Ėhei, šiurpusis karantinas atleido gniaužtus, knygynai ir bibliotekos mūsų kraštuose atvėrė duris, tad ir meškiukai jau gali bruzdėti, atradimais dalintis. Dar daugiau – regis, rekomendacijos dabar ypač reikalingos, mat dažnoje šeimoje požiūris į namų bibliotekas bei skaitymą kiek pasikeitė. Ir kaip nepasikeis, jei dienų dienas teko tupėti užsidarius, o naujų knygų nei iš bibliotekų, nei iš bičiulių pasiskolinti nevalia. Nenuostabu, kad knygų ir stalo žaidimų pardavimai karantino metu augo net ir tada, kai gyvai tokių pirkinių išsirinkti negalėjome. Žodžiu, meškiukų biblioteka atgaivina „Naujų knygų“ rubriką ir ne tik pasidalins mėnesio naujienomis, bet ir...

skaityti toliau…

Kokia nerimastinga buvo kovo pabaiga, kokie pasimetę pasitikome balandį! Ieškojome nusiraminimo bendruose žaidimuose ir knygose. Meškiukas pamėgo maginę fantastiką, visus tuos pasaulius, kuriuose gali pasislėpti nuo sukrėtimų, įvykių, kurių negali pakeisti, nuo baimių. Ir netikėtai mūsų milžiniška namų biblioteka pasirodė per skurdi. Sukrutome ieškoti naujienų, o jų – jau tradiciškai – kovą būna taip maža. Visgi, šį tą radome ir lentynas papildėme.

skaityti toliau…

Kiek Lietuvų žino jūsų meškiukai? Kiek pamato, žingsniuodami metų ratu nuo vieno Lietuvos gimtadienio prie kito? Kol manasis mažylis buvo visai pipiras, didžioji Lietuvos šventė jam buvo Valstybės diena liepos šeštą. Tądien jis puošdavosi karūna ir susisupęs į „šermuonėlių“ mantiją klausydavosi istorijų apie Mindaugą, kunigaikščius, pilis ir, žinoma, apie slibinus bei žynius. Kai Meškiukas truputį ūgtelėjo, ūgtelėjo ir jo Lietuva. Šnekėjomės, kur dingo pradingo pasakų laikai, kur prasmego pilys, kokiame kalne miega drąsieji vyčiai – kaip buvo prarasta valstybė ir vėl atkurta po daugelio metų. Tuokart svarbiausia švente tapo Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario šešioliktą. Na, o dabar?

Toks jau Vilniaus knygų mugės dėsnis, kad kone pusė visų metų knygų naujienų pasirodo vasarį. Neretai į leidyklų stendus tos šviežiais dažais garuojančios naujienos vežamos tiesiai iš spaustuvių, o knygynus pasiekia tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Mums su Meškiuku išties pasisekė, kad prieš užklumpant pandemijai spėjome Mugėje prisirinkti skaitinių nieko neužkrėsdami bei neužsikrėsdami. O jei jūs, bičiuliai, tokią progą praleidote, aš jums surašiau, ko verta knygynuose paieškoti.

skaityti toliau…

Grįžome su Meškiuku iš Vilniaus knygų mugės, sužaidėme partiją „Dungeons & Dragons“ ir susimąstėme: visi padorūs drakonai savo lobiais didžiuojasi, kuo mes prastesni? Tuoj perrinksim, parodysim, pasidžiaugsim, su jumis, bičiuliai, pasidalinsime.

skaityti toliau…

Prisipažinsiu, mudu su Meškiuku – siaubingi namisėdos. Triukšminga Užgavėnių šventė kokiose Rumšiškėse mus gąsdina. Geriau pamažėliais apdaliname blynais kaimynus ir kieme sukūrename kukurdvelkio dydžio Morę. O panorę draugijos, prisėdam prie kokios vietos bendruomenės lauželio. Bet Užgavėnės namie irgi gali būti linksmos. Kol Meškiukas nelankė mokyklos, mes visokių dyvų prasimanydavome – galime ir su jumis pasidalinti. Maloniai prašom paskaityti ir permanyti.

skaityti toliau…

Bičiuliai, mes su Meškiuku išpurtėme taupykles ir keliaujame parvežti naujų knygų bibliotekai. Juk jau prasidėjo Vilniaus knygų mugė! Šiemet Mugės svetainėje sudėti labai patogūs stendų planai, tad tereikia pasižymėti, kokių knygų norime, pasitikrinti, kas tas knygas išleido, užsukti į leidyklų svetaines sužinoti kainų, kataloge surasti, kur mugėje bus reikiami stendai, ir pasižiūrėti, kaip juos pasiekti. Truputį nuobodus reikalas, tad jei norite su mumis pasivaikščioti tarp vaikų ir paauglių knygų, kurios pasirodė per paskutinius metus nuo pernykštės Mugės, maloniai prašom skaityti toliau!

skaityti toliau…

Viščiukus skaičiuoja rudenį. O meškiukus? Dėl visa ko nusprendžiau palaukti žiemos, o dabar išsitraukiau skaitliukus. Taigi, dėmesio, dėmesio! Tuoj girsiuos! Šioje nuotraukoje yra trys šiemet į meškiukų biblioteką atsikrausčiusios knygos, prie kurių atsiradimo šiek tiek prisidėjome ir mes su mažuoju skaitytoju:

Ačiū „Debesų ganykloms“, kurios mumis pasitikėjo ir suteikė galimybę iš arčiau pažinti leidybos virtuvę. Tai buvo nuotykis! Vietomis stulbinantis, vietomis varantis į neviltį. Tai juk pirmosios vaikų knygos, prie kurių krapščiausi, tad naujų sumanymų euforiją keitė juodas liūdesys, kai jų įgyvendinti nepavykdavo. Ir didžiulis džiaugsmas, kai viskas susiklostydavo geriau nei planuota.

skaityti toliau…

Vakar iš paštomato parsinešiau labai svarbią knygą. Labai, labai svarbią! Mat su ja mes lauksime Kalėdų. Jei meškiukų bibliotekoje lankotės jau nuo senų laikų, pamenate, kad mes kasmet džiaugiamės Advento skaitiniais. Pernai aš ir jums mėginau mūsų adventines lentynas parodyti bei rūpesčiais pasidalinti. Kokiais rūpesčiais? skaityti toliau…

Vos užgimusi pasuki myriop. Nelengva su tuo susitaikyti, tenka ilgai pratintis prie tos minties – lyg prieš nerdama kištum pirštus į šaltą vandenį (ir neištvėrusi pasuktum į krantą). Gal todėl klasikinėje vaikų literatūroje tiek mirties? Ir gal todėl nepakeliama sunkenybe ir graudumu persunkti Biliūno ir Vienuolio, Lazdynų Pelėdos ir Šatrijos Raganos tomeliai šiandien džiūsta nejudinami atokiose bibliotekų lentynose? skaityti toliau…