Po Vilniaus knygų mugę besibastydama ne sykį braukiau ašarą: tokios nuostabios tos knygos vaikams, o namuose vieni paaugliai beliko. Ir ką daryti? Retkarčiais kokia dailia knyga pati save palepinu, retkarčiais sugalvoju, kam norėčiau padovanoti, bet dažniausiai tik dūsauti belieka. Dar galima su plačiuoju pasauliu atradimais dalintis, šiek tiek ant širdies palengvėja. Tai dalinuosi 2025-2026 metais išleistų knygų pradinukams sąrašu. Atrinkau tik vykusius ar daug žadančius (jei dar nespėjau perskaityti) kūrinius. Deja, turėjau išmesti kalną maginės fantastikos, nes šiam požanriui populiarėjant, plūstelėjo srautas šabloniškų, tuščiavidurių serialų. Mudu su Meškinu tai rūsčiai smerkiam.

skaityti toliau…

Pirma Vilniaus knygų mugės diena prašvilpė, savo paaugliui knygų primedžiojau. Regis, turėtų būti ramu, bet kirba kirminas: ar mudu su Meškinu pasirengę ateičiai? Gal pats metas ruošti ratus vasarai, o knygų spintą vėlyvajai paauglystei? Juk turiu 2025-2026 metais vyresniems paaugliams / YA išleistų kūrinių sąrašą, tik atradimais su plačiuoju pasauliu dar nesidalinau. Tiek to, pasidalinsiu, dar ir pati ką nusipirksiu. Galų gale, vaikai auga. Ir augdami skaito.

skaityti toliau…

Nagi, nagi, kieno paaugusios atžalos keliauja su jumis į Vilniaus knygų mugę? Tikrai ne maniškis paaugliukas! Bet knygų vis tiek prašė parvežti, tad sudariau 2025-2026 metais išleistų lobių sąrašą (tarp jų pasitaikė ir jau pernai mugėje matytų), o atradimais su plačiuoju pasauliu dalinuosi. Atrinkau tik padoresnes ar vilčių teikiančias knygas – juk dar ne visas peržiūrėti spėjau. Išrūšiavau pagal mugėje dalyvaujančias leidyklas, pagal sales, surašiau orientacines kainas (NB: nebūtinai sutaps su mugės kainomis!). Taigi, maloniai prašom žvilgtelėti, kokių naujienų verta šiemet ieškoti.

skaityti toliau…

Ar kas gali būti geriau už 210 puslapių PAVEIKSLĖLIŲ knygą?! Turbūt, nieko, – atsakytų mano mažasis Meškiukas tais laikais, kai dar buvo ištikimas paveikslėlių knygų skaitytojas. Kai, nesitenkindamas niekingais standartiniais 32 puslapiais, atitempdavo man skaityti visą „Petsono“ ar „Mamulės Mū“ seriją iš karto. Štai kodėl 210 puslapių – tai nuostabu, tai dieviška! O jei juos dar ir nupiešė Jakob Martin Strid…

skaityti toliau…

Geriausia praėjusių metų verstinė knyga vaikams? Štai prašom – estų rašytojos Reeli Reinaus „Marius, magija ir vilkolakė Elzė“. Šiek tiek šiaurietiškos gotikos jauniesiems paaugliams. Receptas? Turime vieną dvylikametį berniuką, kuriam įdomūs tik kaulai, kaulai, kaulai ir kaukolės. Turime atokų ir tylų kaimelį, kuriame visi šiek tiek pakvaišę, nes taip jau nutinka atokiuose tyliuose kaimeliuose. Turime atstumtą mergaitę, kuri nebelanko mokyklos ir visą laisvą laiką leidžia miške. Kas iš to? Ogi, žinoma, trapus tikrovės luobas tuojau suskilinėja ir nusilupa, atverdamas šiurpų dvasių pasaulį.

