Meškiukas bibliotekoje

Kiekvienoje kišenėj pavasarių šimtas

Thu, 20 Mar 2025 21:00:00 GMT

Tie pavasariai kupini poezijos, ar ne? Bent jau UNESCO tuo taip įsitikinusi, kad net paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Mėgino ir lietuviai geru pavyzdžiu pasekti, pavadindami visą kovą Vaikų poezijos mėnesiu. Neprigijo... Gal tas kovas dar per šaltas, o gal geros vaikų poezijos pritrūkom? Belieka žvalgytis po kitus kraštus ir gerąsias praktikas skolintis. O tų praktikų tiek, kad net ausyse švilpia!

San Diego bibliotekos kvietimas

Kai kurios šalys Nacionaliniu poezijos mėnesiu skelbia balandį. Visą tą mėnesį vyksta poezijos skaitymai, susitikimai su poetais, konkursai. Leidžiamos naujos knygos ir proginiai almanachai, nemokamai dalinamos eilėraščių rinktinės. Mokyklose vyksta poezijos dirbtuvės. Amerikos poetų bendruomenė skelbia didžiulį galimų veiklų sąrašą ir dar kalną edukacinių idėjų mokymo įstaigoms. Vienas iš smagiausių šio mėnesio renginių man yra Eilėraščio kišenėje diena, skirta dalintis patikusiais eilėraščiais. Nors, pagal organizatorių sumanymą, šio pavadinimo nederėtų suprasti pažodžiui, daugelis bendruomenių iš tiesų prisigamina kišeninių eilėraščių, kuriuos dovanoja draugams ar praeiviams. Internete nesunku rasti daugybę tokių paruoštukų:

„Poets House“ bibliotekos paruoštukai

Žinoma, dalintis galima ir savo eilėraščiais. Kad atrodytų dailiau, juos siūloma užrašyti paruoštuose šablonuose arba sulankstyti iš jų origami. Gal net sukurti knygiuką! Amerikos jaunųjų poetų tinklas jau kelis metus kuria tokius pavyzdinius kišeninius knygiukus ir ragina atsisiųsti tuščius šablonus savo tekstams:

Galų gale balandį visi kviečiami aktyviai kurti eilėraščius. Pagal analogiją su lapkritį vykstančiu NaNoWriMo, kai daugybė žmonių mėgina per mėnesį parašyti romaną ar apysaką, balandį visas būrys interneto projektų skelbia NaPoWriMo – Nacionalinį poezijos rašymo mėnesį. Jo metu dalyviai stengiasi kasdien sukurti po eilėraštį. Kai kurie organizatoriai pradedantiesiems poetams siūlo temas, kiti – tik pagalbines gaires.

Nuoširdžiai kviečiu visus jaunuosius kūrėjus leistis į tokį poetinį nuotykį. Jei ne kasdien po eilėraštį rašyti, tai bent paminėti Pasaulinę poezijos dieną ir sukurti kelis kišeninius eilėraštukus. Balandis tam puikiai tinka – juk kaip tik iki gegužės 10 dienos savo kūrinius galima siųsti į „Poezijos pavasarėlį“ – vaikų poeto Anzelmo Matučio atminimui rengiamą eilėraščių konkursą.

Mudu su Meškinu nei į „Poezijos pavasarėlį“, nei į „Poezijos pavasarį“ dar netaikom, bet kojas jau apšilom. Sukūrėme Pasaulinei poezijos dienai skirtą knygiuką. Šįkart pasiskirstėme darbus: Meškinas pasidalino savo tapyba, aš sugalvojau tekstą. Prisipažinsiu, šimtą metų pati nerašiau eilėraščių. O su tais eilėraščiais kaip su siuvinėjimu kryželiu: tuoj ir pamiršti, kaip geriausiai užmegzti mazgelį ar spalvą tvarkingai pakeisti. Bet tiek jau to – labai norėjau sūnų naujiems žygiams paskatinti. Jei dar kas įsikvėps poetinius zinus kurti, būsiu labai patenkinta.

Beje, tai ne pirmasis mūsų eiliuotas knygiukas. Daugiau jų galima surasti mūsų knygiukų skiltyje, bet dar geriau būtų įkvėpimo pasieškoti nuostabiuose lietuvių autorių knygiukuose, kurtuose Advento nuotykiams ar paguodai per karantiną. Štai mūsų mėgstamiausi eiliuoti knygiukai, kuriuos nuoširdžiai rekomenduojame:

Juos galima susirasti internete ir nemokamai parsisiųsti, nors dar šauniau, žinoma, būtų susirasti geriausias knygas. Gaila tik, kad iš kasmet pasirodančios poezijos vaikams vos keli trupinėliai verti dėmesio. Jau kadų kadais ruošiausi tuos eilių klodus peržiūrėti ir į lentynas sudėlioti, tačiau vis nespėju ir nespėju. Visgi, neminint klasikos, be kelių kūrinių jokios bibliotekos negaliu įsivaizduoti. Štai meškiukų bibliotekos mėgstamiausios po 2000 metų sukurtos knygos:

Jas perskaitęs bet kuris vaikas rizikuoja tapti puikiu poetu!

Vaikystė Varnalėšų lauke

Wed, 05 Mar 2025 21:00:00 GMT

Vienu metu mano vaikis buvo sumanęs pats rašyti knygų apžvalgas. Ir jam puikiai sekėsi! Geriau nei man, garbės žodis. Sugalvojo sau pseudonimą, grotažymę, tinklaraščio koncepciją, knygų vertinimo sistemą. Aš tik žiopčiojau apstulbusi ir stebėjausi, iš kur jis visa tai traukia. Tiesa, mažieji skaitytojai nėra labai kantrūs, tad netrukus ir manasis recenzentas atsistatydino, apleidęs savo paskyrą. Pamaniau, pats laikas jo darbus perkelti į meškiukų biblioteką ir jau čia atgaivinti jaunojo „apžvalginuko“ žymą. Maloniai kviečiu skaityti nuoširdžius paties vaiko atsiliepimus apie knygas vaikams, kuriuos papildysiu savo komentarais. O pradėsime nuo puikaus Katarzynos Ryrych „Varnalėšų lauko“.

Štai ką apie knygą rašė mano sūnus:

Sveiki,

aš esu Pranciškus. Man beveik 10 metų ir aš turiu uodegą, todėl man labai patinka knygos apie uodegas (katinų!). Viena iš tokių yra Katarzynos Ryrych „Varnalėšų laukas“.

Katarzyna Ryrych – tai tokia teta, kuri buvo hipė ir daug rašė apie uodegas bei katinus. „Varnalėšų lauke“ jų pilna: katinas Senelis, Raganos katinas ir, mur… mur…, miela kačiukų šeimynėlė! Beje, raganos darė gerą katinams ir nelaimingiems vaikams, bet Raganos katinas – visiška šeimininkės priešingybė ir net buvo pavertęs vieną mergaitę varle. Šalia Raganos gyveno DRAKULA! Ne visai tikras vampyras.

Hmm… Užteks paslapčių, miau! Pasakysiu tik tiek, kad knyga man labai patiko. Ypač gražios Grażynos Rigall iliustracijos. Aš vertinu dešimčia uodegėlių (tai toks vertinimo būdas, kur 10 uodegėlių reiškia labai patinka, o -10 – visai nepatinka).

🐈‍🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛🐈‍⬛
Pranciškus (beveik katinas)

Turiu pasakyti, kad vaikis puikiai sudėliojo akcentus, o ir jo išvadoms aš pritariu. Anuomet, kai jis dar buvo nedidelis, o aš buvau labai jautri vaikų knygose perteikiamoms vertybėms ir normalizuojamam elgesiui, „Varnalėšų lauko“ ėmiausi nusiteikusi skeptiškai. Atrodė, ką jau čia gero rasiu knygoje, kurioje mergaitės ir berniukai – dvi atskiros visatos, o indėnai – tokie drąsus laukiniai su tomahaukais, kurių tragediją galima žaisti kiemo šabakštynuose. Tekstas vingrus, pasakojimas dailiai sumazgytas iš daugybės linijų – lyg būtų skirtas didesniems skaitytojams, bet atvirai pasakiškas, pilnas kalbančių katinų, avietinių ledinukų ir pliušinių žaislų – lyg taikytųsi į mažųjų interesus. Nežinojau nė ką galvoti. Bet skaičiau, skaičiau... Ir taip tame varnalėšų lauke jaukiai pasijutau, taip užsimiršau, kad numečiau į šalį raudoną pieštuką ir tiesiog mėgavausi tuo magišku vaikystės dvelkimu.

Paaiškėjo, kad daugelis stereotipų čia tėra išeities taškas, autorė juos po truputį narplioja, išleisdama ir sumegzdama visai naujus raštus. Gal išsprendžiama ne viskas, tačiau stengiamasi kuo jautriau – bet be sentimentų! – šnekėtis su skaitytojais apie negalią, ligą, vienatvę, skurdą, mirtį. Jei kur ir pamoralizuojama, tuojau pat tirštai užpilama magiškojo realizmo padažo. Nes šioji knyga visgi ne pasaka ir ne maginė fantastika. Man regis, ji labiausiai priartėja būtent prie magiškojo realizmo. Jos stebukliškumas įsibėgėja iš lėto, slėpdamasis už gandų, prasimanymų, akies kampučiu pastebėtų keistenybių, paguodos poreikio, pedagoginių eksperimentų ir paprasčiausių pokštų. Užtat istorijai įpusėjus, naivių vaikų fantazijos apie keistus kaimynus tampa nebevaldomos ir ima pildytis: kiemo katinus prižiūrinti senutė virsta tikra ragana ant šluotos, kurios draugai gali atsivesti į svečius debesis ar dėžėje įkalinti nuobodulį... Tampa visiškai neaišku, kas šioje pasakojimo erdvėje „tikra“, o kas „pramanyta“. Toji atmosfera vis tirštėja, vis labiau įtraukia, kol supurto visą kiemo gyvenimą ir skaitytojo dūšelę.

Vaikų literatūroje nedažnai kuriami ir tokie pilni, įvairiapusiai personažų charakteriai. Nors knyga pasakoja apie laimingą vaikystę, iš kurios kai kurie mūsų herojai net atsisako išaugti, bet ji nėra isteriškai džiugi, ryškiaspalvė ir cukrinė. Tai labai prieštaringas nelengvų sprendimų, augimo skausmų ir stulbinančių atradimų metas. Istorija apie tai galėtų būti tamsoka, jei ne katinai. O! Knygos katinai nepakartojami! Tai nenuspėjamai besielgiantys ir savo supratimą apie gėrį ir blogį turintys triksteriai, galintys netikėtai apdovanoti ar žiauriai nubausti net ne už poelgį, o už mintį, intenciją, ketinimą. Jie ironiški, nemėgstantys švelnybių, tačiau leidžiantys pakasyti paausį bei kolekcionuojantys šlepečių bumbulus.

Reikia pastebėti, kad nuostabūs katinai, varnalėšos, raganos, pašėlę vaikai ir vampyrai dar ir puikiai nupiešti. Knygos iliustracijos vėlgi vaikiškesnės nei galėtų lydėti tokį sudėtingą pasakojimą, bet išties išmintingos, provokuojančios, pilnos gudrių užuominų ir sąmojo.

Žodžiu, kol pasiekiau paskutinį puslapį, jau buvau beviltiškai „Varnalėšų lauką“ įsimylėjusi. O ir mano vaikui, anuomet devynmečiui, knyga patiko, todėl drąsiai rekomenduoju visiems augantiems skaitytojams.

Katarzyna Ryrych. Varnalėšų laukas. Dail. Grażyna Rigall. Vert. Odeta Venckavičienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra publica], 2019. 128 psl.

Beje, ištraukų iš knygos galima pasiklausyti LRT „Vakaro pasakoje“. Bet knyga – šimtą kartų geresnė!

Penkios geriausios Užgavėnių knygos

Sat, 01 Mar 2025 21:00:00 GMT

Antradienį jau Užgavėnės! Šiemet jas nustelbė Vilniaus knygų mugės šurmulys, bet tai viena mėgstamiausių mūsų švenčių, tad mes jau tariamės, kas kokius blynus keps, kokias knygas skaitys. Juk kone kasmet dūkstam, kaimynus šiurpinam ir reportažus ta tema rašome. Apsižvalgusi meškiukų bibliotekoje, suskaičiavau net tris įrašus apie Užgavėnių džiaugsmus. Tik anuomet aš taip stengiausi rasti nors menką šios šventės paminėjimą knygose, kad tie įrašai išsamūs, bet painūs. Šįkart noriu pamėginti kitaip, o jei knygų pritrūksite, aplankykite senesnius įrašus su Užgavėnių žyma.

Iš Dalios Bieliūnaitės plakatų rinkinio apie senąsias lietuviškas šventes

Taigi, šiemet siūlau tik penkias knygas, tinkančias Užgavėnių skaitymams. Nedaug, bet visos rinktinės, skirtingo amžiaus skaitytojams tinkamos.

Iš blynų istorijos… Sud. Asta Veverskytė. Mintis, 2011. 156 psl.
Kazys Saja. Žuvėdas. Dail. Gediminas Leonavičius. TYPOART, 2016. 28 psl.
Jonas Vaiškūnas, Daiva Vaiškūnienė. Žiūroniukas vaduoja Saulę // Žiūroniuko nuotykiai. Dail. Dovydas Stonkus. Dominicus Lituanus, 2009. 54 psl.
Marlene Krause. Wood. Kitokia Grafika, 2017. 24 psl.
Kotryna Zylė. Sukeistas. Dail. Kotryna Zylė. Aukso žuvys, 2019. 232 psl.

Pradėkime nuo šeimyninės knygos, kurios dar nė karto jums nerodžiau, nors jau kelerius metus niekaip ja neatsidžiaugiu. Tai Astos Veverskytės ir Neringos Jančiūtės papasakota blynų istorija su blynų fenomenologijos ir Užgavėnių mitiškumo analizės inkliuzais. Aš čia ne be reikalo gudriais žodžiais žarstausi – knyga būten tokia: paprastą blyną nagrinėjanti taip detaliai ir taip plačiai, kad jaunesniam skaitytojui ir nepasiūlysi.

Knygos „Iš blynų istorijos…“ („Mintis“, 2011) atvartas

Užtat pavarčius tiek įdomybių galima rasti! Ar nesmalsu sužinoti, kad lietuvių tautosakoje pirmi blynai iškepami ant Mėnulio plikės? O kada mūsų protėvių buityje atsirado krosnys ir kaip jos atrodė? Kokius blynus valgė Viduramžiais? Gal smagu būtų išbandyti senovinį Homero blynų receptą? Ar paragauti tolimos Kinijos blynelių?

Iš knygos „Iš blynų istorijos…“ („Mintis“, 2011)

Taip, taip – nors knygoje daugiausia dėmesio skiriama būtent lietuviškam paveldui ir Užgavėnėms, bet autorės leidžiasi tyrinėti ir tolimų kraštų, ir senųjų civilizacijų blyniškosios esmės. Taip pat prideda garsių dailininkų paveikslų reprodukcijų, nuotraukų, rašytojų esė, Užgavėnių dainų, receptų... Žodžiu, genys margas, o ši knyga dar margesnė, dar gausesnė. Net per gausi nuosekliam skaitymui, bet labai pravarti šeimyninėms, edukacinėms veikloms praturtinti.

Knygos „Iš blynų istorijos…“ („Mintis“, 2011) atvartas

Mažiesiems geriausia Užgavėnių vakaro pasaka galėtų būti gausiai iliustruota ir gyvai, linksmai parašyta Kazio Sajos „Žuvėdo“ istorija. Turiu prisipažinti, kad man visiškai nepatinka paskutiniai Kazio Sajos kūriniai, o ir Gedimino Leonavičiaus iliustracijos ne prie širdies (jūs tik pažvelkite į tuos be galo keistai stilizuotus „žemaitiškus“ aprėdus!), bet „Žuvėdo“ istorija kažkuo labai patraukė. Gal kad vaikų charakteriai taip vykusiai pavaizduoti. O gal tiesiog siužetas kaip tik man.

K. Sajos knygos „Žuvėdas“ („TYPOART“, 2016) atvartas

Taigi, seniai seniai, gal XIII, gal XIV a. žemaičių vaikai dūko miške ir aptiko keistą žmogelį, vien pataisų marškiniais apsivilkusį, apšarmojusį, sustirusį. Giminės vyresnieji mano, kad tai žuvėdų šnipas, bet ką gi jis šaltyje pusnuogis veikė? Kodėl laumės aplink jį šoko?

Jau atspėjote? Aišku, kad tai buvo pats pavasaris, snieguose pasiklydęs! Tas, kuris vėliau bus pavadintas Kanapiniu ir vis mėgins Lašininio šaltą valdžią nuversti. Šioje Sajos knygelėje jis dar bevardis, o ir Užgavėnių niekas nemini. Bet jau įvardinamas pagrindinis principas: be žmogaus pagalbos pavasaris niekaip neateis. Teks jam pagelbėti: laužais sušildyti, sočiai pavaišinti, pašūkauti ir žiemos piktąsias dvasias išvaikyti.

K. Sajos knygos „Žuvėdas“ („TYPOART“, 2016) atvartas

Truputėlį vyresniems skaitytojams senovinė Užgavėnių šventės prasmė gražiai išdėstoma Jono ir Daivos Vaiškūnų „Žiūroniuko nuotykiuose“, kur pasakojama apie Saulės vadavimą ir kovą su More. Tiesa, šioje knygoje, pasakojančioje visų metų įvykius, Užgavėnės tėra vienas iš epizodų. Berniukas Žiūroniukas stebi skirtingais sezonais matomus kosminius reiškinius ir mėgina juos išsiaiškinti, mitines močiutės ištarmes derindamas su mokslinėmis žiniomis.

J. ir D. Vaiškūnų knygos „Žiūroniukas vaduoja Saulę“ („Dominicus Lituanus“, 2009) atvartas

Kiekvieną skyrių, vis kitam berniuko atradimui paskirtą, galima skaityti atskirai, bet kartą pradėjus sunku sustoti. Nė nepastebėsi, kaip pradėjusi Užgavėnėmis, pasieksi Kalėdas! Gaila tik, kad puikų knygos sumanymą nelabai atitinka iliustracijos.

J. ir D. Vaiškūnų knygos „Žiūroniukas vaduoja Saulę“ („Dominicus Lituanus“, 2009) atvartas

Trečioji knygelė tinka ir jaunesniems, ir vyresniems, ir net visai dideliems grafinių novelių mėgėjams. Įdomu, kad šią knygą apie lietuviškas Užgavėnes sukūrė visai ne lietuviai. Lankydamasi Kaune, vokiečių dailininkė, komiksų kūrėja Marlene Krause sumanė papasakoti apie laike per Užgavėnes pasimetusią mergaitę, kurios namai dabar jau palaidoti Kauno marių dugne.

M. Krause knygos „Wood“ („Kitokia Grafika“, 2017) atvartas

Paklydėlę imasi globoti kaukėtos girių dvasios, pakviečia prie savo laužo. Poetiškas ir mąslus pasakojimas mane tiesiog užbūrė. Labai rekomenduoju! Tik knygelę gali būti sunku rasti.

M. Krause knygos „Wood“ („Kitokia Grafika“, 2017) atvartas

O štai paaugliams ir jaunimui skirtą Kotrynos Zylės apysaką „Sukeistas“ rasime kiekvienoje bibliotekoje. Galima įsigyti ir audioknygą. Rekomenduoju, mat Kotryna Zylė – labiausiai mane stebinanti lietuvių rašytoja. Ji nuolat keičia žanrus, taikosi į labai skirtingus skaitytojus ir dar neretai pati knygas iliustruoja. Sunku patikėti, kad tokia universali kūrėja viską daro vienodai puikiai, bet atsivertusi kiekvieną naują jos knygą apstulbstu – pasirodo, ji dar ir taip moka, ir anaip, ir trečiaip pavyksta!

K. Zylės knygos „Sukeistas“ („Aukso žuvys“, 2019) atvartas

Apysakoje „Sukeistas“ pasakojama apie dviejų paauglių, Gabijos ir Gedo, susidūrimą su nepaaiškinamu mitiniu pasauliu, kuris, pasirodo, yra čia pat, visai greta įprasto gyvenimo. Jaunuoliams tenka grumtis dėl savo gyvybės su laumėmis, knygoje virtusiomis taip pat ir šalčio demonėmis.

K. Zylės knygos „Sukeistas“ („Aukso žuvys“, 2019) atvartas

Nors Užgavėnės pasakojime groja ne pirmu smuiku, jų čia labai daug. Istorija prasideda dailės mokyklos mokiniams besiruošiant šiai šventei, bet jos patirti taip ir netenka. Užgriūva baisi pūga ir anapusinės būtybės mėgina Gabiją nužudyti. Akivaizdu, kad tokie šiurpūs dalykai galėjo nutikti tik tuo metu, kai riba tarp šio ir anapusinio pasaulio beveik išnykusi. Užgavėnės ir yra toji jungtis, plonyčiu tiltu nusidriekianti iš mirties šalčio į pavasarį ir gyvybę. Gabija ir Gedas priversti juo leistis, keliauti visą vasarį ir išsigelbėti (arba pražūti) ant kovo slenksčio. Šiurpu ir įspūdinga!

K. Zylės knygos „Sukeistas“ („Aukso žuvys“, 2019) atvartas

Tiek šįkart skaitinių. O kad tą magišką Užgavėnių atmosferą geriau pajustumėte, štai jums keli burtai iš Jono Balio rinkinių:

Užgavėnių vakare šeimos vyriausiasis turi ištepti visų namiškių kojas ir rankas kiaulienos košeliena, kad apsaugotų nuo gyvačių įkirtimo. Nusiprausti galima tik Pelenų dieną.

Po Užgavėnių vakarienės reikia išsikrapštyti iš tarpdančių trupinius, surišti juos į ryšulėlį. Pirmą Velykų dieną einant į bažnyčią, reikia įsikišti tą ryšulėlį į užantį, tada matysi visas raganas.

Jei per Užgavėnes valgyto sūrio galiuką pasiliksi iki Velykų, tai bažnyčioje užlipęs ant vargonų ir tą sūrį į burną susibrukęs, pamatysi susirinkusias raganas. Jei kuri karvių pieną atima, ant jos galvos pasirodys milžtuvė.

Merginos, Užgavėnių dieną nugraužusios kumpio kaulus, muša jais į tvorą, kad sužinotų, iš kur vyras bus – toje pusėje šunys ims loti.

Per Užgavėnes negalima šukuotis, kad galva neniežtėtų, utėles nepultų ir kasos gerai augtų.

O kad gyvenimas sektųsi, reikia Užgavėnių dieną iš rogių ar ratų išvirsti!

Smagios šventės, žioplų pabaisų, ilgo gyvenimo!

Vilniaus knygų mugė 2025: ko ieškoti 5-ojoje ir 3-iojoje salėje

Tue, 25 Feb 2025 21:00:00 GMT

Knyginėjat po Vilniaus knygų mugę? Jaunųjų skaitytojų salę visą apėjote? O lobiai dar nesibaigia! Penktojoje – Grožinės ir specializuotos literatūros ir trečiojoje – Akademinės ir specializuotos literatūros salėse laukia netikėčiausi radiniai. Bijau, kad nė neatspėsiu, kokių stebuklų ten esama, tik pažįstamas leidyklas apžvelgsiu. Primenu, kad į savo sąrašus įtraukiau 2024-2025 metais išleistas kokybiškesnes naujas knygas. Išrūšiavau pagal leidyklas, suskirsčiau pagal leidimus, surikiavau pagal skaitytojų amžių. Tad maloniai kviečiu į penktą, o vėliau – į trečią sales.

Penktoji salė – šioje mugėje pagrindinė. Daugybė vaikų ir paauglių knygas leidžiančių leidyklų nusprendė ketvirtojoje salėje nė nesirodyti. O tos didesnės leidyklos, kurios visgi jaunuosius skaitytojus aplankė, savo stendus taip pat įrengė Grožinės ir specializuotos literatūros erdvėse. Tarp jų: „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „Nieko rimto“, „Presvika“, „Terra publica“ („Debesų ganyklos“). Šių šaunuolių naujienas aš jau sudėliojau tyrinėdama ketvirtosios salės džiaugsmus, tad ieškokite jų ankstesniame įraše. O čia surinkau likusias leidyklas ir pristatau jų asortimentą.

Leidyklas surašiau abėcėlės tvarka, o jų knygas – pagal skaitytojų amžių. Labiausiai patikusias, visiškai nepatikusias (nors pakankamai kokybiškai parašytas ir išleistas) bei dar neskaitytas, bet karštai trokštamas knygas pažymėjau skirtingomis spalvomis.

Baltos lankos, stendai nr. 5.C12 ir 5.C03

Per savo ilgą gyvenimą „Baltos lankos“ tiek kartų keitėsi, kad net sunku apsakyti. Šiuo metu vaikams „Baltos lankos“ daugiausia leidžia ryškias žaislines, garsines ir paprastutes paveikslėlių knygeles, nors protarpiais pasiūlo ir tikrų deimančiukų! Štai jų 2024 m. nuobodokų (nors tikrai kokybiškų) mainstream iliustracijų sraute išsiskiria nuostabiai Patricijos Bliuj-Stodulskos nupieštas „Tėčio Marselio liežuvis“. „Baltos lankos“ taip pat daug dėmesio skiria mokomajai literatūrai. Be vadovėlių pasiūlo ir plačiajai visuomenei skirtų pažintinių bei mokslo populiarinimo leidinių. Gaila, kad šiems kartais pritrūksta reiklaus redaktoriaus. Istorija su nenurodytais šaltiniais Sabaliauskaitės knygoje išties negraži. Tiesa, tikėtina, kad į mugę atkeliaus jau pataisytas knygos apie meną leidimas.

Šviežutėlės naujienos:

Austė Šaliamoraitė-Nasickė. 100 pirmųjų žodžių. Dail. Živilė Adomaitytė, Eglė Wildheart. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 24 psl.
Aistė Smilgevičiūtė, Rokas Radzevičius. Mažųjų lopšinės: „Čiūčiulis Miegelis“, „Pele, pele, nešk miegelį“ ir kitos dainelės. Dail. Dovydas Čiuplys. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 12 psl.
Džyru džyru Kalėdos. Lietuviškos kalėdinės dainelės. Sud. Aušra Žičkienė. Dail. Eglė Wildheart. Kompozitorius Vytautas Leistrumas. Baltų lankų leidyba, 2024. 12 psl.
Įgarsinta linksmoji ABC: mokomės tarti abėcėlės raidėmis žymimus garsus. Dail. Živilė Adomaitytė. Įgars. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 26 psl.
Vincas Kudirka. Tautiška giesmė: Lietuvos valstybės himnas. Dail. Dovydas Čiuplys. Aranž. Vytautas Leistrumas. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 10 psl.
Gabjota Alūzaitė. 100 pirmųjų gyvūnų. Dail. Eglė Wildheart. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 24 psl.
Gabjota Alūzaitė. Tuoj Kalėdos. Dail. Živilė Adomaitytė ir Eglė Wildheart. Baltų lankų leidyba, 2024. 10 psl.
Rachel Bright, Jim Field. Koala, kuri išdrįso. Vert. Paulius Norvila. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 30 psl.
Rachel Bright, Jim Field. Pandos ir jų pažadas. Vert. Paulius Norvila. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 28 psl.
Rachel Bright, Jim Field. Paniuręs kupranugaris. Vert. Paulius Norvila. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 32 psl.
Paulius Norvila. Tėčio Marselio liežuvis. Dail. Patricija Bliuj-Stodulska. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 35 psl.
Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. Labai mažas sniego žmogus: komiksas. Dail. Dovydas Čiuplys. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 36 psl.
Ben Miller. Kaip berniukas pradangino pasaulį. Dail. Daniela Jaglenka Terrazzini. Vert. Ina Jakaitė. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 266 psl.
Kristina Sabaliauskaitė. Kaip skaityti meną? „Baltų lankų“ leidyba, 2025 (2024). 200 psl.
J. M. Miro. Žemiškos pabaisos (trilogijos „Talentai“ 1 kn.). Vert. Tadas Juras. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 718 psl.

Naujos senos knygos

Išmok 1000 pirmųjų žodžių. Vert. Asta Baranauskaitė. 3-ioji pataisyta laida. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 81 psl.
Sam Taplin. Nekutenk meškos! Nes ji ims riaumoti… Vert. Asta Baranauskaitė. Dail. Ana Larrañaga. 3-ioji laida. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 12 psl.
Mažoji džyru džyru muzikėlė: 5 tartį lavinančios dainelės. Sud. Aušra Žičkienė. Dail. Dovydas Čiuplys. Komp. Vytautas Leistrumas. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 12 psl.
Džyru džyru muzikėlė: dainelės apie žvėris, paukščius ir bites. Sud. Aušra Žičkienė. Komp. Vytautas Leistrumas. Dail. Tel Coelho. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 28 psl.
Miško garsai: garsinė knygelė. Vert. Asta Baranauskaitė. 4-oji laida. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 12 psl.
Debi Gliori. Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų. Vert. Saulius Repečka. „Baltų lankų“ leidyba, 2024. 28 psl.

Briedis, stendas nr. 5.C13A

Kažkada vien žemėlapiais ir vadovėliais garsėjusi leidykla jau kone dešimtmetį atkakliai plečia savo vaikų literatūros asortimentą. Ir, sakyčiau, plečia labai simpatiška kryptimi. „Briedis“ gana drąsiai eksperimentuoja, leisdamas tai vaikų literatūros klasiką, tai išskirtinio formato ar netikėtos tematikos knygas. Gaila, kad pirkėjai ne visada entuziastingai priima tuos eksperimentus. Taip apmaudu, kad artimiausiu metu greičiausiai nesulauksime knygų, panašių į Gerdos Muller grafines istorijas apie gamtą, įspūdingas Škotijos pilių pasakas ar Sibylle von Olfers iliustruotus šedevrus. Bet ir 2024 m. „Briedis“ nesiliauna stebinęs neįprastomis knygomis. Beje, leidykla taip pat daug dėmesio skiria pasaulio istorijai, meno istorijai, gamtos pažinimui. Dalis šių suaugusiems skirtų knygų irgi gali nukeliauti į vyresnių vaikų ar paauglių lentynas.

Šviežutėlės naujienos

John Woodward. Kas lindi po žeme: urvas į laukinių gyvūnų pasaulį. Dail. Richard Orr. Vert. Loreta Hoffmann. Briedis, 2024. 32 psl.
Robert Burton ir S. James Reynolds. Knyga apie kiaušinius: perskaitę ją žingsnis po žingsnio sužinosite, kaip išsirita jaunikliai. Vert. Loreta Hoffmann. Dail. Ella Ginn. Briedis, 2024. 80 psl.
Gunhild Sehlin. Marijos asiliukas: stebuklinga Kalėdų istorija. Dail. Yuliia Karabadzhak. Vert. Virginija Jurgaitytė. Briedis, 2024. 80 psl.
Richard Mead, William Potter, Anna Claybourne. Gyvūnai: mūsų pasaulis skaičiais. Neįtikėtinų faktų enciklopedija. Vert. Rima Čeliauskaitė. Briedis, 2024. 192 psl.
Kosminė stotis: gyvenimas kosmose. Vert. Lina Balsevičienė. Briedis, 2024. 160 psl.
Kas kur yra Žemėje? Atlasas: pasaulis, kokio dar niekada nematėte. Vert. Rima Čeliauskaitė. Kart. Simon Mumford, Encompass Graphics. Dail. Adam Benton, Stuart Jackon-Carter, Jon@kja-artists. Briedis, 2024. 160 psl.
Philippa Forrester. Nuostabios gyvūnų kelionės: įdomiausi migracijos įpročiai gamtos pasaulyje. Dail. Tim Smart. Vert. Ieva Driukienė. Briedis, 2024. 176 psl.
Būk genijus: pasitikrink žinias ir sužinok daugiau. Sud. Peter Chrisp, Clive Gifford, Derek Harvey, Andrea Mills, John Woodward. Vert. Ligita Ragaišienė. Briedis, 2024. 192 psl.
Katės. Išsamus iliustruotas vadovas. Vert. Loreta Hoffmann. Briedis, 2025. 320 psl.
Istorija: nuo priešistorės iki šių dienų. Vert. Daiva Bičev, Ovidijus Stokys, Robertas Tubis. Briedis, 2024. 620 psl.
Architektūra: išsami iliustruota istorija. Kons. Barnabas Calder. Vert. Mantas Tamulevičius. Briedis, 2024. 440 psl.
Nigel Rodgers. Manė: gyvenimas ir kūryba. Vert. Rima Čeliauskaitė. Briedis, 2024. 256 psl.
Patrick Bade. Gustavo Klimto pasaulis. Vert. Lina Kulišauskaitė. Briedis, 2024.
Margot Sunderland. Ką turi žinoti visi tėvai: psichologės patarimai, kaip rūpestingai užauginti laimingus vaikus (serija „Pabučiuok mane“). Vert. Rima Čeliauskaitė. Briedis, 2024. 320 psl.

Naujos senos knygos

Kas gyvena ūkyje: surask – pajusk – sužinok. Vert. Rūta Tumėnaitė. Dail. Liz Forester. Briedis, 2024. 12 psl.
Daina Šalnienė. Pasaulio pažinimo atlasas pradinukams. Kart. Mindaugas Baltrušaitis, Skirmantas Gudukas. Dail. Lina Žutautienė, Rubenas Atojanas. Briedis, 2024. 48 psl.

Didakta, stendas nr. 5.D19

Didaktinėmis priemonėmis prekiaujanti „Didakta“ gyvena ne naujienomis, bet aplankyti šią leidyklą verta. Jei ne knygą, tai gal kokį plakatą ar lavinantį žaidimą pačiupsite.

Libertas Klimka. Lietuviškų tradicijų skrynelė. Didakta, 2025. 528 psl.

Dominicus Lituanus, stendas nr. 5.C05

„Dominicus Lituanus“ – šeimyninė leidyklėlė ir jos pagrindinis autorius – Vytautas V. Landsbergis. Vienu metu labai aktyviai kūręs, šiuo metu rašytojas daugiau ilsisi, tad ir naujienų stende turbūt bus nedaug. Užtat rasime jau legendinėmis tapusias Vytauto V. Landsbergio knygų serijas ir kelių kitų lietuvių vaikų ir paauglių rašytojų kūrinius. Tikrai labai džiaugiuosi, kad miela „Pūkio pasakų“ serija vis po truputį papildoma naujomis istorijomis.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Vytautas V. Landsbergis. Pūkis ir kėkštas (serijos „Pūkio pasakos“ 16 kn.). Dail. Dalia Karpavičiūtė. Dominicus Lituanus, 2024. 24 psl.
Vytautas V. Landsbergis. Pūkis ir tikras Tigras (serijos „Pūkio pasakos“ 17 kn.). Dail. Dalia Karpavičiūtė. Dominicus Lituanus, 2024. 24 psl.

Naujos senos knygos

Vytautas V. Landsbergis. Arklio Dominyko meilė: pirmoji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę. 6-oji pataisyta laida. Dail. Gediminas Pranckevičius. Dominicus Lituanus, 2025. 72 psl.
Ilona Ežerinytė. Skiriama Rivai. Muz. il. Gediminas Kalinas. Dominicus Lituanus, 2024. 128 psl.

Garnelis, stendas nr. 5.C10

„Garnelis“ jau daugelį metų gyvena vien klasika. Ir labai retai pasiūlo naujų tos klasikos vertimų ar iš esmės atnaujintų leidimų. Daugiausiai perleidžiamos kelioms kartoms puikiai žinomos knygos. Retkarčiais papuoštos naujais viršeliais. Nedidele išimtimi tapo Astridos Lindgren paveikslėlių knygelės, bet ir šios pasakoja tas pačias, tėvams iš kitų, menkiau iliustruotų leidimų pažįstamas istorijas. Ir visgi kur dar rasime puikiausias Lindgren apysakas, istorijas apie muminukus ar Merę Popins? Kur sutiksime Pūkuotuką, Babarą ar tigrinę antį? Tik pas „Garnelį“! (Tačiau aš „Garneliui“ vis tiek neatleisiu užmestų serijų apie Čarlį Bouną ar laukinių katinų klanus! Gerai, kad pastarąją ėmėsi gaivinti „Terra publica“.)

Šviežutėlės naujienos

Astrid Lindgren, Ilon Wikland. Madikė ir Lisabetė iš Junibakeno. Vert. Eugenija Stravinskienė. Dail. Ilon Wikland. Garnelis, 2024. 96 psl.

Naujos senos knygos

Enid Blyton. Penketukas „Kontrabandininkų bokšte“; Klajojančio cirko paslaptis; Vėl Kirino saloje (serija „Šauniojo penketuko nuotykiai“, 2 kn.). Vert. Danguolė Žalytė ir Danguolė Kuisienė. – 2-asis pataisytas leid. Garnelis, 2024. 384 psl.
Enid Blyton. Penketukas važiuoja į stovyklą; Pelėdų kalvos paslaptis; Pagrobimas (serija „Šauniojo penketuko nuotykiai“, 3 kn.). Vert. Danguolė Kuisienė ir Miglė Saboliūtė. 2-asis pataisytas leid. Garnelis, 2024. 392 psl.
Astrid Lindgren. Rasmusas klajūnas. 2-oji pataisyta laida. Vert. Eugenija Stravinskienė. Dail. Eric Palmquist. Garnelis, 2024. 232 psl.
Astrid Lindgren. Broliai Liūtaširdžiai. 6-oji pataisyta laida. Vert. Eugenija Stravinskienė. Dail. Ilon Wikland. Garnelis, 2025. 264 psl.

Gelmės, stendas nr. 5.D02

Mažutė „Gelmių“ leidykla vaikytis karštų naujienų ir bestselerių nepajėgia, bet ji turi savo ypatingą kryptį ir stilių. Ne kartą džiaugiausi knygomis, kurių turbūt be „Gelmių“ niekas kitas ir nepasiūlytų, nors teko susidurti ir su jų leista ne itin oriai senstančia klasika. Labai rekomenduoju aplankyti leidyklos stendą ir pasikapstyti, paieškoti grynuolių. Juolab kad „Gelmės“ senesnio leidimo knygas atiduoda kone veltui. Tiesą sakant, niekaip nesuprantu, kaip skaitytojai laiku neišpirko tokio stebuklo kaip „Rodrigas Šiurkštuolis“! Neleiskite pasenti bent šlubai ančiai ir aklai vištai!

Šviežutėlės naujienos

Ulrich Hub. Šluba antis, akla višta. Vert. Gražina Miklaševičiūtė. Dail. Jörg Mühle. Gelmės, 2024. 87 psl.
Ina Ogenskienė. Ežiuko Pukutuku metai. Dail. Vita Tomkutė-Taujanskienė. Gelmės, 2025. 80 psl.

Naujos senos knygos

Elena Spurgaitė. Žaliapūkė. 2-oji laida. Dail. Aistė Tarabildienė. Gelmės, 2024. 216 psl.

Helios, stendas nr. 5.C08

Man labai smalsu, kaip į knygų leidyba Lietuvoje įpuolė estų „Helios“. Tiesa, kol kas leidyklos lietuviškų knygų asortimentas neatrodo rimtai, bet 2024 metų naujiena – paveikslėlių knygelė „Molis“ teikia vilčių. Stende galbūt rasime ir porą senesnių, gana savotiškų knygų vaikams.

Katri Kirkkopelto. Molis. Vert. Urtė Liepuoniūtė. Helios leidykla, 2024. 41 psl.

Hubris, stendas nr. 5.A02

Intelektualių knygų leidykla prisistatantis „Hubris“ savo kelią pradėjo, beje, nuo kelių nedidelio formato brošiūrėlių ir po jų greitai pasirodžiusio prašmatnaus leidinio vaikams – įspūdingos Simono Kvinto erdvinės knygos „Sveikas, Vilniau!“ Po to dar buvo vaikams ir paaugliams pritaikytas grafinis Snyderio „Apie tironiją“ leidimas, bet apskritai „Hubris“ yra greičiau apie filosofiją ir socialinius mokslus nei apie knygas jauniesiems skaitytojams. Ir visgi smalsiausiems, gudriausiems vyresniems paaugliams šiame stende yra ką veikti!

Šviežutėlės naujienos

Timothy Snyder. Kelias į nelaisvę: Rusija, Europa, Amerika. Vert. Gediminas Sadauskas. Hubris, 2024. 448 psl.

Naujos senos knygos

Jennifer Ackerman. Genialieji paukščiai. Vert. Kasparas Pocius. Hubris, 2024. 379 psl.
Herman Pleij. Karminas, purpuras ir mėlis: apie spalvas Viduramžiais ir vėliau. 2-asis leid. Vert. Antanas Gailius. Hubris, 2024. 162 psl.

Jotema, stendas nr. 5.C14

„Jotema“ senokai mūsų nebelepina naujomis knygomis vaikams ir paaugliams, bet protarpiais pasiūlo kokį YA tomelį ar į paauglių ir jaunimo skaitinius persikrausčiusią klasiką. Šioji, žinoma, visada pradžiugina, nors Hawkingų seriją apie Džordžą visatoje visgi gerai būtų užbaigti – turėkit sąžinės ir mylėkit vaikus!

Ray Bradbury. 451º Farenheito. 3-ioji laida. Vert. Edita Mažonienė. Jotema, 2025. 224 psl.

Kitos knygos, stendas nr. 5.D16

Kadaise kontrakultūrine literatūra mėgavusis leidykla „Kitos knygos“, pro kurios stendą mažylius reikėdavo nešte pranešti, suaugo, surimtėjo, net konservatyvumo įgavo. Dabar leidžia puikias mokslo populiarinimo knygas ir didžiai gerbiamą fantastikos klasiką. Esu be galo „Kitoms knygoms“ dėkinga, kad jie vieninteliai leidžia rimtąją fantastiką – ne nelaimingąją romantasy. Vaikams leidykla taip pat kelias knygas mėgino pasiūlyti, bet nesusiklostė. Dabar čia laukiami paaugliai, jaunimas ir, žinoma, suaugę skaitytojai.

Šviežutėlės naujienos

Robert A. Heinlein. Ateivis svetimame krašte. Vert. Aušra Stanaitytė-Karsokienė. Kitos knygos, 2024.
Ursula K. Le Guin. Kairė tamsos ranka. Vert. Anita Kapočiūtė. Kitos knygos, 2024. 308 psl.
Mary Beard. SPQR: senovės Romos istorija. Vert. Matas Geležauskas, Viktorija Skliutaitė. Kitos knygos, 2025.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Frank Herbert. Kopos Dievas Imperatorius (ciklo „Kopos kronikos“ 4 kn.). Vert. Ieva Venskevičiūtė. Kitos knygos, 2024. 447 psl.
Frank Herbert. Kopos eretikai (ciklo „Kopos kronikos“ 5 kn.). Vert. Matas Geležauskas. Kitos knygos, 2024. 525 psl.
Frank Herbert. Kopa. Kapitulos namai (ciklo „Kopos kronikos“ 6 kn.). Vert. Matas Geležauskas. Kitos knygos, 2024. 478 psl.
Yuval Noah Harari. Nexus: informacinių tinklų istorija nuo akmens amžiaus iki dirbtinio intelekto eros. Vert. Elena Belskytė. Kitos knygos, 2024. 457 psl.
Isaac Asimov. Fondo pakraštys (serijos „Fondas“ 4 kn.). Vert. Matas Geležauskas. Kitos knygos, 2025.

Naujos senos knygos

Arkadij Strugackij, Boris Strugackij. Piknikas šalikelėje. 2-asis leid. Vert. Aldona Apuokienė ir Giedrius Apuokas. Kitos knygos, 2024. 215 psl.
Frank Herbert. Kopa (ciklo „Kopos kronikos“ 1 kn.). Vert. Anita Kapočiūtė. Kitos knygos, 2024. 724 psl.
Frank Herbert. Kopa. Mesijas (ciklo „Kopos kronikos“ 2 kn.). Vert. Matas Geležauskas. Kitos knygos, 2024. 262 psl.

Laisvės media group, stendas nr. 5.A09

„Laisvės media group“ leidykla vadinti dar ankstoka. Juolab jauniesiems skaitytojams įdomia leidykla. Gimė ji iš Andriaus Tapino noro pačiam su savo komanda išleisti knygą apie senųjų meistrų paveikslus, o štai prieš pat Vilniaus knygų mugę nutarta perleisti ir visą Tapino stimpankinę seriją „Vilko valanda“, papildžius ją nauja dalimi – „Šmėklų mėnesiu“. Ką gi, jau panašu į svarų asortimentą. Svoriu svarų, nes šiaip Tapino fantastika karnavališka, kvartbatkiškai pseudoistoriška (pakikenkint iš serijoje pasirodančio perdėm keisto Čiurlionio), o meno istorija labai geltona. Bet skaityti smagu! Tinka ir pritingintiems gilias mintis narplioti paaugliams.

Šviežutėlės naujienos

Andrius Tapinas. Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai: senieji meistrai ir jų paveikslų paslaptys. Laisvės media group, 2024. 256 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Andrius Tapinas. Šmėklų mėnuo (serijos „Vilko valanda“ 3 kn.). Dail. Emilis Domarkas. Laisvės media group, 2025. 376 psl.
Andrius Tapinas. Lošėjai, romantikai ir budeliai: senieji meistrai ir jų paveikslų paslaptys. Laisvės media group, 2024. 288 psl.

Naujos senos knygos

Andrius Tapinas. Vilko valanda (serijos 1 kn.). Dail. Emilis Domarkas. Laisvės media group, 2025.
Andrius Tapinas. Maro diena (serijos „Vilko valanda“ 2 kn.). Dail. Emilis Domarkas. Laisvės media group, 2025.

Lapas, stendas nr. 5.A01A

Architektūrai ir urbanistikai daugiausia dėmesio skirianti leidykla „Lapas“ patraukia ne vieno vyresniojo paauglio dėmesį. Be šių temų „Lapo“ asortimente galima rasti knygų, nagrinėjančių aštrius socialinius ar politinius klausimus, pasakojančių apie kitus menus, supažindinančių su neįprasta, eksperimentine literatūra. Dažnai eksperimentinis ir leidyklos knygų dizainas. Rekomenduotina smalsiems jauniesiems intelektualams.

Maksym Eristavi. Rusijos kolonializmo ABC: kaip okupuoti kaimyną ir išsisukti nuo atsakomybės. Iliustruotas gidas. Vert. Vytas Dekšnys. Dail. Serhyj Maidukov, Alisa Hoc, Nikita Kravcov, Natalija Kozeko, Danylo Štanhejev, Nataša Stešenko, Ave Libertatemaveamor. Lapas, 2024. 136 psl.
Marijam Didžgalvytė. Videožaidimai keičia pasaulį: kas laimi? Lapas, 2025. 304 psl.

Lietuvos Biblijos draugija, stendas nr. 5.D26

Kasmet į Vilniaus knygų mugę suplūsta įvairiausios religinės bendruomenės. Smagu, kad šiais laikais Lietuvoje įvairiausių tikėjimų ar tautybių žmonės gali rasti jų įsitikinimus, vertybes, tradicijas atitinkančių knygų. Protarpiais tos knygos būna visai įdomios net ir pašaliečiams.

Andrew Newton, Mario Gushiken. Surask mane Biblijoje. Dail. Mario Gushiken. Lietuvos Biblijos draugija, 2024. 32 psl.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, stendas nr. 5.C04

Valdovų rūmų muziejus gali pasigirti ne tik eksponatais, bet ir juos vaikams pristatančiomis knygomis. Neįtikėtina, kad muziejus tokiems leidiniams sukurti prisikvietė Liną Itagaki. Rezultatas stulbinantis! 2024 metais viena šių knygų buvo atnaujinta ir perleista, bet stende verta paieškoti ir kitų, tegu mažesnių ir kuklesnių, bet labai įdomių knygelių. O dar Valdovų rūmai turi pasakiškų plakatų, kuriuos mano Meškinas labai mėgsta ir nukabinti nuo sienų neleidžia.

Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė. Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai. Dail. Lina Itagaki. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, 2024. 62 psl.

Lietuvos jūrų muziejus, stendas nr. 5.C01B

Lietuvos jūrų muziejus, man regis, pirmasis iš visų Lietuvos muziejų ėmė leisti išties šaunias edukacines knygeles. 2024–2025 metais didesnių naujienų jis nepasiūlė, tik perleido puikią, apdovanojimų sulaukusią pingvinų istoriją. Užtat stende turėtų būti ir senesnių deimančiukų.

Pavel Kulikov. Pingvinas Lituanicus, arba Lietuviško pingvino istorija. Antrasis leidimas. Dail. Viktorija Ežiukas. Lietuvos jūrų muziejus, 2024. 95 psl.

Lietuvos muzikos informacijos centras, stendas nr. 5.A13

Jaunieji muzikantai turbūt ir patys išmano Lietuvos muzikos informacijos centro asortimentą. Malonu, kad čia galima rasti ne tik klasikinių kūrinių, bet ir paaugliams labiau imponuojančių, įdomesnių natų leidinių.

Dainos, kurios nebuvo užrašytos = Songs that weren’t written down: lietuviško roko septintojo ir aštuntojo dešimtmečių rinkinys. Sud. Eglė Vakarinaitė-Zilnienė, Raminta Naujanytė-Bjelle. Lietuvos muzikos informacijos centras, 2024. 36 psl.
Andrej Polevikov. After School II = Po pamokų II: jazz pieces for piano. Lietuvos muzikos informacijos centras, 2024.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, stendas nr. 5.C01C

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus taip pat stengiasi tapti patraukliu vaikams ir paaugliams. Po kortų žaidimo atėjo eilė ir komiksams bei anime. Puikus bandymas!

Miglė Anušauskaitė. Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024. 56 psl.
Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX–XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto: parodos katalogas. Sud. Arūnas Gelūnas. Vert. Emilija Ferdmanaitė. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024. 240 psl.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, stendas nr. 5.D21

Mažvydo biblioteka labai rūpinasi skaitymo skatinimu, tad stende turbūt rasite įvairiausių brošiūrų, lankstinukų ta tema. Kas mane stebina, tai kad biblioteka turi ir rimtą knygų leidybos padalinį, siūlantį puikios, intriguojančios mokslo populiarinimo literatūros. Subalansuota gudresniems jaunuoliams ir suaugusiesiems.

Matthew Gabriele, David M. Perry. Šviesieji amžiai: nauja viduramžių Europos istorija. Vert. Jurga Grunskienė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2024. 360 psl.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, stendas nr. 5.A01

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla palepina vaikus ir paauglius ne tik lietuvių autorių, bet ir įdomių užsienio kūrėjų knygomis. Tų knygų pasirodo nedaug, bet paprastai jos kokybiškai išverstos ir nepriekaištingai išleistos. Nors, tiesą sakant, aš jau norėčiau, kad leidykla nuo Kristinos Ohlsson pagaliau pereitų prie kokios kitos autorės. Geriausia – fantastės! Be švelnių knygelių mažutėliams ir lengvų trilerių vyresniems vaikams bei paaugliams, Rašytojų sąjungos leidykla siūlo nuostabios mokslo populiarinimo literatūros, tinkamos vyresniems ar smalsesniems skaitytojams.

Šviežutėlės naujienos

Mikołaj Pa. Nieko nėra namie. Dail. Gosia Herba. Vert. Irena Ramoškaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. 36 psl.
Kristina Ohlsson. Stebuklingoji širdis. Vert. Virginija Jurgaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 202. 189 psl.
Kristina Ohlsson. Ugnies ratas (trilogijos 1 kn.). Vert. Virginija Jurgaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025. 252 psl.
Kamil Janicki. Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos. Vert. Kazys Uscila. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. 454 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Kristina Ohlsson, Moa Wallin. Didžiosios traukinių mįslės byla (serijos „Vaiduoklių biuras“ 4-oji knyga). Vert. Virginija Jurgaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. 112 psl.

Naujos senos knygos

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Žodžio kūryba. Sud. Vytautas Landsbergis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025. 128 psl.

Lututė, stendas nr. 5.B09

Mielos pelėdukės vardu pasivadinusi leidykla rūpinasi vien leidiniais apie gamtą: įvairiausiomis knygomis, žurnalais, kortelėmis, plakatais. Ne visi jie skirti vaikams – yra labai rimtų, profesionalams sukurtų žinynų ar plačiajai auditorijai siūlomų fotografijos albumų, bet ir šie puikiai tinka šeimyninėms veikloms gamtoje.

Miško žvėrys: interaktyvios edukacinės kortelės. Lututė, 2024. 16 kort.
Miško paukščiai: interaktyvios edukacinės kortelės. Lututė, 2024. 16 kort.
Tomas Baravykas. Sutemų šaukliai. Lututė, 2025. 120 psl.
Bronius Šablevičius. Anykščių krašto gamta. Lututė, 2024. 144 psl.
Romualdas Barauskas, Darius Babelis. Lietuvos žinduoliai: išvaizda, paplitimas ir buveinė, gyvenimo būdas, veiklos žymės. Lututė, 2025. 200 psl.

Magnificat leidiniai, stendas nr. 5.D02C

„Magnificat“ – krikščioniška leidykla, kurios didžiausias rūpestis ilgą laiką buvo žurnalų vaikams ir suaugusiems leidimas. Šiuo metu žurnalas vaikams nustojo ėjęs, bet „Magnificat“ jaunųjų skaitytojų nepamiršta ir toliau leidžia krikščioniškus komiksus. Šie, beje, tikrai smagūs ir įdomūs ne tik tikintiesiems.

Jean-François Kieffer, Geert De Sutter, Christine Ponsard. Biblijos istorijos: komiksai. Vert. Ilona Valujevičienė. Magnificat leidiniai, 2024. 252 psl.

M. K. Čiurlionio muziejus, stendas nr. 5.B07A

M. K. Čiurlionio muziejaus knygos apie meną, meno albumai – nepriekaištingi. Džiaugiuosi, kad šis muziejus ėmė rūpintis ir savo jaunaisiais lankytojais. Prieš porą metų perleistą paveikslėlių knygelę „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ papildė pora spalvingų, labai smagių leidinukų. Bet šeimyniniams skaitymams ar vartymams pravartu pačiupti ir kokį reprodukcijų albumą, kurių stende turėtų būti apsčiai.

Vainius Bakas, Gita Balžekaitė, Justė Kutkienė. Čiurlionio abėcėlė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024. 72 psl.
Gita Balžekaitė, Justė Kutkienė. Čiurlionio abėcėlės darbeliai: piešk, rašyk, spalvink taip, kaip Čiurlionis! Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024. 56 psl.

Odilė, stendas nr. 5.D01

Be „Odilės“ vaikų ir paauglių literatūros padangė Lietuvoje būtų gerokai pilkesnė. Ne visada leidyklos pasirinkimai mane žavi, bet visą abejotiną klasiką atsveria neįtikėtinos išleistos knygos: „Antis, Mirtis ir tulpė“, „Robotų pasakos“, „Gargantiua“ vaikams, Poškaus poezija, „Berniukas, kuris matė tamsoje“ ir, žinoma, „Gyvatės ir Driežo“ serija. O štai dabar pasirodė ir kontroversiškasis „Kurmiukas“! Kartais man atrodo, kad leidykloje dirba bent viena(s) slapta(s) pankas. Hoi!

Werner Holzwarth, Wolf Erlbruch. Kaip kurmiukas norėjo sužinoti, kas jam pridarė ant galvos. Vert. Rūta Jonynaitė. Odilė, 2024. 23 psl.
Joy Cowley, Gavin Bishop. Pagalbininkė ir Pagalbininkas: naujos istorijos apie Gyvatę ir Driežą (serija „Gyvatė ir Driežas). Vert. Viltaras Alksnėnas. Odilė, 2024. 127 psl.

Presa („Naminuko leidykla“), stendas nr. 5.D13

Įvairiausių žurnalų ir Lego knygelių leidyba užsiimanti „Presa“ knygoms daug dėmesio neskiria. Leidykla pasirinko du autorius: subtilias paveikslėlių knygeles vaikams kuriantį Benji Davis ir maginę fantastiką rašančią A. F. Steadman, o dabar iš lėto leidžia bei perleidinėja jų kūrinius. Viskas! Nei vieno naujo autoriaus per šešerius metus! Tiesa, turiu pripažinti, kad Benji Davis knygelės tikrai išskirtinės, o ir leidžia jas „Presa“ kuo gražiausiai. „Skandaro“ serija mane žavi gerokai mažiau, bet Meškinui visai patinka, tik nusibosta laukti naujos dalies. Kirba menkutė viltis, kad Knygų mugei leidykla spės išleisti anonsuotą ketvirtąją knygą, o penktosios dar ir pati Steadman neužbaigė – ką jau čia padarysi.

Serijų ir ciklų tęsiniai

A. F. Steadman. Skandaras ir chaoso išbandymai (ciklo „Skandaras“ 3 kn.). Vert. Miglė Šaltytė. Naminuko leidykla [i.e. Presa], 2024. 407 psl.
A. F. Steadman. Skandaras ir griaučių prakeiksmas (ciklo „Skandaras“ 4 kn.). Vert. Miglė Šaltytė. Naminuko leidykla [i.e. Presa], 2025. 400 psl.

Naujos senos knygos

Benji Davies. Nojus ir banginis (serija apie Nojų). 4-oji laida. Vert. Emilija Ferdmanaitė. Naminuko leidykla [i.e. Presa], 2024. 25 psl.
Benji Davies. Didysis banginis (serija apie Nojų). 2-oji laida. Vert. Emilija Ferdmanaitė]. Naminuko leidykla [i.e. Presa], 2024. 30 psl.
A. F. Steadman. Skandaras ir vienaragių vagis (ciklo „Skandaras“ 1 kn.). Vert. Miglė Šaltytė. Naminuko leidykla [i.e. Presa], 2024. 388 psl.

Raštinė, stendas nr. 5.B07

„Raštinė“ – savotiškas kultūrinis fenomenas, kurio iš Kauno neįžvelgiu, tad taip ir nesupratau, kada stilingų raštinės reikmenų parduotuvė virto knygynu ir net leidykla. Bet su faktais nepasiginčysi: „Raštinė“ vaikams išleido jau dvi įspūdingas knygas ir visą seriją užduočių sąsiuvinių. Taisausi akinius ir seku ją toliau.

Kristin Roskifte. Kelyje ne vienas. Vert. Agnė Petrauskaitė. Raštinė, 2025. 67 psl.
Sąsiuvinis: talentingų „Raštinės“ draugų iliustruojamas trimestrinis užduočių žurnalas vaikams:
Užduočių knygelė. Sąsiuvinis #5 [Dėžė]. Raštinė, 2024.
Užduočių knygelė. Sąsiuvinis #6 [Gėlės]. Raštinė, 2024.

Slinktys, stendas nr. 5.C01E

Visuomet nustebina ir „Slinkčių“ naujienos. Turint omeny, kad „Slinktys“ šiaip jau vienija kuriantį jaunimą, rengia konkursus ir leidžia lietuvių poeziją ir prozą suaugusiesiems, akivaizdu, jog kiekviena netikėtinai išdygusi knyga vaikams ar paaugliams turi priežastį ir yra šioks toks pareiškimas. Taip prieš kelerius metus „Slinktys“ išleido visą seriją knygelių vaikams, verstų iš jidiš kalbos. Prasidėjus karui Ukrainoje, į Vilniaus knygų mugę atvežė veriančią paveikslėlių knygelę „Mano priverstinės atostogos“. „Mažylis su kamuoliu“ – irgi ne paprasta knyga.

Jean-Baptiste Cabaud, Fred Bernard. Mažylis su kamuoliu. Vert. Dainius Gintalas. Slinktys, 2024. 26 psl.
Gintarė Adomaitytė. Laumžirgių namai. 2-asis pataisytas leid. Slinktys Aukštaitija, 2024. 80 psl.

Tyto alba, stendas nr.5.B03

Ėhei! Kiek puikių „Tyto albos“ knygų aš perskaičiau vaikystėje! Deja, baltoji pelėdžiukė jau nebe ta. Ją ištiko dirgėlizacija ir primityvizacija, tad gerų naujų knygų vaikams ir paaugliams ši leidykla dabar išleidžia labai nedaug. Viliuosi, kad tai laikina, o kol kas galima pasimėgauti senomis geromis perleistomis knygomis ar mokslą ir meną populiarinančiais leidiniais.

Šviežutėlės naujienos

Aistė Paulina Virbickaitė. Ką veikti muziejuje: meno istorijos, interpretacijos ir patarimai. Tyto alba, 2024. 336 psl.
Katherine Ashenburg. Nešvari švaros istorija: nuo senovės graikų iki mūsų dienų. Vert. Jolita Parvickienė. Tyto alba, 2025.
Martyn Rady. Nauja Vidurio Europos istorija: nuo Romos imperijos žlugimo iki pokomunistinės erdvės. Vert. Laimantas Jonušys. Tyto alba, 2024. 564 psl.

Naujos senos knygos

Jostein Gaarder. Kalėdų paslaptis. Dail. Stella East. Vert. Justė Nepaitė. Tyto alba, 2024. 280 psl.
Ray Bradbury. Pienių vynas. Vert. Gražvydas Kirvaitis. Tyto alba, 2024. 336 psl.
Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: popromanas. Dail. Liudas Parulskis. Tyto alba, 2024. 368 psl.
Joseph Campbell. Herojus su tūkstančiu veidų. Vert. Vytautas Grenda. Tyto alba, 2025. 488 psl.

Vaga, stendas nr. 5.B01

Ir legendinė „Vaga“ jau seniai nebe ta... Bet naujoji „Vaga“ visgi būna įdomi, tik labai lėtai sukasi. Jos asortimentas regisi ganėtinai atsitiktinis. Daugiausiai leidžiama suaugusiems skirtų knygų psichologijos, savipagalbos, santykių temomis, o iš už jų netikėtai išnyra vienas kitas vaikams ar paaugliams įdomus tomelis. Dažniau vyresniems paaugliams, mat mokslo populiarinimo knygose pasitaiko riebokų juokelių.

Maria Molicka. Terapinės pasakos. Vert. Halina Kobeckaitė. Dail. Gintarė Lučiūnaitė. Vaga, 2024. 198 psl.
Nicklas Brendborg. Medūzos sensta atbulai: mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą. Vert. Ieva Tomaševičiūtė. Vaga, 2025. 258 psl.
Garrett Ryan. Nuogų žmonių skulptūros, stori gladiatoriai ir kovos drambliai: dažnai užduodami klausimai apie senovės graikus ir romėnus. Vert. Darius Krasauskas. Vaga, 2024. 348 psl.
Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės. Dail. Austė Vagoraitė. Vaga, 2024. 150 psl.

Valstybės saugumo departamentas, stendas nr. 5.D25

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad siūlysiu knygų ieškoti Valstybės saugumo departamente! Bet vis toji Miglė Anušauskaitė kalta! Sukūrė jau antrą puikų komiksą apie tarpukario žvalgybos ir kontržvalgybos legendas. Teks keliauti į Saugumą...

Miglė Anušauskaitė. Agento byla „Ivanov XII“. Spalvino Tomas Mitkus. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, 2024. 44 psl.

Verslas ar menas, stendas nr. 5.A06

„Verslas ar menas“ – ypatinga leidykla, mat savo leidinius kuria akliesiems ir silpnaregiams. Tekstas užrašomas brailio raštu, iliustracijos iškilos, tačiau čia pat yra ir regintiesiems skirtas tekstas bei piešiniai. Taip šią labai brangią produkciją gali įsigyti visi, o gautas pelnas skiriamas aprūpinti knygomis žmones su regos negalia. Leidyklos knygos ir žaidimai tikrai labai gražūs, tad tokia labdara visiems naudinga.

Eglė Jokužytė. Dot Story. Nematomų paveikslėlių ir raidžių magija. Verslas ar menas, 2024. 78 kort.

Vox Altera, stendas nr. 5.D04 ir 5.D11

„Vox Altera“ stendas mane menkai vilioja, mat šioji leidykla specializuojasi karo istorijoje. Visgi negalėjau Čiurlionio metais praleisti tokios čiurlioniškos naujienos – knygos „Čiurlionių takais“! Tai turistinis vadovas po vietas, susijusias su Čiurlionių šeimos istorija. Kadaise panašus jau buvo išleistas, bet turbūt nuo tų laikų beviltiškai paseno. Smagu rasti naują.

Aušra Česnulevičienė. Čiurlionių takais. Vox Altera, 2025. 194 psl.

Žara, stendas nr. 5.C06

Ir paskutinės naujienos šioje salėje yra „Žaros“ stende. Tai labai paslaptinga leidykla, kurios asortimentas nesikeičia dešimtmečiais. Nelabai suprantu, kaip ji pragyvena. Galbūt užsidirba iš leidinių prancūzų kalba, kuriais taip pat prekiauja. Štai tuos leidinius tikrai turėtų būti įdomu apžiūrėti. Nugirdau, kad stende gali pasitaikyti nepakartojamų Elenos Selenos erdvinių knygų. Ir, žinoma, reikia pasičiupti neseniai perleistą Vainilaičio „Bruknelę“ – lietuvių vaikų literatūros perliuką!

Martynas Vainilaitis. Bruknelė: mitologinė pasaka. Dail. Bronius Leonavičius. Žara, [2023/2024?]. 104 psl.

Gal ir dar kokia leidykla į Mugę tiesiai iš spaustuvės atveš šviežutėlių naujienų, bet aš apie tai nieko nežinau. Visgi rekomenduoju aplankyti ir kelias leidyklas, kurios naujienų nežada, bet turi puikių senesnių knygų vaikams ir paaugliams. Pirmiausia, žinoma, vilioja „Phi knygos“ (5.D14) su „Mažųjų Platonų“ serija jauniesiems filosofams. Netoliese įsitaisę „Bonus animus“ (5.D20) su savo leistos fantastikos paaugliams likučiais. Įdomių knygų jauniesiems skaitytojams galima paieškoti knygynų „Knygauk“ (5.D06A) ir „Eureka“ (5.D17) stenduose. Yra šioje salėje ir bukinistų: „Pelėdų knygos“ (5.D29) bei „Juodas šuo“ (5.D22).

Užbaigusi virtualų pasivaikščiojimą po grožinės literatūros salę, susizgribau, kad taip ir neradau nei „Apkabink mėnulį“, nei „Tikros knygos“ stendų. Pastarosios knygų žadėjo atvežti „Knygauk“, bet vis tiek ne tas... Dėl „Mėnulio“ apskritai labai išsigandau, tačiau pasirodė, jog stendas visgi ketvirtojoje salėje yra, tik plane nepažymėtas. Tikiuosi, šioms puikioms leidykloms viskas gerai ir jos dar pradžiugins mus naujomis puikiomis knygomis. Būtų gaila jas prarasti. O kad per giliai nesusimąstytume apie praradimus, pabegėkime į akademinių leidinių salę. Ten karaliauja muziejai, universitetai, institutai, turizmo informacijos centrai. Vienas Dievas žino, kokių lobių galima rasti jų stenduose. Tiesą sakant, tik jis vienas žino, kas apskritai tuose jungtiniuose ar asociacijų stenduose savo leidinius išsidėliojo. Visgi kelis įdomesnius taškus pasižymėjau.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, stendas nr. 3.10

Visada nekantriai laukiu naujų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto knygų vaikams. Nuo 2018 metų šis institutas leidžia labai puošnias kvadratinio formato knygas, puoštas drožinėtomis Mariaus Jonučio iliustracijomis. Čia pristatomos lietuvių liaudies pasakos, sakmės, legendos. Tiesa, naujausia knyga – „Adomas pasiilgo Ievos“ skirta visai ne mažiesiems skaitytojams. Tai pikantiškos ir nešvankios sakmės apie kūnišką meilę, tad į sąrašą šios knygos neįtraukiu (nors įtariu, kad paaugliai su malonumu pakikentų skaitydami). Verčiau parodysiu oficialiai 2023 metais išleistas, bet tik 2024 pristatytas „Vilniaus legendas“. Instituto stende taip pat tikiuosi rasti senesnes nuostabias knygas: „Dangus griūva“, „Karalaitė ant stiklo kalno“, „Laumių stalas“ ir t. t.

Vilniaus legendos. Sud. Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis. Dail. Marius Jonutis. Tekstus adaptavo Danutė Kalinauskaitė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2023]. 116 psl.

Kauno miesto muziejus, stendas nr. 3.16

Kauno miesto muziejus turi šaunią fotoalbumų seriją ir labai mielų suvenyrų. Patriotiškai raginu aplankyti.

Industrinis miestas: Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu. Tekstų aut. Gediminas Kasparavičius, Rokas Sinkevičius. Rec. Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kastytis Antanaitis. Kauno miesto muziejus, 2024. 127 psl.

Neringos muziejus, stendas nr. 3.35

Užtat Neringos muziejus turi komiksų! Vaikams skirtą edukacinę medžiagą šiam muziejui piešia Ula Šimulynaitė, kurios komiksus apie Vilnių mudu su Meškinu pašėlusiai mėgstame.

Indrė Žigeu, Valerija Kiguolienė, Ula Šimulynaitė. Nerijada: komiksai. Dail. Ula Šimulynaitė. Neringos muziejai, 2025. 160 psl.

Vilniaus etninės kultūros centras, stendas nr. 3.15A

Vilniaus etninės kultūros centras labai smagiai populiarina etninį paveldą. Jų leidiniai ne tik informatyvūs, bet ir dailiai išleisti. Mūsų lentynose guli ir be galo mane džiugina Beržulio pasakojimai apie amatus, sakmių teatras, „Ulioja varnu“ tautosakos rinktinė. Norėčiau ir naujųjų dainelių apie paukščius, jei tik dar turėčiau mažų meškiukų, kuriems dainuoti galėčiau. Tokie jau mieli tie Agnės Berlinskaitės piešiniai!

Dainelės apie paukščius. Dail. Agnė Berlinskaitė. Vilniaus etninės kultūros centras, 2024. 48 psl.
Šiaudiniai sodai = Straw gardens. Str. aut. Daiva Beliūnienė. Vert. Gabriella Žičkienė. Vilniaus etninės kultūros centras, 2024. – 159 psl.

Vilnius literatūros miestas, stendas nr. 3.35A

Na, o paskutiniame Vilniaus stende turėtų dar būti jau pernai per Vilniaus knygų mugę pristatyta jaunųjų kūrėjų rinktinė „12 kosmosų“. Be galo smalsu, kuo naujoji karta gyvena, ar ne?

12 kosmosų: jaunų autorių tekstai. Dail. Greta Alice, Reda Tomingas, Viktorija Ežiukas ir Kornelija Žalpytė. Vilnius literatūros miestas [i.e. Vilnius UNESCO literatūros miestas], 2024. 208 psl.

Taip pasisukioję po trečiąją salę, fojė dar rasime bukinistinio knygyno „Mint Vinetu“ kampelį (3.F01) ir galėsime traukti į Muzikos salę naujų nuotykių ieškoti. O aš savo virtualų reportažą baigiu ir linkiu visiems rasti TĄ knygą!

Vilniaus knygų mugė 2025: ko ieškoti 4-ojoje salėje

Mon, 24 Feb 2025 21:00:00 GMT

Ėhei! Kas paskui Kukutį į Knygų mugę? Vis dar nežinau, ar šiemet aš į ją pakliūsiu, bet knygų sąrašą sudariau. O kad jau turiu tą 2024-2025 metais išleistų padoresnių naujų knygų sąrašą, tai nutariau juo su plačiuoju pasauliu pasidalinti. Išrūšiavau pagal leidyklas, atrinkau pagal sales, suskirsčiau pagal leidimus, surikiavau pagal skaitytojų amžių... Kas čia šaunuolė? Aš – šaunuolė! Tad maloniai prašom žvilgtelėti, kokių naujienų verta ieškoti ketvirtojoje, Jaunųjų skaitytojų salėje.

Iškart perspėsiu – jei kas vylėsi su vaikais visą popietę iš Jaunųjų skaitytojų salės neišlįsti ir visas smagiausias knygas čia susižvejoti, neišdegs! Panašu, kad salėje stendų, susijusių su knygų leidyba, gerokai mažiau nei žaislus, pramogas, saldumynus siūlančių, labdaros iniciatyvas reklamuojančių stalelių. Nemažai leidyklų, net tokių, kurios leidžia knygas praktiškai vien vaikams ir paaugliams, įsikūrė kitose salėse, o šioje net kartoninės rodyklės nepaliko. Netvarka! Užtat daugelis ketvirtosios salės leidyklų turi stendus ir penktojoje salėje. Na, bet pagrindinius flagmanus sutiksime visur.

Apžvelgsiu leidyklas abėcėlės tvarka, surašydama kokybiškesnes jų knygas. Žinoma, visut visutėlių metų naujienų aš neskaičiau, bet ką įmaniau, tą pavarčiau ir bent paviršutiniškai įvertinau. O jei visgi perskaičiau iki galo ir man siaubingai patiko arba visiškai nepatiko (nors techniškai knyga parašyta ir išleista neblogai), pažymėjau skirtingomis spalvomis. Pažymėjau ir dar neperskaitytas, bet labiausiai rūpinčias knygas.

700 eilučių, stendas nr. 4.04

Aš gal ir širstu, kad „700 eilučių“ taip ir neišleido trečiosios „Audrų sergėtojo“ dalies ir nusprendė nebeeksperimentuoti su vyresnių vaikų bei paauglių literatūra, bet turiu pripažinti: leidykla – labai šauni. Jei kas ieško meninės vertės, kokybiškų žinių ir šiuolaikiškų vertybių, kreipkitės į „700 eilučių“. Čia rasime ir „Metų knygos rinkimų“ nominančių, ir už ypatingą iliustracijų grožį bei puikų dizainą jau apdovanotų knygų.

Šviežutėlės naujienos:

Anete Melece. Kioskas. Vert. Laura Laurušaitė. 700 eilučių, 2024. 36 psl.
Lucie Hašova Truhelkova, Martin Sodomka. Traktoriai. Dail. Martin Sodomka. Vert. Aigustė Vykantė Bartkutė. 700 eilučių, 2024. 47 psl.
Jurga Vilė, Kornelija Žalpytė. Mano draugas Hipokampas Unikornas. Dail. Kornelija Žalpytė. 700 eilučių, 2024. 44 psl.
Jurga Vilė, Agnė Nananai. Kašalotų radijas. Dail. Agnė Nananai. 700 eilučių, 2024. 40 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Lina Mickutė. Iliustruota Žemaitės gyvenimo ir kūrybos istorija. 700 eilučių, 2024. 64 psl.

Alma littera, stendas nr. 4.01 (taip pat 5.C13 Grožinės ir specializuotos literatūros salėje)

„Alma littera“ išleidžia daugiausiai knygų vaikams ir paaugliams. Tiesą sakant, ji leidžia jų tiek daug, kad net jei gerų knygų būna tik dešimtadalis, vis tiek niekas kitas tiek deimančiukų nepasiūlo. Nors leidykla nesivaiko išskirtinės kokybės, bet ir grubaus broko vengia. Nuo seno palaiko ir vis atnaujina kelias vaikų ir paauglių klasikinės literatūros serijas, tačiau taip pat stengiasi pirma pasiūlyti karščiausias naujienas. Dažnai nepabaigia leisti knygų ciklų, todėl vengiu pirkti „Alma litteros“ šviežiai pasirodžiusias pirmąsias siužetiškai vientisų ciklų dalis (ir jums nepatariu, baisiai liūdnas reikalas – laukti ir nebesulaukti trilogijos ar tetralogijos pabaigos). Dar pridursiu, kad anksčiau ši leidykla tik retkarčiais pradžiugindavo kokiais ypatingais mugės pasiūlymais, todėl į jos stendą aš paprastai neskubu. Užsuku, jei lieka laiko. O jei ne – „Alma litteros“ pilni visi knygynai.

Šviežutėlės naujienos

Gabriele Clima. Saldžių sapnų. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2024. 14 psl.
Pažink, paliesk, išgirsk ūkio gyvūnus: susipažink su 6 ūkio gyventojais. Vert. Vita Šileikienė. Dail. Louise Anglicas. Alma littera, 2024. 14 psl.
Pažink, paliesk, išgirsk sodo gyvūnus: susipažink su 6 sodo gyventojais. Vert. Vita Šileikienė. Dail. Louise Anglicas. Alma littera, 2024. 14 psl.
Seb Braun. Vaikas kelyje. Lėktuvas: su stumdomomis detalėmis. Vert. Jovita Markutėlytė. Alma littera, 2024. 10 psl.
Seb Braun. Vaikas kelyje. Traktorius: su stumdomomis detalėmis. Vert. Jovita Markutėlytė. Alma littera, 2024. 10 psl.
Smalsios rankytės. Pirmieji skaičiai: smagi lietimo knygelė su žaismingais atvartais! Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2024. 12 psl.
Sally Symes. Britannica mažylių enciklopedija: smalsiems vaikams iki 3 metų amžiaus. Dail. Hanako Clulow. Vert. Daiva Krištopaitienė. Kons. Amanda Gummer. Alma littera, 2024. 72 psl.
Indrė Pavilonytė, Martynas Pavilonis. Avelė nenori miego! Alma littera, 2024. 32 psl.
Michael Bond. Pedingtonas. Dail. R.W. Alley. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2024. 32 psl.
Mauri Kunnas, Tarja Kunnas. Labanakt, pone Bruzduli. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2024. 40 psl.
Rūta Čekaitė. Ežys ir obuolys. Dail. Diana Jotautaitė. Alma littera, 2025. 56 psl.
Elena Selena. Troliai Mumiai ieško namų: erdvinė knygelė, sukurta pagal pirmąją Tovės Jansson knygą apie Trolius Mumius. Vert. Urtė Liepuoniūtė. Alma littera, 2024. 12 psl.
Louise Greig, Sarah Massini. Mažasis princas: erdvinė knyga pagal Antoine de Saint-Exupéry pasaką. Vert. Ugnė Gudaitytė. Alma littera, 2024. 22 psl.
Justina Česnauskaitė. Gaminam kartu = Let's cook together. Alma littera, 2024. 17 psl.
Lara Bryan. Tavo kūnas: žingsnis į mokslą. Dail. Teresa Bellón. Vert. Jovita Markutėlytė. Alma littera, 2024. 16 psl.
Sarah Hull. Mikrobai: žingsnis į mokslą. Dail. Teresa Bellón. Vert. Jovita Markutėlytė. Alma littera, 2024. 16 psl.
R. W. Alley. Ugniagesiai skuba į pagalbą! Dail. R.W. Alley. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 34 psl.
Daiva Gedvilienė. Mokausi skaityti su magnetukais. Dail. Vaiva Jalo. Alma littera, 2024. 1 dėž.
Juodos avelės šėlsta: poezijos ir trumposios prozos rinktinė pradinukams. Sud. Eglė Baliutavičiūtė. Dail. Luka Va. Alma littera, 2024. 96 psl.
Indrė Pliuškytė-Zalieckienė. Neatlikau namų darbų: baisiai smagūs ir juokingi eilėraščiai. Alma littera, 2024. 73 psl.
Camilla de la Bedoyere, Aaron Cushley. Mano pirmoji knyga apie kosmosą. Vert. Jūras Barauskas. Alma littera, 2024. 64 psl.
Gabby Dawnay. Kaip keičiasi gamta? 48 pasakojimai apie nepakartojamus ir gražiausius gamtos ciklus. Dail. Margaux Samson Abady. Vert. Ramunė Rusaitė. Alma littera, 2024. 107 psl.
Saulė Paltanavičiūtė. Lietuvos gamtos rekordininkai. Alma littera, 2024. 88 psl.
Įdomybių enciklopedija. Vert. Živilė Andriūnienė. Alma littera, 2024. 160 psl.
Selemonas Paltanavičius. Šaltakraujai: pažintis su Lietuvos šaltakraujais. Alma littera, 2025. 128 psl.
Selemonas Paltanavičius. Gyvas vabzdžių pasaulis: pažintis su Lietuvos šešiakojais. Alma littera, 2024. 148 psl.
Andrew Pettie, Conrad Quilty-Harper. Britannica enciklopedija. Infografika: 100 faktų ir skaičių apie Žemę, kosmosą, gyvūnus, žmogaus kūną, technologijas ir kitus dalykus, perteiktų iliustracijomis. Dail. Valentina D’Efilippo. Vert. Daiva Krištopaitienė. Alma littera, 2024. 336 psl.
Derek Keilty. Audros ragana (ciklo „Eivės ir Tomo nuotykiai“ 1 kn.). Dail. Magda Brol. Vert. Daiva Krištopaitienė. Alma littera, 2024. 176 psl.
Rose Lihou. Slaptieji Betės draugai (ciklas „Mažyčiai šuneliai“). Vert. Vita Šileikienė. Alma littera, 2024. 175 psl.
Kallie George. Tikrieji namai (ciklo „Širdelės viešbutis“ 1-oji knyga). Dail. Stephanie Graegin. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 174 psl.
Maria Parr. Mudu su Oskaru: ten, kur geriausia. Dail. Åshild Irgens. Vert. Saulė Ilgė. Alma littera, 2024. 208 psl.
J.K. Rowling. Kalėdos Hogvartse: iš knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Vert. Zita Marienė. Dail. Ziyi Gao. Alma littera, 2024. 41 psl.
Joanna Farrow. Kepk, kurk ir dekoruok! Oficiali knyga, įkvėpta filmų „Harry Potter“. Vert. Indrė Ivanauskaitė-Vindašiuvienė. Alma littera, 2024. 96 psl.
Rūta Kačkutė. Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos. Dail. Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas. Alma littera, 2024. 64 psl.
Mel Hartman. Stebuklinga kelionė. Vert. Viktorija Uzėlaitė. Alma littera, 2024. 143 psl.
Sofia Chanfreau, Amanda Chanfreau. Žirafos širdis labai didelė. Vert. Mantas Karvelis. Alma littera, 2024. 192 psl.
M. G. Leonard. Ledo vaikai. Dail. Penny Neville-Lee. Alma littera, 2024. 284 psl.
Rebecca Stead, Wendy Mass. Paslapčių biblioteka. Alma littera, 2024. 224 psl.
Viktorija Girčiuvienė. Ten, kur gyvena slibinai. Dail. Austėja Masevičiūtė. Alma littera, 2024. 168 psl.
Jordan Lees. Netekčių ir atradimų labirintas (ciklo „Šnabždesiai“ 1 kn.). Dail. Vivienne To. Vert. Dangirutė Giedraitytė. Alma littera, 2024. 429 psl.
Katherine Rundell. Neįtikėtinos būtybės (1 serijos kn.). Vert. Ina Jakaitė. Dail. Tomislav Tomić. Alma littera, 2025. 349 psl.
Malin Falch. Kelionė į Trolių slėnį (ciklo „Šiaurės pašvaistė“ 1-oji knyga). Vert. Saulė Ilgė. Alma littera, 2024. 168 psl.
M. G. Leonard ir Sam Sedgman. „Aukštikalnių Sakalo“ vagišius (ciklo „Kelionių nuotykiai“ 1 kn.). Dail. Elisa Paganelli. Vert. Gabrielė Virbickienė. Alma littera, 2024. 299 psl.
Geriausių mįslių knyga: daugiau nei 150 galvosūkių vaikams ir visai šeimai. Sud. Bryony Davies. Vert. Dangirutė Giedraitytė. Alma littera, 2024. 160 psl.
Adam Kay. Žmogaus anatomija: išsamus (ir pasibjaurėtinas) vadovas po žmogaus kūną. Dail. Henry Paker. Vert. Dangirutė Giedraitytė. Alma littera, 2024. 416 psl.
Adam Kay. Kėjaus neįtikėtini išradimai: užburiantis ir fantastiškai juokingas pasaulį pakeitusių išradimų vadovas ir kai kurių tikrai nieko nepakeitusių. Dail. Henry Paker. Vert. Dangirutė Giedraitytė. Alma littera, 2024. 440 psl.
Aušrinė Tilindė. Šiurpnakčio istorijos. Dail. Roberta Railaitė. Alma littera, 2024. 184 psl.
Aušrinė Tilindė. Dvylika kruvinų plunksnų. Dail. Roberta Railaitė. Alma littera, 2024. 222 psl.
Marius Čepulis. Metai: gamtos fotografo dienoraštis. Alma littera, 2024. 256 psl.
Thomas Schlesser. Monos akys. Vert. Lina Rimkuvienė. Alma littera, 2024. 496 psl.
Ieva Dūdaitė. Muzika visiems: nuo fejerverkų smegenyse, pasaulio ritmų iki pirmųjų muzikavimo pamokų. Alma littera, 2024. 208 psl.
Ava Reid. Paskendusi praeitis (1 ciklo kn.). Vert. Daiva Krištopaitienė. Alma littera, 2024. 375 psl.
Marie Pavlenko. Rita. Vert. Erika Sabaliauskaitė. Alma littera, 2024. 223 psl.
Rebecca Ross. Dieviškieji varžovai (ciklas „Užkerėti laiškai“, 1 kn.). Vert. Ignacijus Daukša. Alma littera, 2024. 415 psl.
J.R.R. Tolkien. Gondolino žlugimas. Sud. Christopheris Tolkienas. Vert. Vilma Rinkevičiūtė. Dail. Alanas Lee. Alma littera, 2025. 271 psl.
J.R.R. Tolkien. Berenas ir Lutijena. Sud. Christopheris Tolkienas. Vert. Vilma Rinkevičiūtė. Dail. Alanas Lee. Alma littera, 2024. 272 psl.
Marcel Dirsus. Kaip žlunga tironai, tačiau išlieka valstybės. Vert. Andrius Navickas, Dominyka Marija Navickaitė. Alma littera, 2025. 288 psl.
Eimantas Gudas, Žilvinė Petrauskaitė. Gedimino kraujas: Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastija. Alma littera, 2024. 520 psl.
Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė. Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo. Alma littera, 2025. 318 psl.
John Duffy. Šiuolaikinis paauglys nerimo amžiuje: išsamus vadovas tėvams apie paauglystę be streso ir depresijos. Vert. Diana Urbonė. Alma littera, 2025. 232 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Rachel Piercey, Freya Hartas. Senasis ąžuolas ir gimtadienio vakarėlis: rudojo lokiuko giria (serija „Jei leisiesi gilyn į mišką...“). Dail. Freya Hartas. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2024. 32 psl.
Indrė Pavilonytė, Martynas Pavilonis. Marmiai. Dingusio žaislo detektyvas. Alma littera, 2024. 44 psl.
Benas Bėrantas. Dingęs miegas (serija „Čiūčia ir Piratas“). Dail. Olga Degtiarova. Alma littera, 2025. 32 psl.
Lina Žutautė. Kakė Makė ir dovanų dėžutė. Alma littera, 2024. 38 psl.
Lina Žutautė [Asta Blandė?]. Kakė Makė ir sapnų pagalvėlė. Trumpos pasakaitės prieš miegą. Alma littera, 2025. 44 psl.
Felicity Brooks. Viskas apie tave ir tavo kūną (serija „Viskas apie...“). Dail. Mar Ferrero. Vert. Eglė Valintėlytė. Kons. dr. Kristinos Routh. Alma littera, 2024. 32 psl.
Abby Hanlon. Negaliu gyventi be tavęs (ciklas „Nenuorama Dorė“). Vert. Asta Tobulevičienė. Alma littera, 2024. 153 psl.
Michael Morpurgo. Ateiviai puola! (ciklas „Didžiojo klano ūkis“). Dail. Shoo Rayner. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 143 psl.
Michael Morpurgo. Ihaha valio! (ciklas „Didžiojo klano ūkis“). Dail. Shoo Rayner. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 144 psl.
Kallie George. Didžiausia dovana (ciklo „Širdelės viešbutis“ 2-oji knyga). Dail. Stephanie Graegin. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 174 psl.
Michael Bond. Pedingtonas darbuojasi (serija „Pedingtonas“, 7 kn.). Vert. Vainius Bakas. Dail. Peggy Fortnum. Alma littera, 2024. 136 psl.
Michael Bond. Pedingtonas keliauja į miestą (serija „Pedingtonas“, 8 kn.). Vert. Vainius Bakas. Dail. Peggy Fortnum. Alma littera, 2024. 138 psl.
Jen Marlin. Laivo sudužimas ruonių įlankoje (serija „Vėjo raiteliai“, 3 kn.). Dail. Marta Kissi. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2024. 128 psl.
Jen Marlin. Banginių dainos ir paukščių lizdai (serija „Vėjo raiteliai“, 4 kn.). Dail. Marta Kissi. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2024. 128 psl.
Enid Blyton. Pasakojimai apie norų krėslą (ciklo „Stebuklingas norų krėslas“ 3 kn.). Vert. Danguolė Žalytė. Alma littera, 2024. 128 psl.
Malin Falch. Vikingai ir orakulė (ciklo „Šiaurės pašvaistė“ 2-oji knyga). Vert. Saulė Ilgė. Alma littera, 2024. 148 psl.
M. G. Leonard ir Sam Sedgman. Pagrobimas „Kalifornijos kometoje“ (ciklo „Kelionių nuotykiai“ 2 kn.). Dail. Elisa Paganelli. Vert. Gabrielė Virbickienė. Alma littera, 2024. 288 psl.
J. K. Rowling. Haris Poteris ir Fenikso brolija (serijos „Haris Poteris: iliustruotas leidimas“ 5 kn.). Dail. Jim Kay ir Neil Packer. Vert. Zita Marienė. Alma littera, 2024. 576 psl.
Timo Parvela. Krampas (ciklo „Šešėliai“ 3-oji knyga). Dail. Pasi Pitkänen. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2024. 148 psl.
Sandra J. Paul. Dingusi tvirtovė (serija „Varnų kaimas“, 4 kn.). Vert. Daumantas Gadeikis. Alma littera, 2024. 204 psl.
R. J. Palacio, Erica S. Perl. Baltoji paukštė (serija „Stebuklas“). Vert. Gabija Karpauskaitė. Alma littera, 2024. 272 psl.
Ransom Riggs. Velnio Akro apgultis (ciklas „Ypatingų vaikų namai“, 6 kn.). Vert. Sigitas Parulskis. Alma littera, 2025. 550 psl.
Rebecca Ross. Negailestingi įžadai (ciklas „Užkerėti laiškai“, 2 kn.). Vert. Indrė Kaulavičiūtė. Alma littera, 2025. 527 psl.
Andrzej Sapkowski. Dievo kariai („Husitų trilogija“, 2 kn.). Vert. Kazys Uscila. Alma littera, 2024. 592 psl.
Andrzej Sapkowski. Amžinoji šviesa („Husitų trilogija“, 3 kn.). Vert. Kazys Uscila. Alma littera, 2024. 575 psl.

Naujos senos knygos

Aš širdyje labai myliu mamą ir tėtį: „Džimbos“ dainos vaikams. Dail. Aliaga Mirguseinov. Alma littera, 2024. 10 psl.
Richard Scarry. Mašinos ir visa, kas važiuoja. Vert. Virgilijus Čepliejus. Alma littera, 2024. 80 psl.
Evelina Daciūtė. Liuka, Šmikis Bilba ir kiti (serija „Skaitau pats: trečias žingsnis“). Dail. Viktorija Ežiukas. Alma littera, 2024. 80 psl.
Evelina Daciūtė. Medaus mainai (serija „Geriausios meškių istorijos“). Dail. Rasa Kaper. Alma littera, 2024. 52 psl.
Evelina Daciūtė. Svajonių sodas (serija „Geriausios meškių istorijos“). Dail. Rasa Kaper. Alma littera, 2024. 60 psl.
Roald Dahl. Čarlis ir šokolado fabrikas. Dail. Quentin Blake. Vert. Violeta Palčinskaitė. Alma littera, 2024. 189 psl.
Roald Dahl. Denis pasaulio čempionas. Dail. Quentin Blake. Vert. Virgilijus Čepliejus. Alma littera, 2025. 282 psl.
Roald Dahl. Matilda. Dail. Quentin Blake. Vert. Danguolė Žalytė. Alma littera, 2024. 243 psl.
Roald Dahl. Stebuklingieji Džordžo vaistai. Dail. Quentin Blake. Vert. Danguolė Žalytė. Alma littera, 2024. 122 psl.
J.R.R. Tolkien. Nepaprastosios karalystės pasakos. Dail. Alan Lee. Vert. Vilma Rinkevičiūtė. Alma littera, 2024. 359 psl.
Maria Parr. Vaflinės širdelės. Vert. Agnė Guigaitė. Dail. Bo Gaustad. Alma littera, 2024. 191 psl.
Oscar Wilde. Laimingasis princas ir kitos istorijos. Vert. Rūta Zita Saukienė ir Donatas Edmundas Sauka. Alma littera, 2025. 176 psl.
Zigmas Vitkus. Lietuvos kasdiena: nuo akmens amžiaus iki šių dienų Dail. Jūratė Veteikytė. Alma littera, 2024. 168 psl.
Michael Ende. Begalinė istorija. Vert. Teodoras Četrauskas. Alma littera, 2024. 479 psl.
Melvin Burgess. Vilko kauksmas. Vert. Eglė Kumžaitė. Alma littera, 2024. 120 psl.
Lois Lowry. Siuntėjas (serija „Vertingiausių klasikos kūrinių kolekcija“, ciklo „Siuntėjas“ 1 kn.). Vert. Viltaras Alksnėnas. Alma littera, 2024. 191 psl.
Sue Townsend. Slaptas Adriano Moulo dienoraštis; Adriano Moulo brendimo kančios (serija „Vertingiausių klasikos kūrinių kolekcija“). Vert. Virgilijus Čepliejus. Alma littera, 2024. 504 psl.
Angela Nanetti. Mano senelis buvo vyšnia (serija „Vertingiausių klasikos kūrinių kolekcija“). Vert. Tautvydė Daujotytė. Alma littera, 2024. 103 psl.
Ilona Ežerinytė. Sutikti eidą. Alma littera, 2024. 136 psl.
Leigh Bardugo. Šešetas varnų (ciklo „Šešetas varnų“ 1 kn.). Vert. Daumantas Gadeikis. Alma littera, 2024. 554 psl.
Leigh Bardugo. Sukčių karalystė (ciklo „Šešetas varnų“ 2 kn.). Vert. Daumantas Gadeikis. Alma littera, 2024. 640 psl.
J.R.R. Tolkien. Hurino vaikai. Sud. Christopheris Tolkienas. Vert. Leonas Judelevičius. Dail. Alanas Lee. Alma littera, 2024. 272 psl. + 1 l.
George R.R. Martin. Sostų žaidimas (ciklas „Ledo ir ugnies giesmė“, 1 kn.). Vert. Rasa Tapinienė. Alma littera, 2024. 639 psl.
George R.R. Martin. Karalių kova (ciklas „Ledo ir ugnies giesmė“, 2 kn.). Vert. Leonas Judelevičius. Alma littera, 2025. 762 psl.
George R.R. Martin. Kardų audra (ciklas „Ledo ir ugnies giesmė“, 3 kn.). Vert. Jovita Liutkutė. Alma littera, 2025. 992 psl.
Ramunė Dirvanskienė. Kaip veikia smegenys. Atnaujintas ir papildytas leid. Dail. Paulė Pocienė. Alma littera, 2024. 208 psl.

Apkabink mėnulį, stendas nr. kažkoks-plane-nerastas-bet-tikrai-yra-prie-įėjimo–į–salę

Gražiausių knygų leidyklos „Apkabink mėnulį“ šios mugės plane neradau ir labai išsigandau. Juk žinote kaip būna – iš pradžių nelieka stendo knygų mugėse, o po to ir pati leidykla ištirpsta žydruose toliuose. Būtų labai apmaudu, jei taip nutiktų šiai ypatingos knygų kokybės siekiančiai leidyklai. Juolab kai ji ką tik ūgtelėjo iki paauglių literatūros. Tegu su „Šešiomis rubininėmis gervėmis“ man susidraugauti nepavyko, aš be galo laukiu kitų naujienų. Ir štai jau Vilniaus knygų mugei įpusėjus, išgirstu, kad „Apkabink mėnulį“ ne tik atvyko į šventę, bet ir atvežė visiškai šviežią, negirdėtą, neregėtą naujieną – trumpą, bet vizualiai įspūdingą fantastinių padarų albumą! Valio!

Raoul Deleo. Terra Ultima: nežinomo žemyno atradimas. Apkabink mėnulį, 2025. 80 psl.
Hannah Gold. Paskutinis lokys. Dail. Levi Pinfold. Vert. Indrė Makauskaitė. Apkabink mėnulį, 2024. 271 psl.
Elizabeth Lim. Šešios rubininės gervės. Vert. Laura Stašaitytė. Apkabink mėnulį, 2024. 447 psl.

Aukso žuvys, stendas nr. 4.04 (taip pat 5.A07A Grožinės ir specializuotos literatūros salėje)

Pas „Aukso žuvis“ užsukti tiesiog būtina. Tai viena iš tų Lietuvos leidyklų, kurios nustato kokybės standartus. Ji nebijo rizikuoti ir leidžia tokias knygas, kurių niekas kitas nedrįsta imtis. Originaliausios grafinės novelės, neįprasti poligrafiniai sprendimai, bežodės knygos, su vaikais aptariamos sunkios temos – visa tai galima rasti „Aukso žuvų“ lentynose. Be to, leidykla po truputį telkia baltiškosios maginės fantastikos autorius, džiugindama mudu su Meškinu. O juk aš dar pamenu, kaip „Aukso žuvys“ pirmąsyk išdygo vos su keliomis kukliomis spalvinimo knygelėmis. Beje, geros buvo knygelės, jei ką.

Šviežutėlės naujienos

Kitty Crowther. Aš noriu šuniuko nesvarbu kokio. Vert. Paulius Garbačiauskas. Dail. Kitty Crowther. Aukso žuvys, 2024. 49 psl.
Oleksandr Šatochin. Geltonas drugelis = Жовтий метелик. Vert. Donata Rinkevičienė. Aukso žuvys, 2025. 80 psl.
Neringa Vaitkutė. Odilės pasaka. Dail. Reda Tomingas. Aukso žuvys, 2025. 248 psl.
Jurga Vilė, Miglė Anušauskaitė. Meko sodas. Aukso žuvys, 2024. 168 psl.
Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė. Valdovai valgo: Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI–XVII a. I pusėje nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos. Aukso žuvys, 2024. 200 psl.

Naujos senos knygos

Monika Vaicenavičienė. Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus. Aukso žuvys, 2025. 32 psl.
Kotryna Zylė. Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos. Aukso žuvys, 2024. 162 psl.

Flintas, stendas nr. 4.22

„Flintas“ – labai darbšti leidykla, kurios knygos, deja, ne itin atitinka mano supratimą apie grožį ir gėrį. Todėl aš labai retai įsigyju kokį „Flinto“ leidinį. Visgi vieną jų naujieną norėčiau išskirti. O tarp senesnių knygų taip pat atsiras bent kelios įdomesnės. Galima pasižvalgyti.

Oleh Maiboroda. Avelės Garbanės suveltos pasakos. Dail. Aliaga Mirguseinov. Jūsų Flintas, 2024. 2 l., 12 kort.

Meno tekstilė (arba Avenueart), stendas nr. 4.23

„Meno tekstilė“ pradėjo nuo skarelių ir varlyčių su M. K. Čiurlionio reprodukcijomis, o vėliau ėmėsi ir knygelių vaikams, populiarinančių šio menininko kūrybą. Sentimentalokos, bet mielos kartoninės ar užduočių knygelės puikiai tinka pirmai pažinčiai su Čiurlioniu.

Jolanta Lunevičienė. Per pievas pas tave. M. K. Čiurlionis (serija „Lietuvos menas vaikams“). Meno tekstilė, 2024. 22 psl.
Jolanta Lunevičienė. Kaip Čiurlionis: spalvinimo ir piešimo knygelė vaikams (serija „Lietuvos menas vaikams“). Meno tekstilė, 2024. 28 psl.

Misteris Pinkmanas, stendas nr. 4.09

„Misteris Pinkmanas“ – Linos Itagaki sukurtas personažas ir jos įkurtos leidyklos simbolis. Pati būdama talentinga iliustratorė, Lina yra labai reikli „Pinkmano“ knygų išvaizdai. Iki šiol tai buvo labai profesionaliai, originaliai iliustruoti kūriniai. Nepriekaištingas įrišimas, puikiai parinktas popierius – kiekviena knyga kitokia ir būtent tokia, kokia turi būti. Gal ne visada sutampa mano ir „Pinkmano“ humoro jausmas, bet šios 2024 m. naujienos man tikrai patinka:

Alfredo Paniconi. Ką prarijo Bobas? Dail. Lina Itagaki. Vert. Lina Itagaki. Misteris Pinkmanas, 2024. 24 psl.
Kairi Look. Truputį didelis. Dail. Anne Pikkov. Vert. Viltarė Urbaitė. Misteris Pinkmanas, 2024. 33 psl.
Agnese Vanaga, Anna Vaivare. Širdukai. Vert. Laura Laurušaitė. Misteris Pinkmanas, 2024. 62 psl.
Andrej Rozman Roza, Damijan Stepančič. Gyvulių ūkis: komiksas George‘o Orwello apysakos motyvais. Vert. Nikodem Szczygłowski, Gintaras Grajauskas. – Misteris Pinkmanas, 2024. 80 psl.

Nieko rimto, stendas nr. 4.05 (taip pat 5.B06A Grožinės ir specializuotos literatūros salėje)

„Nieko rimto“ pristatyti nereikia – tai didžiausia vien knygomis vaikams ir paaugliams užsiimanti leidykla. Be to, ką jau ką, o savo išskirtinį įvaizdį „Nieko rimto“ tikrai turi, tad sparnuotąsias karvytes atpažįstame iš tolo. Kadaise ši leidykla kilstelėjo visą vaikų knygų leidybą į aukštesnį lygį. Ir nors dabar yra labai stiprių konkurentų, vis vien gera pusė šauniausių knygų į meškiukų biblioteką atkeliavo būtent iš „Nieko rimto“. Nemažai jų įsigyta per ankstesnes Vilniaus knygų muges, kur leidykla turėdavo daug lentynų su specialiais pasiūlymais.

