metai: šįkart vasario šešioliktą švenčiame uždarytą blynų Lietuvą. „Tautišką giesmę“ užkandame trispalviais sklindžiais, ant Užgavėnių kaukių užsitempiame medicinines, o Morę deginame internetu, svajodami, kada vėl galėsime laisvai keliauti bent jau po savo šalį. Ir visgi, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimą, guodžiamės – būta ir niūresnių laikų, ir sunkesnių išbandymų. Nenusiminkime, verčiau šiemet vėl susidėliokime lietuviškiausių knygų lentyną, suraskime savo meškiukams įdomiausią veikalą apie Lietuvos istoriją ir pasveikinkime tėvynę su gimtadieniu.
Taip ruošėmės ilgajam gruodžiui, o jis prašvilpė akimoju – su Advento žaidimais, atostogų džiaugsmais. Prašvilpė, tik knygos pabiro. Iš krūsnių liko kyšoti vien sausio ausys – ne tokios jau ir šaltos, beje. O ko joms būti šaltoms, jei tiek naujų knygų, tiek ryškiaspalvių viršelių ir intriguojančių istorijų laukia!
Ir kokias istorijas tos raidės įžiebia? Ogi be galo lietuviškas ir vis apie senus laikus. Regis, metų pradžia ragina drąsiai žvelgti į ateitį, bet meškiukų bibliotekoje tuo metu atsigręžiame atgal, sekdami liūdnas ir linksmas valstybės sukaktis: tragišką Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Todėl ir savo naujųjų globėjų, internetinio knygyno PatoguPirkti.lt, šįkart paprašėme mums atsiųsti ne šiaip kokių naujų knygų, o skirtų būtent mūsų kraštų istorijai. Ir štai, ko mes sulaukėme:
Net ir girliandomis užžibintas gruodis toks tamsus, toks ilgas, tad ruošėmės mes jam kaip apgulčiai – kaupėme knygas, kardamoną ir imbierą, statėme skaitymo namelį ir kūrėme Advento žaidimus. Gerai, kad prieš gruodį naujos knygos pabiro kaip iš gausybės rago. Pilkas besnieges dienas paslėpė šviežutėliai, švarutėliai, net gurgždantys puslapiai. Vartome juos ir džiaugiamės, kad nors kam nesibaigiantys karantinai išėjo į naudą. Nežinau kaip Lietuvoje, o Amerikos leidėjai mėgaujasi neregėtai išaugusiais knygų pardavimais ir skuba leisti dar daugiau naujienų. Gal ir mūsuose knygų antplūdis nesibaigs po švenčių?
Man neteko klajoti po Islandiją, bet, regis, šiemet ši tolima sala atklys pas mus. Bent jau Kalėdos, apribojus keliones tarp miestų, žada būti išties islandiškos. Pasakojama, kad tame krašte be galo įdomios kalėdinės tradicijos. Šventės išvakarėse kiekvienas islandas turi gauti dovanų bent vieną knygą. Rūpindamiesi artimaisiais, knygas dovanoja visi, tad prasideda Jólabókaflóð – Kalėdinis knygų tvanas. Kūčių vakarą islandai niekur nekeliauja, jie patogiai įsitaiso su kakavos puodeliu ar bokalu jólabland ir skaito padovanotas knygas, kol užmiega.
Spalis buvo toks keistas – paskutinės savaitės prieš karantiną. Ir ieškoti nuotykių neatsakinga, ir paskutinė proga susirinkti įspūdžius tamsiam metui už devynių spynų, kai teks – kaip bočių laikais – bijoti nematomų blogio jėgų, siaučiančių po trobos langais. Paskutinį kartą apsilankėme bibliotekose, palandžiojome tarp lentynų, užsukome net į archyvus. Paskutinį kartą su Meškiuku apėjome knygynus ir prisirinkome skaitinių lapkričiui. O jų tiek daug! Regis, leidyklos nutarė, kad Vilniaus knygų mugės visvien nebus, bet Kalėdų taip paprastai nepridengsi medicinine kauke. Ir geriau jau joms pasiruošti anksčiau. Nėra ko taupyti, nėra ko naujienų slėpti – viskas arba nieko!
Prieš rugsėjį palikusios mus be skaitinių, leidyklos susiėmė, pasitempė ir atkėlė užtvankas. Tai plūstelėjo! Spalį pasitikome apsikrovę knygų pundais – neįmanoma buvo ištverti be visų tų gundančių naujienų. Nors „gundantis“ – gal ne tas žodis? Žiū, kaip prislopo viršelių spalvos tą mėnesį, kokios rimtos temos gvildentos. Mes su žmogučiu pasijutome tikrais akademikais vos pavartę kelias pažintines knygeles, o po to paklydome žmonių sielose, skaitydami grožines. Tiek ženklų, tiek rodyklių ir vėtrungių – kaip atskirti vienas nuo kitų?
Nežinia kodėl, rugpjūčiai mudviem su Meškiuku būna kupini laimės, smagybių, draugysčių ir atradimų. Tik prieš pat mokslo metus užgniaužia kvapą, tada mes palepiname save viena kita šaunia knyga ir neriam į mokslus. Bet šiemet mums pasisekė – Meškiukas po nuotolinio nusprendė nebegrįžti į mokyklą ir į rugsėjį įbrido kaip į šiltą ežerą. Visgi ir skaitinių paprašyti nepamiršo. Kaip tyčia, nors leidyklos mokslo metus pasitiko kalnais knygų, mudviem tinkamų naujienų neatsirado. O jūs ar išsirinkote ką nors?
Visą vasarą Meškiukas skaitė ir reikalavo dar knygų, dar daugiau knygų! Nuotykių, neregėtų fantastinių pasaulių, dramatiškų posūkių! Ir, žinoma, kalbančių katinų. Jam pasisekė – rugpjūtį galėjo mėgautis puikiomis naujomis knygomis. Nors leidyklos buvo dosniausios mažiausiems skaitytojams, bet ir ūgtelėję vaikai nebuvo nuskriausti. Štai, žvilgtelėkime:
