Oi, kaip norime margučius dažyti, daužyti, ridenti ir dovanoti! Bet, va, ligos į biblioteką įsisuko – nėr jėgų šventei ruoštis. Į patalus kamputyje įsirausiam, priegalviais apsikaišome ir skaitome visą dieną, o kartais ir visą naktį, kai per daug skauda užmigti. Po truputį į skaitinius įsipina velykinės temos. Atsimenat, kiek mes knygų šiai šventei prieš porą metų susikrovėme? Nuo to laiko jų dar padaugėjo. Norite žvilgtelėti?
Knygų pasaulis banguoja kaip jūra. Ar nepasitaiko, kad džiugiai nustembat, kai vos ne visos stambesnės leidyklos visai nesitarusios ima ir pasigauna tą patį ritmą – tuo pat metu išleidžia po kelias paveikslėlių knygeles? Arba pažintines knygas vyresniesiems paaugliams? Pasakojimus apie tolimus kraštus ar technikos naujoves pradinukams? Šį kartą šventė atėjo į jaunesniųjų paauglių lentynas. Malonėkite apsižvalgyti.
Yra tokių nepagaunamų knygų – jei vaikų literatūra ypatingai nesidomi, niekada jų nesutiksi: nei knygynuose pamatysi, nei tėvams skirtuose leidiniuose apie jas perskaitysi. O jei kur viena ausimi ir nugirdai, tai vis tiek, žiū, nerasi kur pavartyti. Tokios paslaptingos yra labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ leidžiamos knygos.
Bibliotekininkės mane užjuoks – girdi, tų knygų tiražai tokie, kad nepastebėti jų neįmanoma. Bet juk Fondo leidybos bei platinimo politika unikali! Taip ir gaunasi, kad teoriškai Fondo naujienomis bibliotekos ir mokyklos tiesiog užverčiamos. Praktiškai – su šiomis knygomis susipažinsite tik jei aiškiai žinosite, kur, kada ir ko ieškoti.
skaityti toliau…Pats trumpiausias mėnuo tradiciškai atneša patį gausiausią knygų derlių – prieš Vilniaus knygų mugę leidyklos išsišluoja visus pašalius, iškrapšto atokiausius užkaborius kompiuteryje ir nulipdo daugybę pagrandukų. Šįkart pagrandukai išsilakstė nesurašyti į meškiukų katalogą, mat pats pagrindinis Meškiukas tą savaitgalį užsimanė aplankyti „Lego namą“ Danijoje, o iš ten „Litexpo“ stendų nematyti. Surinkau tik tai, ką pavargusios leidyklos spėjo po šventės į knygynus nugabenti. Jei skaitėte mano patarimus besiruošiantiems į Mugę, skambių naujienų neišvysite, bet šį bei tą pridūriau, patikslinau, kainas surašiau. Maloniai kviečiu skaitinius rinktis ir skaitymu džiaugtis!
Kinkom, supam, deginam? Miestas jau atšventė Užgavėnes, nors iki jų dar kelios dienos – yra laiko prisėsti, paskaityti, savąją šventę sustyguoti. Juk Užgavėnės – ne tik karnavalas, kapela ir blynai. Tai truputį baugi, archajiška šventė. Kaip vaikams apie ją papasakoti? Gal knygos padės?
Meškiukų bibliotekoje nuolatos žaidžiama žodžiu. Regis, niekas tyčia tų žaidimų negalvoja, jie patys užgimsta ir krebžda pakampėmis. Štai neseniai Meškiukas paskyrė vieną sąsiuvinį eilėraščiams, rašo pats ir laksto iš paskos, kai mes pamirštame įrašyti savo tekstus. Jam patinka kurti mįsles, kryžiažodžius, istorijas. Aišku, jos turi būti sudėtos į knygas. Ir kad tos knygos būtų tikrų tikriausios: su viršeliu ir nugarėle, su nurodytu autoriumi ir pavadinimu. Anotacijos, mama, nepamiršk!
Užgavėnėms artėjant, noriu pakviesti jus į mūsų kūrybinę virtuvę bei pasidalinti Meškiuko knygele apie dingusius blynus ir tikrą vagį. Man ji labai patinka!
Kur buvę, kur nebuvę, bičiuliai ir klausia, ką mes šiais metais Mugėje veiksime, ar planais pasidalinsime, ar bus naujas kelionių po laukines knygų džiungles vadovas? Et, nevažiuosime šiemet į Vilnių, kitos linksmybės šaukia, jokių planų ir knygų sąrašų mums patiems nereikės. Ką gi jums patarti? Gal kelis riboženklius parodyti ir į kelrodę žvaigždę bakstelėt? Bandom?
Šventės su nedideliais meškiukais įgyja naujų atspalvių ir skambesio. Net erdvė ir laikas kitaip išsilanksto: vasario septynioliktą Vasario 16-toji nesibaigia. Tądien tik prasideda ilga kelionė didžiąja istorijos upe ir mažųjų šeimyninių pasakojimų, anekdotų, legendų upeliais. Šventė – tarsi starto vėliavėlė, pokalbio pradžia. Kai skirtingi balsai susiraizgo iki dūzgesio, kai įsipina skaitomos knygos, kūrybiniai sumanymai, išvykos. Kur nukeliausime, ką atrasime? Gal savo atkurtą Lietuvos valstybę?
Ar aš skundžiausi, kad gruodį išleista mažai knygų? O! Palyginus su sausiu, gruodis – tikras Krezas! Aš, aišku, suprantu, kad tokį snieguotą mėnesį nebuvo kada nei skaityti, nei knygų leisti. Rytais keliaudami į mokyklą, žvalgydavomės po angelų išgulėtas pakeles. Angelavom, mėtėmės sniegu, lipdėm ir mes. Negi tokie kiaurai permirkę į knygynus ar bibliotekas lįstume? Visgi šen bei ten užsukti ir vieną kitą knygą pamatyti spėjome. Dalinamės sukrapštytais deimančiukais:
Meškiukų bibliotekos lankytojai dažnai domisi, kaip čia nutiko, kad mūsų vaikis iš knygų neišlenda, nuo ryto iki vakaro skaityti pasiryžęs. Tenka man raudonuoti ir prisipažinti, jog aštuntus metus bebaigiantis žmogutis pats tėra įveikęs penketą paveikslėlių knygelių. Nežinau paslapties, kaip greitai išmokyti vaiką skaitymo technikos, galiu papasakoti tik, kaip įvilioti jį į pramanytų istorijų labirintą, kaip išmokyti jį mylėti knygas. Šį būdą žinau ne aš viena – džiaugiuosi, kad bibliotekos lentynose yra kelios knygos, kurių autoriai ne tik pasakoja istorijas, bet ir patyliukais skaitytojams pakiša literatūrinių lobių žemėlapius. Plaukiam? Jo-ho-ho, bičiuliai, ir butelis obuolių sulčių!