Šviežutėlės naujienos

Marion Billet. Mano didžioji garsų knyga. Vert. Asta Bieliauskaitė. Nieko rimto, 2024. 16 psl.
Katarína Macurová. Skaniausias sliekas (serija „Aš skaitau!“). Vert. Eglė Devižytė. Nieko rimto, 2025. 40 psl.
Ilmar Tomusk. Vilko bičiuliai. Dail. Catherine Zarip. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2024. 29 psl.
Lorena Pajalunga. Dinozaurų joga. Dail. Anna Láng. Vert. Ieva Frigerio. Nieko rimto, 2024. 40 psl.
Paulius Norvila. Išprotėję eilėraščiai. Dail. Salvija Vaičikonytė. Nieko rimto, 2024. 50 psl.
Alvilė Rimaitė. Tirliuko sodas. Dail. Raimonda Nabažienė. Nieko rimto, 2024. 157 psl.
Ezopo pasakėčios. Perpasakojo Caroline Lawrence. Vert. Viktorija Uzėlaitė. Dail. Robert Ingpen. Nieko rimto, 2024. 199 psl.
Anita Ganeri. Žvaigždžių pasakos. Vert. Miglė Šaltytė. Dail. Angelina Bloshchitsyna. Nieko rimto, 2024. 96 psl.
Nora Surojegin. Barzdukas ir Kalėdų paslaptis. Dail. Pirkko-Liisa Surojegin. Vert. Danutė Sirijos Giraitė. Nieko rimto, 2024. 100 psl.
Ross Montgomery. Vidurnakčio sergėtojai. Dail. David Dean. Vert. Miglė Šaltytė. Nieko rimto, 2024. 360 psl.
Kate DiCamillo. Beatričės pranašystė. Dail. Sophie Blackall. Vert. Inga Tuliševskaitė. Nieko rimto, 2024. 240 psl.
Helen Lipscombe. Pavojus ant pirštų galiukų. Dail. Maivyda. Vert. Ramunė Balčiūnaitė. Nieko rimto, 2024. 300 psl.
Kimberly Brubaker Bradley. Dėl laisvės: vienos prancūzų šnipės istorija. Vert. Almantė Rimavičienė. Nieko rimto, 2024. 190 psl.
Laini Taylor. Svajoklis Streindžas (ciklo „Svajoklis Streindžas“ 1 kn.). Vert. Almantė Rimavičienė. Nieko rimto, 2024. 569 psl.
Timothée de Fombelle. Perlo knyga. Vert. Diana Bučiūtė. Nieko rimto, 2024. 264 psl.
Isabel Greenberg. Ankstyvosios Žemės enciklopedija: grafinis romanas. Vert. Vainius Bakas. Nieko rimto, 2024. 180 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Jujja Wieslander, Sven Nordqvist. Mamulė Mū liūdi (serija „Mamulė Mū“). Vert. Liveta Ūselė. Nieko rimto, 2025. 30 psl.
Sven Nordqvist, Eva-Lena Larsson, Kennert Danielsson. Metai su Petsonu ir Findusu: kurk ir eksperimentuok su gamta! (serija „Petsonas ir Findusas“). Vert. Greta Barkauskytė. Nieko rimto, 2024. 114 psl.
Katja Reider. Kažkas čia bjauriai dvokia! (serija „Aš skaitau!“, ciklo „Komisaras Letena“ 5 kn.). Dail. Dirk Hennig. Vert. Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė. Nieko rimto, 2025. 80 psl.
Tom Fletcher. Kalėdozauro giesmė (serijos „Kalėdozauras“ 4-oji knyga). Dail. Shane DeVries. Vert. Viktorija Uzėlaitė. Nieko rimto, 2024. 324 psl.
Sabine Bohlmann. Sparnų šnaresys (ciklo „Mergaitė vardu Gluosnė“ 3 kn.). Dail. Simona Ceccarelli. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Nieko rimto, 2024. 280 psl.
Sabine Bohlmann. Miglų šokis (ciklo „Mergaitė vardu Gluosnė“ 4 kn.). Dail. Simona Ceccarelli. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Nieko rimto, 2025. 288 psl.
Kira Gembri. Kaip pasiversti gyvūnu (ciklas „Rubinė“, 3 kn.) . Dail. Verena Körting. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Nieko rimto, 2024. 233 psl.
Kira Gembri. Vartai į fėjų pasaulį (ciklas „Rubinė“, 4 kn.). Dail. Verena Körting. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Nieko rimto, 2024. 246 psl.
John Flanagan. Jūrų gaudynės (ciklo „Brolija“ 9 k.). Vert. Viktorija Uzėlaitė. Nieko rimto, 2025. 264 psl.
John Flanagan. Karališkasis žvalgas. Pabėgimas iš de Falė (ciklo „Žvalgo mokinys“ 16 kn.). Vert. Viktorija Uzėlaitė. Nieko rimto, 2024. 232 psl.
John Flanagan. Karališkasis žvalgas. Arazanos vilkai (ciklo „Žvalgo mokinys“ 17 kn.). Vert. Viktorija Uzėlaitė. Nieko rimto, 2025. 232 psl.
Katja Brandis. Priešo pėdsakai (serija „Miškų bastūnai“, 5 kn.). Dail. Klaudija Karls. Vert. Teodoras Četrauskas. Nieko rimto, 2024. 286 psl.
Katja Brandis. Keršto diena (serija „Miškų bastūnai“, 6 kn.). Dail. Claudia Carls. Vert. Eugenijus Kubilinskas. Nieko rimto, 2025. 317 psl.
Laini Taylor. Košmarų Mūza (ciklo „Svajoklis Streindžas“ 2 kn.). Vert. Almantė Rimavičienė. Nieko rimto, 2025. 517 psl.
Christelle Dabos. Babelio atmintis („Veidrodžių viešnia“, 3 d.). Vert. Monika Rudokaitė-Marcinkevičienė. Nieko rimto, 2024. 466 psl.
Christelle Dabos. Aidų audra („Veidrodžių viešnia“, 4 d.). Vert. Monika Rudokaitė-Marcinkevičienė. Nieko rimto, 2025. 439 psl.

Naujos senos knygos

Mauri Kunnas. Kalėdų Senelis. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2024. 46 psl.
Sven Nordqvist. Kaip Findusas, būdamas mažas, ėmė ir prapuolė (serija „Petsonas ir Findusas“). 3-iasis leid. Vert. Raimonda Jonkutė. Nieko rimto, 2024. 25 psl.
Sven Nordqvist. Lapių medžioklė (serija „Petsonas ir Findusas“). 3-iasis leid. Vert. Alma Braškytė. Nieko rimto, 2024. 25 psl.
Sven Nordqvist. Nelaimingas Petsonas (serija „Petsonas ir Findusas“). 3-iasis leid. Vert. Alma Braškytė. Nieko rimto, 2024. 25 psl.
Sven Nordqvist. Sąmyšis darže (serija „Petsonas ir Findusas“). 3-iasis leid. Vert. Alma Braškytė. Nieko rimto, 2024. 25 psl.
Sven Nordqvist. Petsonas stovyklauja (serija „Petsonas ir Findusas“). 3-iasis leid. Vert. Raimonda Jonkutė . Nieko rimto, 2024. 25 psl.
Sven Nordqvist. Petsono ir Finduso Kalėdos (serija „Petsonas ir Findusas“). Vert. Elžbieta Kmitaitė. 2-asis leid. Nieko rimto, 2024. 26 psl.
Tove Jansson. Muminukas ir plėšikai: komiksas. Vert. Martyna Bražiūnaitė-Jelisejeva. Nieko rimto, 2024. 55 psl.
Sergej Kozlov. Ežiukas rūke. 7-asis leid. Dail. Sigutė Ach. Vert. Dalia Saukaitytė. Nieko rimto, 2024. 372 psl.
J. M. Barrie. Piteris Penas ir Vendė. Dail. Robert Ingpen. Vert. Vilija Vitkūnienė. Nieko rimto, 2024. 216 psl.
Frances Hodgson Burnett. Mažoji princesė. Dail. Olga Volgina. Vert. Vilija Vitkūnienė. Nieko rimto, 2024. 175 psl.
Eleanor H. Porter. Poliana. Vert. Vilija Vitkūnienė. Dail. Olga Volgina. Nieko rimto, 2024. 176 psl.
Lucy Maud Montgomery. Anė iš Žaliastogių. Dail. Lauren Mills. Vert. Vilija Vitkūnienė. Nieko rimto, 2025. 272 psl.
Sabine Bohlmann. Mergaitė vardu Gluosnė (ciklo „Mergaitė vardu Gluosnė“ 1 kn.). 2-asis leidimas. Dail. Simona Ceccarelli. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Nieko rimto, 2024. 258 psl.
Mark Twain. Princas ir elgeta. Dail. Piotras Kostinas. Vert. Vilija Vitkūnienė. Nieko rimto, 2025. 208 psl.
Eric Knight. Lesė grįžta. Dail. Gary Blythe. Vert. Rita Bakanienė. Nieko rimto, 2025. 240 psl.
Katherine Paterson. Tiltas į Terabitiją (serija „H. Ch. Anderseno medalis“). 4-asis leid. Vert. Nijolė Regina Chijenienė. Nieko rimto, 2024. 144 psl.
Otfried Preußler. Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne. Dail. Mehrdad Zaeri. Vert. Teodoras Četrauskas. Nieko rimto, 2025. 320 psl.

Presvika, stendas nr. 4.29 (taip pat 5.D12 Grožinės ir specializuotos literatūros salėje)

„Presvikos“ specializacija – žaislinės ir užduočių knygelės. Dažnai jos ne itin estetiškos ar originalios, bet jos ir neskirtos grožėtis. Tai greitai sudėvimi leidinukai, kurių negaila. Matyt, todėl „Presvika“ dažnai juos perleidžia, tad nė nesiimu atskirti, kurie jau buvo pasirodę, o kuriuos lietuvių kalba matome pirmą kartą. Žinoma, norėtųsi, kad ir paprastos žaislinės knygelės būtų dailesnės, įdomesnės, bet šį tą simpatiško ir šiame stende galima rasti. Šiaip ar taip, man atrodo, kad apskritai leidykla geranoriška ir stengiasi pagal išgales.

Ūkyje: paliesk ir pajusk. Vert. Lina Pradkelienė. Presvika, 2024. 10 psl.
Paliesk, pajusk, išgirsk! Ūkio gyvūnai. 1–3 metų vaikams. Presvika, 2024. 12 psl.
Grażyna Wasilewicz. Pievų gyvūnai: paliesk ir pajusk. Vert. Danguolė Straižienė. Dail. Wojciech Stachyra. Presvika, 2024. 12 psl.
Grażyna Wasilewicz. Miško gyvūnai: paliesk ir pajusk. Vert. Danguolė Straižienė. Dail. Wojciech Stachyra. Presvika, 2024. 12 psl.

Skaitau nuo gimimo, stendas nr. 4.19

Nė nepastebėjau, kaip leidykla „Skaitau nuo gimimo“ užaugo. Dar neseniai atrodė, kad tai namudinė parduotuvėlė su atsitiktine knygele apie lokį, o štai jau koks kolosas! Įdomu, kad vartant leidyklos asortimentą, ima atrodyti, jog jis labai gerai metodiškai apgalvotas. Tai ne šiaip gražios knygelės ar leidiniai paklausiomis temomis, jie sprendžia konkrečius pažinimo uždavinius bei formuoja vientisą vertybių korpusą. „Skaitau nuo gimimo“ lentynose, žinoma, labiausiai išsiskiria talentingų ir daug pasiekusių žmonių istorijas pristatanti serija „Mažų žmonių didelės svajonės“. Serija tikrai puiki – smagu, kad leidykla ir šiemet ją papildė. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į naująsias knygeles lytiškumo tema.

Šviežutėlės naujienos

Augalų abėcėlė: 32 Lietuvoje aptinkami augalai; mokomųjų kortelių rinkinys. Sud. Ada Vilkė, Daiva Mikaliūnienė. Dail. Ugnė Ugenskaitė-Joskaudė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 1 dėž. (4 + 64 kort.)
Katie Button. Labanakt, Šuniuk! Vert. „Skaitau nuo gimimo“. Skaitau nuo gimimo, 2024. 14 psl.
Beatrice Costamagna. Gamta. Mano didžioji pažinimo knyga. Skaitau nuo gimimo, 2024. 18 psl.
Carron Brown, Liliana Pérez. Saugok save. Vert. Greta Barkauskytė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 36 psl.
Carron Brown, Stef Murphy. Keliauju į mokyklą. Vert. Greta Barkauskytė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 36 psl.
Rachel Greener, Clare Owen. Kaip atsiranda vaikai? Vert. Jūras Barauskas. Skaitau nuo gimimo, 2024. 32 psl.
Rachel Greener, Clare Owen. Aš bręstu. Vert. Jūras Barauskas. Skaitau nuo gimimo, 2024. 32 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Maria Isabel Sánchez Vegara. Mozart (serija „Mažų žmonių didelės svajonės“). Dail. Lia Visirin. Vert. Laura Stašaitytė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 30 psl.
Maria Isabel Sánchez Vegara. Elton John (serija „Mažų žmonių didelės svajonės“). Dail. Sophie Beer. Vert. Laura Stašaitytė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 30 psl.
Maria Isabel Sánchez Vegara. Steve Jobs (serija „Mažų žmonių didelės svajonės“). Dail. Aura Lewis. Vert. Jūras Barauskas. Skaitau nuo gimimo, 2024. 30 psl.
Maria Isabel Sánchez Vegara. Princesė Diana (serija „Mažų žmonių didelės svajonės“). Dail. Archita Khosla. Vert. Laura Stašaitytė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 30 psl.
Maria Isabel Sánchez Vegara. Michelle Obama (serija „Mažų žmonių didelės svajonės“). Dail. Mia Saine. Vert. Jūras Barauskas. Skaitau nuo gimimo, 2024. 30 psl.
Maria Isabel Sánchez Vegara. Michael Jordan (serija „Mažų žmonių didelės svajonės“). Dail. Lo Harris. Vert. Jūras Barauskas. Skaitau nuo gimimo, 2024. 30 psl.

Švieskime vaikus, stendas nr. 4.03

Dažnas ketvirtoje salėje pirmiausia aplanko „Švieskime vaikus“ stendą. Mat „Švieskime vaikus“ yra ne komercinė leidykla, o fondas, kurio vienas iš tikslų – aprūpinti bibliotekas, mokymo įstaigas ir pačius vaikus knygomis, taip pat remti lietuvių rašytojus ir iliustratorius, sudaryti jiems galimybes lengviau publikuoti savo kūrinius. Visi šio fondo leidiniai platinami tik nemokamai, o stende galima išsirinkti dovaną sau. Į mugę dažniausiai atvežamos šviežutėlės naujienos, tad aš čia jums nepatarsiu – spėjau perskaityti tik „Robotų salą“ (nepradžiugino) ir „Julę“ (paprastutė, bet miela).

Paulius Varnelė. Vilkiukas (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 36 psl.
Paulius Varnelė. Supainiota istorija (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Giedrė Ringelevičienė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 32 psl.
Laima Petronienė. Voveriukų abėcėlė (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Jurga Šulskytė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 68 psl.
Salvija Vaičikonytė. Julė (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Salvija Vaičikonytė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 40 psl.
Paulius Varnelė. Vėlyvi mažojo Karaliuko pusryčiai (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Marija Smirnovaitė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 56 psl.
Ina Ogenskienė. Žiurkė Ne Matilda (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 96 psl.
Jurgita Pelėdaitė. Ponio ir musės kelionė į pasaulio kraštą (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Lina Eitmantytė-Valužienė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 143 psl.
Eglė Jasė. Kamandosė (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Julija Račiūnaitė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 136 psl.
Eugenija Marks. Ragaudžių kaimo vaikai: slapto kelio mįslė (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 104 psl.
Nijolė Drungilaitė. Robotų sala (serija „Vaikų bibliotekėlė“). Dail. Laima Matuzonytė. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2024. 258 psl.

Terra publica (Debesų ganyklos), stendas nr. 4.08 (taip pat 5.A07 Grožinės ir specializuotos literatūros salėje)

„Debesų ganyklomis“ vaikams ir paaugliams skirtas knygas pasirašanti leidykla „Terra publica“ šiuo metu yra trečioji milžinė šioje rinkoje. Džiugina jos vertimų plati geografija, temų įvairovė, bet kartais šiek tiek pasigendu kruopštumo verčiant ir redaguojant knygų tekstus, originalesnio apipavidalinimo. O labiausiai – įsipareigojimo užbaigti serijas! Na, bet tai visuotinė bėda. Tikiuosi kada nors pamatyti bent jau „Žaliojo kristalo“ tęsinį, juolab kad su „Klanų kariais“ ir net „Istorijų vagimis“ leidyklai sekasi visai neblogai.

Šviežutėlės naujienos

Mano pirmieji 1000 žodžių: sužinok ir išmok. Vert. Emilija Žičkytė. Dail. Ailie Busby, Samara Hardy, Liza Lewis et al. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 140 psl.
Sonia Coudert. Na ir kas? Dail. Grégoire Mabire. Vert. Asta Bieliauskaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 25 psl.
Selemonas Paltanavičius. Mano kojos buvo trys. Dail. Reda Tomingas. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 25 psl.
1 iš 2. Ką renkiesi? Vaikams. Stalo žaidimas. Vad. Vaida Tumosaitė. Tekstų aut. Aistė Mišinytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 110 kort.
Kristina Šerkšnienė. Smagi kelionė per Lietuvą. Sud. Danguolė Kandrotienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 108 psl.
Sue Becklake, Ian Graham, Anne Rooney. Kosmosas: įdomūs klausimai ir atsakymai. Dail. Barbara Bakos, Ana Gomez, Lucy Semple, Pauline Reeves. Vert. Renata Minkevičiūtė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 140 psl.
Danguolė Kandrotienė. Spintos istorijos. Dail. Olya Yatsenko. Debesų ganyklos [i.e.Terra Publica], 2024. 180 psl.
Selemonas Paltanavičius. Su gamta kišenėje: vaikystės nutikimai. Dail. Reda Tomingas. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 192 psl.
Selemonas Paltanavičius. Dramblys ant delno. Dail. Reda Tomingas. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 144 psl.
Will Gmehling. Nuotykis vandens parke. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 224 psl.
Mokyklos detektyvai Nr. 1. Palikti po pamokų: stalo žaidimas. Tekstų aut. Aistė Mišinytė. Dail. Aistė Kliučiūtė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 49 kort.
Joke van Leeuwen. Kai mano tėtis tapo krūmu. Vert. Birutė Avižinienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 127 psl.
Eva Frantz. Siaubo sanatorija. Vert. Greta Barkauskytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 160 psl.
Pádraig Kenny. Varnapilio monstrai. Dail. Edward Bettison. Vert. Viktorija Uzėlaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 352 psl.
Cecilie Eken. Magiškas sodas. Vert. Auksė Beatričė Katarskytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 224 psl.
Juan Ramón Santos. Keturių M klubas. Dail. Jūratė Veteikytė. Vert. Marija Bogušytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 176 psl.
Andryj Bačynskyj. Juodojo ąžuolyno vaiduokliai. Vert. Donata Rinkevičienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 176 psl.
Emilia Kiereś. Lapis. Paslapčių miestas. Dail. Katarzyna Bajerowicz. Vert. Irena Aleksaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025. 464 psl.
Goedele Ghijsen. Atsarginis išėjimas. Vert. Birutė Avižinienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 224 psl.

Serijų ir ciklų tęsiniai

Aprilkind, Barbara van den Speulhof, Stephan Pricken. Piktulis …na ir Kalėdos! (serija „Piktulis“). Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 30 psl.
Lina Itagaki, Marius Marcinkevičius. Mergaitė su šautuvu (žaidimas). Dail. Lina Itagaki. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025.
Erin Hunter. Ugnis ir ledas (serija „Klanų kariai. Pranašystės pildosi“, 2 kn.). Vert. Danguolė Žalytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 318 psl.
Erin Hunter. Paslapčių miškas (serija „Klanų kariai. Pranašystės pildosi“, 3 kn.). Vert. Danguolė Žalytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 304 psl.
Erin Hunter. Kyla audra (serija „Klanų kariai. Pranašystės pildosi“, 4 kn.). Vert. Danguolė Žalytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025. 320 psl.
Pamela Buchart. Naktinio traukinio apiplėšimas (serija „Mokyklos detektyvai“). Vert. Greta Kiverienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025. 336 psl.
James Riley. Istorijų vagys. Tavo pasirinkimas (serija „Istorijų vagys“, 4 kn.). Vert. Vaida Jankūnaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025. 396 psl.

Naujos senos knygos

Rodrigo Muñoz Avia. Netobulieji. Vert. Eglė Naujokaitytė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025. 186 psl.

Ugos reklama, stendas nr. 4.17

„Uga“ mano sąraše atsidūrė avansu. Kiek suprantu, tai spaustuvė, o ne leidykla. Nežinia, ar ji išties imsis leisti vaikų literatūrą. Na, bet juk reikia palaikyti naujokus, ar ne? Padoriai atrodanti STEM knygelė apie kosmonautus – gera pradžia.

Daiva Rudytė. Roka, Rokas ir Profesorius H2O tiria kosmosą. Dail. Laura Tulaitė. Ugos reklama, 2024. 35 psl.

Vaiga, stendas nr. 4.30

Prisipažinsiu, dažnai supainioju, kurią knygą išleido „Vaiga“, o kurią – „Presvika“. Mat abi leidyklos pasirinko panašų kelią: leisti ir nuolatos perleidinėti tas pačias žaislines bei užduočių knygeles. Tiesa, šiuo metu „Vaiga“ atrodo aktyvesnė, jos asortimentas įvairesnis, drąsesnis, stilingesnis, bet leidykla man vis dar neatpažįstama. Trūksta nediduko lašelio išskirtinumo ir šiek tiek kruopštumo rengiant knygas. Visgi mažiesiems čia galima rasti ką nors smagaus.

Priešingybės: pirmoji mažylio biblioteka. Dail. Agnese Baruzzi. Vaiga, 2024. 22 psl.
Clementine Derodit. Ūkis. Pajudink ir pažadink. Vaiga, 2024. 12 psl.
Clementine Derodit. Valgau kaip didelis. Pajudink ir pažadink. Vaiga, 2024. 12 psl.
1, 2, 3 Kas ką… praris! Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2025. 14 psl.
Mano pirmoji knyga apie miško žvėris. Dail. Anna Làng. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2025. 22 psl.
Mano pirmoji knyga apie laukinius gyvūnus. Dail. Anna Làng. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2025. 22 psl.
Tobula Kalėdų eglutė. Parengė Duck Egg Blue. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2024. 11 psl.
Svenja Dieken. Ūkyje. Knygelė su magnetukais. Dail. Hendrik Kranenberg. Vaiga, 2024. 12 psl.
Uli Apfelthaler, Hendrik Kranenberg. Mano traktorius. Noriu žinoti. Vaiga, 2024. 18 psl.
Uli Apfelthaler, Hendrik Kranenberg. Pažvelk, kas čia gyvena! Noriu žinoti. Vaiga, 2024. 18 psl.
Uli Apfelthaler, Manfred Tophoven. Noriu į tualetą! Valau dantukus! Noriu žinoti. Vaiga, 2024. 18 psl.
Heike Herrmann. Mano kūnas: vaikų žinių šaltinis. Vert. Jūratė Baltušienė. Dail. Irmtraut Teltau. Vaiga, 2024. 26 psl.
Stephanie Moss. Toks, koks esu. Vert. Odeta Venckienė. Dail. Gail Yerrill. Vaiga, 2024. 22 psl.
Altea Villa. Monstriukas keliauja po pasaulį. Vert. Odeta Venckienė. Dail. Andrea Castellani. Vaiga, 2024. 34 psl.
Joli Hannah. Metų laikai. Vert. Odeta Venckienė. Dail. Nia Tudor. Vaiga, 2024. 32 psl.
Bob Bampton, Wolfgang Schleicher, Gisela Fischer. Mažasis šuniukas ir kitos istorijos. Vert. Jūratė Baltušienė. Vaiga, 2024. 34 psl.
Willow Green. Kodėl dangus mėlynas? Ir kiti mokslo klausimai. Vert. Odeta Venckienė. Dail. Jennifer Naalchigar. Vaiga, 2024. 32 psl.

Žalias kalnas, stendas nr. 4.09

„Žalias kalnas“ – viena iš tų leidyklų, kurios šiandien diktuoja madas ir leidžia gražiausias ir ypatingiausias knygas. Nejučiomis išdygusi iš poros lietuvių autorių knygelių, šiuo metu leidykla siūlo tiek puikias lietuvių kūrėjų knygas, tiek sudėtingas, neįprastas verstines. „Žalio kalno“ asortimentas tikrai išsiskiria giliomis temomis ir drąsiais eksperimentais. Labai laukiu, kada leidykla išmėgins savo jėgas paauglių literatūroje.

Diana Ganc. Troleibusu. Dail. Arnoldas Pričinas. Žalias kalnas, 2024. 28 psl.
Bettina Obrecht, Julie Völk. Mažas ir senas. Vert. Rūta Jonynaitė. Žalias kalnas, 2024. 25 psl.
Brigita Butkevičiūtė. Šviesos juodulis. Dail. Brigita Butkevičiūtė. Žalias kalnas, 2024. 47 psl.
Tereza Vostradovská. Pelytės enciklopedija. Vert. Aigustė V. Bartkutė. Žalias kalnas, 2024. 54 psl.
Eglė Ratkelytė-Bylienė. Penelapė pasaulio krašte. Žalias kalnas, 2024. 44 psl.
Elzbieta. Flonflonas ir Miuzetė. Vert. Ieva Vaitkevičiūtė. Dail. Elzbietos. Žalias kalnas, 2024. 36 psl.
Ilmar Tomusk. Mieliausias katinėlis. Dail. Catherine Zarip. Vert. Viltarė Urbaitė. Žalias kalnas, 2024. 26 psl.

Štai tokias naujų, dėmesio vertų knygų atvežusias leidyklas galima sutikti ketvirtojoje salėje. Žinoma, verta aplankyti ir šiemet naujienų nesiūlančią „Muzikiją“ (4.06). O „Meridiano“ licėjus (4.37C) galbūt vėl rengs labdaringą knygų išpardavimą – kartą jų stende radau tikrą lobį. Ir visgi tarp renginių, parodų ir Jaunųjų skaitytojų salės pagundų labai rekomenduočiau rasti laiko penktajai salei ir nors trumpam užbėgti į trečiąją. Be pasibastymo ten vaikų ir paauglių literatūros panorama bus nepilna.

Atvirutė Lietuvai

Sat, 15 Feb 2025 21:00:00 GMT

Kokią gimtadienio atvirutę šiemet siųstumėte Lietuvai? Turbūt su M. K. Čiurlionio karaliais? O gal pasirinktumėte kažką iš jo „Jūros sonatos“ ar pranašiškų paukščių? Juk 2025 metai paskelbti Čiurlionio metais, tad verta po Lietuvą pasižvalgyti per šio menininko kūrybos, vertybių, patirčių prizmę. Galų gale, nors pats Čiurlionis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo nesulaukė, bet labai stengėsi gaivinti lietuvybę – kad atėjus laikui būtų kam tą nepriklausomybę pasirinkti.

Iliustracija iš Justino Žilinsko ir Povilo Vincento Jankūno knygos „Atgal į Vilnių“

Štai kodėl per šį Lietuvos gimtadienį mudu su Meškinu palikome garbiuosius signatarus mąstyti apie tėvynės ateitį, o patys vėl atsivertėme komiksą apie M. K. Čiurlionio jaunystę:

Iš komikso „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Ir štai kodėl praėjusių metų (nuo 2024 pradžios iki 2025 vasario) pačių lietuviškiausių knygų pristatymą taip pat noriu pradėti nuo leidinių apie Čiurlionį. Jų jau pririnkau visą glėbį, o iki 2025 metų pabaigos tikiuosi sulaukti dar daugiau. Kviečiu skaityti ir rinktis. Beje, knygos išrikiuotos ne abėcėlės tvarka, o pagal skaitytojų amžių.

Apie M. K. Čiurlionį ir jo Lietuvą

Labai norėčiau, kad dar nors kelios čiurlioniškos knygelės būtų skirtos 10+ skaitytojams. To vieno minėto trumpučio komikso jiems tikrai neužtenka, o kiti leidiniai sumanyti visai nedideliems meškiukams. Smalsesni paaugliai gal įkiš nosį į perleistą išlikusių Čiurlionio literatūrinių bandymų rinkinėlį, bet šis visgi labiau pravers tėvams, norintiems iš arčiau supažindinti atžalas su žymiausio Lietuvos menininko kūryba ir pasiryžusiems ieškoti deimančiukų tarp menkiau intriguojančio turinio.

Jolanta Lunevičienė. Per pievas pas tave. M. K. Čiurlionis (serija „Lietuvos menas vaikams“). Meno tekstilė, 2024. 22 psl.
Jolanta Lunevičienė. Kaip Čiurlionis: spalvinimo ir piešimo knygelė vaikams (serija „Lietuvos menas vaikams“). Meno tekstilė, 2024. 28 psl.
Vainius Bakas, Gita Balžekaitė, Justė Kutkienė. Čiurlionio abėcėlė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024. 72 psl.
Gita Balžekaitė, Justė Kutkienė. Čiurlionio abėcėlės darbeliai: piešk, rašyk, spalvink taip, kaip Čiurlionis! Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024. 56 psl.
Aistė Mišinytė ir Dalia Bieliūnaitė. Kastukas ir Geniukas nesustabdomi: komiksas apie M. K. Čiurlionį, paremtas amžininkų prisiminimais. Dail. Dalia Bieliūnaitė. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2024. 24 psl.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Žodžio kūryba. Sud. Vytautas Landsbergis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025. 128 psl.

Po truputį apie visą Lietuvą

Tokia kelionė po Čiurlionio Lietuvą turbūt pažadins norą geriau pažinti savo kraštą. Pernai pasirodė pora šaunių bendro pobūdžio knygelių apie mūsų tėvynę. Labai džiaugiuosi, kad „Alma littera“ perleido puikią Zigmo Vitkaus knygą apie kasdienį Lietuvos gyvenimą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Anksčiau knyga buvo išleista „Pradinukų enciklopedijos“ serijoje, tačiau šeštokams ar septintokams ji taip pat gali būti įdomi, mat pasakoja ne tiek apie istorinius įvykius ir asmenybes, kiek apie buities detales – o tokių knygų vaikams lietuvių kalba negausu. Naujas leidimas gan smarkiai taisytas ir tikslintas – tai didelis privalumas, bet štai senosios iliustracijos buvo stilingesnės...

Živilė Kalasauskaitė. Myliu Lietuvą: užduotėlės ir daugiau nei 100 lipdukų! (serija „Kakė Makė“). Dail. Rasa Matukaitytė. Alma littera, 2024. 18 psl.
Kristina Šerkšnienė. Smagi kelionė per Lietuvą. Sud. Danguolė Kandrotienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 108 psl.
Zigmas Vitkus. Lietuvos kasdiena: nuo akmens amžiaus iki šių dienų Dail. Jūratė Veteikytė. Alma littera, 2024. 168 psl.

Apie Lietuvos praeitį ir ateitį

Nuo bendros šalies gyvenimo panoramos keliaukime prie jos istorijos vingių. Ne visi tie vingiai žavūs, užtat knygos nuostabios! Ir vėl savo grožiu išsiskiria jau mums pažįstamos, naujai perleistos knygos. Naujosios „Per balas link aušros“ dar nė nečiupinėjau ir labai bijau atsiversti, mat leidėjai tikina, jog knyga iš esmės patobulinta, o man ji ir prieš šešerius metus atrodė ideali. Kad tik betaisydami nebūtų pagadinę! „Vilniaus rūmus“ sugadinti sunkiau – tai ne vientisa istorija, o pažintinė mozaika, kuriai ypatingo žavesio suteikia šmaikštūs Linos Itagaki piešiniai. Panašaus pobūdžio ir Rūtos Kačkutės „Gintaro kelias“, kurį puošia talentingos Redos Tomingas ir Eglės Rudžionytės-Meškėlienės iliustracijos. Pastebėsiu, kad tai nauja knyga, kurios nereikėtų painioti su tuo pačiu pavadinimu anksčiau leistu komiksu ar apysaka. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į naują Miglės Anušauskaitės komiksą apie Lietuvos tarpukario veikėjus – šįkart tai istorija apie šnipus, žvalgybą ir Klaipėdos atgavimą. El. formatu komiksą galima parsisiųsti nemokamai. Beje, yra ir nespalvota versija, kuri man net labiau patinka.

Monika Vaicenavičienė. Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus. Aukso žuvys, 2025. 32 psl.
Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė. Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai. Dail. Lina Itagaki. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, 2024. 62 psl.
Rūta Kačkutė. Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos. Dail. Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas. Alma littera, 2024. 64 psl.
Danguolė Gervytė. Stanislava. Slapta 100 vaikų mama (serija „Perskaitęs duok kitam“). Dail. Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, Mykolas Karašauskas. Artuma, 2024. 72 psl.
Miglė Anušauskaitė. Agento byla „Ivanov XII“. Spalvino Tomas Mitkus. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, 2024. 44 psl.
Mindaugas Lukošaitis, Gintaras Grajauskas. Jūros druska ant lūpų. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2023 [pasirodė 2024]. 72 psl.
Eimantas Gudas, Žilvinė Petrauskaitė. Gedimino kraujas: Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastija. Alma littera, 2024. 520 psl.
Kamil Janicki. Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos. Vert. Kazys Uscila. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. 454 psl.
Cherchez la femme: Kauno moterų istorijos (serija „It's Kaunastic“). Kaunas IN, 2024. 1 l.

Įkvėpta etninio paveldo

Su istorine tema glaudžiai siejasi ir mūsų protėvių palikimas: sakmės, pasakos, padavimai, patarlės. Tokių knygų 2024 išleista nedaug, bet šis tas meškiukus pradžiugino.

Visada nekantriai laukiu naujų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto knygų. Oficialiai 2023 metais išleistos, bet tik 2024 pristatytos „Vilniaus legendos“ grožiu nenusileidžia ankstesniems Instituto deimančiukams: „Dangus griūva“, „Karalaitė ant stiklo kalno“, „Laumių stalas“ ir kt., už ką dėkoti, žinoma, reikėtų kruopščiajam Mariui Jonučiui. Beje, turiniu „Vilniaus legendos“ gal net bus įdomesnės už pirmtakes, mat iš literatūrinių šaltinių surinkti pasakojimai mažiau girdėti ir labiau išplėtoti. Net įdomu, ką dar Institutas sugalvos! Ai, tiesa, 2024 jie dar sugalvojo išleisti įspūdingą rinkinį „Adomas pasiilgo Ievos“, bet šiukštu nepirkit tos knygos vaikams nepaskaitę! Tai pikantiškos ir nešvankios sakmės apie kūnišką meilę, skirtos, man regis, gerokai vyresnei auditorijai.

O štai patarlių knygos „Tabalai tabalai“ aš ir pati dar neskaičiau, bet spirgu iš noro pamatyti, ką su tuo paveldu padarė pati ironiškiausia Lietuvos komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė!

Vilniaus legendos. Sud. Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis. Dail. Marius Jonutis. Tekstus adaptavo Danutė Kalinauskaitė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2023]. 116 psl.
Kol gyveni, tol ir mokaisi = Kamēr dzīvo, tikmēr mācies: iliustruotas lietuvių-latvių patarlių žodynas. Sud. Rasa Bačiulienė. Vert. Gabrielė Aputytė. Pamėginčius, 2024. 128 psl.
Tabalai tabalai: iliustruotos Motiejaus Valančiaus patarlės. Dail. Miglė Anušauskaitė. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2024 . 64 psl.

Visada smagu sulaukti ne tik naujų autentiškos tautosakos leidimų, bet ir etninės kultūros įkvėptų šiuolaikiškų autorinių kūrinių. Labai džiaugiuosi, kad ką tik pasirodė vienos iš geriausių lietuvių vaikų rašytojų – Neringos Vaitkutės nauja knyga. „Odilės pasakos“ dar neskaičiau, bet jau pastebėjau, kad ten šmižinėja tuntas visokiausių mitinių būtybių. Kaip mes su Meškinu ir mėgstam! Niekada nenuvilia ir Kotrynos Zylės knygos. Tiesa, „Sielą sumuštinių dežutėje“ mes jau skaitėme prieš kelerius metus, o 2024 pasirodė tik jos naujas leidimas minkštu viršeliu. Perleista ir Vainilaičio „Bruknelė“ – nuostabi eiliuota mitologinė pasaka mažiesiems su stebuklingomis Broniaus Leonavičiaus iliustracijomis. Atskirai paminėti norėčiau ir kasmet „Laumių pėdų“ rašomus etninę kultūrą populiarinančius laiškus mažiesiems.

Laiškai. Laumių pėdos, 2020-2025.
Martynas Vainilaitis. Bruknelė: mitologinė pasaka. Dail. Bronius Leonavičius. Žara, [2023/2024]. 104 psl.
Rasa Lazauskaitė. Šiurpinys: pasakos siaubasakos vaikams. Dail. Laimutė Varkalaitė. Laimės gatvė, 2024. 100 psl.
Viktorija Girčiuvienė. Ten, kur gyvena slibinai. Dail. Austėja Masevičiūtė. Alma littera, 2024. 168 psl.
Neringa Vaitkutė. Odilės pasaka. Dail. Reda Tomingas. Aukso žuvys, 2025. 248 psl.
Kotryna Zylė. Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos. Dail. Kotryna Zylė. Aukso žuvys, 2024. 162 psl.

Ne tik dvasinis paveldas puošia Lietuvą. Smagu, kad turime knygelių apie liaudies muzikos instrumentus, tautodailę ar net tradicinius lietuviškus patiekalus! Tegu Justinos Česnauskaitės žvėrelių mieste yra ne tik šaltibarščių ir bulvinių blynų, bet ir kaimynų picos, vis vien malonu prisiminti vaikystės skonius. Jau svajoju apie storesnę ir rimtesnę šios autorės kulinarinę knygą vaikams. O jei dar su etninio paveldo dūmeliu, mmm...

Gabrielė Gudaitytė. Čyru džyru: spalvinimo ir užduočių knygelė. Tautinės muzikos muziejus, 2024.
Justina Česnauskaitė. Gaminam kartu = Let's cook together. Alma littera, 2024. 17 psl.
Šiaudiniai sodai = Straw gardens. Str. aut. Daiva Beliūnienė. Vert. Gabriella Žičkienė. Vilniaus etninės kultūros centras, 2024. – 159 psl.

Lietuviškos dainos

Atskiru sąrašu noriu pateikti dainų leidinius. Tegu didžioji jų dalis apima liaudies dainas, tą patį mūsų etninį paveldą, bet yra pora knygelių, liudijančių mūsų kelią į laisvę: ar tai būtų „Tautiška giesmė“, ar septintojo dešimtmečio Lietuvos roko užuomazgos.

Iš visų šių knygų norėčiau išskirti be galo gražų „Dainelių apie paukščius“ leidimą. Jei nėra noro, galima tų dainelių nė nedainuoti, tik vartyti ir grožėtis visais paukštužėliais. Mano širdis tiesiog apsalo. O štai Eglės Kašetienės „Da laduma ladum“ klausytis teks – tai kompaktinė plokštelė, tiesa, su milžinišku informaciniu bukletu. Per kitą adventą ir Kalėdas tikrai pravers!

Dainelės apie paukščius. Dail. Agnė Berlinskaitė. Vilniaus etninės kultūros centras, 2024. 48 psl.
Džyru džyru Kalėdos. Lietuviškos kalėdinės dainelės. Sud. Aušra Žičkienė. Dail. Eglė Wildheart. Kompozitorius Vytautas Leistrumas. Baltų lankų leidyba, 2024. 12 psl.
Vincas Kudirka. Tautiška giesmė: Lietuvos valstybės himnas. Dail. Dovydas Čiuplys. Aranž. Vytautas Leistrumas. „Baltų lankų“ leidyba, [2024]. 10 psl.
Vaikų dainos. Sud. ir dail. Adelė Bražėnaitė-Gančierė. Vert. Paulina Bražėnaitė. A. Gančierė, 2024. 40 psl.
Eglė Kašėtienė. Da laduma ladum. Dzūkų advento–Kalėdų dainos. Dail. Ada Abromaitytė. Eglė Kašėtienė, Paulius Kilbauskas, 2024. 1 CD + 44 psl.
Dainos, kurios nebuvo užrašytos = Songs that weren’t written down: lietuviško roko septintojo ir aštuntojo dešimtmečių rinkinys. Sud. Eglė Vakarinaitė-Zilnienė, Raminta Naujanytė-Bjelle. Lietuvos muzikos informacijos centras, 2024. 36 psl.

Apie Lietuvos gamtą

Padainavę apie paukščius, turbūt užsimanysime su jais iš arčiau susipažinti. Knygų apie Lietuvos gamtą kasmet pasirodo labai daug. Tiesa, dažnai tai būna arba sausoki žinynai, pravartūs nebent šeimyniniam pavartymui, arba vis tų pačių poros gamtininkų leidiniai vaikams. Barkite mane, jei norite, bet pasakysiu atvirai: Selemono Paltanavičiaus (šiaip, talentingo kūrėjo) gamtos enciklopedijos vaikams jau daugelį metų yra kažkoks konvejeriu einantis nerišlus kratinys. Įtraukiu į sąrašą, nes tiesiog nežinau, kuo jas pakeisti. Ai, dar kartais Paltanavičiaus knygas iliustruoja Reda Tomingas ir tai mane sutaiko su žiauriomis knygų leidybos realijomis.

Augalų abėcėlė: 32 Lietuvoje aptinkami augalai; mokomųjų kortelių rinkinys. Sud. Ada Vilkė, Daiva Mikaliūnienė. Dail. Ugnė Ugenskaitė-Joskaudė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 1 dėž. (4 + 64 kort.)
Miško žvėrys: interaktyvios edukacinės kortelės. Lututė, 2024. 16 kort.
Miško paukščiai: interaktyvios edukacinės kortelės. Lututė, 2024. 16 kort.
Koks tai paukštis? II. Smart Bird, 2024. 40 kort.

Selemonas Paltanavičius. Šaltakraujai: pažintis su Lietuvos šaltakraujais. Alma littera, 2025. 128 psl.
Selemonas Paltanavičius. Gyvas vabzdžių pasaulis: pažintis su Lietuvos šešiakojais. Alma littera, 2024. 148 psl.
Selemonas Paltanavičius. Su gamta kišenėje: vaikystės nutikimai. Dail. Reda Tomingas. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. – 192 psl.
Marius Čepulis. Metai: gamtos fotografo dienoraštis. Alma littera, 2024. 256 psl.
Bronius Šablevičius. Anykščių krašto gamta. Lututė, 2024. 144 psl.
Romualdas Barauskas, Darius Babelis. Lietuvos žinduoliai: išvaizda, paplitimas ir buveinė, gyvenimo būdas, veiklos žymės. Lututė, 2025. 200 psl.
Giedrius Švitra, Tomas Ūsaitis et al. Vadovas Lietuvos drugiams pažinti: 1 dalis. Lietuvos entomologų draugija, 2024. 344 psl.

Pažįstame Lietuvą keliaudami

Išsirinkę kokį vadovą ar žinyną Lietuvos gamtai pažinti, galbūt norėsime nukeliauti į girią. O gal užteks ir parko. Pakeliui ir po miestą pasidairysime. Bet pradėkime nuo tolimesnės kelionės po Ignalinos apylinkes, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus. Ten persikelti mažiesiems padės Elenos Spurgaitės jūreivis Baltrukas. Pasaka apie jį įtraukta į 2024 išleistą rinktinę „Žaliapūkė“. Gaila tik, kad čia neišsaugotos žavios senesnio leidimo iliustracijos, kurias sukūrė Taida Balčiūnienė ir kurios kiek sušvelnina žiaurių miško gyventojų kovų įspūdžius. Taip, lietuvių vaikų literatūra sensta, vertybės keičiasi. Visgi džiaugiuosi, kad viena kita leidykla mėgina atgaivinti klasiką, juolab tokią intriguojančią.

O štai mažojo giliuko nuotykius Kauno Ąžuolyne ir aplink aprašė labai jauna autorė. 2024 metais pasirodė jos pirmoji knyga „Ace“. Negaliu pasakyti, ar istorija gera, mat perskaityti dar neturėjau šanso, tik užmečiau akį „Kūrėjų saloje“ ir susidomėjau. Dabar ir jus intriguoju.

Grįžus iš Ąžuolyno, po Kauną jus pavedžios Kaukutis – mažiesiems skirtas kelionių gidas su spalvinimo žemėlapiu. Labai smagus! Tikiuosi, kad „Kaunas IN“ dabar sukurs ir tokį pat šaunų leidinį paaugliams. Kaip kad vilnietiška turistinių komiksų serija „Vilnius. Eime!“.

Gabija Gasiunas. Ace. Leidykla ace, 2024. 224 psl.
Kaukutis (serija „It's Kaunastic“). Kaunas IN, 2024. 1 l.
Elena Spurgaitė. Žaliapūkė. Dail. Aistė Tarabildienė. Gelmės, 2024. 216 psl.
Dainius Juozėnas. Vilnius – gailestingumo miestas: šv. Faustinos istorija. Dail. Paulius Lizdenis. Ateities leidybos centras, 2024. 24 psl.
Rugilė Audenienė ir Akvilė Magicdust. Slaptas tunelis į Pavilnį = The secret tunnel to Pavilnys (serija „Vilnius. Eime! = Vilnius. Let’s go! Maršrutas su nuotykiais“, nr. 4). Vert. Dalia Cidzikaitė. Vilniaus miesto savivaldybė; Aukso žuvys, 2024. 44 psl.
Industrinis miestas: Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu. Tekstų aut. Gediminas Kasparavičius, Rokas Sinkevičius. Rec. Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kastytis Antanaitis. Kauno miesto muziejus, 2024. 127 psl.

Apie Lietuvos meną

O dabar dar kartą apie tai, nuo ko pradėjome – apie Lietuvos meną. M. K. Čiurlionis – savotiškas, intriguojantis ir mūsų kraštuose labai garsus kūrėjas, bet juo menas čia nesibaigė. Atvirkščiai, tik praturtėjo ir suvešėjo. Tad rasime dar kelias knygas apie kitus lietuvių kūrėjus, kitas meno šakas.

Labai smagi nedidutė knygutė kviečia mažuosius susipažinti su Vilniaus renesanso architektūra. O nuostabioji ir neįtikėtinai darbšti Miglė Anušauskaitė kiek vyresniems vaikams pristato ne tik dailininką Praną Domšaitį, bet ir dailės pagrindus apskritai. Ji taip pat nupiešė komiksą jaunimui „Meko sodas“ apie avangardinio kino kūrėją Joną Meką. 2024 metais pasirodė ir knyga apie Lietuvos animaciją – šioji skirta ne vaikams, bet gali visai praversti, norint praturtinti šeimyninę filmoteką lietuviškais kūriniais. O dar... O dar! O dar aš į šį sąrašą pridėsiu Marcelijaus Martinaičio eilėraščius apie Kukutį – pačius lietuviškiausius, į mūsų žemę įaugusius ir skaitytinus tokiais vakarais kaip šis!

Atrask Renesansą. Sud. Violeta Indriūnienė, Laura Misiūnienė. Dail. Justina Norkutė-Širin, Artur Širin. Bažnytinio paveldo muziejus. 28 psl.
Miglė Anušauskaitė. Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024. 56 psl.
Jurga Vilė, Miglė Anušauskaitė. Meko sodas. Aukso žuvys, 2024. 168 psl.
Valentas Aškinis. Lietuvos animacija, 1910–2024. I tomas. Vilanimos filmų studija, 2024. 502 psl.
Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės. Dail. Austė Vagoraitė. Vaga, 2024. 150 psl.

Štai taip, skaitykime ir džiaukimės Lietuva. Jei skaitinių pritrūktume, kviečiu prisiminti, ką mes apie Lietuvą skaitėme ir kuo meškiukų bibliotekoje dalinomės 2018 ir 2019 metų vasarį, 2020 kovą ar pradėdami 2021 metus.

O čia vienas kukutiškas eilėraštis ant gimtadieninio torto:

KUKUČIO KELIONĖ ŽEMAIČIŲ PLENTU

Važiuoja Kukutis ir kalba:

– Kaip Lietuva panaši į Lietuvą!

Beržai! Ir beržai panašūs į beržus!

O dangus! Visada toks lietuviškas,

visai kaip dangus

viršum Lietuvos!

Iš kur visa Lietuva

ima tą panašumą į Lietuvą –

ką pagalvoji ar atsimeni,

vis panašu į Lietuvą.

Kukutis,

ieškodamas to panašumo,

leidžia pro tarppirščius grūdus,

trupina grumstą,

apžiūri perskeltą akmenį:

– Kurioj vietoj

yra tasai panašumas

visos Lietuvos – į Lietuvą?

Nieks neįstengia panaikinti to panašumo:

kokie kerai bepraeitų –

lieka dangus,

panašus į Lietuvą.

Kad ir kur iškeliautum,

viskas, ką tik galvosi,

bus panašu į Lietuvą:

į dangų,

į grūdus,

byrančius pro pirštus,

į runkelių laukus,

gėlėtus nuo moterų.

Šiltų knygiukų diena

Wed, 12 Feb 2025 21:00:00 GMT

Ar meškiukų bibliotekoje beliko vien knygiukai? Žinoma, ne! Bet mano širdis priklauso jiems, tad per šv. Valentiną negaliu ištverti nepasigyrusi dar kalnu šaunių, mažulyčių, iš vieno lapo sulankstomų knygelių. Juolab kad paskutiniu metu didžiosios knygos pernelyg dažnai nuvilia. Nutariau, kad jomis aš skųsiuosi tik „Instagrame“, o čia dalinsiuosi šiluma ir meile. :) Neriam į rožines gelmes kartu?

O tose rožinėse gelmėse dvidešimt odžių jausmams. Aštuoniolika knygiukų anglų kalba ir du – lietuvių. Kelios istorijos mažiesiems, kelios – visai šeimai, kelios – tik paaugliams. Man berašant šiuos žodžius, visus tuos kūrinėlius buvo galima atsisiųsti nemokamai, atsispausdinti, sulankstyti ir įteikti savo mylimiausiems žmonėms (ar pasilikti sau!). Turbūt pamenate, kaip lankstomi knygiukai? Jei primiršote, pažiūrėkite į „Vaikų žemės“ nupieštą schemą:

...ir išsirinkite, prie ko linksta jūsų širdis. Man labai patinka knygiukai apie tai, kokia įvairi ir neaprėpiama yra toji meilė. Juk tiek visko galima mylėti!

1. Magikya Studios. „A Love Letter To Love Itself“

„Magikya Studios“ kūrėjų manymu, visokia meilė yra gera, jei tik ji gydo, suteikia jėgų ir džiaugsmo. O pasimokyti meilės gyvenimui galima net iš savo katės! Mylėk kitus, mylėk save, mylėk pačią meilę, – ragina šios žaidimų kūrėjos iš Lotynų Amerikos. Net jų knygiukas pavadintas „Meilės laiškas meilei“, o atsisiųsti jį galima iš studijos parduotuvės nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“.

2. Miquela Davis. „Objects of My Affection“

Miquela Davis savo rožiniame knygiuke nagrinėja, iš ko susideda meilė gyvenimui. Gal iš maloniausių kvapų ir gardžiausių skonių? Gal iš mėgstamų knygų ir grožėjimosi gamta? O gal iš garaže besikuičiančio tėčio ir vaikystėje matytų filmukų? O kodėl jūs mylite gyvenimą? Ar galite ta meile pripildyti savo knygiuką?

Dailų ir šiltą Miquela Davis kūrinėlį galima rasti jos paskyroje nepriklausomos žurnalistikos ir naujienlaiškių platformoje „Substack“.

3. Diane Fine. „Me & You“

Visgi sunkiausia nuoširdžiai pamilti kitą žmogų, ar ne? Tokį nesuvokiamą, neperprantamą, kitonišką... Užtat meilėje jis atsiveria beveik nepakeliama pilnatve. Apie šį atradimo džiaugsmą pasakoja lakoniškas ir stilingas Diane Fine knygiukas „Aš & Tu“. Rasti jį galima mano mėgstamiausioje zinų bibliotekoje „Quarantine Public Library“.

4. Bernie Jean Schiebeling. „birdsong“

Kartais meilę sunku suprasti. Regis, mūsų širdys tuomet šneka paukščių kalba. Menininkė Bernie šį čiulbesį užrašė angliškai, bet panaudojo tarptautinę fonetinę abėcėlę. Skaitydami Bernie eilėraštį, mes kankinamai ilgai mėginame suvokti pažįstamus žodžius, pasakojančius apie atradimus ir netektis klajonėse po jausmų pasaulį. Šį baugoką knygiuką rasime autorės parduotuvėje „itch.io“ platformoje.

5. Chinn Wang. „Alone (never)“

Kito buvimas šalia – tai meilės palaima ir kartu našta. Kai nelieka vienatvės, šaltą laisvę rinktis savo kelią ima veikti nuolatinis, tegu dažnai efemeriškas visų mylimų būtybių bei mylimų dalykų kuždesys. (Ypač tų mažų, murzinų ir be galo mylimų būtybių lipniais pirščiukais, – bet ne tik jų, ne tik jų). Chinn Wang fiksuoja šį priešybių sūkurį kasdienėje buityje.

Knygiuką galima nemokamai parsisiųsti iš „Quarantine Public Library“.

6. C. Fish. If I Could Go Anywhere

Apie tą patį pasirinkimą, tik gerokai tiesmukiau, rašo C. Fish: jei galėčiau apkeliauti visą pasaulį, labiausiai norėčiau atsidurti tavo glėbyje. Žaismingą mylimai Samanthai sukurtą knygiuką iš „SHERWOOD FOREST ZINE LIBRARY“ zinų bibliotekos galime atsisiųsti ir mes.

7. Bella. „To You, From Me (a diy zine!)“

O dabar pats metas parašyti laiškelį savo mylimam žmogučiui! Jei tas žmogutis dar nedidelis, gal jam ar jai bus smagu gauti širdelių ir zuikučių kupiną, saldų kaip rožinė cukraus vata ar kakava su zefyriukais knygiuką, kurį nupiešė Bella. Tai knygiukas-anketa, kurį galima užpildyti bendrais nuotykiais, linkėjimais ir mėgstamom dainom. Tinka ir mylimiems draugams!

Knygiuką galima nemokamai parsisiųsti iš „uguuBella“ parduotuvės nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“.

8. Heather Hogan. „Flourish“

Heather Hogan primena, koks svarbus mūsų mylimiems žmonėms dėmesys ir šiluma. Kaip jie pražysta nuo mūsų nuoširdžių žodžių. Pilnas žiedų knygiukas tinka ir mažiesiems – jis tiesiog sutvertas spalvinti!