skaityti toliau…

Pernai mudu su vaikiu sumanėme kurti šiurpiukus – šiurpius knygiukus, spausdinamus ant vieno popieriaus lapo ir sulankstomus į delne telpančią knygelę. Taip, taip – visai tokius kaip Monikos advento dovanėlės, tik nepalyginamai tamsesnius ir baisesnius! Juk kartais padrebėti labai sveika. Apie tai aš jau pasakojau tame pernykščiame įraše, tad kviečiu prisiminti, parsisiųsti knygiuko šabloną, čiupti instrukciją ir sukurti ką nors klaikaus. O kol laukiate įkvėpimo, noriu parodyti šiųmetinius savo vaikio šiurpiukus.

skaityti toliau…

Ėgi, vasara pakvipo! Eklerais, kuriuos Meškinas kepa Tėčio dienai; ledais, kuriuos vaikai vis dar šlamščia birželio pirmąją, nors Vaikų gynimo dieną besikeičianti politinė mintis perkėlė į niūrų lapkritį; galų gale kvepia knygomis! Vasara atsėlina atostogomis, tingiais rytais, ilgais vakarais ir lietingomis popietėmis, kai be knygos gal ir galima apsieiti, bet spalvų, įspūdžių, stiprių išgyvenimų, džiaugsmo ir perkeičiančio liūdesio būtų gerokai mažiau. Štai kodėl visus visus kviečiu ir vėl dalyvauti „Vasara su knyga“ skaitymo iššūkyje. Mudu su Meškinu tikrai skaitysime ir savo atradimais dalinsimės. O pirmuosius sumanymus atskleidžiu jau šiandien.

skaityti toliau…

Tie pavasariai kupini poezijos, ar ne? Bent jau UNESCO tuo taip įsitikinusi, kad net paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Mėgino ir lietuviai geru pavyzdžiu pasekti, pavadindami visą kovą Vaikų poezijos mėnesiu. Neprigijo... Gal tas kovas dar per šaltas, o gal geros vaikų poezijos pritrūkom? Belieka žvalgytis po kitus kraštus ir gerąsias praktikas skolintis. O tų praktikų tiek, kad net ausyse švilpia!

skaityti toliau…

Vienu metu mano vaikis buvo sumanęs pats rašyti knygų apžvalgas. Ir jam puikiai sekėsi! Geriau nei man, garbės žodis. Sugalvojo sau pseudonimą, grotažymę, tinklaraščio koncepciją, knygų vertinimo sistemą. Aš tik žiopčiojau apstulbusi ir stebėjausi, iš kur jis visa tai traukia. Tiesa, mažieji skaitytojai nėra labai kantrūs, tad netrukus ir manasis recenzentas atsistatydino, apleidęs savo paskyrą. Pamaniau, pats laikas jo darbus perkelti į meškiukų biblioteką ir jau čia atgaivinti jaunojo „apžvalginuko“ žymą. Maloniai kviečiu skaityti nuoširdžius paties vaiko atsiliepimus apie knygas vaikams, kuriuos papildysiu savo komentarais. O pradėsime nuo puikaus Katarzynos Ryrych „Varnalėšų lauko“.

skaityti toliau…

Antradienį jau Užgavėnės! Šiemet jas nustelbė Vilniaus knygų mugės šurmulys, bet tai viena mėgstamiausių mūsų švenčių, tad mes jau tariamės, kas kokius blynus keps, kokias knygas skaitys. Juk kone kasmet dūkstam, kaimynus šiurpinam ir reportažus ta tema rašome. Apsižvalgusi meškiukų bibliotekoje, suskaičiavau net tris įrašus apie Užgavėnių džiaugsmus. Tik anuomet aš taip stengiausi rasti nors menką šios šventės paminėjimą knygose, kad tie įrašai išsamūs, bet painūs. Šįkart noriu pamėginti kitaip, o jei knygų pritrūksite, aplankykite senesnius įrašus su Užgavėnių žyma.

skaityti toliau…