Filipas keliauja po spalvas

Sveiki, aš – Filipas. Esu muzikantas ir keliauju savo furgonėliu iš miesto į miestą, kad galėčiau pagroti ten, kur mane kviečia, ir kur man pačiam patinka. Mano nuotykius rusiškai aprašė talentinga rašytoja ir dailininkė Zina Surova. Štai koks puikus leidinukas gavosi:

Зина Сурова. Цветной календарь. МИФ, 2015.
Зина Сурова. Цветной календарь. МИФ, 2015.

O tada aš sutikau berniuką D. ir jo mamą. Ji padėjo man parašyti laišką savo sūnui lietuviškai. Tai ne taip lengva! Juk aš noriu papasakoti apie mane supantį garsų ir spalvų pasaulį.

Įsivaizduojate, garsus galima matyti! Jie nuspalvina viską aplinkui, ir mėnesių mėnesius aplink matai sūkuriuojant šimtus tos pačios spalvos atspalvių. Man trūksta žodžių apie juos kalbėti, ir ponia Zina nupiešė man spalvų ratą su pačiais gražiausiais pagrindinių spalvų atspalviais. Bet kaip juos pavadinti lietuviškai? Kaip berniukui iš Lietuvos papasakoti apie tirpstančio sniego, gelstelėjusio dangaus ar nakties atspindžio jūroje spalvas? Tai bent darbelis D. mamai!

Todėl aš manau, kad geriausia, jei vaikai ne tik skaito apie kiekvieną spalvą, bet dar ir tyrinėja ją: maišo dažus, ieško tos spalvos daiktų, renka spalvotus popierėlius, žiūrinėja paveikslus, klausosi spalvotų pasakų. Tada jie tikrai supranta, ką aš noriu papasakoti!

Labai norėčiau, kad mano pasakojimus galėtų perskaityti ir kiti Lietuvos vaikai. Deja, mano vertėjai nelabai sekasi bendrauti su leidyklomis, tad mano helikonas skamba tik kukliuose laiškuose vienam berniukui. Ir visgi tikiuosi, kad mes dar pasimatysime!

Pagarbiai Filipas

PS Paprašykite D. mamos, kad parodytų, kaip D. žaidžia su mano laiškais. Aš taip tuo džiaugiuosi!