Knygiuką galima parsisiųsti iš Heather Hogan puslapio „Substack“ platformoje.

9. Sara Capello. „Fowl Lines“

O ką daryti, jei nemokame sakyti komplimentų? Mokykimės iš paukščių! Sara Capello antys ir žąsys labai stengiasi išreikšti savo jausmus, bet paukštiška prigimtis vis suvelia žodžius. Pamėginkime iššifruoti, ką tos būtybės kreksi. Tiesa, gal ne su pačiais mažiausiais... Paukštidės leksikonas toks n-14.

Knygiuką galima parsisiųsti iš autorės parduotuvės skaitmeninių prekių ir paslaugų pardavimo platformoje „Gumroad“. Tiesa, prieš spausdinant teks susitvarkyti maketą arba pasinaudoti automatinio zinų maketavimo programomis.

10. Sara Capello. „Swanna Go Out?“

Sara Capello paukščiai taip šauniai nupiešti, kad tikrai norisi jais dalintis ir su mažais, ir su dideliais. Tad štai dar vienas jos knygiukas, tik šiame nėra jokių abejotinų juokelių. Vien smagi istorija apie dviejų gulbių: Romeo ir Džuljetos pasimatymą Bostone.

Knygiuko ieškokite Saros parduotuvėje „Gumroad“ platformoje. Prieš spausdinant teks susidėlioti puslapius reikiama tvarka.

11. Alicia Souza. „The 5 Love Languages“

Meilė kalba ne tik žodžiais. Alicia Souza sukūrė knygiuką apie penkis būdus, padedančius išreikšti savo jausmus. Ir apie tai, kas gali nepasisekti kuriant santykius, net kai labai stengiesi. Spalvingas knygiukas lengvai paverčiamas atvirute, bet dovanotinas tik turintiems humoro jausmą!

Knygiuką galima parsisiųsti iš autorės svetainės.

12. Carolyn Yoo. „Love Your Inner Artist“

Carolyn Yoo mano, kad tos penkios meilės kalbos iš ankstesnio knygiuko ganėtinai universalios, tad jomis verta naudotis ne tik romantiniuose santykiuose. Gal ir kitos mūsų meilės suklestėtų, jei jas taip pat puoselėtume? Kad ir meilė sau ar... savo vidiniam menininkui! Knygiuką apie tai, kaip palepinti savo menišką prigimtį, galima atsisiųsti iš Carolyn Yoo puslapio „Substack“ platformoje ir padovanoti sau.

13. oofstudio. „Care Package Zine“

Turbūt kartais reikia palepinti absoliučiai visas savo meiles. „oofstudio“ kūrėja(s) padeda sudėlioti rūpesčio ir meilės kupinus siuntinukus svarbiems žmonėms. Jo(s) knygiuką galima naudoti staigmenos planavimui, o galima užpildžius pridėti prie dovanėlės.

Knygiuką rasite „oofstudio“ parduotuvėje nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“. Tame pačiame archyve yra ir kitas knygiukas – padedantis sukurti tokį patį siuntinuką sau.

14. Bella. „Self Love“

Kaip svarbu save mylėti ir savimi rūpintis, dar kartą primena ir Bella. Patarimų knygiukas subalansuotas paaugliams ir pūkuotiems triušiukams! Jį rasite „uguuBella“ parduotuvėje „itch.io“ platformoje.

15. Linda. „DIY Positive Art Zine“

Išmokus savimi rūpintis, pats laikas išsiųsti sau meilės laišką! Linda sukūrė šabloną, kurį galima prirašyti drąsinančių ir palaikančių žodžių. Džiugių spalvų knygiukas baigiamas aiškiu pareiškimu: aš myliu save. Beje, jis taip pat puikiai tinka slapta įbrukti į kišenes tiems, kam stinga pasitikėjimo savimi. Ypač Valentino dieną.

Atsisiųsti knygiuką galima iš autorės parduotuvės „Ko-fi“ platformoje.

16. Jessica Gath, Katrina Goldsaito, Petra Page-Mann. „How to thaw Your Own Heart“

Sužeistoms sieloms gydyti dar pravartesnis Jessica Gath ir bendraautorių knygiukas „Kaip atšildyti savo širdį“. Sukurtas ne tik tiems, kas sunkiai išgyvena santykių pabaigą, bet visiems, kas neteko artimųjų ar užsisklendė skaudžioje vienatvėje. Dvipusis knygiukas moko, kaip liūdesį paversti praktiniu veiksmu, išgyventi ir paleisti. Pirmiausia iš ledo pasigaminkime širdį...

Detalią instrukciją rasite vienos iš kūrėjų svetainėje.

17. notabeanie. „Orpheus Chose The Sun“

Na, o jei tirpstanti ledo širdis neatnešė palengvėjimo, galbūt padės amžinieji siužetai? notabeanie pasirašanti(s) autorius atsigręžia į Orfėjo mitą ir tragiškame pasakojime randa šviesos. Jo(s) Orfėjas visa širdimi teigia gyvenimą. Ir šis paaugliškai dramatiškas, apie paaugliškas problemas kalbantis knygiukas taip pat teigia gyvenimą. Labai garsiai ir aiškiai.

„Orfėją“ galima parsisiųsti iš notabeanie parduotuvės „itch.io“ platformoje.

18. Karen Cox. „Deer Girl“

Karen Cox knygiukas dar tamsesnis ir dramatiškesnis – su negyvom širdim, skeletais ir kirminais, bet vienu konkrečiu amžiaus tarpsniu visos šios dekoracijos toookios veiksmingos! Tad tegu čia lieka ir šis kūrinys. Tik sutarkime: iki ir po paauglystės rankomis nečiupinėti.

Knygiuką galima atsisiųsti iš zinams skirtos pokalbių grupės „Reddit“ platformoje.

19. Evelina Daciūtė, Dovilė Kačerauskaitė. „Slydas ir Slydėja“

Pabaigsiu šį širdžių paradą pora lietuviškų knygiukų, kuriuos, suprantama, visi kuo puikiausiai žino, bet man vis tiek malonu prie jų sugrįžti. Evelinos Daciūtės Slydas ir Slydėja – tokia darni pora, o Dovilė Kačerauskaitė nupiešė juos taip meiliai susiglaudusius, kad gražesnio knygiuko Valentino dienai nė nerasi. Nors pats knygiukas kurtas „Vaiko psichologijos centro“ organizuojamiems kasmetiniams advento nuotykiams.

Visus advento knygiukus galima gauti užsiregistravus šio centro svetainėje, bet „Slydą ir Slydėją“ galima atsisiųsti ir atskirai iš po truputį pildomos to paties projekto knygiukų bibliotekos.

20. Kotryna Zylė, Inga Dagilė. „Geriausia diena“

Be galo gražus ir Kotrynos Zylės bei Ingos Dagilės knygiukas „Geriausia diena“. Į trumputį pasakojimą autorės tiek visko sutalpino! Visgi mums svarbiausias pagiriamasis žodis mylimiems draugams, su kuriais išmoksti vertinti kiekvieną akimirką.

„Geriausia diena“ buvo sukurta projektui „Knygiukai į pagalbą vaikams“. Ją rasite pirmame projekto bibliotekėlės knygiukų rinkinyje, kurį galima parsisiųsti iš „Vaikų žemės“ svetainės.

Tiek istorijų, piešinių, idėjų, sveikinimų ir meilės. Dalinkimės jais! O jei nei vienas iš čia paminėtų knygiukų į širdį nepasibeldė, kurkime. Jau ne kartą dalinausi knygiukais apie knygiukų kūrimą, bet šįsyk noriu parodyti visą galingą įrankį:

Caroline Dinh sukūrė zino šabloną, kurį galima programuoti specialioje aplinkoje ir vėliau išsaugoti rezultatus. Viskas puikiai dokumentuota, o ir pats knygiukas-instrukcija sukurtas tuo pat būdu. Parsisiųsti jį galima iš autorės parduotuvės „itch.io“ platformoje.

Daug meilės ir dailių knygiukų!

Čiurlioniškos istorijos

Sun, 22 Dec 2024 21:00:00 GMT

Prieš pat Kalėdas vyresni Čiurlionių berniokai keliaudavo į mišką eglutės. Paslapčiom ją papuošdavo, o kai po sočių Kūčių mažieji sumigdavo, medelį atbogindavo į svetainę. Tada vaikiukus žadindavo, sakydami, kad buvo atskridęs angelas su dovanomis. Žinoma, papuošimus ir dovanas paprastai iš Varšuvos atgabendavo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mamai – kavos, vaikams – ledinukų ir – būtinai! – knygelių. Čiurlionių namuose mažieji skaitė Kiplingo istorijas apie džiungles, Anderseno ir Vaildo pasakas, Konopnickos apysakas. Paaugę imdavosi Diuma ir Dikenso.

Išsamiau su Čiurlionių šeimos skaitiniais bus galima susipažinti netrukus pasirodysiančioje knygoje „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“. Žvilgtelėti į Čiurlionių Kalėdas padės Dalios Bieliūnaitės komiksas mažiesiems „Kastuko istorijos“, o apie Mikalojaus Konstantino gyvenimą Varšuvoje pasakoja komiksas kiek vyresniems – „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“.

Čiurlionių šeima ir Druskininkai – rengiama spaudai.
Dalia Bieliūnaitė. Kastuko istorijos: komiksas, paremtas Jadvygos Čiurlionytės pasakojimais. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2023. 20 psl.
Aistė Mišinytė ir Dalia Bieliūnaitė. Kastukas ir Geniukas nesustabdomi: komiksas apie M. K. Čiurlionį, paremtas amžininkų prisiminimais. Dail. Dalia Bieliūnaitė. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2024. 24 psl.

Visas šias knygas sieja ne tik herojus – garsiausias Lietuvos kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, bet ir viena man labai svarbi smulkmena: prie knygų atsiradimo nors truputį prisidėjau ir aš. Ypač daug teko darbuotis prie visai mažučio, bet labai reikalingo komikso apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jaunystę Varšuvoje. Taip jau nutiko, kad 2022 metais Varėnos biblioteka sumanė išleisti kelias knygeles vaikams apie Čiurlionį. Šis gimė Senojoje Varėnoje, tad nenuostabu, jog biblioteka nusprendė įamžinti žymųjį kraštietį. Visgi pristatyti jį vaikams norėjo ne kaip nepasiekiamą pusdievį, o guviais, šiltais ir žmogiškais vaizdais.

2023 m. pasirodė „Kastuko istorijos“. Priešmokyklinukams ir pradinukams skirtoje knygelėje Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vadinamas švelniu naminiu vardu: jis – Kastukas. Ir šis Kastukas – toks pats mažas padauža kaip ir knygelės skaitytojai. Čia nepasakojama apie nuostabius paveikslus ar muziką, tik apie vaikystės nuotykius. Net tuose keliuose puslapiuose, kuriuose sutinkame jau suaugusį Kastuką, matome jį iš vaiko perspektyvos: žaidžiantį, auklėjantį, mylintį.

Kalėdos. Iš Dalios Bieliūnaitės knygos „Kastuko istorijos“

Antroji, su „Kastuko istorijomis“ tiesiogiai nesusijusi knygelė turėjo jau paaugusiems vaikams papasakoti apie kitokį Čiurlionį: jauną, veržlų, ieškantį savo kelio. Štai kodėl komiksas „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“ virto kelione į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų laikus, pas geriausią jo draugą Geniuką (būsimą lenkų kompozitorių Eugenijų Moravskį), kur laukė pavojingi nuotykiai. Knygelę sumaniau it kokį avantiūrinį nuotykinį pasakojimą su šnipų istorijų prieskoniais. Ji turėjo prasidėti tokia scena:

Iš eskizų Aistės Mišinytės ir Dalios Bieliūnaitės knygai „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Taip jau nutiko, kad įpusėjus darbą, kūrybinė komanda visgi suabejojo, jog jaunieji paaugliai supras ir priims tokį iš sapnų, prisiminimų, nuojautų ir netikėtų posūkių supintą komiksą, tad šios ir daugelio kitų ekscentriškų scenų nebeliko. Užtat iš „Kastuko istorijų“ atklydo Mikalojaus Konstantino jauniausioji sesutė Jadvyga, besiaiškinanti, kur dingo brolio draugas Geniukas.

Sesuo Jadvyga. Iš Aistės Mišinytės ir Dalios Bieliūnaitės knygos „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Net ir taip sušukuota istorija vis tiek išsaugojo keletą aštrių kampų, tad visai mažutėliams jos nesiūlyčiau. Juk čia pasakojama apie baisius ir tragiškus laikus, kai Imperija jau ėmė byrėti ir žmonėms teko rinktis tarp kovos ir kolaboravimo, tarp kompromisų su sąžine ir pavojų. Kastukas ir Geniukas taip pat buvo tų įvykių sūkuryje ir ne visada žinodavo, kaip elgtis. Ypač baisios buvo 1905 metų žiemos šventės, kai visame krašte kilo neramumai.

Dailininkai prieš juodašimčius. Iš Aistės Mišinytės ir Dalios Bieliūnaitės knygos „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Laviruodamos tarp tų pasirinkimų, įsivaizduojamų skaitytojų lūkesčių ir nedidelės knygelės apimties, iš kai kurių smarkių epizodų palikome tik užuominas. Štai Ribiniškių dvaro svetainėje stovi krepšiai su apelsinais, tarp kurių šmėžuoja revolveriai. Tik tiek beliko iš jaunųjų dailininkų savigynos būrio kelionės pirkti kontrabandinių ginklų, kai pogromų neapsikentę gretimo štetlo gyventojai paprašė pagalbos. Beje, buvome palikusios prierašą, nors šiek tiek paaiškinantį šį apelsininį nuotykį, bet ir tas paslaptingai dingo jau ruošiant maketą spaudai. Mistika! Ir mažutė detektyvinė mįslė, kurią šio mano komentaro nematę skaitytojai galės išrišti patys.

Apelsinai. Iš Aistės Mišinytės ir Dalios Bieliūnaitės knygos „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Visgi komiksas apie Kastuką ir Geniuką – tai ne vien revolveriai, gaudynės, slapstymasis ir žandarai. Čia dar daugybė svajonių, traukinių ir net... vienas tarakonas!

Žodžiu, nuoširdžiai kviečiu skaityti ir pažinti kitokį Čiurlionį. Nepasitikėkite paradiniu fotoportretu su mąsliu genijumi, žvelgiančiu į tolį (ar žinojote, kad toje Fleury nuotraukoje Čiurlionis po bemiegės nakties iš paskutiniųjų laikosi neužsnūdęs, o purių plaukų aureolė švyti, nes nesakysiu kas pamiršo susišukuoti?!), išvyskite talentingą ir atkaklų Kastuką, kuris pokštauja, blaškosi, panyra į neviltį, kuria ambicingus planus, gelbsti draugus ir pats ieško pagalbos. Kastuką, kuris visų pirma buvo gyvas žmogus, o ne simbolis.

Jei įtikinau, ieškokite komiksų apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį bibliotekose. Įsigyti jų taip pat galima Čiurlionio muziejuje, kai kuriuose knygynuose, bet turbūt patogiausia užsisakyti tiesiai iš komiksus nupiešusios Dalios Bieliūnaitės. Na, o knygelę „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“ aš kažkam dar ir padovanosiu per Naujuosius Metus – konkursas vyksta meškiukų bibliotekos fb paskyroje. Sėkmės!

Iš Aistės Mišinytės ir Dalios Bieliūnaitės knygos „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Kalėdos 2024: bókatíðindi

Tue, 17 Dec 2024 21:00:00 GMT

Lapkritį lankiausi „Kūrėjų saloje“. Tai vaikų literatūros kūrėjams ir leidėjams skirtas renginių ciklas, kuriame šiemet karaliavo kviestiniai svečiai iš Ispanijos ir Portugalijos. Jie vis skundėsi, kaip sunku knygas leisti tokiose mažose rinkose. Lietuvių kūrėjai kikeno pro ašaras ir – tikiuosi – guodėsi mintimis apie Islandiją. Kraštą, kuriame nėra nė 400 tūkstančių gyventojų, užtat kone kiekvienas yra parašęs ar ketina rašyti knygą. O gyvenimo sėkmes ir nesėkmes matuoja prieš Kalėdas gautų knygų skaičiumi. Pasakojama, kad jei žmogus rūpi, reikia jam būtinai padovanoti nors vieną knygą per šventes! Knygas dovanoms islandai renkasi iš bókatíðindi. Nagi, sudarykime ir mes tokį!

Kas gi tas bókatíðindi? Tai kiekvienais metais leidžiamas nemokamas visų knygų, kurias galima įsigyti šventėms, katalogas. Jei įdomu, galite jį pavartyti internete. Tokio lietuviško leidinio mes, regis, neturime. Tiesa, informacijos apie Lietuvoje leidžiamas knygas galima ieškoti Nacionalinėje bibliotekoje, žurnalas „Rubinaitis“ apžvelgia geriausias kiekvienų metų knygas ir leidybos tendencijas, o Lietuvos kultūros institutas kartu su IBBY Lietuvos skyriumi šias tendencijas laikas nuo laiko apibendrina savo leidiniuose anglų kalba. Visa bėda, kad šios naudingos žinios mus pasiekia gerokai pavėlavusios. Ką gi, galime „Rubinaičio“ ir visokių institutų nelaukti ir sudėlioti nedidelį bókatíðindi patys. Tebūnie jame tik 2024 metais pasirodžiusios šventinės, žieminės ir speiguotos knygos, puikiai tinkančios po eglute padėti ar tarpušvenčiu skaityti. Na, o kadangi savąjį katalogą sudarau aš pati, tai įtraukiu į jį tik tas knygas, kurios man atrodo dėmesio vertos, reikalingos, laukiamos, įdomios ar tiesiog be galo dailios.

Pasiruošę? Keliaukime prie mažyliams skirtų knygų.

Mažųjų žiema

Leidyklos nelabai mėgsta proginių knygų, kurias skaitytojai perka tik sezono metu, tačiau retsykiais surizikuoja, jei tokia knyga įeina į populiarią seriją. Štai ir šiemet sulaukėme kalėdinių žymiosios Kakės Makės ir šiurpoko Piktulio nuotykių. „Nieko rimto“ perleido kalėdinį Petsono ir Finduso pasakojimą bei vėl pakartojo Mauri Kunnaso serijos apie Kalėdų Senelį ir nykštukus pirmosios knygos leidimą. Šios dvi paveikslėlių knygelės labai mielos, tik jau matytos. Pasirodė ir dvi visai naujos knygos. „Vilko bičiuliai“ pasakoja apie žiemos linksmybes ir draugystę, o „Didysis miegas“ – apie sapnų paieškas meškiuko žiemos miegui. Šioji Michaelo Roseno (išties puikaus vaikų rašytojo) knyga turėjo pasirodyti dar 2023, bet pernai prieš Kalėdas aš jos nespėjau pagauti, tad pasidėjau šių metų šventėms. Knygelė labai švelni, padrąsinanti, jauki. Jei šioms Kalėdoms reikėtų rinktis vieną paveikslėlių knygą, turbūt ją ir čiupčiau, nes Petsonas su Findusu mūsų lentynose jau seniai sukinėjasi.

Aprilkind, Barbara van den Speulhof, Stephan Pricken. Piktulis …na ir Kalėdos! Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 30 psl.
Mauri Kunnas. Kalėdų Senelis. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2024. 46 psl.
Sven Nordqvist. Petsono ir Finduso Kalėdos. Vert. Elžbieta Kmitaitė. 2-asis leid. Nieko rimto, 2024. 26 psl.
Michael Rosen. Didysis miegas. Dail. Daniel Egnéus. Vert. Ugnė Gudaitytė. Alma littera, 2023. 32 psl.
Ilmar Tomusk. Vilko bičiuliai. Dail. Catherine Zarip. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2024. 29 psl.
Lina Žutautė. Kakė Makė ir dovanų dėžutė. Alma littera, 2024. 38 psl.

Be paveikslėlių knygų mažieji dar mėgsta žaislines ir veiklos knygeles, kurios masina skirtingais paviršiais, iškartomis, langeliais, garsais ir švieselėmis ar bent jau lipdukais bei šiokiais tokiais galvosūkiais. Šiemet taip pat pasirodė kelios tokios simpatiškesnės knygos, kurių ne gėda ir rekomenduoti.

Gabjota Alūzaitė. Tuoj Kalėdos. Dail. Živilė Adomaitytė ir Eglė Wildheart. Baltų lankų leidyba, 2024. 10 psl.
Tobula Kalėdų eglutė. Parengė Duck Egg Blue. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2024. 11 psl.
Dvylika Kalėdų dienų. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2024. 17 psl.

Šventės augesnių skaitytojų lentynose

Šiek tiek vyresnių skaitytojų laukia labai spalvingas komiksas „Šiaurės pašvaistė“, kuriame Piterio Peno berniūkščiai paversti troliais, o piratai – vikingais. Nepaisant neoriginalaus siužeto ir labai jau komercinio personažų dizaino, istorija įtraukia. Ji puikiai sudėliota, kupina išradingų detalių ir prabangiai išleista. Gaila, kad lietuvių kalba teturime du iš septynių tomų. Nuogąstauju, kad visų leidykla taip ir neišleis, nors komikso siužetas vientisas. O štai „Kalėdozauro“ serijoje kiekviena knyga – atskira, užbaigta istorija. Šiemet gerbėjai kaip tik sulaukė naujos, kol kas paskutinės dalies. „Didžiosios traukinių mįslės byla“ taip pat tęsia pradinukų pamėgtą seriją. Tiesa, ankstesnės trys „Vaiduoklių biuro“ knygos niekuo su žiema ir Kalėdomis nesusijusios, tad po eglute visų nepadėsi. Nors... Knygelės nedidelės ir idealiai tinka pradedantiems savarankiškai skaityti. Imam! Abi šiemet išleistas „Širdelės viešbučio“ ciklo knygeles taip pat dovanočiau kartu, nors tik antroji pasakoja apie žiemos šventes. Visgi be pirmosios skaitytojai pritrūks konteksto. Apie kontekstą tenka susimąstyti vartant dar dvi knygeles. Tiek „Kalėdos Hogvartse“, tiek „Madikė ir Lisabetė iš Junibakeno“ iš esmės yra tik proginės ištraukos iš didesnių kūrinių, bet jos labai gražiai išleistos ir puikiai tinka pirmai pažinčiai su jau klasika tapusiomis knygų serijomis.

Na, o pati gražiausia ir įdomiausia šių metų kalėdinė knyga yra kuklusis „Barzdukas ir Kalėdų paslaptis“. Gal kiek lėtoka, aprašymais ir pamąstymais besiliejanti istorija visgi pakeri savo išmone, keistu mažų padarėlių pasauliu ir neapsakomomis iliustracijomis. Vajė, jūs tik pažiūrėkite į tą raguotą Kalėdų Senelį ir tuos sodus rauslių urvuose!

Malin Falch. Kelionė į Trolių slėnį (ciklo „Šiaurės pašvaistė“ 1-oji knyga). Vert. Saulė Ilgė. Alma littera, 2024. 168 psl.
Malin Falch. Vikingai ir orakulė (ciklo „Šiaurės pašvaistė“ 2-oji knyga). Vert. Saulė Ilgė. Alma littera, 2024. 148 psl.
Tom Fletcher. Kalėdozauro giesmė (serijos „Kalėdozauras“ 4-oji knyga). Dail. Shane DeVries. Vert. Viktorija Uzėlaitė. Nieko rimto, 2024. 324 psl.
Kallie George. Tikrieji namai (ciklo „Širdelės viešbutis“ 1-oji knyga). Dail. Stephanie Graegin. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 174 psl.
Kallie George. Didžiausia dovana (ciklo „Širdelės viešbutis“ 2-oji knyga). Dail. Stephanie Graegin. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2024. 174 psl.
Astrid Lindgren, Ilon Wikland. Madikė ir Lisabetė iš Junibakeno. Vert. Eugenija Stravinskienė. Dail. Ilon Wikland. Garnelis, 2024. 96 psl.
Kristina Ohlsson, Moa Wallin. Didžiosios traukinių mįslės byla (serijos „Vaiduoklių biuras“ 4-oji knyga). Vert. Virginija Jurgaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. 112 psl.
J.K. Rowling. Kalėdos Hogvartse: iš knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Vert. Zita Marienė. Dail. Ziyi Gao. Alma littera, 2024. 41 psl.
Nora Surojegin. Barzdukas ir Kalėdų paslaptis. Dail. Pirkko-Liisa Surojegin. Vert. Danutė Sirijos Giraitė. Nieko rimto, 2024. 100 psl.

Vaikams apie dievą

Vis dėlto daugeliui Kalėdos – religinė šventė, tad ir po eglute norisi paslėpti šią prasmę atskleidžiančią knygą. Komiksu paverstas „Biblijos istorijas“ įdomu skaityti ne tik tikintiesiems, bet ir visiems besidomintiems skirtingais tikėjimais vaikams. Vieną iš šios knygos autorių – Jean-François Kieffer mes puikiai atsimename iš smagių komiksų apie Vilkių ir šventąjį Pranciškų, tad galime tikėtis puikiai suręsto pasakojimo. Tiesa, Kalėdos čia tikrai nėra knygos ašis. O štai advento kalendoriaus principu parašytas „Marijos asiliukas“ pasakoja būtent apie Jėzaus gimimą. Labai daili knyga! Daug kuklesnė užduočių knygelė „Kartu su šventąja šeima“ šią pažintį pagilins. Na, o žaismingai su Jėzaus gyvenimu supažindins stalo žaidimas „Taboro kalnas“. Žaisti taip pat kviečia raizgių paveikslėlių knyga (wimmelbuch) „Surask mane Biblijoje“ (viduje knygelė daug dailesnė, nei galėtum pamanyti iš viršelio).

Jean-François Kieffer, Geert De Sutter, Christine Ponsard. Biblijos istorijos: komiksai. Vert. Ilona Valujevičienė. Magnificat leidiniai, 2024. 252 psl.
Andrew Newton, Mario Gushiken. Surask mane Biblijoje. Lietuvos Biblijos draugija, 2024. 32 psl.
Virginia Helen Richards ir D. Thomas Halpin. Kartu su šventąja šeima: užduočių ir spalvinimo knygelė. Vert. Ieva Rekašiūtė. Katalikų pasaulio leidiniai, 2023. 56 psl.
Gunhild Sehlin. Marijos asiliukas: stebuklinga Kalėdų istorija. Dail. Yuliia Karabadzhak. Vert. Virginija Jurgaitytė. Briedis, 2024. 80 psl.
Taboro kalnas. Pažinkime Evangeliją žaisdami. Vert. Rasa Vabuolaitė. Katalikų pasaulio leidiniai, 2024.

Paaugusių skaitytojų žiemos nuotykiai

Mums su Meškinu labiausiai rūpi jau paaugusiems skaitytojams skirtos knygos. Ne visas šias knygas spėjome pagauti, bet mums labai norisi pasekti „Vidurnakčio sergėtojus“, pasaulinio karo siaubus iškeičiančius į kovą su žiemos valdovu. Turėtų būti įdomu leistis į kelionę su paskutiniu baltuoju lokiu knygoje „Paskutinis lokys“. Smalsu, ką iš klasikinės pasakos apie Sniego karalienę padarė M. G. Leonard (garsi savo istorijomis apie vabalų berniuką). Aš net nesu tikra, kad „Ledo vaikai“ tikrai tiks paaugusiems skaitytojams – juk knygos herojai visai jaunučiai. Užtat gausiai iliustruotą, stambiu šriftu besipuikuojantį „Šešėlių“ ciklą jaunesniems paaugliams rekomenduoju drąsiai. Ši Kalėdų istorija labai šiurpi, tegu ir pasakiška. Pirmosios dvi ciklo knygos pasirodė dar pernai, bet paskutinės dalies leidykla 2023 metais išleisti nespėjo, o skaityti šių nedidelės apimties knygelių atskirai tikrai neverta. Čiupkime šiemet!

Iš ankstesnių laikų mums puikiai pažįstamos ir likusios dvi knygos. Josteino Gaarderio („Sofijos pasaulio“ autoriaus) „Kalėdų paslaptis“ lietuvių kalba pirmą kartą pasirodė dar 2014 metais. Apie šią raizgią ir keistą knygą aš jau ne kartą rašiau ir labai džiaugiuosi nauju leidimu. Tai tikrai galvą susukantis advento kalendorius, besidriekiantis nuo Norvegijos iki Palestinos, nuo mūsų laikų iki Kristaus gimimo. Džiugina mane ir naujas „Sielos sumuštinių dėžutėje“ leidimas (minkštu viršeliu). Čia elnias devyniaragis risnoja šalia troleibusų, o etninis paveldas išleidžia savo chtoniškas atžalas mokinukų kasdienybėje. Apsakymų knygoje kalėdinė istorija tik viena, bet visus pasakojimus jungia tamsi, baugi ir mistiška nuotaika, taip tinkanti tamsiems vakarams.

Jostein Gaarder. Kalėdų paslaptis. Dail. Stella East. Vert. Justė Nepaitė. Tyto alba, 2024. 280 psl.
Hannah Gold. Paskutinis lokys. Dail. Levi Pinfold. Vert. Indrė Makauskaitė. Apkabink mėnulį, 2024. 271 psl.
M.G. Leonard. Ledo vaikai. Dail. Penny Neville-Lee. Alma littera, 2024. 284 psl.
Ross Montgomery. Vidurnakčio sergėtojai. Dail. David Dean. Vert. Miglė Šaltytė. Nieko rimto, 2024. 360 psl.
Timo Parvela. Žvangesys (ciklo „Šešėliai“ 1-oji knyga). Dail. Pasi Pitkänen. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2023. 172 psl.
Timo Parvela. Aurorija (ciklo „Šešėliai“ 2-oji knyga). Dail. Pasi Pitkänen. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2023. 156 psl.
Timo Parvela. Krampas (ciklo „Šešėliai“ 3-oji knyga). Dail. Pasi Pitkänen. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2024. 148 psl.
Kotryna Zylė. Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos. Aukso žuvys, 2024. 162 psl.

Dideli skaitytojai ledynuose

Ne kažin ką radau dideliems skaitytojams, bet šis grafinis romanas apie fantastinės ankstyvosios žemės keliautoją, traukiantį paskui savo sielą nuo vieno pasaulio ašigalio prie kito, mane sužavėjo. Tegu fragmentiškas, nesustyguotas, bet toks gražus! Ir, žinoma, knygynuose „Ankstyvosios Žemės enciklopedija“ paslėpta tarp pažintinių knygų mažiesiems. Primygtinai rekomenduoju nepasiduoti ir surasti!

Isabel Greenberg. Ankstyvosios Žemės enciklopedija: grafinis romanas. Vert. Vainius Bakas. Nieko rimto, 2024. 180 psl.

Kalėdinės melodijos

Užbaigti savąjį bókatíðindi noriu kalėdinėmis melodijomis. Nors nuoširdžiai nemėgstu garsinių knygelių dėl prastos garso kokybės, bet kartais mažiesiems jos praverčia. Turiu pripažinti, kad „Džyru džyru Kalėdos“ – tikrai mielas lietuviškų dainų rinkinukas. O jei norisi, kad namai skambėtų kokybiškai įrašytomis liaudies dainomis, kviečiu klausytis „Da laduma ladum. Dzūkų advento–Kalėdų dainos“. Tai naujutėlis gražutėlis šiųmetis albumas su milžinišku informaciniu bukletu. Klausom, skaitom, dainuojam.

Džyru džyru Kalėdos. Lietuviškos kalėdinės dainelės. Sud. Aušra Žičkienė. Dail. Eglė Wildheart. Kompozitorius Vytautas Leistrumas. Baltų lankų leidyba, 2024. 12 psl.
Eglė Kašėtienė. Da laduma ladum. Dzūkų advento–Kalėdų dainos. Dail. Ada Abromaitytė. Eglė Kašėtienė, Paulius Kilbauskas, 2024. 1 CD + 44 psl.

Štai kokį sąrašą sudėliojau, kokių grožybių atradau. Belieka priminti, kad sielą glosto ir senesni kalėdiniai leidiniai, kurių pilna bibliotekose ir skaitytų knygų knygynuose. Meškiukų bibliotekos rekomenduojamas knygas galite atrasti senesniame bókatíðindi ar kalėdinėje svetainės skiltyje. Kalėdinių melodijų rasite Etninės kultūros globos tarybos sudarytame grojaraštyje „Youtube“ svetainėje. O su vaikais dainuoti patogu, naudojantis etnomuzikologo, muzikanto ir mokytojo Eirimo Veličkos sudaryta pateiktimi.

Viskas, bičiuliai, einu skaityti ir dainuoti.

Linksmų švenčių!

Dvigubai daugiau advento knygiukų!

Thu, 28 Nov 2024 21:00:00 GMT

Labas, drauge, ar lauki Kalėdų? Jei esi vaikas ar šeimoje yra vaikų, turbūt jau nekantrauji. Ir galvoji, kaip tą laukimą paversti švente. Gerai, kad žmonės sugalvojo advento kalendorių! Dar smagiau, kad toks kalendorius gali būti pilnas ne tik skanėstų ar mielų smulkmenų, bet ir skaitinių, nuotykių, susitikimų. Nuo 2019 metų meškiukų adventą lydi knygiukai – mažytės, iš vieno popieriaus lapo išlankstomos knygelės. Šiemet noriu papasakoti apie du tokių knygiukų rinkinius ir pasidalinti nuorodomis į juos.

Vienas rinkinys – tai jaukios istorijos ir smagūs eilėraščiai, o antras, mano pačios sudarytas, – pilnas veiklų, kūrybinių projektų ir smagių iššūkių. Rinkis, kuris labiau patinka. Arba pasidžiauk abiem – knygiukų per daug nebūna!

(Tik prieš tai prisimink, kaip knygiukus lankstyti.)

1. 2024 metų advento nuotykiai su knygiuku

Vakar į mano el. pašto dėžutę įkrito laiškas, kviečiantis į 2024 metų advento nuotykius su knygiuku. Šiuos nuotykius nuo pat 2019-ųjų rengia Monika Skerytė-Kazlauskienė ir VšĮ „Vaiko psichologijos centras“. Kasmet Monika suburia rašytojas ir rašytojus, iliustratorius ir iliustratores, entuziastingas mamas, tėčius ir vaikus, kad šie sukurtų 25 ar daugiau knygiukų, kuriuos visi užsiregistravę gauna dovanų advento išvakarėse. Tad jei knygiukų dar neturi, suskubk užsiprenumeruoti nuotykį.

Šis advento rinkinukas geriausiai tinka 4–8 metų vaikams, nors atskiri knygiukai gali būti įdomūs tiek visai mažučiams skaitytojams, tiek ir gerokai vyresniems. Daugiausia čia trumpų, šiltų istorijų su didaktine gaida. Neretai tokius pasakojimus vadiname terapiniais. Taip pat pasitaiko pašėlusių eilėraščių, vienas kitas pažintinis ar užduotėlių knygiukas. 2024 metų leidime yra trys tokie kūriniai, kviečiantys ką nors nuveikti. Kadangi mudu su Meškinu paprastai norime daugiau veiklos, aš surinkau dar vieną knygiukų komplektą su užduotimis, projektais ir eksperimentais vyresniems (bet ne tik) vaikams. Jis gali papildyti ir praplėsti „Advento nuotykius“. Įdomu? Tuoj viską papasakosiu!

2. Kūrybinis adventas

Kol ieškojau šiurpių istorijų lapkričiui, apstulbau nuo knygiukų anglų kalba gausos ir labai užsimaniau dar ką nors su jais nuveikti. Kodėl gi neatrinkus įvairias veiklas siūlančių knygiukų ir nesudėjus jų į advento kalendorių? – pamaniau. O kartą pamanius, suieškojau įdomiausius ir šiam laikotarpiui geriausiai tinkančius zinus – kaip jie vadinami tuose kraštuose. Dabar kviečiu kartu su manim ir mano Meškinu priimti šį kūrybinį, meninį ir net šiek tiek mokslinį iššūkį. Atsisiųsk ir sulankstyk patinkančius knygiukus – visi jie man berašant šį tekstą buvo prieinami nemokamai. Ir tegu prasideda linksmybės! Jei 25 užduočių daugoka, visada galima išsirinkti tik kelias tinkamiausias žaidimams dienas. Gal bus smagiausia ką nors veikti šeštadieniais?

Gruodžio 1 diena. Pasitinkame žiemą

Ar jauti, kad prasidėjo žiema? Gal matei šalčio raštus ant stiklo? O gal jau klauseisi kalėdinės muzikos? Išeik pasivaikščioti ir paieškok žiemos ženklų, kuriuos savo knygiuke „Žiemos stebuklai“ ("Winter Wonders") nupiešė Rebecca Minifie ir Katie Kulla. Jei ši užduotis tau per lengva, pagalvok, kaip žiemą viena kitą veikia gyvoji ir negyvoji gamta, natūralūs ir žmogaus sukurti dalykai. Perskaityk didingojo MIT'o bibliotekos knygiuką apie miesto ekologiją ("Getting Started with Urban Ecology“) ir leiskis tyrinėti savosios aplinkos. Tau pravers gamtininko užrašų knygiukas, kur galėsi pažymėti pastebėtus dalykus. Labai šaunią užrašinę tavo žygiui ("Nature Journal") sukūrė Kristin Link.

Gruodžio 2 diena. Tyrinėjame akmenis

Gal prisimeni, kur vakar matei akmenų? Keliauk ten ir pamėgink juos prakalbinti. Tau padės Logan Timmins kuriamos S.A.D. / "Small and Delightful" serijos knygiukas dėmesingumo ugdymui. Pagalvok, ką mato tavo akmuo? Ar jam nuobodu?

Jei neturi nuotaikos kalbėtis su akmenimis, tiesiog surask tokį, kuris tau ką nors primena. Galbūt tave įkvėps Susanos Greenspan knygiukas „Mano akmuo yra piniginė“ ("My Rock is a Purse"). Gal pradėsi kaupti savo keistų akmenų kolekciją? O gal imsi juos fotografuoti?

Gruodžio 3 diena. Skaniausia sriuba

Turbūt gerokai sušalai per tuos du žygius? Mane greičiausiai sušildo sriuba. Maia (aka sparklemaia) sukūrė knygiuką apie savo mėgstamas sriubas ("Little Zine of One Pot Vegan Soup Recipes: Volume 1"). Išsirink skaniausią ir išvirk pietums. Jei reikia, paprašyk šeimynykščių pagalbos. Jei visai visai nemoki ir nenori gaminti, išsivirk kakavos ir nupiešk savo mėgstamus patiekalus Thunder Bay meno galerijos knygiuke „Maisto smagumynai“ ("Food Fun").

Gruodžio 4 diena. Popierinis čempionas

Palenktyniaukim? Kas ras daugiau atžalų ir įvilios priešininką į klaidžias džiungles? Zinequeen2024 pasirašanti autorė sukūrė knygiuką apie popieriaus lape žaidžiamą abstraktų strateginį žaidimą „Atžalos“ ("The Pen & Paper Game of Sprouts“). Junk taškus, augink daigus ir laimėk!

Jei taisyklės atrodo painokos, išmėgink kitą tos pačios kūrėjos žaidimų knygiuką – "The Pen & Paper Game of Sims". Ieškok jungčių ir sankirtų klasikiniame „Sim“ žaidime ir išvenk tau priešininko spendžiamų spąstų!

Gruodžio 5 diena. Giesmė apie gatvę

Pailsėjai? Ar nori vėl pasibastyti po apylinkes? Gerai, gerai – neverčiu. Šią užduotį galima įveikti tiek klajojant lauke, tiek tyrinėjant žemėlapius ar kalbinant aplinkinius. Pasvarstyk, kokios istorijos slypi kiekvieną dieną mindomų gatvių pavadinimuose, ką mena upių ir ežerų vardai. Ar gali juos sudėti į eilėraštį? Gal jis pats bus tavo gimtojo miesto formos? O gal įaugs į gatvės grindinį? Gali paieškoti įkvėpimo Monikos Vaicenavičienės ir Agnės Ulytės knygoje „Gatvių susitikimai: o kas, jei Vilniaus gatvės šnekėtųsi?“, bet gal tau užteks ir knygiuko, kurį sukūrė MIT'o biblioteka kartu su Hua Xi. Knygiukas „Vietos poezija“ ("Spatial Poetry") pilnas įspūdingų pavyzdžių bei idėjų.

Jei neturi įkvėpimo eiliuoti, paieškok jo raštuotame Nicole Little knygiuko šablone. Įrašyk tuščiuose laukeliuose pavadinimus, citatas, pamąstymus ir sukurk savo minčių žemėlapį! Jei mintims reikia daugiau vietos, gali atsisiųsti erdvesnį šabloną. Nicole jų daug nupiešė.

Gruodžio 6 diena. Mėgstamiausias knygynas

Kaip manai, gal jau laikas pagalvoti apie dovanas draugams? Jei taupyklėje voras rezga tinklą, pasiguosk, kad dovanos nebūtinai turi būti brangios. Galbūt ką nors pradžiugintų tavo mėgstamiausia knyga? Dar vieną jos egzempliorių gali už porą eurų įsigyti skaitytų knygų knygyne, kurį radai, kai vakar tyrinėjai žemėlapius. Prie dovanos pridėk atvirutę ir Vanessa López knygiuką „Kodėl skaitytų knygų knygynai yra svarbūs?“ ("Why are second-hand bookstores important?".

Jei tavo mieste nėra tokio knygyno, užsuk į muziejų. Gal rasi atvirukų su žymių menininkų reprodukcijomis ar ženkliukų su pačių kūrėjų ar jų kūrinių atvaizdais. Beje, ar žinai, kad 2025 metai Lietuvoje paskelbti Čiurlionio metais? Smagu būtų į atlapą įsisegti Čiurlionį, ar ne? O kol bastysiesi po muziejų, pamąstyk apie tai, kaip daiktai tampa eksponatais. Tau padės Azijos meno muziejaus sukurtas knygiukas „Mano mėgstamiausias daiktas“ ("My Favorite Object").

Gruodžio 7 diena. Kuriame naują knygiuką

O gal knygą gali sukurti tu? Na, visos turbūt nespėsi užbaigti iki Kalėdų, bet knygiukui laiko tikrai pakaks. Gal net ne vienam. Tik pirmiausia pasidomėk, iš kur tie knygiukai atsirado ir kokie jie būna. Tau padės Kels Choo vietiniam zinų festivaliui sukurta atmintinė "Zines 101!". Išvirkščioje pusėje rasi instrukciją, kaip knygiukus lankstyti. Pamėgink pagal ją sulankstyti kelis švarius popieriaus lapus. Tada pagalvok ir savo naujame tuščiame knygiuke užrašyk kelias knygiukų idėjas.

Jei visa tai tau per daug sudėtinga, susirask lietuvišką knygiuką apie knygiukus, kurį sukūrė „Vaiko psichologijos centras“. O sulankstyti jį tau padės Rosa Colón Guerra varliukai iš "Let's make a mini comic!".

Gruodžio 8 diena. Rašome istorijas

Dabar, kai jau tikrai moki lankstyti knygiukus ir nusimanai apie juos, pamėgink sukurti knygiuko vertą pasakojimą. Apie ką jis bus? Ko sieks tavo sukurtas herojus? Kokias kliūtis jam teks įveikti? Kad istorija tvirtai stovėtų ant kojų, ji turi turėti aiškią struktūrą. Jei dar neįgudai konstruoti tokių struktūrų, pasinaudok klasikine – tau padės Robbi Behr ir Matthew Swanson paruoštukas "Pocket Story Builder".

Istorija tavęs neklauso ir mėtosi į šalis? Tada pradėk nuo pasakojimo apie save! Gali pasinaudoti ne visai slaptos draugijos "The Order Of The Zine" / TOOTZ anketa „Kas tu esi?“ ("Who are you?").

Gruodžio 9 diena. Piešiame komiksus

Ar nieko netrūksta tavo istorijai? Gal iliustracijų? Gal net norėtum paversti savo pasakojimą komiksu? Beje, ar pastebėjai, kad Lietuvoje labiausiai mėgstami istoriniai komiksai? Tiesa, kad tokį sukurtum, reikia labai daug žinoti apie senus laikus. Bet tu tikrai gali sukurti dokumentinį komiksą apie tai, kas vyksta šiandien šalia tavęs. Sarah Shay Mirk savo knygiuke rašo, kad komiksas gali pasitarnauti net žurnalistikai! Skaityk „Žurnalistinį komiksą kiekvienam“ ("Comics Journalism for Everyone!") ir sužinok, ko tokiam komiksui reikia. Pamėgink jį sukurti. O jei nori išmokti gudrybių, kaip viską geriau nupiešti, atsiversk Owen B. knygiuką „Vienas prastas rašiklis“ ("1 Bad Pen"). Manai, kad nemoki piešti? Atsipalaiduok! Ir mokykis iš Eve Harms – tau padės knygiukas "How to Draw the 'Eve Harms Way'".

Gruodžio 10 diena. Sluoksnis po sluoksnio

Jei vakar nepavyko visko nupiešti taip, kaip norėjai, nesijaudink. Zinų kūrėjai moka dar vieną triuką – kurti koliažus. Iliustracijas galima lipdyti sluoksniais, marginant lapą iškarpomis, piešiniais, spalvotomis juostelėmis ir net smulkiais daikčiukais - tarsi sienas grafičiais. Dean knygiuke „Kišeninis koliažų kūrimo vadovas“ ("The Pocket Guide to Collage") rasi idėjų ir patarimų, kaip tai daryti smagiausiu būdu.

Gruodžio 11 diena. Gerumo žaidimas

Gal jau nori pailsėti nuo kūrybos? Hmm... O ar įmanoma nuo jos pavargti?! Na, tiek to, nesukim sau galvos. Geriau pažaiskim! Ar žinai, kas yra TTRPG? Tai vaidmenų žaidimai, žaidžiami patogiai susėdus prie stalo. Dažniausiai vienas žaidėjas yra žaidimo meistras, kuris pasakoja istoriją, o kiti mėgina toje istorijoje išgyventi. Bet šiandien į mūsų žaidimą neužklys pabaisos, tik baisiai mieli kačiukai, kuriuos tu turėsi priglausti. Ar pavyks prijaukinti tuos laukinukus? Sužinosi, jei išmėginsi Jessika Rocha sukurtą knygiuką-žaidimą „Katinų paskirstymo sistema“ ("The Cat Distribution System").

Jei vaidmenų žaidimai – ne tavo arkliukas, tiesiog nuspalvink mielus katinus iš Heather Hogan „Kietų katinų spalvinimo zino“ ("Cool Cat Coloring Zine").

Gruodžio 12 diena. Grybaujame :)

Visai nedaug dienų beliko iki Kalėdų. O namus ar papuošei? Pats metas! Girliandos ir eglutės gražu, bet taip įprasta... Gal užauginkim Kalėdoms grybų? Ne, aš nesvaičioju. Ar žinai, kad senais gerais laikais grybai (ypač musmirės!) laikyti Kalėdų simboliu? Daugelyje kraštų musmirės siejamos su sėkme ir laime. Be to, jas labai mėgsta elniai. O kokios gi Kalėdos be devyniaragių elnių? Žinoma, žiemą retas grybas užauga, bet tu gali tokį išdrožti iš šakos, kaip kad rodo Richard Irvine savo knygiuke „Padaryk vietos grybams!“ ("Make Room for the Mushrooms!").

Jei neturi peiliuko, o mama neduoda duonriekio, gali Kalėdoms pasigaminti būgną. (Tada šeima tikrai supras, kad tu norėtum dovanų peiliuko!) Puppetistas užrašė ir nupiešė labai paprastą „Pasidaryk pats būgną!“ ("DIY Drum!") instrukciją.

Gruodžio 13 diena. Skandinaviškos šviesos

Kad jau prisiminėm tradicines musmires, tai pasikalbėkime ir apie skandinaviškus papročius. O tuose kraštuose gruodžio 13 švenčiama šv. Liucijos diena, rengiamas šviesų festivalis, žvakių vainikais pasidabinusios mergaitės veda procesijas. Iškepk skanių, saulutės formos daniškų bandelių ir pavaišink šeimą. Suzanne de Nies sukūrė knygiuką su labai paprastu receptu ("Danish Pastry"), kuriam net galėsi naudoti šaldytos tešlos paruoštukus. Jei tau tai per paprasta, gali tešlą užmaišyti. Arba išsikepti apvalių kaip saulė vaflių! Vaflių knygiuką ne visai slaptam zinų ordinui TOOTZ sukūrė Alec C.

O ką daryti, jei visai nemėgsti ar nenori gaminti? Pavartyk Kieran Riley Abbott knygiuką „Žvakės laikrodis“ ("Candle Clock") ir sukurk savo laikrodį-žvakę!

Gruodžio 14 diena. Eiliuojame kitaip

Ar sugrįžo tavo kūrybinės galios? Labai tikiuosi, nes noriu pakviesti tave kurti matematinius sonetus! Kas tas sonetas? Toks eilėraštis. Kodėl matematinis? Nes parašytas, naudojantis Fibonačio seka. Kas tas Fibonačis? Jei nežinai, siūlau perskaityti labai smagią Hans Magnus Enzensberger knygą „Skaičių kipšas“. Nors išties tau užteks ir Austin Kleon knygiuko „Fibonačio sonetų rašymas“ ("Writing the fibonacci sonnet"). Jei matematinis sonetas atrodo klaidus, parašyk japonišką tanką – 5 eilučių eilėraštį pagal Amber Mccrary atmintinę ("A Tanka mini Zine"). Atmink, kad eilėraštis neprivalo būti rimuotas!

Nežinai, kam tau tie eilėraščiai? Na, visų pirma, tai gražu; be to, eilėraščiai tobulai tinka knygiukams (pagamink dovaną artimiausiam žmogui!). O dar jais galima žaisti! Gal nori pabūti bardu magiškame pasaulyje? Išmėgink Fen sukurtą poetinį žaidimą „Bardas“ ("Bard") ir tau neteks sukti galvos, apie ką rašyti.

Gruodžio 15 diena. Sveikas, pasauli!

Oho! Tik pažiūrėk, kiek tu jau visko sukūrei! O kiekvienam kūrėjui ar kūrėjai gali praversti portfolio internete – asmeninis puslapis su geriausių darbų pavyzdžiais. Nežinai, kaip jį sukurti ir kur patalpinti? Tau padės Manatee knygiukas „Sveiki atvykę į nepriklausomų kūrėjų žiniatinklį!“ ("Welcome to the Indie Web!").

Jei hipertekstas tau dar painokas, gali savo darbus sudėti į „OctoStudio“ pateiktį, kurią galėsi išsaugoti kaip filmuką ir nusiųsti draugams. „OctoStudio“ – savotiškas „Scratch“ analogas išmaniesiems įrenginiams, tik mokantis dar ir reaguoti į įrenginio judėjimą, padėtį, magnetinį lauką. Tikrai smagu! Susipažinti su šia programavimo aplinka vaikams padės MIT'o bibliotekos knygiukas, kuris taip ir vadinasi: „OctoStudio“. Beje, jei tau labiau patinka programuoti dideliame ekrane, bet norisi panašių padėties jutiklių, MIT'o biblioteka turi patarimų, kaip tam panaudoti „micro:bit“ mikrokompiuterį – idėjų paieškok knygiuke „Scratch + micro:bit“. Gal net užsimanysi perrašyti kalėdinių norų sąrašą? Juk su mikrokompiuteriu galima tiek visko nuveikti! Net pasidaryti robotuką robotų kovoms.

Gruodžio 16 diena. Matematiniai saldumynai

Kad jau vakar ėmeisi programuoti, pasakysiu, kad programuotojui be matematikos nė iš vietos! Robotų maršrutai, duomenų apdorojimo algoritmai – visa tai matematika. Manai, kad šio mokslo šaknys karčios? Visai ne! Štai tau saldžių spurgų geometrija ir cukriniai grafai! Matematikė Ayliean knygiuke „Spurzgai“ ("Doughknots") siūlo pasvarstyti, kaip gudriau sumazgyti šiuos saldėsius, kaip cukriniams žmogiukams jaustis ant Möbiuso spurgos ir kokiais tiltais pereiti klampų įdarą.

Jei skirtinguose spurgų matavimuose pasiklysti, išmėgink izometrinį piešimą. Skamba gąsdinančiai, bet idėja visai paprasta. Kita vertus, ją įgyvendinant teks pasukti galvą. Mark Kaercher knygiuką „Piešiant kubus“ ("Drawing Cubes") galima atspausdinti ant abiejų lapo pusių ir treniruotis piešiant figūras, kol širdis apsals.

Gruodžio 17 diena. Tas simetriškas gyvenimas

Ar pastebėjai, kiek daug aplink geometrinių raštų? Visą šį grožį kuria pasikartojimai ir simetrija. Patyrinėk simetrijos dėsningumus su MIT'o bibliotekos ir Alex Berke knygiuku „Nuostabioji simetrija“ ("Beautiful symmetry"), tada pagalvok, kokį simetrišką meno kūrinį norėtum padirbdinti. Gal įkvėpimo rasi paskutiniame puslapyje? O gal norėtum pasiūti skiautinį? Galėtum jį paversti penalu ar pinigine ir padovanoti kam nors per Kalėdas! Apie skiautinių techniką pasakoja Alanna Stapleton knygiuke „Kas kuria skiautinį?“ ("What Makes a Quilt?"), o papildomos informacijos gali rasti šios menininkės svetainėje.

Jei siūti nenori, gali tiesiog nuspalvinti nuostabius geometrinius raštus, kuriuos sukūrė XIX a. ornamentų žinovas ir menininkas Jules Bourgoin. Spalvinimo knygiuką su jo raštais ("Patterns from Bourgoin") nupiešė Stewart C. Russell.

Gruodžio 18 diena. Dailieji algoritmai

Net nuostabiausius ornamentus gali užrašyti algoritmiškai, o tada keisti parametrus ir kurti naujus raštus. Škotų kiltai (priklausomybę klanui rodantys vyriški sijonai) siuvami iš tartano – vilnonio audinio, kurio įvairūs raštai išgaunami eksperimentuojant su gana paprasto algoritmo kintamaisiais. Išsiaiškinti jį gali su Bryan Bischof knygiuku „Matematika & tartanai“ ("Math & Tartans"). Pagal jį sukurk savo klano tartaną! Beje, algoritmu galima aprašyti ne tik spalvas, bet ir juostų pločius. Tam galima panaudoti net tas pačias Fibonačio sekas! Jei įdomu, gali pažiūrėti, kaip tai sekėsi Brady Haran.

O jei žodis „algoritmas“ tau skamba kaip burtažodis (išduosiu, kad jis reiškia taisyklių seką, labai reikalingą rašant kompiuterines programas), pirma pasidaryk savo kompiuterį! Tokiu kompiuteriu gali paversti žurnalo „CS4fn“ ir jo partnerių sukurtą knygiuką ("Build a Computer"). Tik spausdink knygiuką iš png ar docx rinkmenos, nes pdf rinkmenoje nurėžta paraštė.

Gruodžio 19 diena. Blynų mokslas

Turbūt įtari, kad gardi būna ne tik matematika, o gražus – ne tik kompiuterių mokslas. Keliaukime į chemijos valdas išsikepti gardžių ir gražių cheminių blynų! Skamba baisiai? Bet tu, žinoma, supranti, kad be chemijos blynų nebūtų apskritai? Astrochemikė Olivia Harper Wilkins savo knygiuke „Blynų kepimo chemija“ ("The chemistry of cooking pancakes") pasakoja, kokie cheminiai procesai vyksta tau maišant produktus ir kaip tai lemia blynų skonį bei konsistenciją. Labai įdomu! Paskaityk ir iškepk siaubingai moksliškų blynų visai šeimai.

Na, jei blynų nemėgsti, gali pasigrožėti dar vienu mokslu. Su Kanados mokslo ir technologijų muziejumi leiskis tyrinėti skrydžio fiziką. Vartyk knygiuką „Skrydžio zona“ ("The Fly Zone") ir eksperimentuok.

Gruodžio 20 diena. Šviečiantys sveikinimai

Vos kelios dienos liko iki Kalėdų! Pats metas pasirūpinti paskutinėmis dovanomis. Na taip, visada galima užrašyti atvirutę, nupiešti piešinį, bet ar tau nepabodo? Kita vertus, ką pasakytum, jei piešinys šviestų ir mirksėtų? Jau įdomiau skamba, ar ne? Mūsų mylimo MIT'o biblioteka kartu su Jie Qi sukūrė knygiuką apie popierines elektros grandines ("Paper Circuits"). Popierinėmis jos vadinamos, nes kuriamos ant popieriaus lapo klijuojant specialią elektrai laidžią juostą. Jei artimiausioje elektronikos prekių ar edukacinių priemonių parduotuvėje tokios nerasi, nepergyvenk – elektros grandines galima puikiai modeliuoti iš paprasčiausios kepimo folijos juostelių, kurias prie lapo priklijuosi pieštukiniais klijais. Išbandyta! Tereikės įsigyti kelis led'us (būna įvairiaspalvių ir net mirksinčių!) bei porą plokščių baterijų. Jei nemėgsti piešti, popierines grandines gali pritaikyti ir lipdiniams, karoliukų mozaikoms ar paprasčiausiems iš interneto atsisiųstiems ir atspausdintiems šablonams. Kelis tokius rasi MIT'o „PLIX“ forumuose ar Makerspaces.com svetainėje.

Nors skamba labai moksliškai, bet popierines grandines kurti labai lengva. Jei visgi elektronikos prisibijai, pamėgink bent jau nupiešti visai kitokį piešinį. Kad ir sudarytą iš kraigalionių pagal Nicole Little knygiuką „Kraigalionės. Paprastas įvadas į meditatyvų piešimą“ ("Doodle: A Simple Guide to Meditative Drawing").

Gruodžio 21 diena. Lipdukų nebus per daug!

Pakuoji dovanas? Papuošk jas lipdukais! O gal lipdukų nori padovanoti draugei? Ne bėda, jei parduotuvėje nerandi gražių – gali jų pasigaminti namuose iš savo piešinių ar stalčiuje besimėtančių dailių paveikslėlių. Puikią lipdukų gaminimo instrukciją savo knygiuke ("Make Home Made Stickers") pateikė ManMadeZines pasirašanti(s) autorius. Knygiukas buvo sumanytas Helovinui, bet lipdukai tinka visoms progoms – tikrai, tikrai! Man jie labai patinka!

Gruodžio 22 diena. Kartu su šeima

Kūčios ir Kalėdos – šeimos šventė. Ar tavo šeima susirinks prie Kūčių stalo? Gal į svečius jau atvažiavo tolėliau gyvenantys artimieji? O gal tu svečiuojiesi pas senelius? Tai puiki proga pakalbinti šeimyną ir įamžinti ją savo knygiuke. Gali naudoti Sarah Taylor Silverwood „Šeimyninio zino“ ("Family Zine") šabloną.

O gal norėtum daugiau sužinoti apie šeimos kilmę bei tradicijas? Pasišnekėti apie tai, kaip jūs švęsite Kūčias ir Kalėdas? Kodėl jas ir kodėl būtent taip? Ką sužinosi, užrašyk į Alanna Stapleton sukurtą knygiuką-anketą „Viskas apie mus“ ("All about us").

Gruodžio 23 diena. Kepame saldumynus

Oi! Liko tik viena diena iki Kūčių! Ar turėsi kuo pavaišinti šeimą per šventes? Turbūt rytoj virtuvė bus užimta iki pat vakaro, bet šiandien dar spėsi iškepti gardžių sausainių. Jie ilgai negenda, tad galėsi jais ir papuošti Kalėdų stalą, ir pavaišinti bičiulius po švenčių. Man patinka apelsinais ir migdolais kvepiantys sausainukai-džiūvėsėliai iš Sally Wolfe knygiuko ("Orange + Almond Biscotti"). Iškepsi?

O jei į virtuvę visai netraukia, bent jau nuspalvink pačius gardžiausius tortus ir pyragėlius iš knygiuko „Pasivaišink pyragėliu“ ("Have your Cake"), kurį sukūrė Zinthings pasirašanti(s) autorius.

Gruodžio 24 diena. Skaičiuojame žvaigždes

Ar ant stalo jau dvylika patiekalų? Ar papuošta eglutė ir vėlėms lėkštelė padėta? Tada palaukime, kol užsižiebs žvaigždės ir galėsime rinktis Kūčių vakarienės. O kol stebėsi dangų, pagalvok apie žvaigždes ir žvaigždynus. Tau padės Logan Timmins S.A.D. knygiukas apie žvaigždes.

Jei žvaigždžių nesimato pro debesis, patyrinėk šviesą su Kanados mokslo ir technologijų muziejaus knygiuku apie šešėlius ("Casting Shadows") arba nuspalvink Sandrine Pelissier kalėdinį knygiuką-atviruką „Linksmų švenčių“ ("Happy Holidays").

Gruodžio 25 diena. Kalėdos!

Su šventėmis, mano drauge! Apkabinu tave ir kviečiu pasilinksminti. Kiek kalėdinių kvadratėlių užpildysi Julie Klein kalėdinių kraigalionių knygiuke ("Start with a Square. Christmas Edition")? Palenktyniausim? O gal nori kalėdinių galvosūkių? Jei dar tik pradėjai gilintis į kompiuterių mokslus, tau tikrai pravers šventinis žurnalo „CS4fn“ knygiukas ("Merry Christmas from CS4FN"). Kurk, žaisk, džiaukis!

Smagių tau Kalėdų ir Naujųjų Metų!

Advento keliai

Wed, 27 Nov 2024 21:00:00 GMT

Gražus tas Advento metas: spalvingas, bet tykus, pilnas žaidimų, bet mąslus. Skaičiuojantis dienas advento kalendoriais, kuriuose galima slėpti ne tik skanėstus, bet ir skaitinius, klausinius, šiltą buvimą drauge. Nutariau, kad pats laikas į vieną įrašą sudėti didžiausius mūsų advento džiaugsmus, smagiausius atradimus ir geriausias knygas. Kad ir jums švenčių laukimas neprailgtų.

Man gražiausia žiemos tradicija yra advento skaitymai. Skaitome apie žiemą, speigą, Kalėdas. Smaguriaujame artėjančias šventes. Kartais renkamės knygas-advento kalendorius, jau sudalintas dienomis, kartais – tiesiog teminius skaitinius, kurių ilgą sąrašą susidėliojome dar neatmenamais laikais. Štai jis:

2023 metais savo sąrašus atnaujinome, parinkdami 24 su puse sūnaus mėgstamos maginės fantastikos knygas, kuriose veiksmas vyksta per Kalėdas ar viduržiemį. Gavosi išties stebuklingas advento skaitinių kalendorius, kuriuo abu labai didžiuojamės ir jums rekomenduojame.

Rekomenduojame ir knygiukus. Nors mano Meškinas jau senokai išaugo „Vaiko psichologijos centro“ kasmet dovanojamus advento knygiukus, vis tiek juos renkame. Kažką skaitome, bet vis dažniau patys kuriame. Kartais ieškau sūnaus amžiui tinkamų knygiukų svetur, iš jų dėlioju kūrybinį advento kalendorių. Pasakiški tie knygiukai, atvirai sakau!

Būna, kad skaityti nėra kaip, nes leidžiamės į keliones ar kitus nuotykius. Tada mielai klausomės kalėdinių istorijų. Labai žaviuosi Agnės iš „Žydi žaliuoja“ sukurtais „Saulėgrįžos skaitiniais“, tokiais švelniais ir maloniais, kad širdis sąla.

Nuoširdžiai kviečiu pasiklausyti abiejų skaitinių serijų:

Kol Agnė daugiau nieko neįrašė, pritrūkę klausinių galime atverti Lietuvos radijo porą metų kurtą „Pasakų advento kalendorių“.

Žinoma, adventas malonus ne vien literatūrinėmis kelionėmis. Jau kelerius metus mano Meškinas mėgina jėgas, spręsdamas „Advent of Code“ galvosūkius programuotojams. Jo žinių ir įgūdžių kol kas užtenka tik vienai ar dviem užduotims įveikti, bet jis labai stengiasi. Štai ir šį sekmadienį kelsis paryčiais, kad kuo anksčiau kibtų į darbą. Kažin, kodėl „Bebras“ niekada nekėlė tokio entuziazmo? Gal todėl, kad „Advent of Code“ supina smagią istoriją ir rimtas logines užduotis, kurias spręsdami varžosi profesionalai? Meškiukai taip skuba augti.

O kol buvo mažesni, mėginome įvairius STEAM kalendorius su vaizdingais eksperimentais, knebinėjome elektroninius komponentus, terlinomės virtuvėje. Vis dar mielai rekomenduoju kitiems meškiukams šiuos projektus:

Ir, žinoma, kviečiu klausyti adventinių ir kalėdinių dainų. Etninės kultūros globos taryba yra sudariusi kelis puikius grojaraščius. Nemokamai galima klausytis „Youtube“ esančių:

Tiek mūsų advento džiaugsmų. O jei pritrūksite, maloniai kviečiu pasižvalgyti po meškiukų bibliotekos kalėdinę skiltį, kur rasite dar daugiau mūsų skaitinių, žaidimų ir geros nuotaikos.

Giedro ir šviesaus advento!

30 šiurpiukų, kurie padės bijoti oriai

Thu, 31 Oct 2024 21:00:00 GMT

Ne paslaptis, kad man be galo patinka knygiukai – mažutės, iš vieno lapo išlankstomos knygelės vaikams. Jos – kaip tik to, idealiai vaiko delnui tinkančio formato, todėl labai savos ir draugiškos. Be to, jos prieinamos: nori – naują atsispausdink, nori – savo sukurk! Smagu, kad internete galima rasti daugiau nei porą šimtų knygiukų lietuvių kalba. Bet man juk vis maža! Tad vos pirmą kartą išvydusi lietuviškus knygiukus, puoliau ieškoti ir kitomis kalbomis parašytų. Ilgai man nesisekė, bet šį rudenį Google manęs pasigailėjo ir pabėrė jų kaip iš gausybės rago. O aš atrinkau pačius šiurpiausius, kad lapkritį būtų smagiau bijoti.

Tad šįkart pasišnekėkime apie knygiukus, šiurpiukus ir kur jų visų ieškoti.

Pirmiausia priminsiu, kodėl šiek tiek šiurpo vaikams ne tik nekenkia, bet ir praverčia. Šiurpūs skaitiniai – tai saugu ir smagu. O dar jie padeda susitvarkyti su tikromis baimėmis. Plačiau apie vaikams ir paaugliams skirtą siaubo literatūrą galima pasiskaityti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankstinuke, bet jos veiksmingumu galima įsitikinti ir paprasčiausiai stebint mažuosius. Juk ne be reikalo jie nuolat pasakoja vieni kitiems gąsdinančias istorijas! Beje, tokie šiurpinimai – be galo sena žmonijos tradicija. Kiek baisių pasakų sukūrė mūsų protėviai! O Lietuvoje nuo seno tamsiais rudens ar žiemos vakarais buvo įprasta susirinkti ir kartu dirbant sekti kraupias pasakas ar dalintis „tikrais“ siaubingais nutikimais. Vėlių mėnuo – lapkritis niekaip be to neapsieidavo. Tad kodėl ir mums kiekvieną lapkričio vakarą neatsivertus naujo knygiuko apie vaiduoklius, vėles, pabaisas, vorus, gyvates ir kitus baisulingus dalykus?

Kurgi tokių šiurpiukų ieškoti? Daugiausia knygiukų lietuvių kalba yra paskelbęs „Vaiko psichologijos centras“ bei vaikų ir jaunimo literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Tiesa, nors jų kolekcijose aptiksime kelias pabaisas, bet apskritai ten sukauptos jaukios, raminančios ir džiuginančios istorijos. Belieka šiurpių knygiukų ieškoti kitomis kalbomis. Ilgą laiką aš nosimi ariau internetą, bet aptikdavau vien kuklius, mėgėjiškus edukacinius leidinukus. Ir visgi negalėjau patikėti, kad šį formatą taip pamilo tik Lietuvos kūrėjai. Pasirodo, aš tiesiog ne ten ieškojau! Į mūsų šalį mažosios knygelės atėjo per vaikų literatūrą, o anglakalbėse šalyse – tai DIY ir punk kultūros reiškinys. Todėl ieškoti reikia ne „tiny / mini / small / one page book“, bet „mini / pocket zine“. Kaip zinams ir priklauso, tokie kūriniai dažniausiai skirti jau dideliems ir kartais net peraugusiems jaunuoliams. Jie dygūs, pasišiaušę, nevengiantys aštrių temų ir juodo humoro, tad tinkamą knygiuką savo meškiukams ne iškart tarp jų atkapstysite. Kita vertus, mane tai džiugina – juk mano Meškinas išaugo vaikų literatūrą ir jau yra visas paauglys. Kaip man smagu dabar rodyti jam meninius ir eksperimentinius knygiukus! Kiek naujų galimybių iš naujo įžvelgiame jau, regis, išaugtose veiklose. Pamėginkite, gal ir jums atsivers nauji horizontai?

Taigi, kviečiu išsirinkti po šiurpiuką kiekvienam lapkričio vakarui. Aš atrinkau tokius, kurie man labiausiai patinka ir yra gana universalūs: įdomūs ir mažiems, ir didesniems skaitytojams, ne per aštrūs ir ne per prėski. Knygiukų sąraše yra nuorodų, kurios padės rasti daugybę kitų, galbūt klaikesnių istorijų. O ir mudu su Meškinu sukūrėme kelias šiurpias knygeles, kuriomis čia jau dalinomės. Tad prisiminkime, kaip knygiukus lankstyti (instrukcija paimta iš „Telling Tales“):

...ir keliaukime prie jų pačių, pradėdami nuo tų kelių retų istorijų lietuvių kalba.

1. Rasa Lazauskaitė ir Simona Jurčiukonytė. „Košmarų gaudyklė“

Prieš pradėdami rimčiau šiurpintis, pasirūpinkime, kad visi perskaityti siaubai taip ir liktų tarp knygos puslapių, nesugrįžtų sapnuose ir netykotų po lova. Rasa Lazauskaitė ir Simona Jurčiukonytė sukūrė be galo originalų knygiuką, kuris mums padės, nes pats gali virsti košmarų gaudykle! Autorės išnaudojo fizinį knygiuko pavidalą ir pavertė jį savo pasakojamos istorijos dalyviu, gelbstinčiu košmarų kamuojamą berniuką. Sumanu!

Tokį terapinį šiurpiuką autorės sukūrė per 2020–2021 metų karantiną Lietuvos rašytojus bei iliustratorius subūrusiam projektui „Knygiukai į pagalbą vaikams“. Anuomet projekto sumanytojai siekė sukaupti vaikus palaikančių ir guodžiančių kūrinių bibliotekėlę. „Košmarų gaudyklę“ rasite pirmame bibliotekėlės knygiukų rinkinyje, kurį galima parsisiųsti iš „Vaikų žemės“ svetainės.

2. Kotryna Zylė ir Mārtiņš Zutis. „Skundas“

Ar jau reikia bijoti? Šis kiek šiurpokas (visgi apie vaiduoklius!) knygiukas jūsų labai neišgąsdins, mat besivaidenantis istorijos herojus nori būti naudingas bendruomenės narys ir net mėgina įsidarbinti dvaro sargu. Deja, įdarbinti tokio seno ir tokio... hmm... negyvo senolio niekas nenori.

Tyki ir pagarbi ironija padeda autoriams kalbėtis su skaitytojais ne tik apie anapusines būtybes, bet ir apie rimtas žmogaus teisių, amžizmo ir diskriminacijos problemas. Juk knygiukas ir buvo sukurtas specialiai žmogaus teises bei kultūrinę įvairovę puoselėti skatinančiam „Vaikų žemės“ projektui. Parsisiųsti jį galima kartu su visų šio projekto knygiukų rinkiniu iš „Vaikų žemės“ svetainės.

3. Kairi Look ir Julia Dürr. „Diena paplūdimyje“

„Vampyriukas išsiropštė iš karsto“, – taip prasideda ši istorija, kuri atskleidžia ne tik siaubingų vampyrų kasdienę buitį, bet ir jų pačių baimes. Ar įmanoma jas įveikti? Kaip siekti savo tikslų pavojingame pasaulyje? Kaip rasti kompromisą?

Aš truputį abejoju, kai patiems mažiausiems siūlomos knygelės, aukštyn kojomis apverčiančios archetipinių gėrį ir blogį atstovaujančių personažų vaidmenis. Bet jei jūs šiurpinate didesnį skaitytoją, šis smagus knygiukas su keliais baugesniais pipiriukais leis pasijuokti iš pasakojimų apie monstrus ir pasimokyti šių išradingumo. „Diena paplūdimyje“ buvo parašyta projektui „Mažos knygelės – svarbios istorijos“, tad atsisiųsti visą komplektą galima iš „Vaikų žemės“ svetainės.

4. Ignė Zarambaitė ir Eidvilė. „Mano voras“

Neretai vaikai labiau bijo skiepų ar kontrolinio nei vampyro iš rūsio. Juk šis kažkur toli, knygose ar filmuose, o griežta mokytoja kasdien tyko prie lentos. Bet yra padarų, kurie savyje apjungia kasdienes ir antgamtines baimes. Taip! Tai šimtakojai, gyvatės ir ypač – vorai! Galvojant logiškai, mūsų kraštuose jie visai nepavojingi, bet kažkodėl atrodo, kad vos užsižiopsosi ir naktį apraizgys voratinkliais ar net nukąs ausį – kaip vos nenutinka šiame knygiuke.

„Mano voras“ buvo sukurtas 2023 metų advento kalendoriui, tad jį gauti galima užsiregistravus į adventinius nuotykius „Vaiko psichologijos centre“. Tų ir kitokių nuotykių ten labai daug, tad svarbu teisingai pasirinkti registracijos formą.

5. Junk World Comics'. „Pocket Bestiary“

Jei jau, kalbėdama apie siaubo literatūrą, užsiminiau apie tradicijas, verta pridurti, kad nuo senų laikų žmonės mėgo dar ir sudarinėti pabaisų katalogus – bestiarijus. Itin išradingus bestiarijus kūrė viduramžių meistrai. Šių stilių smagiai mėgdžioja po Junk World Comics' iškaba besislepiantis autorius. Ji(s) sukūrė šmaikščius viduramžiškų pabaisų portretus, į mažutį knygiuką sutalpindama(s) dar ir trumputę linksmą istoriją. Prisipažinsiu, tai mano mėgstamiausias angliškas šiurpiukas. Ir kas gi nesusižavėtų tokiu dailiu dalykėliu!

Šiurpiuką nemokamai parsisiųsti galima iš autoriaus parduotuvės „Ko-fi“ platformoje.

6. Veronika Dawydow. [Be pavadinimo]

Pabaisiukas iš Veronikos Dawydowos piešinių į jokį bestiarijų netilptų. Jam išsivynioti prireikė visų aštuonių puslapių. Bežodis, net pavadinimo neturintis knygiukas kviečia į siurrealų pasivaikščiojimą tarp pasaulių, po kuriuos nardo labai keistas padaras. Truputį šiurpu ir labai miela!

Šį šiurpiuką galima atsisiųsti iš „ZC MAG“ zinų bibliotekos. Lankstydami atkreipkite dėmesį, kad šis ir kai kurie kiti angliški knygiukai yra sumaketuoti truputį kitaip nei lietuviški. Jų priekinis viršelis yra dešinėje, tad liks palaidu kraštu.

7. Caw and Paw. „Garden Ghosts“

Iš tiesų, pabaisų ir šmėklų galima rasti visur. Galbūt net gėlyne po langais ar parke. Gal ten vaidenasi dvi susipynusios paukščių sielos? O gal šakelių ir komposto monstras? Caw ir Paw prisistatantys autoriai sukūrė kišeninį sodo šmėklų stebėjimo žurnalą, kuriame galima susipažinti su pagrindinėmis šių pabaisų rūšimis bei specialiame laukelyje pažymėti jau aptiktas būtybes.

„Sodo šmėklas“ rasite šių autorių knygiukų rinkinyje, kurį galima nemokamai parsisiųsti iš jų parduotuvės nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“.

8. Nicole Little. „Ghosts!“

Jei šmėklų pilna net sode, tai paveikslų galerijose jų turėtų knibždėte knibždėti, ar ne? Nicole Little savo knygiuke siūlo paspėlioti, kokių pop meno atstovų ar kitų šiuolaikinių dailininkų paveiksluose slėpėsi jos sugauti vaiduokliai. Prisipažinsiu, atpažinau tik Kusamą ir Haringą – gal jums seksis geriau? Beje, tai patys spalvingiausi vaiduokliai, kokius tik įmanoma įsivaizduoti, tad sudomins net jauniausius meno mylėtojus!

Ryškiaspalvį šiurpiuką galima parsisiųsti iš autorės svetainės.

9. Lewis Carroll. „Jabberwocky“

Susipažinę su žymių dailininkų sukurtomis būtybėmis, keliaukime pas garsius rašytojus. Skaitant Liuiso Kerolio „Alisą Veidrodžio karalystėje“, ne kartą tampa šiurpu ir nejauku, tačiau klaikiu monstru turbūt galėtume pavadinti tik Taukšlį – Jabberwocky. Niūrus lapkričio vakaras geriausiai tinka prisiminti šį siaubingą padarą ir kartu su Alisa vėl leistis į lingvistinį nuotykį, šifruojant klaikią istoriją. Kad nereikėtų skaityti visos Kerolio knygos, pasakojimas apie Taukšlį sudėtas į šį mažą šiurpiuką.

Knygiukus iš viešo naudojimo kūrinių, tokių, kaip Liuiso Kerolio „Alisa“, gamina Hairy Larry arba Larry Heyl vardu pasirašantis entuziastas. „Taukšlį“ galima parsisiųsti iš jo svetainės.

10. Godai. „Cryptids of the World“

Net ir nedideli meškiukai dažniausiai netiki taukšliais, vaiduokliais ir vampyrais, bet ką jie pasakytų apie Nesę ar sniego žmogų? Nuolatos atsiranda žmonių, kurie tvirtina matę šiuos šiuolaikinio folkloro personažus, o ir mokslas negali nei įrodyti, nei paneigti, kad kur nors bastosi kokia čiupakabra. Galų gale tai ne antgamtinės esybės, o viso labo paslaptingi (ir šiurpūs!) gyvūnai. Gal dar kada pasaulio pakrašty juos atrasime – kaip kokią okapiją?

Nedidelį šių kriptidais vadinamų padarų bestiarijų sudarė lenkų menininkas, pasirašantis Godai vardu. Jo šiurpiuką galima atsisiųsti iš jo paties svetainės arba iš „The Small Science Collective“ – projekto, skirto mokslo ir technologijų populiarinimui, naudojant zinus.

11. Adrian Pijoan. „Don't Fear The King“

Mokslas negali mūsų įtikinti, kad po langais netyko čiupakabra. Užtat jis tikrai gali jaunuosius skaitytojus paguosti, jei šie bijo godzilų, king kongų ir milžiniškų vorų ar vabalų. Vieną gūdų rudens vakarą galime paskirti tokių fantastinių padarų anatomijai ir išsiaiškinti, ar jie apskritai įmanomi. O gal subliūkštų nuo savo svorio arba akimirksniu padvėstų iš bado?

Moksliškai ištirti monstrus siūlo „The Small Science Collective“, o šiurpų, bet optimizmą žadinantį knygiuką galima parsisiųsti iš jų svetainės.

12. Michael ir Nicole Little. „Fusion Beasts: Abomidorable mistakes that Nature never made“

Kokias dar neįmanomas pabaisas gali sukurti mūsų fantazija? Nicolė ir Michaelis Littlai pakvietė savo šeimą ir kaimynus fantazuoti apie tai, kas gautųsi į vieną padarą sujungus bitę ir gorilą, aksolotlį ir kengūrą ar pelę ir aštuonkojį. Kuo šie gyvūnai maitintųsi? Kokio dydžio užaugtų? Kur gyventų? Ar dėtų kiaušinius? O svarbiausia – kaip tie siaubūnai atrodytų?! Turiu pasakyti, vaizdelis vietomis šiurpokas...

Įspūdingiausius atvaizdus Littlai sudėjo į knygiuką, kurį galite atsisiųsti iš Nicolės svetainės.

13. Notabeanie. „The Most Ghosts“

Notabeanie vardu pasirašanti(s) autorius naudoja kitą pabaisų konstravimo būdą: ne vaizduojamąjį, o lingvistinį! Kas jei būtybes kurtume pagal žodžių sąskambius? Ar įsivaizduojate sėklų šmėklą? O šmėklą iš (violančelės) dėklo? Anglų kalbos lakoniškumas ir ritmiškumas leidžia autoriaus fantazijai skleistis dar plačiau. Knygiuke apie šmėklas šios skrudinasi (toast), apsėda paltus (coat) ar net rengia vakarėlius (host).

Rožinį ir labai mielą šiurpiuką galima nemokamai parsisiųsti iš Notabeanie parduotuvės nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“.

14. Celestaerium. „Today's Menu!“

Sveiki atvykę į vaiduoklių užeigą! Šiame šiurpiuke žodžiai keičia ne būtybes, o vaišes. Bet ir tos nuo tokių fonetinių eksperimentų tampa išties pabaisiškos! Tad šį vakarą Tiff / Celestaerium kviečia ragauti nuostabaus terormisu ir kitų antgamtinių patiekalų.

Šiurpiuką rasite Celestaerium parduotuvėje platformoje „itch.io“.

15. Robbi Behr ir Matthew Swanson. „One Page Wonders: Captain A-OK Fights Blug-Glub-Glub“

Be galo išradingą knygiuką apie planetą siaubiantį klaikų kosminį aštuonkojį Blug-Glub-Glubą ir su juo kovojantį kapitoną A sugalvojo „Idiot's Books“ pasirašanti menininkų komanda. Turbūt jie ne kartą susidūrė su neteisingai knygiukus lankstančiais skaitytojais, tad nusprendė padaryti, kad jų kūrinį būtų galima skaityti bet kokia kryptimi – ir kiekvieną kartą rasti naują pasakojimą! Iliustracijos bei tekstas sukurti taip, kad jungtųsi tarpusavyje įvairiausiais būdais. Iš esmės, išnaudodami lankstomos knygelės formatą, autoriai sukūrė begalinę istoriją. O jei jūs pritrūksite fantazijos, kaip dar sumazgyti šį kosminį šiurpą, čia pat laukia keli pasiūlymai:

Parsisiųsti kapitono A nuotykius galima iš fantastikai skirto žurnalo „Reactor“. Ten rasite ir kitas, ne tokias šiurpias begalines istorijas apie laiko keliones ir kosminius mūšius. Atkreipkite dėmesį, kad nors knygiuką galima skaityti įvairiais būdais, patogiau bus, jei išilgai lapo einanti lenkimo linija atsidurs apačioje, o palaidi kraštai – viršuje.

16. Marnix Everaert. „A rather strange story (in various settings)“

Po komiško fantazijos šėlsmo panirkime į daug tamsesnes nepažinaus pasaulio gelmes. Menininkas Marnixas Everaertas, vesdamas mus iš saugių, bet slegiančių namų į spengiantį žiemos šaltį, kartu skatina klausti apie neįmanomą kasdienių daiktų prigimtį ir jų bei mūsų vietą visatoje. Sudėtingas, bet labai gražus knygiukas padės sukurti mąslesnę šio šiurpmečio nuotaiką, kurią išgyventi vaikams taip pat pravartu (prisipažinkit, juk jums vaikystėje rūpėjo Eidrigevičiaus iliustracijos?).

„Keistoką istoriją“ autorius sukūrė specialiai projektui „Quarantine Public Library“, prasidėjusiam maždaug tuo pat metu, kaip ir „Knygiukai į pagalbą vaikams“. Tik jei lietuviškų knygiukų biblioteka per karantiną kaupė terapines istorijas vaikams, tai Katie Garth ir Tracy Honn įkūrė „QPL“ mąstydamos greičiau apie naują erdvę izoliuotiems menininkams. Šių sukurti knygiukai dažnai eksperimentiniai, konceptualūs ir toli gražu ne visiems suprantami. Jie labiau apie saviraišką nei apie dalinimąsi, nors atsisiųsti juos gali visi. Marnixo Everaerto šiurpiuką čia irgi rasite.

17. Angela Rio. „Spirit“

Į siurrealią kelionę taip pat kviečia Angela Rio. Jos „Dvasia“ – tai vienas didelis sūkuriuojančio, verkiančio ir besijuokiančio pasaulio paveikslas, sulankstomas į bežodį pasakojimą apie nuosavo kelio paieškas. Tamsi dvasia klajoja po ugnimi žioruojančius, šikšnosparnių pilnus urvus, rasdama džiaugsmą bei liūdesį ir neleisdama užgesti savo pačios šviesai.

Šiurpiuką galima parsisiųsti iš „Quarantine Public Library“.

18. axoona. „I saw DARKNESS and it saw ME“

Vienos istorijos skaitytoją veda už rankos, kitos – leidžia jam rinktis kelius. Kur nuskubėsime mes, slėpdamiesi nuo tamsos? axoona slapyvardžiu pasirašanti(s) autorius toliau tyrinėja knygiuko erdvinę struktūrą ir galimybes, kurdama(s) interaktyvų grafinį pasakojimą. Įvairiai lankstydami jau ne patį knygiuką, o atskirus jo puslapius, galime rinktis savo melodiją ir savo likimą šiame niūriame pasaulyje.

axoona kūrinys išties daug kraupesnis už kitus čia pristatomus, nors jo(s) žodžių labirintas ir turi viltingą sprendimą. Rizikuokite. Atsisiųskite gabalėlį tamsos iš autoriaus parduotuvės nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“. Atkreipkite dėmesį, kad knygiukas dvipusis, jis veiks tik tada, jei teisingai atspausdinsite ir sulankstysite.

19. Alex Williams. „Bugs at Night“

Tik nepamirškime, kad tamsa iškraipo pavidalus. Ir kuo daugiau vidinės tamsos, tuo klaikesnis pasaulis atsiskleidžia. Galų gale, ir grožis, ir siaubas egzistuoja tik mumyse. Dailininkas Alexas Williamsas kviečia pažvelgti, kokias formas stojus tamsai vaizduotė suteikia paprasčiausiems vabalėliams ar žolynams. Kai kurios fantazijos išties šiurpios!

„Naktinius vabzdžius“ rasite „Quarantine Public Library“.

20. Jules. „The Swamp Creature“

Ką ten tos pievos... Jei pasitaiko užklysti į pelkę, šešėliai pavirsta dar baisesniais padarais. Senasis Edwinas įsitikinęs, kad ten tyko pelkių pabaisa! Juk kažkas drasko tinklus ir taškosi tamsoje – nejau tik vėjas ir kerplėšos? Nors vietiniai niekada baisūnės taip ir nesutiko, dailininko Juleso vaizduotė padėjo jam šešėliuose įžiūrėti tą šiurpų padarą. Bet pažvelkite – ar ir jums pabaisa atrodo nusiminusi?

Nuostabiai nupieštą ir baugią nuotaiką puikiai perteikiantį šiurpiuką su viltinga pabaiga galima nemokamai parsisiųsti iš autoriaus parduotuvės platformoje „itch.io“.

21. Reagan. „A Bestiary of the West“

Atrodo, atėjo metas pavartyti dar vieną bestiarijų ir paieškoti, gal jame kas rašoma apie pelkių būtybes. Nors nepanašu, nepanašu... Regis, tai nelaimingojo Bartolomėjaus dienoraštis, pasakojantis, kaip nieko neįtariantį jaunuolį jo ponas įvėlė į pavojingus žaidimus su antgamtinėmis būtybėmis. Bartolomėjui gresia siaubingas pavojus!

Nors „Vakarų bestiarijus“ apipavidalintas labai mėgėjiškai ir akivaizdžiai priklauso fanų kultūros ir TRPG žaidėjų veiklos laukui, skaityti jį labai smagu. Į šešis puslapius autorius sutalpino nedidelės žaidimų kampanijos vertą intrigą ir atvirą finalą, skatinantį pasakojimą tęsti savarankiškai. Juolab kad jo veikėjai yra istorinės ir labai ekscentriškos asmenybės. Šį šiurpiuką galima atsisiųsti iš „ZC MAG“ zinų bibliotekos.

22. Krystan Pawlikowski. „Ink R.P.G.“

Beje, knygiuko formatą TRPG žaidimų kūrėjai iš tiesų dažnai naudoja, ruošdamiesi trumpoms ar įvadinėms sesijoms. Krystan Pawlikowski sumanė visą tokių mini žaidimų seriją, skirtą supažindinti jaunuosius žaidėjus su TRPG mechanika ir esminiais principais. O dar – smagiai papiešti ir, žinoma, įveikti vieną kitą požemiuose tūnančią baisą pabaisą. Visai neturint supratimo apie šį žanrą, susigaudyti gali būti nelengva, nors autorius pateikia scenarijaus apmatus.

Į šiurpią kovą kviečiantį knygiuką galima atsisisiųsti iš Krystano Pawlikowskio parduotuvės platformoje „itch.io“. Knygiukas dvipusis – viduje slepiasi žaidimo scenarijus. Patartina turėti tiek knygiuko egzempliorių, kiek žaidėjų trauks galabyti pabaisų.

23. Nicole Little. „Other People's Deities“

O gal pabaisos – visai nėra pabaisos? Gal tos būtybės tėra pamirštos seniai dingusių tautų dievybės? Nicole Little pasakoja jų istorijas savo knygiuke, kad nepamirštume, kaip gimė įvairūs tikėjimai ir prietarai. Tik kad tie pasakojimai kartais tokie šiurpūs! Nenuostabu, kad Vakarų kultūroje senosios dievybės virto demonais, o jų garbintojai – burtininkais ir raganomis.

Dievybių istorijas rasite Nicolės Little svetainėje.

24. Bernie Jean Schiebeling. „Names for Black Cats“

Kad jau prabilome apie raganas, teks paminėti ir juodas kates. Nes kokia gi ragana be katės ar katino? Jei ketinate šiek tiek paraganauti ir priglausti vieną kitą kačiuką, jums pravers Bernie knygiukas, padėsiantis augintiniui suteikti įsimintiną vardą. Tų vardų ir kačių čia tiek daug, kad prireikė dvigubai daugiau puslapių. Taip, taip, knygiukas gali būti ir 16 puslapių, tik tada jį reikia gudriau sulankstyti. Šis sumaketuotas pagal „Techy Mommy“ naudojamą schemą, tad įkirpkite lapą „H“ raidės forma, o lankstyti pradėkite nuo viršelio, tada viskas pavyks!

„Juodų kačių vardus“ galima parsisiųsti iš Bernie parduotuvės platformoje „itch.io“.

25. Kiki D. „Rat Potential“

Sako, blogio jėgoms padeda ne tik katės, bet ir žiurkės. Kažin, ką jos pačios mano apie tokią priverstinę kaimynystę? Šiaip ar taip, Kiki D. pasirašanti autorė sukūrė šiurpiuką raganoms, kad šios nesikamuotų ieškodamas vardų ir savo pilkosioms pagalbininkėms.

Pasigrožėti žiurkytėmis galima parsisiuntus knygiuką iš Kiki parduotuvės platformoje „itch.io“.

26. Tom Marshall. „Corvidae“

Dar aplink raganos trobelę turėtų būriuotis varnos. Tik kurios? Ar mes skiriame kranklį nuo kovo, o juodąją varną nuo kuosos? Tomas Marshallas nupiešė visą būrį skirtingų varninių paukščių, kad kokia nevykusi ragana nesusipainiotų ir neapsijuoktų. O po to dar užrašė šiurpų tų padarų krankimą.

Knygiuką apie visokiausias varnas galima rasti nepriklausomų žaidimų kūrėjų platformoje „itch.io“.

27. Ella L. „Run Away Snakes“

O kaipgi gyvatės?! Visose šiurpiose vietose jų knibždėte knibžda. Gal nedidukas užkalbėjimas padėtų jas išvaikyti? Eiliuotą tekstą parašė vienuolikmetė mergaitė, o knygiuku jį pavertė Amerikos poetų akademija ir jaunųjų rašytojų tinklas, sumanę kartą metuose rengti „Dieną su eilėraščiu kišenėje“. Suprantama, knygiukas į kišenę puikiai telpa, tad tokiu formatu poeziją galima išnešioti po visą miestą.

Užkalbėjimą nuo gyvačių galima parsisiųsti iš Amerikos jaunųjų rašytojų svetainės.

28. Emily Maryniak. „The Apt“

Visgi geriausias užkalbėjimas yra paprastas žodis „labas“. Jei pažvelgsi baimei į akis ir susipažinsi su išgąsdinusiu padaru, gal nebereikės ir klykti iš siaubo? Emily Maryniak kviečia akis į akį susitikti su milžinišku, klaikiu ir... draugišku šimtakoju.

Šiurpiuką galima parsisiųsti iš „Quarantine Public Library“.

29. Joolie Fiveash. „Ghosts“

Galų gale, net vaiduokliai neprivalo būti baisuokliai. Gal jie mėgsta šokti ir slėptis batuose. Gal jie net bijo tamsos!

Visai nešiurpų pasakojimą apie vaiduoklius rasite autorės 2020 metais sukurtų knygiukų rinkinyje, kurį galima nemokamai parsisiųsti iš jos parduotuvės platformoje „itch.io“.

30. Jules. „Opossum's Halloween“

Na, o šiurpiuosius skaitymus užbaikime kiek ironiškai. Globalizacija atnešė mums daug naujų švenčių, bet apvertė jas aukštyn kojomis. Mes įpratome viską švęsti iš anksto. Padarykime atvirkščiai – besibaigiant šiurpmečiui, prisiminkime, kuo šis mėnuo prasidėjo. Ir kad jau vartome anglakalbius knygiukus, tai žvilgtelėkime ir į tų kraštų tradicijas. O ten... O ten oposumui labai prireikė kelių moliūgų Helovino žibintams. Tik kad miškas pilnas kranklių ir šikšnosparnių, iš urvų stebi pikti žvilgsniai ir krūmus laužo pabaisa!

Nepaprastai dailiai nupieštas bežodis knygiukas pabaigiamas šiltai ir jaukiai. Jį rasite autoriaus parduotuvėje platformoje „itch.io“.

Pabaigę šią mėnesį trukusią kelionę, nusipurtykime šiurpuliukus ir ženkime į baltą ir mąslų advento metą!

Šiurpiukai kraupiems rudens vakarams

Fri, 25 Oct 2024 21:00:00 GMT

Būna šiame pasaulyje knygiukų – nedidelių knygelių, sulankstomų iš vieno popieriaus lapo ir pasakojančių trumputes istorijas vaikams. O aš noriu jums pristatyti šiurpiukus! Šiurpius knygiukus, kuriuos taip smagu skaityti ir kurti vėlų rudenį, saugiai įsisupus į šiltą antklodę ir žvilgčiojant į už lango siaučiančias piktąsias darganos dvasias. Žinoma, šiurpiukai taip pat turi pasakoti apie dvasias, pabaisas, klaikias mitines būtybes ir siaubingus išbandymus.

Gal jūs ir nepatikėsite, bet siaubo istorijos yra vaikų priebėga nuo tikro siaubo. Jos padeda susitvarkyti su realiomis baimėmis ir moko pasitikėti savimi. Jei vis dar abejojate, rekomenduoju paskaityti vaikų siaubo literatūrai skirtą „Rubinaičio“ numerį ar Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atmintinę. O tada kibti į darbą ir sukurti savo šiurpiuką! Arba bent jau atsispausdinti meškiukų bibliotekos knygiukus. Jei savo vaikams papasakosite, kad šias istorijas sugalvojo ir nupiešė jų bendraamžis, esu tikra, įkvėpsite atžalas imtis darbo.

Šiurpiukai gali būti labai paprasti. Juk net nebūtina kurti istorijų! Gal tai bus tiesiog vaikų baimių portretai, gal jų pačių sugalvotos pabaisos ar palovyje gyvenantys baubai? O gal jūsų vaikas – tikras pabaisologas ir žino šimtus istorijų apie mituose ir pasakose sutinkamas būtybes, kurias taip knieti nupiešti?

Prieš trejus metus manasis Meškinas rimtai susidomėjo kriptidais. Tai tokie padarai, kuriuos žmonės sakosi regėję, bet mokslas dar nepažįsta. Liudininkams jie atrodo kraupūs, pavojingi ir net antgamtiški. Tiesa, kadaise kriptidais buvo laikomi ir ančiasnapiai, okapijos ar net gorilos! Šiandien jie puikiai jaučiasi zoologijos vadovėliuose. Bet daugybė kitų padarų taip ir liko tik šiuolaikinio folkloro personažais. Ypač daug pasakojimų apie juos radosi tuose kraštuose, į kuriuos europiečiai atklydo palyginus neseniai ir kurių gamta buvo jiems nepažįstama, kur nuolatiniai išbandymai vertė gyventi įtampoje. Todėl, man regis, pasaulio kriptidų centru tapo ir amžinai liks JAV.

Amerikos kriptidus ėmė piešti ir mano sūnus. Iš mums labiausiai patikusių piešinių mes padarėme du šiurpiukus, pristatančius pačius baugiausius to krašto padarus: su kalnų nuošliaužomis medkirčius ar angliakasius puolančius plėšrūnus, ugnimi šaudančius paslaptingus skraiduolius ar iš pelkių lendančius milžiniškus varliažmogius. Pažvelkite, gal ir jūsų atžalos atras kokį personažą savo istorijoms? O gal užsimanys pranokti mano anuomet dešimtmetį dailininką?

Spaudai tinkančias šių knygiukų rinkmenas rasite čia ir čia.

Beje, nors visus padarus manasis Meškinas piešė pats nuo pradžios iki galo, skraidantį kipšą iš Naujojo Džersio spalvinau aš, mat pastarąjį gavau dovanų kaip spalvinimo paveikslėlį. Galite jį išsispausdinti bei nuspalvinti ir jūs. Jei atspausdinsite ant blogosios knygiuko pusės, tai šį sulankstę turėsite šiurpiuką su paslaptimi!

O jei norite šiurpiuko ne tik su paslaptimi, bet ir su istorija, tai mes turime jums knygiuką apie klaikų lietuvišką Žiburinį (rinkmena – čia). Eiliuotą pasaką apie jį sūnus sukūrė ir iliustravo pernai, įkvėptas intriguojančių lietuviškų mitinių būtybių portretų iš Kotrynos Zylės „Didžiosios būtybių knygos“. Štai, kas jam gavosi:

Atsispausdinkite, perskaitykite, pasiimkite „Didžiąją būtybių knygą“ ir meskite iššūkį savo žmogučiams. Štai jums nemokamas tuščias knygiuko šablonas iš „Teachers Pay Teachers“:

O štai lankstymo instrukcija iš „Telling Tales“:

Beje, jei sukursite savo šiurpiukų, atsiųskite ir man, a? Mudviem su sūnumi būtų labai smagu juos paskaityti ir aš mielai jūsų šiurpiukus paskelbčiau meškiukų bibliotekoje.

Kūrybingo šiurpmečio!

Čia gyvena drakonai (1): žinynai, atlasai, chrestomatijos

Fri, 09 Feb 2024 21:00:00 GMT

Netikiu astrologija, bet man smagu, kad Rytų kraštuose metai turi savo gyvūnus globėjus. Dar smagiau, kai tie gyvūnai mitiniai, pasakiški. Vasario 10 dieną kinai pradės naujus metus su žaliuoju mediniu drakonu. Kaipgi ta proga neprisiminti žymiausių ir šauniausių knyginių drakonų! Juolab kad mano Meškinui vaikystėje jie taip patiko. Tiesą sakant, nujaučiu, kad, net ir suaugęs į paauglius, jis šiems galingiems ropliams vis dar neabejingas. Todėl kviečiu pasigrožėti tiek mažesniems, tiek vyresniems skaitytojams skirtomis drakoniškomis knygomis!

Tomislav Tomić drakonai iš knygos „The Dragon Ark“

Visgi ne kiekvienas mitinis roplys atsiliepia drakonu šaukiamas. Lietuvoje jie nori būti vadinami slibinais. Kituose kraštuose gali vadintis vaivernais, lindvormais, zmyjais ar lungais – net galva sukasi! Susipažinti su šių padarų įvairove ir kiekvieno ypatybėmis galima skaitant pasakas ar mitologijos žinynus, bet yra ir tik drakonams skirtų pažintinių leidinių. Gražiausias iš jų man yra „The Dragon Ark“ – milžiniško formato (įvertinkite mastelį nuotraukoje!) ir gan didelės apimties paveikslėlių knyga, skirta toli gražu ne patiems mažiausiems skaitytojams.

Joje pasakojama apie legendinius ar autorių pramanytus viso pasaulio drakonus ir jų nelengvą gyvenimą mūsų laikais, kai žmonės naikina šių padarų buveines ir teršia aplinką. Knygoje įpinamos ir geografijos ar biologijos žinios, daug dėmesio skiriama ekologijos problemoms. Yra ir beletristinė nuotykinė linija: „Drakonų arkos“ – milžiniško stimpankinio drakonus gabenančio laivo komanda ieško beišnykstančio dangiškojo drakono pėdsakų, kad išsaugotų šią retą rūšį. O skaitytojui siūloma įsijausti į komandos naujoko vaidmenį ir bastytis po laivą, mokantis iš patyrusių kolegų, tyrinėjant jų užrašus, renkant užuominas.

Nors čia pasakojama mūsų laikų drakonų istorija, ir nupiešta, ir aprašyta ji vingriai, tarsi sektų Viktorijos laikų madomis, kai aistrą mokslui ir technologijoms lydėjo aristokratiškos manieros. Todėl skaityti viską iš eilės gali būti sunkoka, bet kaip smagu žiūrinėti visas tas stimpankiškas iliustracijas, permetant akimis vieną kitą piešinius lydinčią teksto pastraipą. Kitų tokių įspūdingų drakonų knygose tektų gerai paieškoti!

Beje, yra keli šios knygos leidimai. Mūsų milžinišką „Drakonų arką“ su folijuotais elementais išleido „Magic Cat Publishing“ (kas galėtų atsispirti leidyklai tokiu pavadinimu?), o įsigijome mes ją prieš kelerius metus, kai būdami Kopenhagoje pabaigėme atsivežtas Pratchetto „Marlinės Skauduolės“ knygas ir pritrūkome vakaro skaitinių. „Arkos“ fantastinis pasaulis mus tiesiog išgelbėjo.

Bet jūs turbūt jau stebitės, kodėl aš vis dar nepaminėjau knygos autorių? Na, jie patys prisiprašė, mat užsiima mistifikacijomis: ant viršelio nurodyta, kad knygą sukūrė „Drakonų arkos“ kapitonė Curatoria Draconis. Ir tik iš metrikos paaiškėja, kad tekstų autorė yra Emma Roberts, o iliustracijas piešė Tomislav Tomić, didelis fantastinių istorijų gerbėjas.

Curatoria Draconis [i. e. Emma Roberts]. The Dragon Ark: Join the quest to save the Rarest Dragon on Earth. Dail. Tomislav Tomić. Magic Cat Publishing, 2020. 75 psl.

Tokių žaidimų imasi ir kiti drakoniškųjų žinynų kūrėjai. Taip mano mėgstamiausios drakonų knygos lietuvių kalba autorius apsimeta legendinio pabaisų tyrinėtojo Edwardo Topsellio provaikaičiu, drakonų augintoju Džonu Topseliu, nors iš tiesų knygą „Kaip auginti ir prižiūrėti drakoną“ parašė Josephas Niggas, o iliustravo Dan Malone.

Džonas Topselis [i. e. Joseph Nigg]. Kaip auginti ir prižiūrėti drakoną. Dail. Dan Malone. Vert. Rūta Šalnaitytė. Presvika, 2008. 128 psl.

Įdomu, kad drakonų augintojų knyga nuo drakonų gelbėtojų knygos iš esmės skiriasi savo vertybėmis ir atmosfera. Fikcinio Topselio požiūris į drakonus labai ūkiškas – jis pasakoja, kaip pavojingi ir agresyvūs drakonai išnyko (ar buvo išnaikinti), o veisėjai pradėjo auginti ir selekcionuoti nepavojingas veisles; kaip šie padarai naudojami apsaugai ir pramogai; kokios jų savybės vertinamos parodose. Tiesa, mokoma čia ir atsakomybės už savo augintinius, aiškinama, kad šeimininkui turi rūpėti ne tik nauda, bet ir gyvūnų savijauta, polinkiai, tolimesnis likimas. Žodžiu, tai puiki knyga ir drakonų mylėtojui, ir vaikui, kuris nori namie auginti gyvūnėlį, bet tik ne jaunajam idealistui, siekiančiam apsaugoti gamtą ir suvokiančiam retų ir egzotiškų gyvūnų laikymo nelaisvėje pavojus. Kodėl gi tada ši knyga man patinka?

Šis drakonų žinynas labai sistemingas ir nuoseklus, imituojantis enciklopedinį formatą. Jei „Drakonų arkoje“ apie kiekvieną gyvūną pateikiami atsitiktiniai intriguojantys faktai ar smagios istorijos, tai knygoje „Kaip auginti ir prižiūrėti drakoną“ visi padarai suklasifikuoti ir aprašyti laikantis vieningos tvarkos: trumpas apibūdinimas, kilmė, įpročiai, priežiūra, giminaičiai. Kiekviename atvarte yra schema, kur pavaizduoti skiriamieji bruožai, žemėlapyje pažymėtos gyvenamosios vietos, palygintas drakono ir žmogaus dydis, parodyta, kaip atrodo šios rūšies dedami kiaušiniai, kokia odos danga būdinga. Visas tas moksliškumą imituojantis pedantizmas leidžia įsijausti į mitinių būtybių pasaulį, panirti į fantazijos žaismę, lyg drakonai išties egzistuotų mūsų pasaulio paribiuose.

Tiesa, nupiešti šie drakonai ne taip detaliai kaip „Drakonų arkoje“. Iliustracijos simpatiškos, bet vaikiškesnės, apibendrintos, siaubūnų pozos ir snukiai perdėtai išraiškingi, vietomis net sukarikatūrinti. Realizmu, kuris dar labiau įtrauktų į žaidimą, čia nė nekvepia.

Beje, pats drakonų katalogas tėra nedidelė knygos dalis. Daugiau nei pusę jos sudaro patys įvairiausi patarimai, kaip įsigyti ar išperinti drakonus, kaip paruošti jiems voljerus, kaip gyvūnus maitinti, dresuoti ir parengti parodoms. Skamba įtikinamai! Ir universaliai. Jei ne konkrečios žinios, tai patys principai tikrai pravers šuniuko ar ponio užsimaniusiam vaikui vertinant savo norus ir galimybes, darbų apimtis ir rizikas.

Panašiu principu sudaryta ir gerokai naujesnė Federicos Magrin ir Annos Láng „Didžioji drakonų knyga“, kurią iki šiol galima rasti knygynuose. Šioji taip pat siūlo drakonus auginti namie, dresuoti ir vestis į varžybas. Vizualiai „Didžioji drakonų knyga“ įspūdingesnė nei „Kaip auginti ir prižiūrėti drakoną“, bet joje šie ropliai dar labiau stilizuoti, tarsi žaisliniai ir multiplikaciniai – į galvą išsyk ateina animacinio filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“ personažai. Tekstai irgi parašyti taip, kad tiktų plačiajam skaitytojų ratui: paprastučiai, fragmentiški, papildantys iliustracijas.

Federica Magrin. Didžioji drakonų knyga. Dail. Anna Láng. Vert. Šarūnas Šavėla. Nieko rimto, 2020. 64 psl.

Žinoma, „Drakonų knyga“ turi ir savų privalumų. Ji išties džiugina pristatoma didesne rytietiškų drakonų įvairove. Čia sukinėjasi ne tik lungas, bet ir Himalajų drukas, Filipinų bakunava ar neakas iš Kambodžos, užklysta japonų ir korėjiečių augintiniai. Tokia kultūrinė įvairovė jauniesiems skaitytojams labai pravarti. Tiesa, pastebiu, kad visas šis padarų margumynas skirtingose knygose skirtingai ir įvardinamas. Bet jei dėl Džafos ir Jopos drakonų klausimų nekyla, tai dėl kitų vardų transkripcijos kirba šiokios tokios abejonės. Juolab kad Federicos Magrin tekstuose šiek tiek trūksta rišlumo ir esama vidinių prieštaravimų, atsiradusių, jau nežinia, ar dėl rašytojos, ar dėl vertėjo kaltės.

Kita vertus, jaunieji skaitytojai šių riktų turbūt nė nepastebės ir tiesiog džiaugsis ryškia, spalvinga, įspūdinga pažintimi su drakonų pasauliu.

Spalvingumu, blizgučiais ir interaktyviais elementais mėgina patraukti ir „Drakonologijos“ knyga. Tai taip pat plačiajam skaitytojų ratui skirtas leidinys, tik vizualiai ne toks šiuolaikiškas ir madingas. Gal ir gerai, nes realistiškesnė, vietomis senovines graviūras, vietomis praėjusio amžiaus pradžios gamtininkų piešinius, dar kitur – klasikines pasakų iliustracijas primenanti grafika daug geriau limpa prie tokios senos, net apsamanojusios drakonų temos.

Ernestas Dreikas [i. e. Dugald A. Steer]. Drakonologija: Išsami knyga apie drakonus. Dail. Wayne Anderson, Douglas Carrel ir Helen Ward. Vert. Rūta Šalnaitytė. Presvika, 2008. 30 psl.

Iliustracijų stilių diktuoja ir pati knygos idėja – „Drakonologija“ pasakoja ne apie pabaisas, gyvenančias šalia mūsų, bet apie gero šimtmečio senumo tyrinėjimus, kuriuos atliko ir vėl fikcinis knygos autorius – dr. Ernestas Dreikas. Beje, jo tapatybės neatskleidžia nė metrika. Atvirkščiai – metrikoje leidykla tęsia savo žaidimą, teigdama, kad ši knyga tėra faksmilinis 1896 metų originalo perleidimas, kuriuo pasirūpino Dugald A. Steer (tadadam! tikrasis tekstų autorius). O mūsų pramanytasis Dreikas tuo tarpu pasakoja apie paties stebėtus drakonus, kartu komentuodamas savojo pasaulio realijas: nesėkmingas okapijos paieškas Afrikoje, keistas Raitų užmačias pakelti į dangų sunkesnį už orą aparatą ar ginčus dėl Darvino evoliucijos teorijos.

Nepaisant taip apibrėžto laikmečio, „Drakonologija“ mėgina įskiepyti jauniesiems skaitytojams šiuolaikiškas vertybes. Drakonai joje aprašomi kaip pavojingi, bet gamtos pusiausvyrai reikalingi laukiniai padarai, kurių laikyti nelaisvėje nederėtų. Būsimuosius drakonologus autorius skatina gyvūnus stebėti ir tyrinėti, bet ne išnaudoti, rūpintis gamtine įvairove ir saugoti nykstančias rūšis. Visai geras moralas knygai apie mitinius padarus, ar ne? O jei vis tiek abejojate tokios knygos praktine nauda, pastebėsiu, kad joje gausu nedidelių smalsumą ir tyrinėtojo aistrą žadinančių užduočių, užuominų, mįslių ir netikėtų sąsajų.

Visa bėda, kad vos trisdešimtyje puslapių (neskaitant įklijų ar atlankų), kur didžiąją dalį sudaro iliustracijos, ne kažin ką įmanoma papasakoti. Tad ir drakonų čia pristatoma visai nedaug, iškart atmetant vandenų pabaisas ir egzotiškesnius padarus. Užtat šis pristatymas visai smagus: pateiktas čia ir žemėlapis, ir buveinių aprašymai, ir santykinius dydžius rodanti schema. Mes sužinome apie kiekvieno drakono išvaizdą, mitybą, elgseną, galime pamatyti ir pačiupinėti odos „pavyzdžius“. Be to, susipažinsime ir su drakonų anatomijos pagrindais, išgirsime vieną kitą legendą, kad žinotume, kur dar ieškoti žinių apie šiuos nuostabius padarus. Žodžiu, „Drakonologija“ – tikrai smagi, tik gal kiek per marga žaislinė knyga, savo forma patraukli mažiesiems, bet turiniu taikanti į kiek didesnius skaitytojus.

O ar turime pažintinių knygų apie drakonus dar vyresniems? Žinoma! Tik ne tokių vaizdžių. Andreas Gößling surinko pasakas, mitus, legendas, sagas, giesmes ir poemas iš viso pasaulio, kur pasakojama apie galingus drakonus ir žmogaus susidūrimą su jais. Atrinkęs tas istorijas ar jų ištraukas, kurios aiškiai parodo įvairiausių drakoniškų padarų prigimtinį panašumą ir neišvengiamus kultūrinius skirtumus, jis tekstus perrašė šiuolaikine kalba ir sudarė chrestomatinio pobūdžio rinkinį „Drakonai“.

Andreas Gößling. Drakonai. Dail. Ralf Nievelstein. Vert. Rima Menzel. Gimtasis žodis, 2008. 158 psl.

Gavosi visai šauni knyga, neįkyriai ir nesprangiai supažindinanti vyresnius vaikus ir paauglius su legendiniais drakonais, senaisiais literatūros šaltiniais, jų kūrinių siužetais ir kultūrų įvairove. Skaityti išties smalsu, tik vertėjai kartais norisi priekaištingai pažvelgti į akis. Ypač už Beovulfą paverstą Beovilku. Na, bet jau vėlu aiškintis – vertimas senas, knyga išleista dar 2008. Nors, man regis, net ir tais metais iliustracijas spaudai parengti buvo galima geriau. Jos vienspalvės, negausios, bet įdomios, puikiai perteikiančios skirtingų pabaisų ypatybes, tik kiek išplaukusios ir neryškios.

Susipažinti su Gößlingo pristatomais drakonais galima ir LRT „Mediatekoje“, kur įkeltos kelios įgarsintos istorijos: „Drakono ašaros“ ir „Princesė širdyje“ (1 dalis, 2 dalis).

Na, o pabaigai rekomenduoju drakonus... pažaisti! Ne, ne vaidinti drakonus, o pažaisti stalo žaidimą: meškiukų bibliotekoje visada pilna įvairiausių žaidimų, kurie ne tik ugdo naudingus įgūdžius, bet ir padeda smagiai praleisti laiką visų amžių skaitytojams. Kada nors į mūsų lentynas atsikraustys ir geriausias pažintinis drakonų žaidimas – „Wyrmspan“, nusipelniusio žaidimo apie paukščius „Wingspan“ jaunesnysis pusbrolis, kuriame židėjai susipažįsta su įvairiausiomis drakonų rūšimis, jų buveinėmis, mitybos ypatumais bei kasdieniais įpročiais. Ir visa tai su nuostabia grafika bei subalansuota žaidimo mechanika. Valio!

Na, o kinų Naujieji Metai lai atneša jums sėkmę bei drakonų palankumą! Tegu šie sutvėrimai atidžiai stebi ir saugo jus, o mes visą vasarį stebėsime drakonus knygose. Po žinynų ir atlasų ateis eilė drakonams paveikslėlių knygelėse, tada neilgiems vaikams skirtiems pasakojimams apie šiuos galingus padarus, o galiausiai – maginei fantastikai, dėl kurios mano Meškinas pametęs galvą. Tad susitiksime tarp knygų lentynų! Iki!

Drakonai, bičiuliai, skrenda drakonai!

Fri, 15 Dec 2023 21:00:00 GMT

Ar jums patinka drakonai? Mums jie taip patinka, kad net 25 skydeliai „Griūk iš juoko“ ant drakoniškų knygų viršelių neišgąsdintų. Tad čiupome Josh Lacey seriją apie drakonus prižiūrintį berniuką (išleido „Alma littera“ 2018 m.) ir nepasigailėjome.

Nors šios knygos purios ir lengvos kaip kukurūzų spragėsiai, pritaikytos dar sunkiai susikaupiantiems skaitytojams-naujokams, bet čia tikrai nepiktnaudžiaujama fiziologiniu humoru ir nesiekiama pigaus populiarumo, supriešinant vaikus ir suaugusius. Jei pasišaipoma, tai švelniai. Edvardo Smito Piklio, pradinių klasių moksleivio bei atsakingo drakonų prižiūrėtojo, šeimynykščiai kad ir turi trūkumų, bet yra mylintys ir rūpestingi. Taip, vėjavaikis dėdė nuolatos užkrauna savo drakonų priežiūrą sesers šeimai, bet jis visada turi tam rimtų priežasčių: gelbsti avis iš po sniego nuošliaužų arba savo dvasinę ramybę atokiame ašrame. Edžiui belieka rašyti dėdei elektroninius laiškus bei tikėtis, kad šis galų gale pasirodys ir išspręs visas bėdas. Bergždžios viltys! Dėdė jau skuba taisyti griūnančių bažnyčių ar į pagalbą potvynio siaubiamam kaimui, nespėdamas nė poros žodžių brūkštelėti.

Josh Lacey. Drakonų prižiūrėtojo rūpesčiai (serija „Drakonų prižiūrėtojas“, 1 kn.). Dail. Garry Parsons. Vert. Rita Kaminskaitė. Alma littera, 2018. 144 psl.
Josh Lacey. Drakonų prižiūrėtojas atostogauja (serija „Drakonų prižiūrėtojas“, 2 kn.). Dail. Garry Parsons. Vert. Rita Kaminskaitė. Alma littera, 2018. 144 psl.

Taigi, nors knyga parašyta elektroninių laiškų formatu, bet išties labiau primena seną gerą dienoraštį, kuriame dėdė tėra įsivaizduojamas pašnekovas. Tiesą sakant, kartais man ir atrodė, kad dėdė su savo drakonais yra fantazija, padedanti Edžiui ir jo mažajai sesutei susitaikyti su tėvų skyrybomis. Juolab, kad vienoje iš istorijų – „Drakonų prižiūrėtojas skrenda“ – paaiškėja, kad ir dėdės Mortono drakonų šeima iširo. Aišku, mano mažasis skaitytojas šios linijos beveik nepastebėjo, bet jam ir nereikia. O vaikui, išgyvenusiam tėvų skyrybas, knyga galėtų padėti suprasti ir patikėti, kad tėvai vis tiek gali mylėti bei rūpintis, net ir nebūdami nuolatos greta.

Įdomu, kad nors knyga skirta savarankiškai skaityti pradedantiems vaikams, čia įpintos linijos šeimyniniam skaitymui. Vieni pokštai skirti mažiesiems, kiti – jų tėvams. Paprastai man toks knygų bendravardiklinimas ne prie širdies, bet J. Lacey labai gerai jaučia skaitytojų amžių ir gero skonio ribas. Neišvengiami pokštai apie drakonų kakučius netampa atgrasūs suaugusiems skaitytojams, o ironiškos pastabos apie nenusisekusį šeimyninį gyvenimą įpinamos gana subtiliai ir netrikdo vaikų. Neįtikėtina, bet šis kokteilis tikrai veikia! Taip ir mūsų šeimoje knygos pradžią netyčia nugirdęs tėtis tuoj įsiprašė į skaitytojus, nors vaikų literatūros nemėgsta ir vertina labai kritiškai.

„Drakonų prižiūrėtojo“ seriją skaitytojai pamėgo ne tik dėl sklandaus, lengvo ir juokingo pasakojimo, bet ir dėl linksmų, kiek karikatūriškų iliustracijų. Dailininkas Garry Parsons kone kiekvienam skyriui-laiškui sukūrė po prisegtuką, juodai baltą „nuotrauką“, kurioje pagautas esminis komiškas ar dramatiškas tos dienos momentas. Be to, knygas labai šauniai įrėmina Edžio ir jo dėdės portretai, jei tik portretais galima pavadinti šių dviejų į kompiuterius įsikniaubusių vyrukų pakaušių atvaizdus. Užtat vaikams labai linksma tyrinėti, kaip bėgant laikui keičiasi knygos veikėjų kambariai, kaip atsiranda nauji suvenyrai, nuotraukos, susiję su patirtais nuotykiais.

Nuotykių užteko jau dešimčiai nedidelių knygelių apie drakonų prižiūrėtoją Edį. „Alma littera“ lietuviškai išleido keturias iš jų, taupiai įrišdama po dvi istorijas kartu. Pirmiausia pasirodė knyga „Drakonų prižiūrėtojo rūpesčiai“, kur tilpo vasara bei atostogomis dvelkiantis pasakojimas „Pirmoji drakono viešnagė“ ir visai kitokios, rudeniškos nuotaikos istorija „Drakonų prižiūrėtojas skrenda“ apie mažą drakoniuką bei jo besipykstančius tėvus. Antrasis tomelis – „Drakonų prižiūrėtojas atostogauja“ – galėtų būti puiki kalėdinė dovana, mat čia surašyta, kas nutiko žiemą. „Drakonų prižiūrėtojo pilyje“ pasakojama, kaip Edis per Kalėdas sulaukia netikėtų svečių, kurie sužlugdo šventinį vakarėlį. Na, o „Drakonų prižiūrėtojo sala“ – tai šiurpi (ir baisiai juokinga!) istorija apie žiemos atostogas, praleistas dėdės saloje, kol šis keliauja po Mongoliją. Paaiškėja, kad Škotijos vandenyse gyvena ir keistesnių padarų nei mieli drakonai.

Mano septynmetis vaikis nekantriai laukia, kol pasirodys likusios knygos, mat Edis ir drakonai jam labai patiko. Štai jo komentaras:

Įdomu, kad knygose bandė taip tikroviškai rašyti apie drakonus. Niekas jais netiki, ir tik Edis žino, kad drakonai tikri. O gal iš tikrųjų kur nors yra drakonų, apie kuriuos niekas nežino? Būtų gerai su jais draugauti. Kai šalta, jie pašildytų, uždegtų laužą. Knygos man labai patiko. Noriu dar!

* Šis atsiliepimas apie „Drakonų prižiūrėtojo“ seriją buvo parašytas 2018 metų rugpjūtį „Bernardinai.lt“ portalo ir „Vaikų žemės“ projektui „#renkuosiskaityti“. Čia publikuojamas originalus, neredaguotas tekstas.

24+1 fantastiški advento keliai

Thu, 30 Nov 2023 21:00:00 GMT

Gražūs tie advento skaitymai! Taip norisi, kad jie gyvuotų, kad gruodžio vakarais knygomis mėgautųsi ne tik patys mažiausieji skaitytojai su tėvais, bet ir ūgtelėję vaikai, paaugliai. Tik ar rasime, kuo tokius išrankius skaitytojus sudominti? Kviečiu pasivaikščioti po magiškąjį advento miestelį ir išsirinkti TĄ knygą. Kasdien šiame miestelyje atversiu naują langą ir naują kūrinį, kuris galėtų pradžiuginti 10-12 metų maginės fantastikos gerbėją.

Visas magiškojo adventinio miestelio gatves piešė Stable Diffusion XL

Nepažadu, kad rasiu tiek įdomios maginės fantastikos, kurioje veiksmas vyktų per Kalėdas. Galbūt kartais bus mažiau burtų, o kartais – mažiau Kalėdų, bet aš pasistengsiu. Tikiuosi, jums bus taip pat smagu kaip ir man!

Nagi, keliaukime!

Ir pirmoje stotelėje mūsų laukia raganos!

Džo, vaikinukas iš Londono, keliauja į Kenterberį švęsti Kalėdų, mat ten po skyrybų persikėlė jo mama. Tačiau dar traukinyje jis netyčia įsivelia į konkuruojančių raganų ir kerėtojų šutvių konfliktą. O kai iš baimės išlipa ne savo stotelėje ir čia pasiskolina dviratį, jo likimas galutinai pasuka kitu keliu. Taip jau nutinka, kad jis gauna raganos pamirštą dviračiu paverstą šluotą, kuri pajutusi gimtųjų namų kvapą pašėlsta ir nuneša savo keleivį tiesiai į raganų irštvą. Tiesa, šios raganos ne tokios ir piktos, o viena jų – visai šauni jauna mergaitė. Ir visgi: kaip burtų ir magijos pasaulyje išsaugoti sveiką protą, apginti draugiškos raganų šutvės garbę ir neleisti svarbiam artefaktui pakliūti į blogas rankas? Apie visa tai pasakoja Anna Dale, sukūrusi „Raganų knygos paslaptį“.

Anna Dale. Raganų knygos paslaptis. Dail. Rokas Gelažius. Vert. Danguolė Žalytė. Garnelis, 2007. 256 psl.

Knyga paprastutė, bet smagi, jauki, pilna išradingų detalių. Juokinga, bet ne absurdiška. Nuotykinė, bet joje telpa ir drama, ir sudėtingi pasirinkimai, ir draugystė, ir stebuklingas išsigelbėjimas. Ir, žinoma, daug daug burtų, sniego ir kalėdinių dekoracijų!

Už antrojo langelio slepiasi visas stebuklingas kraštas, kuriame jau daugelį metų viešpatauja žiema, bet niekada neateina Kalėdos. Šį kraštą valdo žiauri Baltoji ragana, kurios taip paprastai įveikti negali net pats pasaulio kūrėjas liūtas Aslanas. Jam dar reikia tikėjimo, atsidavimo ir pasiaukojimo, bet iš baimės sustingusioje Narnijoje nėra kam pažadinti šių kilnių jausmų. Į tokią keistą vietą patenka keturi nuotykių ištroškę vaikai. Jei jų širdys bus pakankamai drąsios, į mišką galų gale ateis Kalėdos su didingu Kalėdų Seneliu ir dovanomis visiems kalbantiems žvėrims ir geriems vaikams. Tiesa, dovanų šie gaus kalavijus ir lankus – juk lemiama kova dar nelaimėta!

Tokie nuotykiai skaitytojų laukia turbūt garsiausioje maginės fantastikos knygoje vaikams: C. S. Lewiso apysakoje „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“, kurios jau trys leidimai pasirodė lietuvių kalba.

Clive Staples Lewis. Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta (serija „Narnijos kronikos“). Dail. Nijolė Šaltenytė. Vert. Violeta Davoliūtė. Katalikų pasaulis, 1997. 142 psl.
C. S. Lewis. Liūtas, ragana ir drabužių spinta (serija „Narnijos kronikos“). Dail. Pauline Baynes. Vert. Aurelija Jucytė. Alma littera, 2011. 199 psl.
C. S. Lewis. Liūtas, ragana ir drabužių spinta (serija „Narnijos kronikos“). Dail. Pauline Baynes. Vert. Aurelija Jucytė. Alma littera, 2021. 192 psl.

Beje, nors „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“ yra visiškai užbaigta istorija, autorius su savo sukurtu labai gyvu ir įdomiu pasauliu skirtis nepanoro ir parašė dar šešias knygas, kurios visos kartu sudaro „Narnijos kronikas“. Jose C. S. Lewisas išdėsto visą Narnijos istoriją nuo sutvėrimo iki dramatiškos pasaulio pabaigos, nepraleisdamas jos pakilimų ir nuopolių, stulbinančios narsos ir juodžiausių išdavysčių akimirkų. Seniausi įvykiai dėstomi knygoje „Burtininko sūnėnas“, tad šioji laikoma pirmąja serijos dalimi, tačiau rašyti autorius pradėjo nuo „Liūto, raganos ir drabužių spintos“ – nuo jos skaitytojai dažniausiai ir pradeda savo pažintį su Narnija.

Prisipažinsiu, „Narnijos kronikos“ neiškart užkariavo mano širdį. Jos, o ypač seniausia dalis – „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“, yra ne tik kūrybingos, vaizdingos, fantastiškos, bet dar ir didaktiškos, ir perdėm krikščioniškos – dėl ko, beje, autoriui priekaištavo netgi jo religingas bičiulis J. R. R. Tolkienas. „Užmojai epiniai, bet istorija vienaplanė ir infantili,“ – pamaniau aš ir atidaviau knygas vaikui – galų gale, ne mano amžiaus ir patirties skaitytojams C. S. Lewisas ir rašė. Tik kai penktoje dalyje Meškiukas pavargo pats skaityti ir paprašė pagalbos, aš vėl grįžau į Narniją ir apsidžiaugiau: čia atsirado daugiau erdvės, įvairovės ir, svarbiausia, drąsus, kilnus ir karingas kalbantis peliukas. Juokauju. Tiesiog „Narnijos kronikos“ nuo vieno tomo iki kito vis paauga ir pasikeičia, tad bet kas čia gali rasti kuo pasidžiaugti.

Trečiojoje stotelėje reikia saugotis tamsos raitelio! Jis gali išnirti iš kitos garsios klasikinės maginės fantastikos knygos vaikams – Susanos Cooper „Tamsa kyla“, kurią aš savu laiku praleidau, nes ant neskoningo lietuviško leidimo viršelio nėra nei autorės vardo, nei knygos pavadinimo, tik keistas užrašas: „Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas“. Viskas suprantama, juk knygą išleido prastą šlovę pelniusi leidykla, bet neapsigaukite: „Tamsa kyla“ (aka „Išrinktasis“) verta jūsų dėmesio!

Taigi, po kelių dienų Kalėdos, o dar – vienuoliktasis Vilio gimtadienis. Atrodo, kad šventės praeis kaip visada: ginčijantis su seserimis, laukiant laiškų iš vyresnio brolio, šeriant triušius ir darbuojantis namuose. Tačiau po truputį viskas pradeda keistis, lyg pasaulis imtų nebeatpažinti tokio paprasto, drovaus ir mąslaus Vilio. Užtat jį pasiekia ženklai iš kito pasaulio, nesuprantamo, pilno magijos. Tai jaudintų ir intriguotų, jei ne užuominos, kad kartu su naujomis galiomis berniukui teks ir atsakomybė: juk tamsa jau tvenkiasi ir kovoje prieš ją prireiks galios ženklų. Jų ieškodamas Vilis gali palydėti galvą.

Susan Cooper. Tamsa kyla: Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas. Vert. Rasa Krulikauskienė. Obuolys, 2007. 304 psl.

Beje, „Tamsa kyla“ yra tik viena iš penkių to paties pavadinimo ciklo knygų. Ir net ne pirmoji. Neklauskite manęs, kodėl leidykla sugalvojo išleisti tik antrąją, o kitas verčiau pamiršti. Žinoma, gaila, kad likome be viso klasikinio kūrinio, bet pasidžiaukime nors tuo, ką turime. Galų gale, šiame tomelyje yra visiškai užbaigta istorija, o jos pagrindinis herojus Vilis čia pasirodo pirmą kartą. Be Merimeno (Merlino) priešistorės kaip nors išsiversime. Juk svarbiausia, kad galime pasimėgauti puikiu pasakojimu.

Ar puikiu? Luktelėkite, tuoj paaiškinsiu!

Šiandien S. Cooper knyga gali atrodyti kiek šabloniška. Daug ką mes girdėjome, daug ką skaitėme kitose knygose. Tačiau turėkime omenyje, kad ne Cooper kopijavo kitus rašytojus, o jos kolegas įkvėpė Cooper sėkmė. Juk pirmąją serijos „Tamsa kyla“ dalį rašytoja išleido dar 1965 metais! Už ketvirtąją dalį ji gavo Newbery medalį – garbingiausią JAV vaikų literatūros apdovanojimą, kokį tik gali gauti rašytoja šioje šalyje. Todėl kviečiu nerti į šią knygą ir pasimėgauti tamsoka, mistiška atmosfera, kultūrinėmis aliuzijomis, neskubriu pasakojimu. O svarbiausia – visais žiemos atspalviais: nuo permatomo pirmo sniegelio iki nesiliaujančios pūgos, sniego siena atskiriančios mūsų herojus nuo civilizacijos ir grąžinančios pirmykštę magiją. Beje, net ji nesutrukdo Stentonams švęsti tikrų angliškų Kalėdų!

Ketvirtą langelį praverkite labai atsargiai: ten slepiasi klaikūs padarai, apsimetantys elfais ir net pačiu Kalėdų Seneliu. Naudodamiesi vaikų norais, jie grobia šešėlius. Tik ar šešėlis yra vien paprastas šviesos žaismas? O gal kur kas daugiau? Tai teks išsiaiškinti Peteriui, kuris savo šešėlį pažada atiduoti mainais už draugės pagydymą. Kai kartu dingsta ir gyvenimo džiaugsmas, vaikinukas leidžiasi ieškoti jį apmulkinusių niekšelių, o randa nepažįstamą keistą ir labai pavojingą pasaulį. Jį sukūrė Timo Parvela ir Pasi Pitkänen knygų serijoje „Šešėliai“.

Timo Parvela ir Pasi Pitkänen. Žvangesys (serija „Šešėliai“, 1 kn.). Dail. Pasi Pitkänen. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2023. 172 psl.
Timo Parvela ir Pasi Pitkänen. Aurorija (serija „Šešėliai“, 2 kn.). Dail. Pasi Pitkänen. Vert. Viltarė Urbaitė. Alma littera, 2023. 156 psl.

Tai gausiai iliustruota aštraus siužeto trilogija visai nemažiems skaitytojams, kurie visgi skaityti nėra labai įgudę. Taip aš paaiškinčiau šių knygų formatą. Turėkime omenyje, kad nepaisant didesnio šrifto, trumpų skyrių, daugybės spalvotų iliustracijų, nedidelės kiekvienos knygelės apimties, šiuose puslapiuose sekama istorija yra išties dramatiška, rupi, paliečianti paaugliams rūpinčias temas. Jei tekstą sudėtume į vieną neiliustruotą leidimą, gautume standartinę „10+“ apysaką. Tikrai taip – vieną apysaką. Štai kodėl truputį stebina leidyklos sprendimas trečiosios dalies neleisti kartu su pirmosiomis dviem. Tikiuosi, ji pasirodys iki Kalėdų, mat panašaus formato Parvelos kiberpanko serija vaikams „Kepler62“ lietuvių kalba taip ir liko be pabaigos.

Timo Parvela – puikus vaikų rašytojas, todėl, net ir neturėdama galimybės perskaityti „Šešėlių“ iki galo, rekomenduoju šią knygą ūgtelėjusiems maginės fantastikos mėgėjams, norintiems išvysti tamsiąją kalėdinių istorijų pusę. Tegu fantastinė serijos prielaida naivi, užuomazga sentimentali, bet detalė po detalės autorius dėlioja spalvingą ir intriguojančią mozaiką, ataudžia sudėtingais psichologiniais motyvais ir kviečia pamąstyti apie ksenofobijos ištakas bei prielaidas. Ir, žinoma, čia taip pat kvepia kalėdiniais meduoliais, eglių spygliais, sniegu ir šalčiu.

Penktojoje stotelėje stovi suolelis, kad susėdusios mudvi galėtume pasiginčyti, ar galima magine fantastika pavadinti čia pat gulinčią Evelyne Brisou-Pellen knygą „Vilkų žiema“. Griežtai tariant, magijos joje nėra, tik žmonių tamsumas ir prietarai, tik XIV amžiaus vidurio religinis mąstymas, sumišęs su baimėmis. Bet aš jūsų paklausiu: o kas ta maginė fantastika ir kuo ji jums taip patinka? Kokią šio požanrio knygą jūs labiausiai mėgstate? Daugelis dešimtmečių į tokį klausimą atsakytų nedvejodami: J. Flanagano „Žvalgo mokinį“ – kiek negrabiai ir paskubomis suręstą seriją, kurioje magijos su žiburiu nerasime. Užtat rasime pasaulį, kurio vystymąsi lemia ne technikos pažanga, bet stebuklo, tegu dažnai ir tamsaus, nuojauta. Tas pats ir „Vilkų žiemoje“. Atverskime šią knygą.

Dar tik lapkritis, bet sušalusią, Šimtamečio karo išsekintą XIV amžiaus Europą jau užvertė sniegas. O su šalčiu iš miško pasirodo vilkai. Išsigandę žmonės ieško kaltų. Žinoma, vilkus priviliojo ragana – mergaitė Žordana, gyvenanti atokioje troboje už kaimo ir vienui viena besirūpinanti savo sesutėmis. Turbūt ji ir pati moka pasiversti vilke! Tai ji drasko avis ir puldinėja vaikus! Kaip kitaip – juk dar maža būdama Žordana paklydo miške ir pragyveno ten visą pusmetį su laukiniais žvėrimis. Mergaitė iki šiol supranta vilkų kalbą. Ant laužo ją!

Vienintelis žmogus, kuris tiki Žordanos nekaltumu, yra klajojantis raštininkas Garenas. Jis – tik neturtingas berniūkštis, pramokęs skaityti ir rašyti, tačiau pasaulio matęs gerokai daugiau nei suvargę kaimiečiai. Nors istorijos apie vilkolakius jį baugina, bet jis pastebi daugybę neatitikimų bei keistenybių, todėl susimąsto: kodėl kažkas taip stengiasi atsikratyti Žordanos? Kas kursto žmones? Ir kas iš tiesų atsitiko užsnigtuose laukuose?

Evelyne Brisou-Pellen. Vilkų žiema (ciklas „Garin Trousseboeuf“, 2 kn., serija „10+“). Dail. Nicolas de Wintz. Vert. Jonė Ramunytė. Alma littera, 2004. 207 psl.
Evelyne Brisou-Pellen. Vilkų žiema (ciklas „Garin Trousseboeuf“, 2 kn., serija „Pegaso vaikų kolekcija“). Vert. Jonė Ramunytė. Alma littera, 2022. 174 psl.

Taigi, „Vilkų žiema“ – toks mistinis istorinis detektyvas, švelnesnis „Rožės vardo“ variantas jaunesniesiems paaugliams. Labai intriguojantis ir įtraukiantis. Tačiau beskaitant jums gali kilti šiokių tokių įtarimų, kad autorė mėgina kažką nuslėpti apie apysakos herojų ir pasaulį. Įtarimai pagrįsti – „Vilkų žiema“ yra antroji pasakojimų apie Gareną knyga, todėl visi reveransai skaitytojui sudėti pirmosios dalies puslapiuose. Ir įdomiausia, kad rasti tos pirmosios dalies lietuvių kalba jums nepavyks – 2004–2005 metais „Alma littera“ išleido tik antrą, trečią ir ketvirtą iš dvylikos serijos knygų, o 2022 metais dar kartą perleido antrąją (tik be iliustracijų). Neįsivaizduoju, kokia netikusi turėjo būti pirmoji dalis, kad leidykla ryžosi tokiai šunybei, bet „Vilkų žiemą“ net ir be įžangos skaityti labai, labai įdomu!

Man pačiai „Vilkų žiema“ buvo tikras atradimas. Tai tamsoka knyga apie gerų žmonių likimus niūriais laikais. Skaitykite, jei norite trumpam užsukti į užsnigtą viduramžių kaimą, kurio gyventojai vienodai tiki ir Dievu, ir burtais, kur su atsidavimu meldžiasi ir medžioja raganas, kur laukiniai žvėrys būna kilnesni už žmones. Evelyne Brisou-Pellen puikiai sukūrė tą nesibaigiančios žiemos atmosferą. Žiemos, sustingdžiusios ir gamtą, ir žmonių širdis. Bet visgi knyga skirta jauniems skaitytojams, todėl viskas baigsis laimingai ir mes galėsime leistis į naujus nuotykius su Garenu.

Šeštojoje stotelėje traukinys sustoja. Gerai, kad ne antrojoje – toji po vandeniu, ir kas žino, kokie padarai ten tyko! Šeštojoje saugu – tai pati jaukiausia iš visų Naktinio Ekspreso aplankomų vietų. Tūkstančių žvakių karalystė. Čia lengviausia surasti dingusiuosius – laiko nešamus žmones, kurie pasijuto niekam nereikalingi. Kaip ir vienuolikmetės Danjos močiutė, kuri tokia sena, jog pradeda pamiršti ne tik savo mėgstamų bandelių receptą, bet ir anūkių vardus. Kad susigrąžintų mylimą močiutę, Danja turi ne tik drąsiai leistis į kelionę po prisiminimus, saugomus siurrealistiškose traukinių stotyse, bet ir užbaigti senelio pradėtą grandiozinį „Chronometro“ projektą. Ji turi perjungti bėgius, kad ieškotojų traukinys galų gale išvažiuotų iš tų nelaimingųjų pasąmonės labirintų. Ir reikia suspėti iki Kalėdų, kitaip kai kas gali žūti!

Tokį keistą magiškojo mokslo ir mokslinės magijos pasakojimą sukūrė Karin Erlandsson, parašiusi knygą-advento kalendorių „Naktinis ekspresas“.

Karin Erlandsson, Peter Bergting. Naktinis ekspresas: 24 skyrių pasakojimas. Dail. Peter Bergting. Vert. Mantas Karvelis. Alma littera, 2021 (2022). 208 psl.

Įspūdingu stimpankiniu viršeliu pasipuošusi, spalvotų iliustracijų kupina knyga prasideda tikrai puikiai. Čia tiek daug sodrių detalių, spalvingų veikėjų portretų štrichų, paslapčių, baugių nuojautų ir švelnumo, kad „Naktinį ekspresą“ tikrai sunku skaityti po skyrių per dieną visą advento laikotarpį, kaip autorių sumanyta. Norisi čiupti ir praryti – sužinoti, kuo baigėsi šios klajonės po svetimas svajones ir lūkesčius. Išsiaiškinti, kaip veikia laiko srovės. Pamatyti, kas slypi neprieinamoje dvidešimt ketvirtojoje stotyje. Deja, fantastinė dalis rašytojai pavyko prasčiau nei psichologinė. Ir kuo arčiau pabaigos, tuo labiau siužetas skečiasi per siūles. Gal K. Erlandsson net ir nemanė, kad jis svarbus? Juk galų gale visas tas naktinis geležinkelis pastatytas iš tikėjimo ir ilgesio – racionalaus proto čia nelabai ir reikia. Man dėl to truputį liūdna: galų gale maginė fantastika nuo pasakos tik tuo ir skiriasi, kad pirmosios pasaulis nuoseklus ir veikia pagal tam tikrą sistemą, tegu ir neįmanomą mūsų akimis žiūrint. Atrodo, kad autorė to kosmologinio savo idėjos potencialo taip ir neįgyvendino. Ir vis tiek: kviečiu užžiebti raudoną žvakę ir pakeliauti vėžių sniege nepaliekančiu traukiniu. Grįžti iki Kalėdų tikrai spėsite!

Septintąjį langelį turbūt atveriate įtariai: juk žadėjau dalintis magine fantastika, o čia, žiū, tai viduramžių mistika be magijos, tai magija be viduramžių dūmo! Mano sūnus jau protestuotų: geriausiose knygose būtinai turi būti pilių, drakonų, burtininkų ir raganų! Šiandien rasime jų visą tuntą, nes po septintuoju langeliu slepiasi Angie Sage sukurtas septintojo sūnaus „Septintas sūnus“, kuris, kaip žinia, visada turi ypatingų galių.

Taigi, prieš pat ilgiausią metų naktį eiliniam burtininkui iš pilies lūšnynų gimė septintas sūnus. Vaikelis buvo silpnas ir tėvas išskubėjo parnešti jam stiprinančių žolelių, o grįždamas pusnynuose rado mergytę pamestinukę. Tik ji ir tapo tėvams paguoda, kai paaiškėjo, jog mažasis Septimas pasimirė ir pribuvėja išnešė jo kūnelį palaidoti. Mergaitę tėvai saugojo kaip akies vyzdį, juolab kai ėmė įtarti, jog ši yra netikėtai žuvusios pilies valdovės įpėdinė. Dešimt metų šeimyna gyveno tylutėliai, niekam nepasakodama apie tai, kad mažylė nėra jų dukra, bet blogio jėgos aptiko mergaitės pėdsaką. Prieš pat Viduržemio šventę jai teko bėgti iš namų su nepažįstama burtininke, o šeima išsibarstė slapstydamasi pelkėse ir dykynėse. Taip prasideda pavojingi, stulbinantys ir magiški nuotykiai, kurių sniegynuose rasime Vendrono raganų laužus, vaiduoklių smuklę pilies sienoje, žiurkių pasiuntinukių biurą, skydinius vabalus sargybinius ir patį Septimą, sugrįžusį iš ano pasaulio. Tik nesubloguokit nuo šventinio kopūstų ir ungurių galvų troškinio!

Angie Sage. Septintas sūnus. Dail. Mark Zug. Vert. Zita Marienė. Alma littera, 2006. 216 psl.

Jau iš tokio pristatymo turbūt aišku, kad į vieną knygą viską sutalpinti ir nepalikti palaidų galų pasiutiškai sunku. Todėl autorė ilgam apsistojo šiame įspūdingame pasaulyje ir parašė septynias knygas apie Kirbinių šeimą ir jų draugus bei dvi knygas su pasakojimais, papildančiais pagrindinę liniją. Kiekviena knyga – atskiras nuotykis su savo užuomazga ir išbaigtu finalu, bet visgi gaila, kad lietuvių kalba mes teturime dvi „Septimo Kirbinės“ dalis, nors „Alma littera“ anuomet anonsavo leisianti trilogiją (Angie Sage tik tris tomus tebuvo tada parašiusi).

Apskritai lietuvių kalba išleistos kokybiškos tradicinės maginės fantastikos vaikams ir jaunesniems paaugliams yra visai nedaug. Tokios, kad būtų gražiai parašyta išsami istorija, įtraukianti ir stebinanti, pilna nuotykių, bet be ryškių smurtinių ar erotinių epizodų, o kartu ir be išlygų, kad ką čia tie vaikai supras – supaprastinkim ir nesigilinkim. Tai štai: „Septintas sūnus“ yra ta reta išimtis, ta ideali maginė fantastika vaikams, kurią malonu skaityti net ir tėvams. O svarbiausia – ji suteikia tokį jaukaus buvimo pasaulyje pojūtį. Ir pasiūlo labai gražų šeimos modelį. Kai stos didysis speigas (o jis visados ateina po Viduržemio šventės), atsiverskite šią knygą – ji sušildys.

Pro aštuntą langelį atsargiai dirsčioja gražuolė Oksana – nesupranta, iš kur tokia tamsa nusileido, kai ką tik taip ryškiai švietė mėnuo ir kalėdotojai dūko sniege, numetę savo maišus su surinktomis vaišėmis. Saugokis, Oksana! Tai velnias pavogė mėnulį ir smuko pro kaminą į Solochos pirkią. Juk visi žino, kad Solocha – ragana! Tik Vakula, jos sūnus, burtų nekenčia, todėl priecerkvyje nutapė tokį bjaurų ir apgailėtiną kipšą, kad tas dabar iš kailio neriasi, atkeršyti mėgina. O geriausias kerštas – sužlugdyti Vakulos planus vesti Oksaną!

Stebuklų kupiną istoriją apie meilės ir tamsiųjų jėgų kovą Kalėdų išvakarėse dar XIX a. pradžioje sukūrė ukrainiečių rašytojas Nikolai Gogol. Ta nedidukė apysaka „Kalėdų naktis“ pirmą kartą pasirodė antrojoje „Vakarų viensėdyje ties Dikanka“ knygoje, o vėliau dažnai būdavo leidžiama atskiromis, gausiai iliustruotomis knygelėmis. Labai jau tas tekstas skalsus, sodrus, karnavališkas, pagardintas spalvingomis XVIII a. ukrainiečių papročių, pasakų ir buities detalėmis – taip ir norisi nupiešti! Deja, lietuvių kalba „Kalėdų naktį“ turime tik ekonomiškai išleistose rinktinėse.

Nikolajus Gogolis. Vakarai vienasėdyje prie Dikankos; Mirgorodas („N. Gogolio kūrinių serija“). Vert. Motiejus Miškinis. Vaga, 1979. 453 psl.
Nikolai Gogol. Baubas ir kitos geriausios istorijos („Auksinio Obuolio“ serija). Vert. Motiejus Miškinis. Obuolys, 2020. 560 psl.

Visgi tiems skaitytojams, kurie nori ne tik įsivaizduoti, bet ir pamatyti kazokų apdarus, Oksanos kaspinus, margintus dubenėlius ir raižytas skrynias, galiu šį bei tą patarti. Bibliotekose galima rasti puikiai iliustruotus „Kalėdų nakties“ leidimus ukrainiečių kalba (tai vertimai: pats Gogolis rašė daugiausia rusų kalba, praturtindamas tekstus ukrainietiškais epigrafais bei vaizdingais žodeliais). Susiraskite tokią knygelę lietuviškam vertimui papuošti ir širdžiai palinksminti. Kartu sužinosite šį bei tą apie kaimynų kultūrą ir papročius!

Man „Kalėdų naktis“ labai įdomi – tegu ir įmantriai parašyta, o kartu liaudiškai rupi, gruboka, tegu pilna nevaikiškų užuominų, tabokos ir degtinės nevengiančių personažų. Bet tuo pat metu joje tiek išmonės ir savitumo, kad norisi dešimt kartų ilgesnio teksto. Kas, o kas man papasakos apie tą zaporožietį su skraidančias virtiniais, a?! O apie šluotas su autopilotu ir velnius, šokančius mėnesienoje?

Žinoma, galite sakyti, kad anokia čia maginė fantastika! O aš pasakysiu, kad man ir K. Borutos „Baltaragio malūnas“ – kuo puikiausia maginė fantastika, kol mokykloje analizuoti nereikia. „Vakarai viensėdyje ties Dikanka“ į „Baltaragio malūną“ daug kuo panašūs. Ypač jei šį suplaktume su M. Valančiaus „Palangos Juze“ ir šiek tiek pabarstytume pikantiškais G. Boccaccio ar F. Rabelais pipiriukais. Paragaukite!

Devintas langelis... O devintas langelis išdaužtas! Jei tikėtume ponu Čanu iš „Arnko“ išparduotuvės žaislų skyriaus, pro jį ką tik išlėkė atgiję plastikiniai elniai, tempdami roges, kuriose... Kuriose sėdėjo tas sukčius, neseniai įsidarbinęs Kalėdų Seneliu! Sukčius, kuriam net nereikėjo netikros barzdos prie kostiumo! Bet ša! Kas ten žvilgčioja pro išdaužtą langą? Ar tik ne Baisuoklis Sniego Žmogus? Ko tik nenutinka Blekbaryje ir jo apylinkėse!

Trumpas istorijas su smagiais ir paikais nuotykiais apie Kalėdas, žiemą ir sniegą parašė pasaulinio garso fantastas Terry Pratchett. Jos sugulė į tomelį, dėsningai pavadintą „Netikra Kalėdų Senelio barzda“ (žinoma, jokios netikros barzdos knygoje nerasime nė su žiburiu, bet toks jau tas Pratchettas!).

Terry Pratchett. Netikra Kalėdų Senelio barzda. Dail. Mark Beech. Vert. Daiva Krištopaitienė. Alma littera, 2023. 192 psl.

Ir visgi visus Plokščiojo pasaulio gerbėjus turiu įspėti: tegu kalėdines istorijas rašė tas pats Pratchettas, bet čia jis nevisai toks, kokį mes prisimename. Nieko nuostabaus: turbūt kiekvienas rašytojas turi slaptą stalčių, užverstą ankstyvaisiais plunksnos bandymais, idėjų apmatais, juodraščiais. Palikdamas šį pasaulį, Pratchettas prisakė visus savo užrašus sunaikinti (kas ir buvo padaryta, iškilmingai suvėžinus kietąjį diską volu), bet gedintys gerbėjai atkniso visokias senas, karjeros apyaušriu pseudonimais pasirašytas publikacijas spaudoje ir ėmėsi karštligiškai iš jų lipdyti naujas knygas. Jau pasirodė penkios tokios rinktinės, iš kurių dvi: „Netikra Kalėdų Senelio barzda“ bei „Drakonai Griūvančioje Pilyje“ buvo išverstos ir į lietuvių kalbą. Nemažai šių ankstyvųjų apsakymų galima sujungti į ciklus: apie Blekbarį, apie karalius ir karalystes, apie kilimų žmones, bet jie išbarstyti po skirtingus rinkinius ir net sudėti ne chronologine tvarka. Tad prisiskaičius „Netikros barzdos“, tų pačių istorijų tęsinių teks pasiieškoti vartant kitus tomelius.

Prisipažinsiu, kai išvydau, kad lietuviškai pasirodė „Netikra Kalėdų Senelio barzda“ ir „Drakonai Griūvančioje Pilyje“, šiek tiek suglumau: juk Pratchetto literatūrinis palikimas išties milžiniškas. Dešimtys jo knygų yra tapusios kultinėmis, o lietuvių kalba mes jų perskaityti vis dar negalime! Net jei kalbėsime tik apie vaikų ir paauglių literatūrą, kur paskutinės nepakartojamos Tiffany Aching (Marlinės Skauduolės) serijos knygos? Kur nuostabusis Morisas su visais savo mokytais graužikais? Vietoje to leidykla mums siūlo iš pašalių sušlavinėtus žymaus meistro kūrybinės veiklos galiukus ir skiauteles?

Taip nusiteikus, žinoma, naujomis knygomis nepasidžiaugsi. Bet kai aš pradėjau skaityti „Drakonus“, o vėliau – ir „Netikrą barzdą“, greitai atlyžau. Tegu šios knygos visai kitos svorio kategorijos nei Marlinės ar Maksvelo nuotykiai, bet jos irgi žavios. Smagiai paikos, bet ne infantilios, trumpos, bet taiklios – tarsi jaukūs ir neužgaulūs anekdotai žiemos vakarams praskaidrinti. Be to, šie jaunojo Pratchetto apsakymai yra labai įkvepiantys kūrybai. Jei jauniesiems skaitytojams papasakosime, kad didelę dalį šių tekstų autorius rašė dar paauglystėje ar vos iš jos iškopęs, jei pasiūlysime panagrinėti, kaip apsakymai padaryti (o jie išties labai aiškiai struktūruoti, visos dedamosios reljefiškos ir akivaizdžios), tikiu, sulauksime ne vieno smagaus kūrybinio bandymo. Tad kviečiu į kūrybinę Terry Pratchetto vardo laboratoriją, apsimetančią paprasta kalėdine knyga!

Už dešimtojo langelio nesislepia jokia staigmena. Juk visi gerai pažįstame berniuką su žyme kaktoje, berniuką, kuris išgyveno ir vėlyvą rudenį pateko į nesvetingus giminaičių maglų (žiobarų) namus, kur nepatyrė jokios šilumos, nesidžiaugė jokiomis šventėmis. Bet vieną dieną į duris pasibeldė keistas padaras, atnešęs kvietimą į burtininkų mokyklą. Dabar tereikia sėsti į nematomą traukinį, važiuojantį iš nematomo perono. Mokykloje Hario laukia tikra draugystė ir bjaurios priekabės, įdomūs mokslai ir siaubingi pavojai. Ir pirmos tikros Kalėdos!

J. K. Rowling „Hario Poterio“ serijoje nuotykiai nesibaigia visus metus, bet daugeliui skaitytojų šios knygos siejasi būtent su Kalėdomis. Ir dabar tūkstančiai fanų išsitraukia savąsias poteriadas, kad pasimėgautų mėgstama istorija prieš šventes. O dar jie žiūri pagal Rowling knygas sukurtus filmus, kur Kalėdos pavaizduotos taip gražiai – tiesiog neįmanoma atsispirti!

J. K. Rowling. Haris Poteris ir Išminties akmuo (serija „Harry Potter“, 1 d.). Vert. Zita Marienė. Alma littera, 2023 (2000-2005, 2007-2009, 2014-2019, 2022). 247 psl.
J. K. Rowling. Haris Poteris ir Išminties akmuo (serija „Haris Poteris“, 1 d.). Vert. Zita Marienė. Alma littera, 2021 (2020). 248 psl.
J. K. Rowling. Haris Poteris ir Išminties akmuo (serija „Haris Poteris“, 1 d.). Dail. Jim Kay. Vert. Zita Marienė. Alma littera, 2022. 254 psl.

„Haris Poteris“ sulaukė neįtikėtinos sėkmės visame pasaulyje, tad ir Lietuvoje be gausybės pakartotinių leidimų mes turime tris skirtingai apipavidalintus variantus. Vienas pasipuošęs klasikiniais viršeliais. Antras buvo išleistas serijos dvidešimtmečio proga atnaujintais viršeliais – šiuolaikiškesniais, mistiškesniais ir patrauklesniais vyresniems skaitytojams. O trečias – ypatingas, kolekcinis iliustruotas leidimas. Šio lietuvių kalba išleistos dar tik keturios dalys iš septynių, sudarančių pagrindinį ciklą. Kiekvieną ciklo dalį galime skaityti kaip atskirą istoriją, bet pradėti vis tiek verta nuo „Hario Poterio ir Išminties akmens“, kur susipažįstame su visais herojais ir pačiu fantastiniu HP pasauliu. Tik nepamirškime, kad prašmatnias Kalėdas galima rasti ir „Paslapčių kambaryje“, „Fenikso brolijoje“ ar kitose knygose.

O dar „Hario Poterio“ pasauliui priklauso galybė kitų knygų: scenarijų, fantastinių žinynų, pasakų ir net receptų rinkinių! Vienas knygas parašė pati Rowling, kitas – kiti autoriai. Ši visata vis dar plečiasi ir jūs galite būti jos dalimi (jei tik norite)! Ir kiekvienoms Kalėdoms susirasti naują haripoterišką dovaną.

Rizikuoju užsitraukti skaitytojų nemalonę, bet aš pati nesu didelė „Hario Poterio“ gerbėja. Manau, kad tai neblogai parašyta tradicinė britų fantastika vaikams (su daugybe etiniu požiūriu abejotinų smulkių kabliukų), o didžiulį serijos populiarumą lėmė ne tiek išskirtinis autorės meistriškumas, jos sukurtos istorijos ir veikėjų originalumas, kiek sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. Matyt, todėl Rowling taip ir nepavyko platesnio skaitytojų rato sužavėti kitais savo kūriniais. Mano vaikis „Hario Poterio“ iki šiol taip ir neperskaitė, o aš jo pernelyg neraginu, bet, žiūrėdama į naująjį iliustruotą leidimą, vis stipriau jaučiu, kad tuoj tuoj suteiksiu serijai antrąjį šansą: na, labai jau įspūdingai atrodo tos knygos! Gal jau per šį adventą, a?

Dėmesio, dėmesio! Vienuoliktoje stotelėje tuoj nusileis skraidantis laivas! Kalėdų jis neatgabens, užtat atskraidins į mūsų adventinį miestelį tiek sniego ir ledo, kiek čia jo dar nematėme. Juk šis laivas grįžta iš ekspedicijos į pačius šiauriausius kraštus, kur ieškojo legendinio ledo miesto. Į tą miestą kažkada iškeliavo ir dingo Timio mama. Ar katinui ir jo draugėms pavyko ją rasti? Ar pavyko rasti nors pačią Baltėjos salą? O gal ji seniai paskendo? Juk jau kurį laiką sklinda gandai apie globalinį atšilimą ir nenumaldomai kylantį vandenį, pasiglemžiantį vis daugiau žemės.

Apie šiuos nuotykius šiaurėje pasakoja švedų dailininko (o dabar ir rašytojo) Henriko Tammo knyga „Nindzė Timis ir Ledo miestas“.

Henrik Tamm. Nindzė Timis ir ledo miestas. Dail. Henrik Tamm. Vert. Elžbieta Kmitaitė. Nieko rimto, 2020. 160 psl.

Tai penktoji ir kol kas paskutinioji serijos apie žvėrelius nindzes dalis. Ir nors ją galima skaityti atskirai, bet kodėl gi nepasinaudojus reta proga, kai lietuvių kalba turime visas iki vienos serijos knygas! Juolab, kad istorijos gausiai iliustruotos ir gražiai išleistos ant baltutėlio storo popieriaus, švelniais viršeliais. Be to, kaip teko patirti, jos be galo patinka daugumai vaikų.

Aš „Nindzės Timio“ serijos nepavadinčiau nei literatūros šedevru, nei milžinišku iliustratoriaus pasiekimu, bet ji turi savito žavesio. Paprastučiai, iš klišių ir literatūrinių citatų surinkti siužetai visgi atskleidžia neįprastą, savo atmosferą turintį pasaulį ir patraukliai įrėmina vaikams įdomius personažus. Ką čia vaikams! Duokite ir man maginės fantastikos apie katžmogių ir lemūržmogių gyvenamus miestus – mielai skaitysiu.

Tiesa, „Nindzės Timio“ knygose magijos nedaug. Tai greičiau be galo reto vaikų literatūroje stimpanko draugystės su pasaka pavyzdys: istorijos apie pramonės perversmo laikais pasaulio pokyčius lemiančius neįmanomus išradimus ir neįtikėtinas konstrukcijas iš graviruoto metalo ir odos, kai čia pat stūkso lūšnynai ir vargetos garbsto karalius. Dvylikamečiams visa tai turbūt bus per daug pasakiška ir jie stimpanko ieškos Philipo Reeve'o „Mirtingose mašinose“ ar Philipo Pullmano „Jo tamsiosiose jėgose“, bet jaunesni skaitytojai galbūt atras rašytoją, kalbantį jų kalba ir įkvepiantį konstruoti amžinuosius variklius. Ir dar kviečiantį šią baltą žiemą pasižvalgyti po šiaurines dykras. Na, o ko daugiau galėtum norėti?

Dvyliktame langelyje dega šviesa. Jei pro jį pažvelgsime, pamatysime kalnus keisčiausių knygų apie elfiškas rankdarbių tradicijas ir Ozo šalies paukščius, drakonų receptus ir architektūros pagrindus paršiukams. O kokių skaitinių dar galėtume tikėtis užkeiktame uždarame mieste, kuriame gyvena užsimaskavę amžinieji – tik iš pasakų mums pažįstamos nemirtingos būtybės? Jas čia įkalino Vilhelmas Grimas (taip, iš tų garsiųjų brolių Grimų!), mėgindamas išvengti karo tarp magiškų padarų ir žmonių. Štai kodėl Grimų palikuonių miestelyje daugelis nekenčia ir štai kodėl tiems palikuonims tenka čia palaikyti tvarką ir teisingumą. Oi, ne to tikėjosi Sabrina ir Dafnė Grim, kai dingus tėvams turėjo persikelti pas močiutę! Kai tau vienuolika ar vos septyneri, nesvajoji per naktis parduotuvėje tarp kalėdinių žaisliukų tykoti vagišių ar sprukti nuo įširdusio milžino. Bet kažkas juk turi viskuo pasirūpinti!

Michaelas Buckley sukūrė apie tai didžiulę maginių detektyvų seriją „Seserys Grim“, kurios dvi pirmosios dalys išleistos ir lietuvių kalba. Antrojoje knygoje kaip tik pasakojama, kaip mergaitės Kalėdų išvakarėse bando išaiškinti kraupų nusikaltimą, įvykdyta tiesiog mokykloje. Be sesučių Grim miestelis niekaip neišsivers – juk šerifas Kumpinis jau taip nusiplūkė, kad nespėja nė eglutės pabaigti puošti!

Michael Buckley. Keisti įtariamieji (serija „Seserys Grim“, 2 kn.). Dail. Peter Ferguson. Vert. Vita Šileikienė. Alma littera, 2008. 304 psl.

„Seserų Grim“ serija turi jungiantį siužetą – tai dingusių tėvų paieškos ir kova su ekstremistine organizacija, siekiančia išlaisvinti amžinuosius ir padėti jiems perimti pasaulio valdžią į savo rankas. Tačiau kiekviena knyga taip pat yra atskira detektyvinė byla, todėl, nubraukusios vieną kitą ašarą dėl ir šįkart nebaigto versti ciklo, visgi galime be didelių dvejonių pradėti skaityti bet kurią jo dalį ir nebijoti, kad istorija liks be pabaigos. O jei tą pabaigą išsiaiškinti labai knietės, žinokite, kad anglų kalba yra devyni nuotykių tomeliai ir dar viena knyga su papildoma medžiaga magiškojo Feriport Lendingo gerbėjams. Tiesą sakant, originalo kalba skaityti verta dar ir dėl to, kad lietuviškas vertimas nėra labai kokybiškas.

Beje, turiu perspėti ir dėl turinio: nors serijos herojai atrodo labai nerimti ir nebaisūs, bet siužetas aštrus, o Grimų šeimos tiriami nusikaltimai išties šiurpūs. Adekvataus santykio su žiaurumu autorius savo skaitytojams nepasiūlo, nors ir skiria dėmesio patyčių, išankstinių nuostatų ir ksenofobijos klausimams. Bet ko aš čia skambiais žodžiais kalbu apie pramogai skirtas knygas! O jos išties gali tapti puikia pramoga žiemos vakarams. Nuotykiai lipa vieni kitiems ant kulnų, simpatiški herojai rikiuojasi kiekviename tomelyje, humoras praskaidrina juodžiausias akimirkas, o paauglių problemos aptariamos nutaisius supratingą miną. Be to, kur dar rasime pašte besidarbuojančių milžinų, nykštukų-biurokratų, užkandines laikančių raganų ir piktąjį Vilką Pilką, užsiimanti joga, kol paršeliai puošia eglutę!

Jei pravėrusios tryliktąjį langelį, žengsime į tą įtartiną rūką, persikelsime toli toli – į kraštą, kur magija dar neišsisklaidė, o kalnuose gyvena siaubingi padarai, prieš kuriuos atsilaikyti gali tik dvorfų padermė. Kalnų papėdėje stūkso apleistas dvaras, į kurį prieš pat Kalėdas atvežami trys nelaimingi našlaičiai: dvi sesės ir jų broliukas. Begalinėje našlaičių prieglaudų virtinėje tai jų paskutinė stotelė ir vaikai iš jos nieko gero nesitiki. Bet ši vieta dar keistesnė, nei jie nuogąstavo. Kodėl prieglaudoje nėra jokių kitų vaikų? Kodėl miegamųjų langai grotuoti? Kam priklauso šiurpi apleista laboratorija rūsyje? Ir kaip ištverti vis grįžtančius prisiminimus apie tas Kalėdas prieš dešimt metų, kai tėvai juos apkabino paskutinį kartą ir atidavė nepažįstamam burtininkui?

Atsakymus rasime Johno Stephenso parašytoje nuotykių, magijos ir laiko kelionių kupinoje „Pradžios knygų“ trilogijoje, kurios pirmoji dalis, „Smaragdinis atlasas“, dar ir atskleis mums didžią paslaptį: kokias Kalėdų giesmes mėgsta dvorfai (spoileris: apie kalnakasybos subtilumus).

John Stephens. Smaragdinis atlasas (1 kn.). Vert. Valdemaras Kvietkauskas. Alma littera, 2012. 328 psl.

Visa bėda, kad tų Pradžios knygų yra net trys ir jų galias įvaldyti turi trys vaikai, todėl, suprantama, istoriją rašytojas sudėjo į trilogiją, o lietuvių kalba mūsų mieli leidėjai išleido tik dvi jos dalis. Tad ir vėl man tenka kartoti, kad pabaiga slepiasi burtų ūkanose, bet jūs galite sužinoti visą tiesą apie pirmosios Pradžios knygos – Atlaso magiją. O tada, po smagių Kalėdų su burtininkais, dvorfais ir senosiomis gentimis, dar surasti Ugnies knygą ir apgailėti vertime pasiklydusią paskutiniąją. Paguosiu, kad šie pasakojimai tikrai gali būti skaitomi atskirai.

O skaityti juos verta, jei mėgstate maginę fantastiką apie stebuklingus pasaulius šalia mūsų ir jei nebijote kiek žiauresnių scenų. Žinoma, mūsų herojai išgyvens visur – juk juos saugo likimas ir rašytojo plunksna! Vyresni skaitytojai šį lemtingą rašytojo prisilietimą atpažins daug kartų ir turbūt vietomis nervinsis, kad tie personažai tokie žiopli, o blogiečiai šabloniški, bet, tikiu, ras ir kvapą gniaužiančių nuotykių, ir jautrių scenų, ir komiškų detalių. Tad atverskime stebuklingąjį Atlasą ir persikelkime tiesiai į Kalėdų vakarėlį!

Na, gerai: keturioliktoje stotelėje taip pat pastatysime suolelį, kad galėtume prisėsti ir aptarti, kur baigiasi literatūrinė pasaka ir prasideda maginė fantastika. Bet sakykit ką norit, o šios kalėdinės serijos aš tikrai negalėjau praleisti! Skirtingai nuo daugelio kitų istorijų apie skraidančius elnius ir stambų vyruką kamine, Mattas Haigas knygose „Kaip Kalėdų berniukas tėčio ieškojo“, „Mergaitė, kuri išgelbėjo Kalėdas“, „Tėtušis Kalėda ir aš“ mėgina sukurti fantastinę erdvę, kurioje visi įprasti vakarietiškų Kalėdų simboliai ir ritualai būtų logiški ir tarpusavyje derantys, paaiškinti per savotišką elfų magijos kompleksą ir mitinių būtybių ekosistemą. Svarus argumentas, ar ne? O dabar žvilgtelėkime į pirmosios knygos siužetą.

Seniai seniai, kai Suomija buvo neturtingas alkstantis kraštas, o Norvegijoje apskritai gyveno kokie aštuoni žmonės, medkirčio sūnus Nikolas išsiruošė ieškoti tėčio. Ne, šio nepagrobė troliai, piratai ar piktieji burtininkai. Tėtis tiesiog pavargo būti vargšas ir iškeliavo medžioti elfų. Juk už nematytą neregėtą elfą valdovas turėtų gerai sumokėti! Bet legendinis elfų miestas toli, o Nikolą piktoji tetulė baigia nuvaryti į kapus, todėl berniukas nusprendė nieko nebelaukti ir leistis tėčio pėdsakais į šalčiausią ir atšiauriausią kraštą. Kas galėjo pagalvoti, kad ši pavojinga kelionė visiems laikams pakeis Kalėdų tradicijas!

Matt Haig. Kaip Kalėdų berniukas tėčio ieškojo: tikroji Kalėdų Senelio istorija. Dail. Chris Mould. Vert. Rasa Stamkauskienė. Tyto alba, 2016. 272 psl.
Matt Haig. Mergaitė, kuri išgelbėjo Kalėdas. Dail. Chris Mould. Vert. Rasa Stamkauskienė. Tyto alba, 2017. 344 psl.
Matt Haig. Tėtušis Kalėda ir aš. Dail. Chris Mould. Vert. Augustė Burbaitė. Tyto alba, 2020. 307 psl.

Mattas Haigas parašė ne tik tris knygas apie tai, kaip Nikolas tapo Tėtušiu Kalėda arba Santa Klausu (jei šnekėtume fėjų kalba!), apie tai, kaip sunku jam buvo įtikinti vaikus Kalėdų stebuklais ir kaip teko kovoti su piktaisiais magiškais padarais, bet dar ir kelias istorijas apie šalutinius originalios serijos personažus. Lietuviškai galima paskaityti apie peliuką Miką, kuris kartu su Nikolu atkeliavo į elfų kraštą. O angliškai dar rasime porą pasakojimų apie Tiesos fėją, kuri negali meluoti, bet baisiai mėgsta sprogimus bei piktus pokštus ir yra šiek tiek įsimylėjusi Tėtušį Kalėdą.

Iškart prisipažinsiu: Haigo kalėdinė serija priklauso tam požanriui, kuris mudviem su sūnumi nėra artimas. Čia net viršelių dizainas šaukte šaukia, kad knyga skirta R. Dahlio ir D. Walliamso (Lietuvoje šią nišą užima T. Dirgėla) gerbėjams. Nors „Kalėdų berniuko“ autorius pasakoja apie skaudžius ir tragiškus įvykius, bet niekada nesiliauja šmaikštauti, tad net artimųjų žūtis ar pasakiškų būtybių nusikaltimai atrodo lyg smagaus anekdoto epizodai. Ir ne: man nepatinka sprogstančios galvos, visai nepatinka. Štai kodėl šį langelį atverti patarčiau tik tiems, kam artimesnis juodas humoras, į dideles gelmes nepretenduojantis groteskas, ką linksmina personažų paikystės. Užtat šiems skaitytojams serija turėtų būti tikrai naudinga. Mat, kaip ir Dahlio ar Walliamso knygose, po šiuo grubesniu luobu yra ir tų svarbių, tegu elementarių vertybių, kurias autorius nori nemačiom įbrukti į skaitytojo kišenę. Ir pagrindinė jų labai paprasta: svarbu tikėti savimi, nes tai, kas atrodo neįmanoma, yra galimybė, kurios tu kol kas nesupranti. Išnaudokite visas galimybes tapti geresniais, mieli skaitytojai!

O, ne! Neatverkite šio langelio! Ten slepiasi drakonai! Jie, žinoma, mieli ir sumanūs, bet suprantate, kad jei antrą Kalėdų dieną už lango rasite porelę drakonų, tai jais teks rūpintis per visas atostogas... kol atvažiuos dėdė Mortonas ir susirinks savo augintinius. O žymusis mitinių padarų tyrinėtojas Mortonas Piklis niekada neskuba. Įsivaizduojate, kokių eibių spės iškrėsti sparnuotieji nenaudėliai, jei nusivešite juos į tėčio pilį? Ten jau ruošiamos naujametinės vaišės ir guli milžiniškas kalnas fejerverkų. Ar aš pasakiau „fejerverkų“? O, ne! Tučtuojau patraukite drakonus!

Apie ugnimi spjaudančių žvėrių priežiūros ypatumus net kelias knygeles parašė Joshas Lacey. Žieminės istorijos sudėtos knygoje „Drakonų prižiūrėtojas atostogauja“ ir nuo jų tiesiog neįmanoma atsitraukti.

Josh Lacey. Drakonų prižiūrėtojas atostogauja (serija „Drakonų prižiūrėtojas“, 2 kn.). Dail. Garry Parsons. Vert. Rita Kaminskaitė. Alma littera, 2018. 144 psl.

Kuo gi jos tokios įdomios? Na, tie drakonai krečia tiek šunybių, kad į šimtą knygų nesurašytum! Juolab tokių plonyčių knygelių, kokias kuria Joshas Lacey, kad patrauktų jaunuosius skaitytojus, dar tik neseniai pramokusius dėlioti žodžius. Taip, taip, būtent jiems skirta „Drakonų prižiūrėtojo“ serija, bet ji tokia maloniai ironiška, su daugybe nuorodų šeimyniniam skaitymui ir net paslėpta drama bei pažintiniu turiniu, kad gali būti įdomi ir gerokai vyresniems skaitytojams, norintiems smagiai pakikenti. Galbūt todėl, rengdama lietuvišką leidimą, „Alma littera“ nutarė į kiekvieną tomelį sudėti po dvi istorijas. Taigi, aš jums rekomenduoju antrąją iš dviejų serijos lietuvių kalba knygų, kurioje yra trečia ir ketvirta originalios serijos dalys. O iš viso tų dalių, kad žinotumėt, jau yra dešimt!

Jei kada sakiau, kad nelabai mėgstu „baisiai juokingų“ knygų, tai truputį perdėjau. Man tikrai patinka S. Townsend Adriano Moulo dienoraščių pirmoji dalis ar Ch. Nöstlinger apysakos vaikams. Džiugina mane ir „Drakonų prižiūrėtojas“. Humoras šiose istorijose neįžeidžiantis, veikėjai mieli, o pats sumanymas tiesiog žavingas! Prisiminkime, kaip dažnai jaunieji maginės fantastikos gerbėjai pasvajoja apie kišeninį aitvarą, naminį drakoną ar draugišką elfą? Bet kas iš tiesų nutiktų, jei šiuolaikiniuose namuose apsigyventų drakonas?! Ką darytumėte, jei jis peršaltų ir imtų čiaudėti ugnimi? O jei ilgais nagais suraižytų sofą? O įsivaizduojate, kokio dydžio krūvelę jis prikrautų ant kilimo, jei pamirštumėte išvesti pasivaikščioti? Nors, žinoma, su juo būtų smagu žaisti sniege. Ir jis tikrai galėtų išgelbėti, jei prasidėtų gaisras! Tad skaitykime, smaginkimės ir parsigabenkime suvenyrų iš Mongolijos – šalies, kuri Vakarų pasaulio vaikų literatūroje beveik neegzistuoja!

Šešioliktoje stotelėje mūsų tyko dvasios! Žinoma, dvasios ir vaiduokliai turi savo jaukią mistinės ir siaubo literatūros nišą, bet toji niša vis vien glaudžiasi magiškojo pasaulio paribiuose. Net tada, kai mūsų dvasios tėra alegorija pamokančioje istorijoje, menančioje liūdnus pramoninio perversmo Anglijoje laikus.

Sveiki atvykę į dūmuose paskendusį Londoną, kurio ankštuose, šaltuose kambarėliuose grūdasi nuskurę ir alkani žmogeliai. Net per Kalėdas jie negali iki soties pavalgyti ir sušilti, jei tie, kam šiame gyvenime labiau pasisekė, nepasidalins savo geru. Bet ar lupikautojas paleis iš nagų bent vieną pinigėlį vargšų labui? Štai čia ir pasirodo dvasios, kurios turi pažadinti įmigusią seno gobšuolio sąžinę. Juk jis ne visada buvo toks! Laikas jam priminti kitokias Kalėdas, kada jis dar mokėjo džiaugtis ir mylėti.

Istorija apie gobšuolį Skrudžą, jo bičiulį vaiduoklį ir tris Kalėdų dvasias jau seniai tapo klasika, tad Charleso Dickenso „Kalėdų giesmę“ patartina perskaityti visiems fantastinės ar tiesiog geros literatūros gerbėjams.

Charles Dickens. Neeiliuota Kalėdų giesmė; Varpai. Dail. H. M. Brock. Vert. Elena Kuosaitė-Jašinskienė. Žaltvykslė, 2005. 199 psl.
Charles Dickens. Kalėdų giesmė (serija „H. Ch. Anderseno medalis“). Dail. Robert Ingpen. Vert. Vilija Vitkūnienė. Nieko rimto, 2019 (2016). 192 psl.
Charles Dickens. Kalėdų giesmė. Vert. Elena Kuosaitė-Jašinskienė. Obuolys, 2021 (2020). 160 psl.

Lietuvių skaitytojai su Skrudžu galėjo susipažinti dar 1922 metais. Nuo to laiko pasirodė daugybė kitų leidimų, bet ne visi jie buvo verti dėmesio: sutrumpinti, adaptuoti, versti iš tarpinių kalbų. Galima paminėti tris vertingesnius leidimus, tarp kurių neabejotinai išsiskiria „Nieko rimto“ pristatyta „Kalėdų giesmė“ su nuostabiomis Roberto Ingpeno iliustracijomis. Meistriški Roberto Ingpeno piešiniai kartais ima rodytis per daug vienodi ir pasikartojantys, bet „Kalėdų giesmėje“, man regis, dailininkas pranoko pats save, sukurdamas dūmuose ir rūkuose paskendusį XIX amžiaus Londono paveikslą. Verta paminėti ir dar vieną knygą, įdomią ne tiek savo tekstu, kiek vaizdais. 1998 metais „Alma littera“ išleido visą „Kalėdų giesmės“ enciklopediją, leidžiančią vaikams geriau pažinti Dickenso aprašomą pasaulį.

Charles Dickens. Kalėdų giesmė: populiariausia pasaulyje Kalėdų klasika, sutrumpinta jaunajam skaitytojui pagal paties Dickenso santrauką (serija „Žvilgsnis į klasiką“). Sutr. Shona McKellar. Dail. Andrew Wheatcroft. Vert. Julija Lapienytė. Alma Littera, 1998. 64 psl.
Charles Dickens. Kalėdų giesmė. Vert. Elena Kuosaitė-Jašinskienė. Obuoliukas, 2013 (2009, 2010). 160 psl.
Charles Dickens. Kalėdų giesmė. Vert. Elena Kuosaitė-Jašinskienė. Obuolys, 2020. 128 psl.

Skaityti Ch. Dickensą šiais laikais nelengva – mus jau jaudina kitokie siužetai, mes įpratę prie kitų tropų, kitaip suvokiame literatūros paskirtį. Tačiau viliuosi, kad skaitydami įspūdingai iliustruotą knygą, jaunesnieji paaugliai pajus tą tamsių Londono skersgatvių atmosferą, tą šiurpą, kai belstukas netikėtai virsta vaiduoklio galva ar svetima švytinti ranka lėtai atitraukia užuolaidą. O po to lygiai taip pat smalsiai apžiūrinės Viktorijos laikų Londono gatves ir namus (ypač jų virtuves!), skaitys apie šventinius patiekalus ir tradicijas. Man regis, prieš Kalėdas tai gali būti labai smagu!

Septynioliktas langelis atsiveria tiesiai į jūrą, į mažytę Aranmoro salą, kur senąjį audrų sergėtoją ką tik pakeitė jo anūkas Fionas. Apie berniukui tekusius išbandymus pasakoja Catherine Doyle knyga „Prarasto potvynio kariai“, nukelsianti mus į paskutines dienas prieš Kalėdas tuo nelemtu metu, kai tamsa grasina visam pasauliui. O prasidėjo viskas taip nepastebimai...

Vieną žiemos rytmetį netoli salos išnėrė vandenė – žiauri būtybė ryklio dantimis ir apvaliomis kaip mėnuliai akimis. Ji ieškojo berniuko, kurio kraujyje įkalinta jūros magija. Tam vaikui lemta užbaigti prieš tūkstančius metų prasidėjusį karą tarp dviejų galingų burtininkų. Ir kam rūpi, kad ši žiema berniukui galėjo būti ypatinga – pirma proga per daugelį metų pabūti su artimaisiais, kurių galų gale nebeslegia siaubingos paslaptys. Bet... tik tak: ragana pradėjo skaičiuoti laiką ir per žiemos saulėgrįžą jos besielė kariauna ketina grąžinti į žemę didžiausią blogį. O berniuko šeima puošia eglutę ir kepa imbierinius sausainius...

Catherine Doyle. Prarasto potvynio kariai. Dail. Bill Bragg. Vert. Toma Gudelytė. 700 eilučių, 2022. 320 psl.

„Prarasto potvynio kariai“ yra antroji „Audrų sergėtojo“ trilogijos knyga. Kiekviena dalis pasakoja savo istoriją, kurios susipina į vieną kovos su senoviniu blogiu paveikslą, tad galima jas skaityti ir atskirai. Trečioji knyga lietuvių kalba dar neišleista, bet „700 eilučių“ turi planų seriją užbaigti, todėl susipažinti su pirmomis dviem dalimis verta. Arba bent atsiversti antrąją – žieminę istoriją.

„Audrų sergėtojo“ knygos – tai kelionė į tamsoką ir pavojingą salų ir senovinės magijos pasaulį, kur dabartis ir praeitis neatskiriamai sulydytos žvakių burtais. Nuoširdžiai rekomenduoju skaityti visiems, kas nori pajusti jūrą kraujyje, vėją po oda, leistis į magiškus nuotykius, bet ko negąsdina lengva pasmerktumo ir neišvengiamumo miglelė. Plačiau apie šią seriją jau pasakojau ankstesniame meškiukų bibliotekos įraše. Neatskleidžiau tik, kaip atrodo Kalėdos saliečių lūšnelėse, belaukiant paskutiniojo mūšio. Skaitykite „Prarasto potvynio karius“ ir pamatysite patys!

Už aštuonioliktojo langelio ūžia girnos – ten malūnas. Bet Švarckolmo malūne Kalėdų niekas nešvenčia. Kalėdos visiems primena, kad tuoj baigsis metai, ir Švarckolmo meistras už stebuklingas galias ir amžiną gyvenimą turės susimokėti savo gizelio gyvybe. Dvylika gizelių drebėdami laukia metų pabaigos ir kiekvienas paslapčia tikisi, kad jo skolas apmokės kitas, o pačiam pavyks tapti meistro įpėdiniu. Kaip išsigelbėti Krabatui, jaunam Saksonijos bastūnui, viduržiemį užklydusiam į baisųjį malūną?

Šiurpią istoriją iš sorbų pasakų ir legendų nuaudė Otfriedas Preußleris. Jo „Krabatas, arba treji metai užburtame malūne“ menkai primena tokias juokingas ir šiltas knygas kaip „Plėšikas Hocenplocas“ ar „Raganiukė“.

Otfrydas Proisleris. Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne (serija „Siaubų autobusas“, 4 kn.). Vert. Teodoras Četrauskas. Dail. Rūta Lelytė. Lietus, 1996. 205 psl.
Otfried Preußler. Krabatas, arba treji metai užburtame malūne. Dail. Nathie Block. Vert. Teodoras Četrauskas. Nieko rimto, 2021 (2019). 256 psl.

„Krabatas“ tapo vaikų ir paauglių literatūros klasika, tad lietuvių kalba jau pasirodė net penki skirtingi jo leidimai, neskaičiuojant pakartotų tiražų. Visuose juose naudotas tas pats T. Četrausko vertimas ir skiriasi jie tik apipavidalinimu, kurį galime rinktis pagal skaitytojų skonį ir išmanymą: nuo iliustruotų „10+“ serijos knygų iki solidaus ir stilingo, tik vinjetėmis pagražinto „Nieko rimto“ varianto.

Ką bepasirinktumėte, susiraskite jaukią antklodę ir šiltos arbatos. Jūsų laukia labai šiurpus ir šaltas pasakojimas apie lemtingus sprendimus, draugystę ir ištikimybę. Ir apie tikslus, kurie nepateisina priemonių. Man regis, šiomis dienomis labai svarbu tai prisiminti. Bet kai skaitysite, kaip piktas Krabatas išmeta kalėdinius papuošimus, prisiminkite, kad gyviesiems visada lieka vilties. Ir trečiosios Kalėdos Kozelio raiste atneš visai kitas naujienas. Tik sulaukit.

Yra tokia tradicija – prieš Kalėdas skaityti sentimentalias istorijas. Žodį „sentimentalios“ čia rašau be jokios pašaipos. Geriausios jų yra labai gražios, jausmingos, pamokančios, pasakojančios apie stebuklus ir neįtikėtinus sutapimus, kurie keičia žmonių gyvenimus. Apie tai ir Marko Leino „Kalėdų istorija“.

Prieš pat Kalėdas Mikalojaus tėvai išplaukia į jūrą – jie ieško pagalbos netikėtai apsirgusiai mažylei Adai. Deja, audringi vandenys paskandina valtį. Berniukas lieka našlaitis, o jo sesutė pavirsta undinėle. Tuo tiki tik jis vienas, bet metai po metų Mikalojus grįžta prie jūros pasveikinti Ados su gimtadieniu ir Kalėdomis. Metai po metų jis eketėje skandina dovanas ir kažkas gelmėse jam atsako.

Marko Leino. Kalėdų istorija. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2022 (2012, 2014, 2016, 2018, 2020). 248 psl.

Be Marko Leino „Kalėdų istorijos“ švenčių negalime įsivaizduoti jau vienuoliktus metus. Ši knyga užkariavo skaitytojų (o gal dovanotojų?) simpatijas ir perleista net šešis kartus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorija apie tai, kaip mažas našlaitis užaugo tikru Kalėdų Seneliu, turėtų patikti tik visai nedideliems vaikams, bet viskas ne taip paprasta. Knyga graudi, tragiška ir sudėtinga. Kad įžvelgtum šios knygos veikėjų meilę gyvenimui, gebėjimą džiaugtis mažais dalykėliais, kad įvertintum, kaip likimo išbandymai nuskaidrina, taurina žmogaus sielą, reikia šiek tiek paaugti. „Kalėdų istorija“ spaudžia ašarą, bet tai tikra tradicinė kalėdinė knyga apie vidinę šviesą ir stebuklą. Ir į skyrius ji suskirstyta taip, kad būtų patogu skaityti advento vakarais, po mažą žingsnelį artėjant prie kalėdinio išsipildymo. Ar leisitės jo ieškoti?

Kieno ten pasišiaušusios plunksnos kyšo iš pusnies? Oi, ne plunksnos – susivėlęs kuodas! Degtukė, ugningo temperamento dešimtmetė menininkų atžala, Kūčių naktį sniege randa kūdikėlį. Bet ar jis tikras? Atrodo, ne visi jį mato. Ir pati Degtukė kartais nesupranta, ar vaikelis egzistuoja, ar tik buvo jos susapnuotas ligos patale. Kūdikis? Vaiduoklis? Angelas? O kad būtų taip! Jo pagalbos labai reikia! Juk kai namuose nėra Kalėdų, viskas žlunga...

Ką gi, žiemos vaikelio paslaptį padės atskleisti Laura Sintija Černiauskaitė, parašiusi knygą „Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“.

Laura Sintija Černiauskaitė. Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis. Dail. Edita Suchockytė. Tyto alba, 2014. 126 psl.

Kad jūs žinotumėt, kokie skalsūs personažai laukia šios knygos puslapiuose! Visiškai pakvaišę menininkai tėvai, grafaitė Michalina su savo prijaukinta pelėda ir kitais augintiniais, Pašvilpaitis – amžinas paštininkas, kuriam visada tik trisdešimt ketveri, šarvuotas archeologas, kurį reikia maitinti šaukšteliu ir daugelis kitų keistų draugų bei kaimynų. O kur dar pati Degtukė – aštri it dagys mergaitė, turinti didelę širdį! Tas personažų paradas, pamirštų Kalėdų atmosfera, karščiuojanti Kūčių nakties mistika mane išties sužavėjo. Gaila, kad prasidėjus detektyvinei linijai, pasakojimas išskysta ir praranda tą grafinį tikslumą. Bet knygelė tokia nedidukė, o dar ir gražiai iliustruota, kad su Degtuke nueiti kelią nuo Kūčių iki Naujųjų Metų, nuo vaidų iki susitaikymo, nuo atstūmimo iki priėmimo tikrai nesunku. Verta pamėginti!

Tai pats puošniausias advento miestelio langelis. Nenuostabu: juk čia Šakelės vilos langas. Niekas kitas nemoka taip išgražinti namų Kalėdoms kaip jaunoji vilos šeimininkė Hedviga ir jos vyresnysis brolis Henrikas! Julianas toks laimingas, kad susidraugavo su ta mergaite. Rodos, po sesers mirties jis neteko visko: švenčių, šeimos ir net draugų. Galbūt Hedviga padės jam atsigauti? Ir dar senasis spaustuvininkas – juk jis toks geras žmogus! Bet kodėl jis sako nesiartinti prie Šakelės? Ir kas vyksta tuščiuose kambariuose, kai Hedviga iš jų pasitraukia?

Šviesi kalėdinė istorija susipina su šiurpiomis nuojautomis Majos Lunde ir Lisos Aisato knygoje „Sniego sesė“.

Maja Lunde. Sniego sesė: Kalėdų istorija. Dail. Lisa Aisato. Vert. Alvyda Gaivenienė. Tyto alba, 2019. 200 psl.

„Sniego sesė“ yra pirmoji dar nebaigtos „Metų laikų kvarteto“ serijos knyga. Serijos, kurios dalys susietos tarpusavyje ne bendru siužetu ar herojais, o bendra koncepcija. Tai įspūdingos padidinto formato knygos-albumai, pasakojančios apie mėginimą susigaudyti savyje po skausmingų išgyvenimų, apie savęs paieškas ir rankiojimą po šukelę. Be to, kiekviena knyga mus nukelia į kitą metų laiką. Be žieminės „Sniego sesės“, sudalintos 24 adventiniais skyreliais, mes lietuvių kalba dar turime pavasarinę „Lilę ir Saulės sergėtoją“. Autorės jau sukūrė ir vasarinę dalį, kurios vertimo dar nesulaukėme.

Puošnios ir gausios Lisos Aisato iliustracijos Majos Lunde „Sniego sesei“ gali suklaidinti – kad ir kokia spalvinga, ši knyga tikrai ne mažyliams! Beveik dešimtmetis jos herojus prieš Kalėdas turi įveikti ilgą gedėjimo ir susitaikymo kelią. Netekties skausmas jį nubloškia į fantazijų ir vizijų pasaulį, kur jis klaidžioja tarp mirusiųjų. Nelengva tema, netikėti siužeto vingiai iš skaitytojo reikalauja susikaupimo, atidumo detalėms ir įgūdžių apmąstyti tekstą, būdingų nebent paaugliams. Bet – taip! – tai tikra, puiki fantastinė advento knyga, pakylėjanti ir suteikianti jėgų atlaikyti gyvenimo negandas.

Dvidešimt antras langelis veda į paslaptingąjį Aventeros pasaulį. Ten per amžius šviesa kaunasi su tamsa, o nuo kovos baigties priklauso ne tik Aventeros, bet ir Žemės likimas. Šįkart į mūšį stos nauja šviesos gynėja Laura. Tik ji pati dar to nežino. Laurai atrodo, kad ji visai paprasta Žemės mergaitė, mėgstanti „Harį Poterį“ ir žirgus, norinti, kad per jos tryliktąjį gimtadienį pasnigtų, ir bijanti artėjančių Kalėdų – juk per praėjusias šventes dingo jos tėtis.

Lauros nuotykius knygoje „Laura ir Aventeros paslaptis“ pasakoja Peteris Freundas.

Peter Freund. Laura ir Aventeros paslaptis (serija „Laura“, 1 kn.). Dail. Tina Dreher. Vert. Teodoras Četrauskas. Alma littera, 2003. 456 psl.

Tų nuotykių tikrai nemažai, o pasakojami jie iš lėto, todėl Peteris Freundas parašė ne vieną, bet net septynias milžiniškas knygas. Šešios iš jų, sudarančios vientisą ciklą, išverstos į lietuvių kalbą. Paskutiniosios dalies, leidžiančios pažvelgti į Lauros ateitį, teks ieškoti vokiečių kalba. Arba neteks – skaitytojai sako, kad verčiau pasitenkinti šešiomis knygomis.

Nežinau, aš čia menka patarėja. „Laura“ man labai priminė vadinamąją fanfiction (gerbėjų kūrybą), kuri labiausiai džiugina kaip tik originaliosios serijos mėgėjus. O Freundo tekstuose daugiausia, žinoma, „Hario Poterio“. Tik jei Rowling savo kūrinyje ironizuoja ir šaržuoja, tai „Laura“ siaubingai rimta, su operetiškai kontrastingais herojais ir dramatiškais pareiškimais. Kas, beje, daugybei jaunų skaitytojų patinka. Todėl jei kokia skaitytoja (ar skaitytojas) žavisi magine fantastika, bet dar nedaug jos yra skaičiusi, gali būti, kad ši serija bus tikras atradimas. Paskubėkite: Aventeros paslaptį turėsite atskleisti greitai: nuo gruodžio ketvirtos iki dvidešimt antros dienos! Kitaip per Kalėdas nebus jokio sniego!

Dvidešimt trečias langelis neatsidaro! Užpustytas. O už jo saldžiai parpia mažieji troliai. Ak, ne! Vienas troliukas pabudo ir mėgina išlįsti pro stoglangį! Ar jis neišsigąs sniego? Juk jo padermė žiemos nepažįsta, užmiega lapkritį ir drybso iki pat pavasario. Kas gi šįkart nutiko? Gal šalčio dvasioms prireikė, kad kažkas jas pamatytų šviežiu žvilgsniu? Tada jos puikiai pasirinko. Niekada žiemos neregėjęs troliukas geriausiai supras žiaurius jos stebuklus, pažins keistus jos padarus, kurių vasarą niekur nesutiksi.

Visi šie stebuklai surašyti Tove Jansson knygose „Stebuklinga žiema“ ir „Nematomas vaikas“ (apsakyme „Eglutė“).

Tove Jansson. Stebuklinga žiema:
Tove Jansson. Trolis Mumis ir žiema. Dail. Tove Jansson. Vert. Jonė Ramunytė. Žaltvykslė, 1993. 192 psl.
Tove Jansson. Baisus vidurvasaris. Stebuklinga žiema („Troliai Mumiai“, 3 kn.). Dail. Tove Jansson. Vert. Laima Bareišienė. Garnelis, 2020 (2006, 2008). 287 psl.
Tove Jansson. Eglutė:
Tuvė Janson. Nematomas vaikas ir kiti apsakymai (serija „H. K. Anderseno premijos laureatai“). Vert. Laima Bareišienė. Lietus, 2000. 160 psl.
Tove Jansson. Kometa atskrieja; Nematomas vaikas („Troliai Mumiai“, 4 kn.). Dail. Tove Jansson. Vert. Laima Bareišienė. Garnelis, 2016 (2007, 2008). 325 psl.

Šios knygos yra iš „Trolių Mumių“ serijos, kuri lietuvių kalba atskiromis knygomis leista ne kartą, bet pilna apimtimi pasirodė tik tada, kai darbo ėmėsi „Garnelis“. Gaila tik, kad ši leidykla įpratusi kelias istorijas dėti po vienu viršeliu, tad ir mūsų žieminiai pasakojimai turi glaustis prie vasariškų. Kita vertus, esu tikra, kad pradėjusios skaityti kurią nors Jansson istoriją, vis tiek negalėsite padėti knygos į šalį ir graušite pasakojimą po pasakojimo – nesvarbu, žieminį ar rudeninį, kol nebeliks nei vieno! Nors parašyti jie taip, kad būtų skaitomi nepriklausomai vienas nuo kito.

Trolių Mumių pasaulį sudaro ne tik apysakos bei apsakymai, bet ir paveikslėlių knygos, komiksai, dainynai... Tiesa, iš lietuvių kalba išleistų šių papildomų knygų Jansson plunksnai priklauso vos vienas komiksų albumėlis. Likusios „Nieko rimto“ leidžiamos Mumių istorijos su Jansson kūryba niekaip nesusijusios, jas kuria kiti autoriai originalių kūrinių motyvais. Bet galime pasidžiaugti, kad sausį lietuviškai turėtų pasirodyti spalvotas pirmojo Jansson komikso leidimas (nespalvotą variantą jau buvo galima rasti leidinyje „Troliai Mumiai: 1“)!

Ką gi, Tove Jansson „Stebuklinga žiema“ - tikra žiemos skaitymų klasika, o „Eglutė“ – kalėdinis perliukas. Ir nesakykit, kad anokia čia fantastika – tik pasaka mažiesiems! Taip, pirmosios istorijos pasakiškos, naivios ir paprastos, bet su kiekviena knyga trolių Mumių pasaulis augo, sudėtingėjo, raizgėsi painiais ryšiais, kol virto visa magiška visata, įdomia net suaugusiam skaitytojui. Taip jau nutiko, kad mano vaikystę Mumių knygos aplenkė, tad „Stebuklingą žiemą“ bei „Tėtį ir jūrą“ aš aptikau jau studentaudama ir visiškai apsalau. Man tos knygos suvirpino tas pačias stygas kaip ir „Žiedų valdovas“. Nejuokauju!

Iš pirmo žvilgsnio „Stebuklinga žiema“ paprasčiausiai pasakoja apie pirmąją pažintį su šiuo metu laiku, puošniu ir smagiu, bet kartu žiauriu ir alkanu. Tačiau visą laiką kirba įtarimas, kad ši istorija turi net ne dvigubą, o kokį keturgubą dugną. Daugelyje Mumių serijos knygų tvyro paradoksali atmosfera: nuolatos jauti, kaip šilti santykiai su šeima ir draugais neištirpdo gilios vidinės vienatvės, bet „Stebuklingoje žiemoje“ ta vienatvė ypač smelkianti, perkeičianti, virstanti kažkokiu mistiniu išgyvenimu. Net šiurpuliukai laksto. O dar ta knyga stebėtinai aktuali mūsų laikais. Skaitai ir mąstai apie migraciją, pabėgėlius ir gerovės valstybės trapumą.

Mažoka kalėdinių dzinguliukų? Ką gi, mažieji troliai Kalėdas švenčia apsakyme „Eglutė“, įeinančiame į „Nematomo vaiko“ rinkinį. Čia trolių Mumių bičiulė Tove Jansson pasinaudoja proga ironiškai pakomentuoti kalėdinį šurmulį. Trumpame pasakojime netikėtai šventėms pažadinti Mumiai mėgina susigaudyti, kas vyksta: kam reikia eglės ir kuo ją „aptaisyti“, kodėl Kalėdos reikalauja vaišių ir dovanų, o svarbiausia – kaip permaldauti šią baisią dvasią, taip išvarginusią kaimynus bei draugus?

O jūs pasirengę klajoti po sniegynus su troliais ir oriai pasitikti didžiausią žiemos šventę?

Ar čia dvidešimt ketvirta stotelė? Tik kur ji? Ir kuriais metais? Maža mergaitė nusivijo ėriuką – pliušinį ėriuką, kuriam nusibodo kalėdinis prekybos centro šurmulys ir kasos aparatų tarškėjimas. Jiedu pabėgo iš žiemos į pavasarį, sutiko angelą Efirielį ir su juo leidosi trumpiausiu keliu į senųjų laikų Betliejų. Bet ką reiškia ši istorija, kurią Joakimas rado sename advento kalendoriuje? Ar ji visiškai pramanyta? Bet kodėl tada 1948 metų laikraščiuose rašoma apie Elisabet Hansen, dingusią per Kalėdų mugę? Ir kodėl senasis gėlininkas saugo moters iš Palestinos, kurią jis vadina Elisabet, nuotrauką?

Tai didžioji „Kalėdų paslaptis“, kurią užrašė Josteinas Gaarderis ir kurią rekomenduojama skaityti it advento kalendorių: po vieną skyrių per dieną iki pat Kalėdų.

Jostein Gaarder. Kalėdų paslaptis. Dail. Stella East. Vert. Justė Nepaitė. Tyto alba, 2014. 280 psl.

Nors iš pirmo žvilgsnio istorija apie advento kalendorių ir Betliejų atrodo paprasta, bet su kiekvienu skyriumi ji užmena vis daugiau mįslių, verčia susimąstyti apie visą tą sudėtingą kultūrinį, geografinį ir politinį kontekstą, iš kurio ji dosniai užmaišyta. Be to, knygoje supintos kelios siužeto gijos, keli Betliejaus istoriją įrėminantys pasakojimai, kurie nuolatos, be galo atsiveria ir užsiveria, atskleisdami naujas gelmes, naujas kryptis – tarsi bedugnė skrynutė. Tad dviem sakiniais neįmanoma pasakyti, apie ką ši knyga. Gal ji yra tiesiog apie laiko ir erdvės apgaulingą tvirtumą, pramušamą iš žaislų lentynos iššokusio ėriuko su varpeliu. Ir štai jau šis erdvėlaikis susilanksto į išblukusį kalendorių su 24 spalvotais paveikslėliais, kuriuos atverti kviečiami skaitytojai. Labai paslaptinga ir žavu! Ir labai tinka Kūčias pasitinkant – o jei iki Kūčių nespėsite perskaityti, žinokite, kad svarbiausi Elisabet pakeleiviai yra Trys Karaliai, tad jūs dar turite laiko – to takaus laiko, kuris šioje knygoje supainiojamas į vieną stebuklingą mazgą.

Štai ir apėjome visą magiškąjį advento miestelį. Bet stabtelėkime dar vienoje stotelėje, pasibelskime į dar vieną langelį. Gal rasime Kalėdas? Tik išsyk susitarkime: jei anoje pusėje aptiksite ne tą knygą, kurios tikėjotės, būkite man atlaidūs, gerai? Ir suteikite knygai šansą – ji to verta!

Prieš pat Kūčias įsisiautėja antgamtiška pūga: žemė su dangumi maišosi ir sniego privertė tiek, kad, regis, tuoj pasieks debesis. Nuo tokios pūgos nepaspruksi, bet jos kerų per stebuklą išvengia keturi keliauninkai. Jie užklysta į paslaptingą malūną ir iš baimės ima pasakoti savo gyvenimo istorijas, mat kiekvienas jų kažkada susidūrė su nežinomybe, kuri apvertė jų gyvenimus. Tačiau malūno šeimininkai irgi nėra paprasti žmonės: galbūt jie ne tik užvers pūgos duris, bet ir pagelbės susitarti su antgamtinėmis jėgomis? Gal laimingos Kalėdos dar įmanomos?

Istoriją apie laumes, vėjus ir užburtus lobius sukūrė Rimvydas Stankevičius. Knyga vadinasi „Pūgos durys“.

Rimvydas Stankevičius. Pūgos durys. Dail. Šarūnas Leonavičius. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 64 psl.

Taip, prisipažįstu: šią istoriją autorius pristato kaip eiliuotą pasaką. Bet dar nepabėkite! Rimvydas Stankevičius iš mitologinių sakmių nupynė labai sodrų pasakojimą. Jis išties pasakiškas, bet ne schematiškas ar paviršutinis, sudarytas ne iš formulių ir statiškų elementų. Galų gale, pati maginė fantastika gimė iš pasakų ir sakmių, kai rašytojai suteikė joms psichologinio gilumo ir platesnę perspektyvą. Stankevičius su tuo susitvarkė kuo puikiausiai. Skaitai ir pasineri į tą masinantį, bet šiurpų burtų ir mitinių būtybių pasaulį.

Galbūt paaugliams bus nejauku skaityti eiliuotą tekstą? Bet žinote, kad puikioji „Kauko Gugio“ trilogija irgi prasidėjo nuo žavėjimosi eiliuota pasaka? M. Vainilaičio „Bruknele“. Jau nekalbu apie tai, kiek daug maginės fantastikos kūrinių išaugo iš Homero, Vergilijaus, „Edos“ giesmių ar „Kalevalos“. O ką pasakysite apie „Žiedų valdovo“ balades? Kiek daug jos suteikia pasakojimui dvasios! „Pūgos durų“ istorijai eiliuota forma irgi suteikia beveik magiškos galios. Dar ir dėl to, kad sueiliuota puikiai. Čia toji labai reta šiuolaikinė poezija vaikams ir paaugliams. Tikra poezija – be jokių išlygų, neturinti nieko bendro su proginiais mokykliniais eilėraščiais ar sustingusia klasika.

Skriekite su pūga! Sukitės su laumėmis! Ir pasitikite šviesias Kalėdas, kur visiems bus atlyginta už jų darbus.

Na, o jei visgi trokštate ne tokios rafinuotos maginės fantastikos, verčiau prabylančios proza ir keliais žingsneliais atsitraukusios nuo liaudies pasakų tankmės, aš jus šiame advento miestelyje dar palydėsiu prie mažutėlaičių smulkiosios formos trobelių. Iki šiol stengiausi siūlyti didesnės apimties kūrinius, kad pro tuos langelius galėtume nesunkiai apžvelgti plačius fantastinius pasaulius, bet per Kalėdas galima padaryti išimtį. Štai, prašom: du pasakojimai apie devyniaragį elnią, jo kosminę misiją ir tuos pavojus, kuriuos amžinajai magiškai mūsų pasaulio tvarkai atneša šiuolaikinis pasaulis. Juos galima rasti šiose knygose:

Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos 3. Pamiršti dievai (serija „Klampynių kronikos“, 3 knyga). Dail. Neringa Vaitkutė. Nieko rimto, 2021. 232 psl.
Kotryna Zylė. Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos. Dail. Kotryna Zylė. Aukso žuvys, 2022 (2021). 164 psl.

Kotrynos Zylės apsakymas „Troleibusų parkas“ šiurpokas ir tamsus, jis gąsdina, įtraukia ir pamėgina paaiškinti lietuviškus Kūčių bei Kalėdų papročius. Neringa Vaitkutė savo „Klampynių kronikose“, tarsi skiautinių antklodė kalendorine tvarka sudėliotose iš atskirų novelių, supina kelių tautų legendas. Visgi gruodžio novelėje „Šiaurės milžinai“ Agata ir Aringas turi išgelbėti lietuvišką devyniaragį elnią ir Saulę nuo medžiotojų iš tolimų kraštų.

Įsižiūrėkite: gal ir jūs pamatysite, kaip tarp žvaigždžių lekia milžiniškas elnias?

Su šventėmis! Būkit laimingi ir skaitantys!

Apie džiaugsmą ir mirtingumą

Mon, 30 Oct 2023 21:00:00 GMT

Ne paslaptis, kad meškiukų bibliotekoje mes Helovino nešvenčiam, tad kol miestas bruzda plevėsuodamas gryno poliesterio voratinkliais, aš galiu vartyti šiurpias, keistas ir makabriškas knygas, kiek širdis geidžia. Mat nors Helovino kultūrinei tradicijai esu visiškai abejinga, gerbiu seną lietuvišką tradiciją vėlų rudenį šeimyną baisiomis istorijomis gąsdinti ir saugiai prie žvakės drebėti, kol už lango baldosi gal vėjas, o gal dvasia be vietos. Ir kuo šiurpesni laikai stoja, tuo labiau augantiems meškinams reikia saugios erdvės bijoti, tuo labiau trūksta vienu jungiklio spragtelėjimu įveikiamos baimės.

Štai kodėl ant mano stalo šiandien sukrauta dvidešimt kraupių ir makabriškų knygų, iš kurių vieną: Triinu Laan aprašytus bei Marja-Liisa Plats nupieštus „Skeleto Jono nutikimus“ („700 eilučių“) noriu ir su jumis pavartyti. Na, gerai, toji knyga visiškai nebaisi, bet tikrai makabriška ir ekscentriška. Jūs tik pažiūrėkite į viršelį! Ne, tai ne fotošope užstrigęs sodrumo slankiklis. Knyga išties yra to skaudaus devyniasdešimtųjų pavyzdžio rožinio atspalvio, kuris blogai atrodo absoliučiai visur, išskyrus skeleto draugiją. Sveika, ironija iš pirmo žvilgsnio ir iš pirmo žodžio!

Siužetas taip pat verčia iš koto: senelis įsigyja iš biologijos kabineto nurašytą skeletą ir juodu su senele ima tais nelaimingais griaučiais rūpintis. Juos rengia ir maudo, linksmina ir šnekina. Skeletas tampa senukų paskutinių dienų atgaiva, o po senelės mirties palydi senelį į siurrealistinę haliucinacijų erdvę, kurioje ant to paties nebūties laiptelio telpa pasaulio pabaiga, užrūgęs šiukšlių kibiras ir vaiduokliai. Jau to užtenka, kad šią knygą nukniaukčiau iš vaikio ir smalsiai perskaityčiau, bet svarbiausia kas kita. „Skeleto Jono nutikimuose“ tiek šilto humoro ir sveiko paprastumo, kad gyventi darosi jaukiau, nors visos šios istorijos, žinoma, apie mirtingumą. Ir štai, balansuodama ant tos metų briaunos, už kurios jau tuoj tuoj pati pradėsiu senti, aš skaitau apie nesureikšmintą, bet apmąstomą mirimą ir labai pavydžiu rašytojos sukurtiems seneliams jų požiūrio, pasaulėvokos, buvimo sau. Mokausi.

Ar yra čia ko išmokti vaikams? Tikrai taip! Pavyzdžiui, suprasti savo senstančius artimuosius, lydėti juos toje kelionėje, kurios pabaiga jau čia pat, patirti ir priimti neišvengiamą gyvenimo kaitą bei jo pabaigą. Ir visa tai be „rimties ir pagarbos mirusiesiems“, kurios Helovino išvakarėse iš vaikų davatkiškai reikalauja „vertybių gynėjai“. Knyga apie skeletą Joną labai smagi ir šiek tiek graudi – lyg Zavedskaitės „Fideliui“ iškeliavus pas Valterio „Puokius“ pro apleistą tarybinį ūkį, kurio psichodeliškuose postapokaliptiniuose griuvėsiuose gyvena paskutiniai socialistinio darbo didvyriai. Ir į tą anomalią zoną kartkartėmis užsuka vaikai, plėšikai bei menininkai.

Na, ne – atrodo, aš negaliu apie šią knygą rašyti iš vaiko perspektyvos: tiek čia konotacijų ir aliuzijų, aktualių man, suaugusiai asabai. Ir visgi aš kone visiškai įsitikinusi, kad jaunieji skaitytojai atras savąjį teksto kodą ir turės kuo pasidžiaugti. Knyga išties labai gražiai parašyta ir nuostabiai išversta. Tas grožis iš sąmoningo kalbos paprastumo, derančio prie lėtų į senatvės sutemas nyrančių senukų minčių, iš tarmybių ir taupių dialogų, po kuriais slypi saviironija, negęstantis žaismingumas ir neįmantri išmintis (kuri nesistengia atrodyti reikšmingesnė nei iš tiesų yra). Tas grožis kyla ir iš knygos herojams nepataikaujančių dvispalvių iliustracijų, mirtį ir gyvybę matuojančių neoniniu rožiniu švytėjimu.

Žodžiu, skaitykite, bičiuliai, tikrai! Taip, ši knyga priklauso tai savotiškai ekosistemai, į kurią aš-vaikų-literatūros-entuziastė žvelgiu su džiugiu jauduliu, o aš-mama – su šaltu įtarumu. Ir visgi... Ir visgi išdrįsiu pasakyti, kad „Skeleto Jono nutikimai“ yra ta reta šventė, kurioje kritikai gali apsikabinti su skaitytojais ir apsiverkti iš šviesaus liūdesio ir graudaus džiugesio.

Apie knygą

Triinu Laan. Skeleto Jono nutikimai. Dail. Marja-Liisa Plats. Vert. Viltarė Urbaitė. 700 eilučių, 2022. 61 psl.

Bonusas – kitos pačios skeletiškiausios ir ekscentriškiausios knygos jauniesiems skaitytojams lietuvių kalba (pagal meškiukų bibliotekos skonius ir išmanymą):

Issa Watanabe. Migrantai. Aukso žuvys, 2022. 34 psl.
Wolf Erlbruch. Antis, Mirtis ir tulpė. Vert. Rūta Jonynaitė. Odilė, 2018. 30 psl.
Piret Raud. Princesė Lulu ir ponas Skeletonas. Dail. Jonas Landsbergis. Vert. Kristina Bykovienė. Dominicus Lituanus, 2015. 135 psl.
Yan Marchand ir Matthias Arégui. Haidegeris ir tarakonas. Serija „Mažieji Platonai“. Dail. Matthias Arégui. Vert. Daina Habdankaitė. Jonas ir Jokūbas, 2018. 64 psl.

Nors pati keisčiausia skeletų knyga mūsų bibliotekoje, žinoma, yra japonų kalba, bet aš jums jos nerodysiu, bė-bė-bė!

Meškiukų dienoraščiai

Sat, 23 Sep 2023 21:00:00 GMT

Sveiki, sveiki, mano įsivaizduojami draugai! Nors dažniausiai su jumis kalbuosi kaip su artimais bičiuliais, šįsyk turiu pripažinti jūsų virtualią prigimtį. Juk šiandien rašau apie tokias asmenines patirtis, kad nė nežinau, kam iš kelių tūkstančių meškiukų bibliotekos lankytojų jos gali rūpėti. Ir visgi, jei įdomu, kur meškiukai buvo dingę beveik porą metų ir kaip per tą laiką pasikeitė bibliotekos dvasia, maloniai kviečiu užmesti akį į mano dienoraščio puslapius.

Raudonojo Kryžiaus savanoris meškiukas grįžta į biblioteką po karo, Stable Diffusion imituoja Chagallą

O tieji puslapiai Meškinėlio dėka prikraigalioti pagaliukų žmogelių ir kalbos burbuliukų. Vaikis išmokė. Toks paišaliojimas padėjo įveikti sunkius laikus, tad ačiū jam, kad iš anksto man parūpino gelbėjimo ratą.

Beje, sunkūs laikai atslinko nepastebimai. Iš pradžių nė piešti netraukė, bet laiko bibliotekai ėmė trūkti vis labiau. Meškiukui vis sunkiau darėsi ištverti mokyklą, mokykla vis daugiau priekaištų turėjo Meškiukui. Mes, suaugę šeimos meškinai, jautėmės kalti ir sukome galvas, ką daryti ir kaip visiems padėti, kol 2020 užgriuvęs karantinas atskleidė, jog ir kovoti nėra už ką. Su tokia mokykla košės neišvirsi. Kita vertus, tai buvo visiškai netinkamas metas ieškoti geresnės. Teko suktis patiems: sutelkti visas jėgas ir skirti visą laisvą laiką skęstančiųjų gelbėjimui.

Ir mes išplaukėme! Meškiukų bibliotekoje beliko tik naujienų apžvalgos, užtat vaikis vėl ėmė džiaugtis gyvenimu, mokytis ir mane mokyti. Kai jis puikiais pažymiais baigė 2020–2021 mokslo metus, aš prisirinkau knygų naujoms apžvalgoms ir susidėliojau smagių literatūrinių temų tinklelį, kurį ketinau pildyti kelionėse. Naujoji nuotolinė mokykla suteikė mums galimybę dirbti visame pasaulyje, o Meškiukui – lankytis šauniausiose edukacinėse ervėse ir muziejuose. Regis, gyvenk ir džiaukis, bet džiaugtis nesisekė dabar jau man.

2021 metai baigėsi operacine. Tiesą sakant, tada ir pradėjau reguliariai piešti savo dienoraštį. Piešimas nuostabiai nuskausmindavo, padėdavo užsimiršti ir atsikratyti irzlumo. Ne tik rašyti bibliotekai, bet ir skaityti jėgų nebuvo.

Ne visur pavykdavo nusitempti bloknotą, tad mano dienoraštis leido visokias skiautelių atžalas. Gerai, kad mėgstamiausio pieštuko bebuvo likęs menkas galiukas, visada telpantis į kokią nors kišenę.

Aš – netikusi ligonė: nekantri, opi, bet išties mano bėdos buvo menkos ir vasarį jau grįžau į meškiukų biblioteką. Pirmasis iššūkis buvo pasiruošti Vilniaus knygų mugei. Sudarinėjau bibliografinį naujienų sąrašą, planavau renginius – vasario 23 vakaras gerokai užsitęsė, užmigau paryčiais...

O pabudau kitame pasaulyje, kur knygos pavirto nebe sielos atgaiva, vien nepatikima apsauga nuo skeveldrų ar sprogimo bangos išmuštų langų šukių. Šis karas vyko taip arti, kad ne tik važiuoti į Knygų mugę, bet ir apskritai skaityti savo malonumui rodėsi išdavyste, puota maro metu. Tačiau skaityti apie karą taip pat buvo beprasmiška.

Savanorystė – prastas psichoterapijos pakaitalas. O piešimas bent jau nuskausmina. Dienoraštis suvešėjo dešimtimis istorijų, kurias užrakinau tyliuose puslapiuose, kad išmesčiau iš galvos.

Vienu metu meškiukų biblioteka atgimė Pabėgėlių registracijos centre – tempiau į jo vaikų kampelį ir miegamuosius knygas įvairiausiomis kalbomis, kad čia įstrigę vaikai, paaugliai ir suaugę turėtų kur pasislėpti. Esu be galo dėkinga už knygeles ukrainiečių kalba leidyklai „Nieko rimto“. Nuostabius knygiukų komplektus į ukrainiečių kalbą išvertė, išspausdino ir pabėgėlių mažyliams padovanojo „Vaikų žemės“ komanda su puikiąja rašytoja Kotryna Zyle priešakyje. Taip pat knygiukų vertimu rūpinosi „Vaiko psichologijos centras“.

Pabėgėlių registracijos centras Kaune veikė nuo kovo iki rugpjūčio 8 dienos, kol atvykstančių žmonių sumažėjo ir buvo nutarta, kad nuo šiol užteks centro Jonavoje. Dauguma savanorių galėjo atsikvėpti, o aš galėjau prisiminti, kaip atrodo mano Meškiukas ir knygos. Ketinau kurį laiką užsiimti savais reikalais, bet tuo tarpu tie kiti, nesavi reikalai jau uodė mano pėdsakus.

Poilsio labai reikėjo, o atsikvėpti mudu su Meškiuku, žinoma, ketinome tarp knygų, aprašydami savo skaitymo patirtis. Proginiam meškiukų bibliotekos įrašui pamėginome sugeneruoti proginį paveikslėlį: pasitelkdami DI apmąstyti, kas yra skaitymas karo metu, kaip jaučiasi RK savanoriai meškinai, grįždami į bibliotekas. Rezultatai buvo neįtikėtinai įdomūs ir mes ėmėmės šį siužetą perkurinėti skirtingais modeliais, imituodami skirtingus stilius bei technikas, skirtingų dailininkų manierą. Taip užsižaidėme, kad pradėjome dėlioti Vakarų dailės istoriją Raudonojo Kryžiaus meškiukams. Žinoma, nepabaigėme. Į bibliotekos duris vėl pasibeldė tikrovė.

Labas, tikrove, su tūkstančiais karo pabėgėlių, kuriems integruoti šalis neturi pajėgumų.

Mokyti kalbos, kai nesi nei pedagogė, nei filologė, yra labai keista patirtis, kurios niekada nepasirinkčiau, jei ne ekstremalios sąlygos. Sveikos, bemiegės naktys ir dienos bibliotekoje, ieškant metodikų bei medžiagos, ruošiant planus ar rengiant užduotis. Šeši mėnesiai RK lietuvių kalbos klube, dar dvi grupės po Įvairių tautų kultūrų centro sparneliu su pagalba iš „Stiprūs kartu“. Norinčių paremti buvo užtektinai: turėjome stogą virš galvos, popieriaus kopijoms, rašiklių lentai. Esu labai dėkinga rašytojui Justinui Žilinskui už žodynus mūsų įvairaus amžiaus „studentėms“. Bėda tik, kad baisiai trūko norinčių ir galinčių mokyti. Iš visų jėgų mėginome kamšyti tą skęstantį integracijos laivą, kol sulaukėme valstybės sprendimų.

Taip per tą laiką ir nepastebėjau, kaip Meškiukas išaugo į Meškiną. Jo knygų lentynas užėmė paauglių literatūra ir aš jau nebeturiu preteksto kolekcionuoti be galo gražių paveikslėlių knygelių ar ieškoti naujų wimmelbuch knygynuose. Meškiukų biblioteka atsisveikina su meškiukais ir galutinai persikrausto į maginės fantastikos kraštus, kurių pasieniuose kartais galima sutikti realistinę prozą ar mokslo populiarinimo veikalų. Apie tokias knygas mudu nuo šiol ir pasakosime.

Tik nepažadu, kad pasakosime labai dažnai ir reguliariai. Kad ir ką nupiešiau dienoraštyje, niekas dar nesibaigė. Tegu mažiau ir ne taip desperatiškai, bet mokau, mokausi ir laukiu šviesesnių dienų. Tegu jos greičiau ateina!

Moder... Kas? – stalo knyga jaunajam architektui

Mon, 11 Sep 2023 21:00:00 GMT

O, brolyčiai ir sesutės, ar jūsų meškiukai nuo mažens dėlioja kaladėles, renka akmenis ir žada galiniame kieme išmūryti natūralaus dydžio Gedimino pilį? Ar jiems labiau patinka statyti lego gaisrines ir ligonines nei jomis žaisti? Ar jie piešia tik namus, bokštus, rūmus – ir dar keliais skirtingais pjūviais? Sveikinu, auginate architektą! Ir jums labai reikia Eglės Januškienės knygos „Moder... Kas? Kauno modernizmas!“ („Mažasis architektas“, 2021).

Specialiai vaikams skirtų knygų lietuvių kalba apie architektūrą turime labai nedaug, tad kiekviena – aukso vertės. Šioji ypatinga dar ir tuo, kad pasakoja apie lietuvių architektūros aukso amžių – didžiąsias statybas Kaune tarpukariu, kai laikinajai sostinei reikėjo suteikti deramą pavidalą, o plūstantiems į šį miestą žmonėms parūpinti šiuolaikiškus ir patogius būstus. Teisybės dėlė žino, kad ne visi jie buvo tokie jau patogūs ir šiuolaikiški, mat naujai atsikraustę gyventojai neretai būdavo priversti ręsti lūšnas Brazilkoje ar glaustis drėgnuose fortų griuvėsiuose, bet Eglė rašo ne apie šiuos gėdingus miesto istorijos puslapius, o apie Kauno architektūros deimančiukus, pripažintus svarbiu Lietuvos ir Europos paveldu, besibraunančius į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip, tokie pastatai verti mažųjų meškiukų dėmesio, tačiau nedidelėje 80 puslapių knygelėje telpa ne tik jie. O kas dar?

Knygelė yra labai gerai apgalvota, puikios struktūros. Net ir architektūros naujokė ar naujokas nepasijus nejaukiai, mat iš pradžių paaiškinama pati architektūros esmė, pristatoma architekto profesija, tada apibūdinami skirtingi architektūros stiliai ir tik po to keliaujama prie modernizmo. Šis pristatomas ne kaip izoliuotas reiškinys, visai ne! Aptariamos jo techninės, ekonominės, socialinės prielaidos ir idėjos jį suformavusios. Tik tada grįžtama į Lietuvą, pristatomi čia tarpukariu kūrę architektai modernistai ir leidžiamasi klajoti po nuostabųjį Kauną. Po daugybės apžiūrėtų pastatų vaikai kviečiami suprojektuoti savąjį. Ir daryti tai siūloma ne bet kaip, o labai rimtai: teks paruošti eskizą, aprašą, detalius brėžinius. Galima net pasigaminti maketą! Jei savojo namo maketą pasigaminti dar sunkoka, galima atsisiųsti autorės sukurtus brėžinius ir iš popieriaus suklijuoti Kauno modernizmo pastatus. Pasaka, ar ne?

O gal visa tai pernelyg sudėtinga? Kur ten mūsų meškiukams nagrinėti socialines kažin ko prielaidas? Ar įdomūs jiems tie kažin kada gyvenę architektai? Neišsigąskit, sesutės ir brolyčiai, Eglės knygoje išlaikoma ideali pažintinės ir grožinės medžiagos pusiausvyra. Garbės žodis, pati nustebau, o mūsų Meškinas-tėtis, kuris retai knygai randa gerą žodį, taip džiaugėsi vykusia derme, kad net prašėsi priimamas į mūsų vakarinį skaitymo klubą. Deja, klubas laikinai persikėlė į ligos patalą, tad naujų narių nepriėmėm ir tegaliu pasidalinti mudviejų su Meškiuku įspūdžiais. Na, ką padarysi. Grįžkime prie tos dermės ir harmonijos, kurią taip išgyriau. Kaip ji kuriama?

Ogi labai natūraliai! Knygos autorė augina du šaunius berniukus, kurie seka tėvų pėdomis. Eglė jų susižavėjimą architektūra mielai puoselėja ir rengia vaikams įvairiausius žaidimus. Vienu metu tokiomis pramogomis dalindavosi „Mažojo architekto“ fb paskyroje – nuoširdžiai rekomenduoju pasirausti istorijoje ir susirasti tuos senesnius įrašus. Tai grynas džiaugsmas! Tikiuosi, kada nors ir toji medžiaga suguls į kokį leidinį, lygiai taip, kaip sūnaus Ąžuolo pokalbiai su tėčiu apie architektūrą suteikė pavidalą knygai „Moder... Kas?“. Pažvelkime į knygos siužetą. Ąžuolas pasakoja apie vieną dieną, kurią praleido su tėčiu darbe. Iš pradžių pristato save ir savo tėčio profesiją, šio gautą naująjį užsakymą. Tas užsakymas susijęs su modernizmo pastato sutvarkymu, bet berniukas nežino, kas yra modernizmas. Reikia išsiaiškinti! O po to padėti tėčiui atlikti tyrimą – juk prieš projektuojant būtina susipažinti su pastato istorija bei aplinka. Šiuo atveju – aplankyti vertingiausius tokio stiliaus statinius Kaune. Ramus, bet ilgas pasivaikščiojimas po Kauną, pašnekesiai apžiūrinėjant įvairiausius pastatus ir sudaro didžiąją knygos dalį. Visa tai puikiai įrėmina pažintinį turinį, pateikiamą nuosekliai, tarp kitko, ta apimtimi, kuri tuo metu natūraliai prašosi.

Edukacinė „Mažojo architekto“ medžiaga

Kita vertus, vietomis pati knygos kalba tampa šiek tiek per sudėtinga. Turbūt Eglės berniukai, augantys tarp architektų ir urbanistų, įpratę prie profesinio žargono, bet kitiems meškiukams teks paaiškinti, kodėl „dominuoja“, o ne „vyrauja“ ar tiesiog „daugiausia yra“, kaip galima „perkrauti detalėmis“ fasadą, kas ta „asimetrija“ ir „viešoji erdvė“. Reikia pasakyti, kad specialūs architektūriniai terminai puikiai paaiškinti nedideliame žodynėlyje, tad problema – ne jie, o tiesiog specifinė kalbėjimo maniera. Galbūt minimalus literatūros redaktoriaus ar pedagogo prisilietimas būtų padaręs knygos tekstą dar prieinamesnį ir dar labiau įtraukiantį.

Čia turiu pastebėti, kad rašau žvilgčiodama į knygos egzempliorių iš pačios pirmosios partijos, anuomet ką tik atkeliavusios iš spaustuvės. Mačiau, kad vėliau renginiuose buvo pristatomas kiek kitaip atrodantis knygos ir edukacinės medžiagos komplektas (išties, prašmatnus). Tad įmanoma, kad vėliau būta ir teksto taisymų, ir naujų leidimų. O jei nebūta, labai linkiu autorei dosnių rėmėjų, kurie padėtų parengti antrąjį tokios išskirtinės ir vykusios knygos leidimą. Ir, tiesą sakant, antrajame leidime labiausiai norėčiau išvysti ne tiek stilistiškai suredaguotą tekstą, ištaisytas kelias korektūros klaidas, kiek padidintą knygos formatą! (Galima aš čia įrašysiu ne vieną, o tris šauktukus: !!!)

Naujasis komplektas, nuotrauka iš straipsnio apie renginį

Apie formatą dar šiek tiek paliežuvausiu. Nežinau, kaip jūs ir jūsų meškiukai, o aš vaikystėje be galo mėgau raustis po senų sodininko žurnalų stirtas ir žiūrinėti sodų namelių ir sklypų projektus. Tokie man gražūs buvo tie planai, brėžiniai, sutartiniai ženklai. Viso to grožio pilna ir Eglės knyga. Net ir švelniais akvarelės potėpiais nuspalvinti pastatų fasadai išlaiko autocadiškai griežtas ir tikslias linijas, o po puriomis medžių lajomis pravažiuojančios mašinos, skubantys žmonės ir šmirinėjantys gyvūnėliai paimti tiesiai iš architektams skirtų autocado simbolių bibliotekų (nuorodas į kurias rasite knygos pabaigoje – naudokitės į sveikatą!), tad visi atvartai pilni tos žavios minimalistinės tvarkos ir vizualinės švaros estetikos. Net nežinau, ar tokias iliustracijas galima pavadinti dailininkės iliustratorės darbu, bet tai žiauriai įspūdinga ir tuos piešinius-brėžinius be galo norisi apžiūrėti iš arčiau, gerooookai didesnius. Didesnis formatas taip pat leistų sukurti erdvesnį maketą, mat vietomis tekstas sunkiai sutalpinamas, įspraustas į ankštus langelius, pasirinktas gana smulkus šriftas, o laiko juostose elementai taip persidengia, kad jų seka tampa nelabai aiški. Be to, didesniuose puslapiuose daugiau laisvės turėtų vaikai, atlikdami knygoje esančias užduotis. Žodžiu, prašau bent jau A4, o dar geriau – Mizielinskių atlaso ir Sochos „Bičių“ formato, sutarta?

Reziumuodama noriu pasidžiaugti originalia, įdomia, išskirtine knyga vaikams, kurios gerumo paslaptis: netikėtos iliustracijos; šauni beletristinės, pažintinės ir interaktyvios dedamosios dermė; autorės išradingumas ir puikus temos išmanymas.

Oi, apie išradingumą taip nieko ir neparašiau! Tuoj pasitaisysiu. Pirmiausia derėtų atskleisti, kad knygą lydėjo neįtikėtina, fantastiška paroda, kuri ne tiek „pa-rodė“, kiek pasiūlė jauniesiems lankytojams aplinką laisvai kūrybai ir žaidimui modernizmo ir architekto profesijos tema. Nedrįstu plačiau apie ją šnekėti, mat nebežinau, ar parodą dar galima kur nors rasti. Knygą turbūt gauti lengviau, o joje tas pats atidumas detalėms ir vaiko patirtims. Štai, pavyzdžiui, vaikas gali pats susiplanuoti klajonių po modernistinį Kauną maršrutą, naudodamasis pridėtu žemėlapiu. Aplankęs namą, gali susirasti jį sukūrusio architekto portretą. Ir, beje, architektai pavaizduoti ne savo karjeros pabaigoje, ne patriarchais, o jaunais žmonėmis, tokiais kaip pačių skaitytojų tėčiai, tokiais, kokiais, regis, galima nesunkiai tapti (kaip man tai patiko!). Apskritai, kur tik įmanoma, autorė stengiasi susieti didžiąją architektūrą su mažosiomis vaiko patirtimis. Ir tai puikus pasirinkimas.

Parodos akimirkos, 2021 gruodis

Na, o jei į skutelius suskaitęs „Moder... Kas?“ ir visus Kauno modernizmo takus išvaikščiojęs vaikas pareikalaus „daugiau architektūros!“, tai štai jums jaunojo architekto bibliotekėlė lietuvių kalba:

Skaitykit ir statykit!

Apie knygą

Eglė Januškienė. Moder… kas? Kauno modernizmas! Mažasis architektas, 2021. 80 psl. + el. dok.

Žvakės audroje: Catherine Doyle trilogija

Wed, 30 Aug 2023 21:00:00 GMT

Pirmykštės magijos kupini Airijos rūkai ir audros – ko dar galėtų trokšti maginės fantastikos gerbėjai?! Argi ne iš Airijos kilę aukštieji elfai su savo požeminiais dvarais kalvose? Ar ne Airijos pakrantėse gyvena žmonės, mokantys pasiversti ruoniais? Tačiau Catherine Doyle, „Audrų sergėtojo“ („700 eilučių“, 2021-2022) trilogijos autorė, vengia populiariausių legendų ir kuria savitą dievo ir žmonių pamirštos airiškos salos pasaulį, kuriame susipina praeitis ir dabartis. Tokioje vietoje ir magija, žinoma, nuausta iš laiko gijų, kruopščiai renkamų nekarūnuoto salos valdovo – audrų sergėtojo.

Šių knygų siužetas visai atitinka klasikinį fantastikos paaugliams kanoną: yra čia ir galingų senovės burtininkų žūtbūtinė kova, ir blogio jėgų sugrįžimas, ir besibaidantis savo misijos išrinktasis, su kuriuo kartu mūsų jaunieji skaitytojai augs, bręs, keisis. Savitumo suteikia ne siužeto dygsniai, o detalės. Magiškosios salos paveikslas nutapytas su meile ir išmanymu. Tuo pat metu ji ir kasdienė, tikroviška erdvė, ir paslaptinga anomalija. Tas žemės lopinėlis gyvuoja iškart keliuose laikuose, jame viskas mainosi, o gėlės ir paukščiai yra ne tai, kas atrodo. Žemė kvėpuoja, vėjas kviečia skrieti kartu, uolos tvirtina, kad čia ta vieta, kuriai priklausai ir priklausei per amžius.

Beje, reikia pasakyti, kad Aranmoro sala iš tiesų egzistuoja ir rašytojai pažįstama nuo ankstyvos vaikystės. Turbūt ne šiaip sau Katerinos Doilės (Catherine Doyle) knygos herojai yra Boilių klanas. Taip, taip – klanas, mat kūrėjos fantazijoje tas nykstantis kaimelis virsta paskutiniuoju senųjų pasaulio pusiausvyros saugotojų bastionu. Penki klanai čia gyvena nuo neatmenų laikų ir jų gyslomis sruvena senovinė magija. Ką gi daryti vienuolikmečiui berniukui iš Dublino, patekusiam tarp įtariai spoksančių kandžių saliečių? Ir jokio „Minecrafto“, net mobilusis veikia su trikdžiais!

Tenka narplioti paslaptis ir kartu atrasti save. Mūsų herojus Fionas turi užtektinai vidinių demonų, su kuriais tenka kovoti. Kelionė į salą, kurioje kadaise žuvo jo tėtis, jau savaime yra milžiniškas išbandymas. O jei į tą kelionę esi išsiunčiamas, nes depresija serganti mama nebegali tavimi pasirūpinti? Kartu vyksta vyresnė sesuo, bet mylėti ją vis sunkiau, o konkurencija tarp vaikų tampa vis žiauresnė. Aranmore laukiantis kvatoklis keistuolis senelis mažai kuo begali padėti. Jo jėgos silpsta, atsiminimai blėsta ir, regis, jam terūpi vien žvakės. Sukiužusi Boilių lūšnelė jomis tiesiog užversta.

Dar viena vaizdinga detalė? Visai ne! Žvakės – keistokos ir įspūdingos šio pasaulio magijos sistemos pagrindas. Daugybė audrų sergėtojų kartų išsaugodavo jose svarbias akimirkas it vyšnias kompote, kad prireikus galėtų pasiekti arba... Ne, kitas žvakių galias aš nuo jūsų nuslėpsiu, kad negadinčiau skaitymo malonumo. Užteks, jog pasakysiu, kad senovės paslaptis atskleisti ir pasaulį išgelbėti galima tik nardant laike ir erdvėje, kol galutinai susisuka ir knygos herojų, ir skaitytojų galvos.

Kita vertus, rašytoja neišsiunčia mūsų gelbėti pasaulio jau pirmame skyriuje. Trilogijai reikia skalsesnio raugo. Kiekvienas tomas turi savo centrinį įvykį, savo kovą ir tikslą, į kurį Catherine Doyle veda herojus. Pirmoji knyga palydi mus į magijos pasaulį, o Fioną įmeta į grumtynių dėl valdžios sūkurį. Ne vienas salietis norėtų tapti nusenusio audrų sergėtojo įpėdiniu, net jei magija amžiams įkalintų Aranmore. Kodėl gi pati sala palanki jaunajam Boiliui? Juk jis šių galių bei atsakomybės kratosi ir bijo. Baimė, vienišumas – tai tos ašys, apie kurias sukasi berniuko gyvenimas ir kurias suvokti, pripažinti ir priimti jam tenka šioje istorijoje, kad galėtų gyventi toliau.

Antrojoje knygoje Fioną užgriuvusi atsakomybė tampa nauju išbandymu. Kaip susitaikyti su savo silpnumu? Kaip eiti į priekį, kai jautiesi bejėgis ir nepasitiki savimi? Net nauji draugai ir atkurtas santykis su šeima tampa tos naštos dalimi – juk ir juos privalu apsaugoti nuo byrančio į gabalus pasaulio. Berniukas blaškosi, ieškodamas sprendimų ir mėgindamas pažadinti neklusnią magiją. Bet, regis, vienintelė viltis – mitiniai vandeniai, ryšys su kuriais prarastas prieš kelis šimtus metų. Belieka keliauti į praeitį, į patį kovos su besieliais piratais sūkurį. Ir visgi ne senoviniai artefaktai, o tik artimųjų pasiaukojimas gali išgelbėti mūsų herojus. Bent laikinai. Nes pagrindinė kova laukia trečiojoje knygoje.

O čia liūdnoji žinia: paskutinė dalis lietuvių kalba dar neišleista. Trilogija tikrai verta jaunųjų maginės fantastikos gerbėjų dėmesio, tad labai norėtųsi, kad ji būtų baigta versti. Kita vertus, kiekviena knyga čia – atskira istorija, turinti ryškų finalą (ir moralą, taip, ir jį!). Rašytoja nenutraukia pasakojimo sakinio vidury ir nei vienas meškiukas nenukentėjo dėl to, kad pabaigos dar teks palaukti. Ar lauksime? Tai jau tikrai! Ar rekomenduojame šias knygas ir jums? Taip, bet yra papildomų sąlygų.

Turbūt jau supratote, kad „Audrų sergėtojas“ – gana niūri ir tamsi istorija, ypač pratusiems prie maginės fantastikos eskapizmo, o ne prie realistinės probleminės prozos. Čia tų problemų gausu, jos rimtos ir neišsprendžiamos magišku pirštų spragtelėjimu. Be to, bėdos žemiškos, atliepiančios jaunesniųjų paauglių baimes ir godas, tad smingančios jiems į pačias širdeles. Čia jums ne dėl pasaulio likimo graužtis, ropščiantis Lemties kalno šlaitais! Į titulinį puslapį netyčia užklydusio skaitytojo tyko žymių rašytojų rekomendacijos, žadančios šiltą, nuotaikingą, humoro kupiną pasakojimą. Išties, yra šiose knygose visko, tik ta šiluma su ašarų prieskoniu, o humoras sarkastiškas ir piktas. Mūsų aštrialiežuviai herojai juo ginasi nuo vienatvės, atstūmimo ar savastį tirpdančios senatvės. Labai jautrioms sieloms gali būti sunkoka, nors jei ištvėrė „Brisiaus galą“, tai visa kita – uogelės.

Tiesa, viena uogelė ir man apkarto. Nuotykinėje fantastikoje dramatiškos kovos būtinos, tačiau vaikų reakcijos į smurtą, į priešų žūtį mane kiek sutrikdė. Tegu antagonistai čia visiškai pasakiški – absoliutus blogis, savo noru atsisakęs bet kokio žmogiškumo ir nevertas nė vienos ašarėlės, visgi visiškas abejingumas jų kančiai kovos lauke truputį išmuša iš vėžių. Juolab, kad šiaip jau mūsų herojai be galo empatiški, taktiški, atidūs artimiesiems. Ypač jautriai čia parodomi senėjimo, artimųjų demencijos, išsiskyrimo su jais išgyvenimai. Kartų tęstinumo stebuklas, laimė būti šiame pasaulyje drauge nors ir trumpam.

Žodžiu, rekomenduoju tiems, kas nori pajusti jūrą kraujyje, vėją po oda, leistis į magiškus nuotykius, bet ko negąsdina lengva pasmerktumo ir neišvengiamumo miglelė. Taip, taip, labai nekonkretu, tad žemiau rasite dar ir šiokį tokį literatūrinių panašumų ir sąsajų grafą.

Taigi, „Audrų sergėtojas“ gali suvirpinti jūsų širdeles, jei:

Jums patinka nuotykiai paslaptingose salose, kuriose vyksta kažkas keisto. Galbūt nepaleidžiate iš rankų Kiros Gembri „Rubinės“ serijos, drebėjote su Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namais“, mėginote suprasti, kas vyksta Katarinos Mazetti „Karlsonų vaikų“ knygose, svajojote su Enid Blyton „Šauniuoju penketuku“ vėl išplaukti į Kiriną.
Jūs mėgstate „žemąją“ maginę fantastiką (low fantasy), kur burtai ir stebuklingi padarai slepiasi įprasto pasaulio paraštėse. Jūsų geriausi draugai – Ricko Riordano „Persis Džeksonas“, J.K. Rowling „Haris Poteris“, Jenny Nimmo Čarlis Bounas iš „Raudonojo karaliaus vaikų“ serijos, Nicki Thornton „Setas Sepis“ su visa magiškųjų bylų krūva. O gal jus žavi Susan Cooper serija „Tamsa kyla“?
Jūs persisotinote fantastika ir norite knygoje rasti originalų magišką pasaulį, neįprastą burtų sistemą. Galbūt jus patraukė Cornelijos Funke „Rašalo širdis“ ar Catherynnos M. Valente „Pasakų šalis“ („Mergaitė, kuri...“), o gal nustebino Frances Hardinge „Veidas kaip stiklas“.
Jus traukia tamsesnė maginė fantastika, kur pasaulis griūna, bet šviesūs herojai daro tai, ką daryti privalo. Gal svajojote kovoti petys į petį su herojais iš Lenės Kaaberbøl „Gėdytojos kronikų“, Philipo Pullmano „Jo tamsiųjų jėgų“ ciklo. O gal jus maloniai šiurpino Neilo Gaimano kūriniai: „Koralaina“ ar „Kapinių knyga“.
Jums be galo įdomūs laiko paradoksai ir jūs mielai leistumėtės į laiko keliones su Terrio Pratchetto „Džoniu ir bomba“ ar po Philippos Pearce „Tomo vidurnakčio parką“. O gal jūs iki šiol mėginate susivokti tarp visų Rebeccos Stead „Kai surasi mane“ herojų.
Jus traukia probleminė literatūra, paliečianti santykius tarp kartų. Ieškojote atsakymų apie senėjimą ir mirtį Angelos Nanetti knygoje „Mano senelis buvo vyšnia“, Natalie Babbitt „Amžinuosiuose Takiuose“, Annos Piwkowskos „Frančeskoje“. O galbūt jus sujaudino Dovilės Zavedskaitės „Fidelis ir kiparisas“.

Ar šis paruoštukas padėjo apsispręsti? Taip? Tada noriu paprašyti: įsigykite Catherine Doyle knygas, kad „700 eilučių“ apsidžiaugtų ir pabaigtų leisti trilogiją. Leidykla mažutėlė ir be skaitytojų meilės bei palaikymo sparnų neišskleis. O matyti ją savo padangėje norime – tokių šaunių knygų atneša!

Apie ciklą

Catherine Doyle. Audrų sergėtojo sala. Dail. Bill Bragg. Vert. Toma Gudelytė. 700 eilučių, 2021. 308 psl.
Catherine Doyle. Prarasto potvynio kariai. Dail. Bill Bragg. Vert. Toma Gudelytė. 700 eilučių, 2022. 320 psl.
?

Abra-kadabra, trečioji dalie, pasirodyk!

Saulė – dangaus karalienė ir meškiukų globėja

Wed, 23 Aug 2023 21:00:00 GMT

Didžioji Saulė – gyvybės teikėja, mūsų akių šviesa ir valdovė... Kone kiekvienas darželinukas šiandien pasakytų, kad ji tėra milžiniškas liepsnojančių dujų kamuolys. O kaipgi jos mitinis lygmuo? Ar mes sekame vaikams pasakas apie Saulės sodus po auksiniu ąžuolu? Apie jos gražiąsias dukteris ir jų dieviškuosius jaunikius? Apie tai, kaip dieną Saulė vaišina Perkūną obuoliais, o naktį leidžiasi lankyti mūsų mirusių artimųjų? Turbūt ir pačios menkai išmanome tuos išlikusius senųjų mitų trupinėlius, kuriuos surinko ir apie kuriuos mums primena knygos „Saulė – dangaus karalienė“ („Aukso žuvys“, 2023) autorė etnologė Nijolė Laurinkienė.

Ne paslaptis, kad tautinio epo Lietuvoje mes taip ir neužgyvenome, o gal išbarstėme istorijos vingiuose, tad nedaug težinome apie tai, kaip pasaulyje jautėsi mūsų protėviai. Kaip jie žvelgė į gamtos reiškinius, kokiems dievams ar deivėms juos priskyrė, kieno pagalbos prašė. N. Laurinkienė deivės Saulės paros ir metų kelionę, istorijas apie jos gimimą, augimą, vestuves, įkalinimą ir išlaisvinimą atkuria remdamasi ne tik lietuvių, bet ir latvių tautosaka bei mitologija. Latvė ir dailininkė, nupiešusi šią knygą. Anete Bajare-Babčuka, beje, Saulės gyvenimą ir buitį perteikė tiesiog nuostabiai. Gal dėl to, kad latvių tauta išlaikė daugiau prisiminimų apie šių kraštų deives? Tie liaudiški vaizdiniai, simboliai, ornamentai taip lengvai, tarsi savaime įsipynė į vizualų pasakojimą, lyg dailininkei nė nereikėtų tyčia jų ieškoti, tyrinėti, derinti.

Labai smagu, kad knygos vaizdai kuria ne tik dangiškąją mitinių laikų istoriją, bet ir žemišką pasakojimą apie dabar po tuo dangumi gyvenančią mažą mergaitę, jos tėtį ir šunelį. Kaip ir puikiose Kotrynos Zylės knygose, čia dievai ir deivės nėra praeities prisiminimai, jie ir šiandien pasirodo mūsų pasaulyje. Saulė vis dar saugo nuo baubų jaunąją dviratininkę, sušildo besimankštinančius paplūdimyje, šoka švenčiantiems Rasų rytą, parjoja ant devyniaragio elnio tiesiai į miesto aikštę per Kalėdas ir veda mažąją mergaitę už rankos visu metų ratu.

Tekstas, atvirkščiai, skirtingų laikmečių į vieną nesuaudžia ir mitologinių elementų neįpina į literatūrinę pasaką. Tai mokslininkės tekstas. Jis tikslus ir lakoniškas: jokių fantazijų, tik autentiškas protėvių palikimas, suprantamai užrašytas ir paaiškintas mažiesiems skaitytojams. Kokio mažumo? Leidykla savo knygą siūlo tiems, kam jau sukako šešeri. Tai mane šiek tiek stebina. Aš mielai pakviesčiau Saulės istorijas tyrinėti ir tuos kodėlčiukus, kuriems vos treji, ketveri metukai. Jiems turėtų patikti ir pažintinės knygelės formatas, ir smagias detales, savus pasakojimus slepiančios iliustracijos.

Kartais tėvai nerimauja, kad mažieji, dar nedaug teišmanantys apie pasaulį, paklys tarp fantazijų, susipainios tarp to, kas tikra ir kas tėra pramanas. Visgi vaikai turi natūralų imunitetą. Augdami jie tarsi kartoja žmonijos kelią ir prieš įsiliedami į vakarietiško filosofinio mąstymo kultūrą kuo puikiausiai verčiasi su mąstymu mitiniu, leidžiančiu greta sugyventi keliems pasakojimams apie saulę: Saulę-žvaigždę, Saulę-deivę ir kalvio nukaltą metalinį šviesulį, kurį galima įkelti ir nukelti iš dangaus. Tos istorijos tik praturtina mažuosius. Na, o didesnius?

Ką gi, yra čia ko ieškoti ir didesniems. Galbūt jie rimtais veidais tyrinės etnokultūrinį paveldą, stebėsis senų laikų žmonių išmone ir džiaugsis radę komiksų atvartus. Galbūt kažkam tai bus ir pirmoji savarankiškai perskaityta knyga: turinti nedaug teksto, gausiai iliustruota, bet ne „kūdikiška“. Tokia, kokią negėda ir bendraklasiams pirmokams parodyti. O gal knygelę atsivers ir būsimas maginės fantastikos gerbėjas? Kuriam gražuolė Saulė parodys kelią ne tik į Tolkieno ar Lewiso, bet ir į baltiškosios maginės fantastikos pasaulius? Šiaip ar taip, man, jau gerokai peraugusiai skaitytojai, knyga be galo patinka. Kaip smagu būtų, jei paskui ją į lentynas atkeliautų tokio pat formato istorijos apie Žemyną ir Perkūną, Medeiną ir Bangpūtį, kitas dievybes ir mitines būtybes. Juk taip gražu ir sava!

P.S. Ačiū „Aukso žuvims“, nelauktai netikėtai šią grožybę meškiukams atplukdžiusioms. Ir net su autorės autografu! Dovana buvo iš visos širdies ir be jokių įpareigojimų, tad visa, kas čia surašyta, taip pat yra kuo nuoširdžiausia mano nuomonė be jokių reklamos pabarstukų.

P.P.S. Knygos viršelį labai malonu liesti, o nedengtas puslapių popierius leidžia spalvotais pieštukais pieštoms iliustracijoms alsuoti. Tad knyga tokia prašmatni, jog puikiai tinka dovanai.

Apie knygą

Nijolė Laurinkienė, Anete Bajāre-Babčuka. Saulė – dangaus karalienė. Dail. Anete Bajāre-Babčuka. Aukso žuvys, 2023. 44 psl. 14,00 €

Advento kalendorius, surikatos, Vilis ir visi, visi, visi!

Tue, 23 Nov 2021 21:00:00 GMT

Meškiukų bibliotekoje Adventas kasmet šiek tiek knyginis. Mes daug skaitome, šnekamės, žaidžiame, bet neapsieiname ir be mažų dovanėlių, kurias į namus neša Senio Kalėdos pagalbininkai: surikata Pranciškus, pelė Stasė, mažylis Vilis. Neseniai prie šios margos draugijos prisijungė ir katinas Svarainis, kurį iš plastilino nulipdė mano Meškinėlis. Iš pradžių jų dovanėlės atsirasdavo Advento kalendoriuje, be abejo, puošusiame namus, bet trukdžiusiame įsivažiuoti mūsų adventiniams žaidimams. Tad netrukus kalendorių pakeitė stebuklinga Advento skrynelė, ir šventiniai stebuklai įsisuko kaip reikiant! Apie pernykščius žaidimus tuoj papasakosiu – gal jie įkvėps ir jūsų meškinus?

Surikatos Pranciškaus koliažas iš Jekaterinos Gavrilovos iliustracijų

Visų pirma turiu jus supažindinti su surikata Pranciškum, ištikimu mūsų Kalėdų bičiuliu nuo pat pirmojo mažojo Meškiuko Advento. Vieną gruodžio rytą Pranciškus atsirado ant snieguotos palangės ir pasibeldė į stiklą, prašydamasis vidun. Nuo tos dienos jis nešė skanėstus, kalėdinius papuošimus ir dalinosi sumanymais, ką nuveikti laukiant švenčių. Kasmet surikata įsiveldavo į kokį nors nuotykį, pasakodavo apie patirtus pavojus, perduodavo laiškus nuo baltojo lokio ir kitų pačių keisčiausių savo pažįstamų. Pernai jis susirūpino, kad gruodžio pirmą vaikis dar neišsiuntė laiško Seniui Kalėdai, tad papasakojo apie savo bičiulio Viljamo Sebastijano Bumso vargus. Šis mažutis žmogeliukas, kurio Senis Kalėda per šventes nė karto neaplankė, mėgino visais įmanomais būdais nusiųsti kvietimą į šiaurę: paliko raštelį šaldytuve, pusnyje, galų gale net nunešė į paštą. Niekas nepadėjo, tad Vilis pats išsiruošė ieškoti Senio Kalėdos ir rimtai su juo pasišnekėti.

Gruodžio pirmoji, surikata pradeda pasakojimą...

Įsivaizduokite, kaip mes nustebome, kai tądien sąžiningai parašę laišką dėdulei iš Šiaurės, suradę surikatos Pranciškaus paslėptą adventinių skaitinių knygą ir pakikenę iš Vilio išmonės, kitąryt ant palangės išvydome paties Vilio pėdsakus! Nebuvo jokios abejonės, kad ieškodamas Senio Kalėdos pro orlaidę pas mus buvo įsmukęs būtent jis – kieno gi dar kojytės tokios mažos, o kišenės tokios pilnos ir tokios kiauros? Teko vaikiui surinkti pabirusius nykštuko turtus, parašyti laiškelį ir tikėtis, kad Vilis prisimins, kur pametė savo šukas ir – svarbiausia! – gaublį. Juk kaip rasi Senį Kalėdą, jei nežinosi į kurį pasaulio kraštą skristi?

Labiausiai apsiskaitę meškinai gal jau pastebėjo, kad mūsų Vilis labai panašus į Asios Vaniakinos knygos „Stebuklai kišenaitėje, arba Senio Šalčio beieškant“ («Чудеса в кармашке, или поиски Деда Мороза») herojų. Neįtikėtinas sutapimas! Nors... Akivaizdu, kad Pranciškus mokėsi piešti iš šios knygos dailininkės Jekaterinos Gavrilovos, bet juk ir surikatoms reikia iš kažko mokytis, ar ne? O pats Vilis toks smagus, kad su juo prieš Kalėdas ar Naujuosius gera dūkti visiems. Ne be reikalo Asia Vaniakina, pasiklausiusi jo pasakojimų, sukūrė kelis Advento žaidimus, prie kurių galima prisijungti virtualiame edukaciniame centre „Ulitka“. Mes projektuose nedalyvavome, nors kai kuriuos viešai prieinamus paruoštukus naudojome su malonumu. O vokus laiškams Pranciškus nušvilpė iš Lizos Arjė Advento kalendoriaus „Pas mus ateina šventė“ («Праздник к нам приходит»). Na, bet ne apie tai mes šiandien, tik pridursiu, kad adventinio nuotykio herojumi, jei jau niekas nepasibeldžia į langą, gali tapti bet kokios knygos personažas. Dar paprasčiau, jei ta knyga jau yra Kalėdinė (mūsų mėgstamų kalėdinių knygų sąrašus galima rasti čia), o gal net parašyta kaip Advento kalendorius (keli tokių knygų pavyzdžiai yra čia). Tuo tarpu aš grįžtu pas Vilį į tą gruodį, smagų ir mieguistą, mat kartais gaudydama pašto balandžius užtrukdavau iki paryčių.

Taigi, radęs laiškelį, kuriame, beje, buvo kviečiamas kartu patykoti Senio Kalėdos po Kūčių, Vilis labai apsidžiaugė, bet pasilikti nesutiko. Jis vylėsi kituose kraštuose Kalėdą pavyti anksčiau, bet pažadėjo rašyti, kaip jam seksis, ir siųsti laiškus su pašto karveliais. Kad tie rastų kelią, Meškinui teko pasidirbti pašto žibintą ir įžiebti jį ant palangės.

Tuo metu Vilis leidosi į kelionę per Baltijos jūrą ir – o, varge! – jo lėktuvėlį ištiko KATASTROFA! Visa laimė, kad Vilis žnektelėjo tiesiai ant Sinterklaaso laivo denio. Čia keliauninkas sužinojo, kad Senis Kalėda, šiuose kraštuose vadinamas Sinterklaasu, olandų vaikus lanko gruodžio penktąją. Deja, kilus nesusipratimui, Juodieji Pitai, paišini Sinterklaaso padėjėjai, Vilį išskraidino iš laivo su visu lėktuvėliu ir nupūtė iki pat Amsterdamo. Mieste jis nutarė lukterėti, kol atplauks Kalėda, o belaukdamas sužinojo apie vietinį paprotį palikti batuose morkų Siterklaaso žirgui, už kurias Juodieji Pitai atlygina tradiciniais kalėdiniais sausainukais ir vardinėmis šokoladinėmis raidėmis. Mūsų surikatą sužavėjo šis sumanymas, tad jis tučtuojau pareikalavo tempti visus batus ir visas morkas, o namuose išslapstė prieskonius paslaptingiesiems olandiškiems sausainiams.

Žinoma, Vilis nespėjo sugauti Kalėdos Olandijoje. Kol laukė prie kamino, tas pasibeldė į duris ir, palikęs maišą su dovanomis, nurūko padangėmis. Vilis siaubingai nusiminė. Kelias dienas mes apie nelaimingąjį keliauninką nieko negirdėjome, kol netikėtai pašto balandis neatnešė kvietimo pačiam Pranciškui – Vilis labai troško draugijos kelionei į Švediją. Reikėjo dar kartą perskristi jūrą, ir berniukas baiminosi vėl nesuvaldyti lėktuvo. Mūsų surikata patikėjo Advento dovanėlių pristatymą vietinėms pelėms ir išlėkė pas draugą, naiviai vildamasis ten sutikti dar ir stipriausią pasaulio mergaitę Pepę, kuri tikrai padės sučiupti nepagaunamąjį Kalėdą.

Ar vertėjo pasitikėti pelėmis? Kaip čia pasakius... Po mūsų lentynomis gyvenanti kultūringa pelė Stasė (apie ją galima paskaityti Monikos Krikštopaitytės knygoje) tuojau pat nusprendė, kad nešioti saldainius – tiesiog žeminantis darbas, tad ji turinti nešti KULTŪRĄ! Namuose išsyk buvo išslapstyti knygiukai, kuriuos rankioti teko ištisą pusdienį. Beje, visa kultūra nesutrukdė Stasei dovanų apkramtyti – še tau ir inteligentė...

Na, užtat mes vėl sulaukėme laiško (ir gardžių lauktuvių!) iš Vilio. Jiedu su Pranciškumi pasiekė Švedijos krantus ir prasmuko į mažą namelį, kur gyveno šeimyna, auginanti net tris vaikus. Namai buvo išpuošti arkliukų girliandomis, o lauke švietė sniego žibintai, tad atrodė, jog Senis Kalėda turėtų tuoj tuoj čia užsukti. Tačiau vietoje tikro Kalėdos keliauninkai sutiko nevisai tikrą šventąją Liuciją. Ir, kas baisiausia, ji užklupo juos miegančius lėlių namelyje! Tačiau viskas baigėsi laimingai – Vilis, Pranciškus ir šventąja persirengusi Lotta susidraugavo, dalyvavo šventinėje eisenoje ir net išmoko kepti tradicines šventosios Liucijos dienos bandeles, panašias į kačių uodegėles. Žinoma, mudu su Meškinėliu tuojau pat išsikepėme tokių pačių ir nekantraudami laukėme, kada sugrįš Pranciškus. Deja, jis užtrūko.

Bičiuliai žadėjo skirtis Danijoje, o to krašto miškai pilni ne tik gerų, bet ir piktų stebuklų. Vilis juokais nulipdė sniego trolį, o šis atgijo ir paspruko nusinešdamas berniuko kepurę ir pirštines. Liūdniausia, kad šiltą kepurę, papuoštą lektuvėliu ir dideliu geltonu bumbulu, Viliui numezgė močiutė. Kaip be jos keliauti, kai taip žvarbu? Žinoma, Pranciškus negalėjo palikti draugo nelaimėje. Šiaip ne taip jiedu rado namuką pamiškėje, kur galėjo apšilti ir pailsėti, tačiau namas buvo apsėstas nissių, geraširdžių, bet savotišką humoro jausmą turinčių gnomų! Netrukus draugai nugirdo, kad Danijoje Senio Kalėdos greičiausiai nesulauks, nes nissės neketina dar kam nors leisti nešioti kalėdinių dovanų. Juk už šį darbą jie gauna gardžios ryžių košės su sviestu ir cinamonu.

Įsitikinęs, kad čia bičiuliui niekas negresia, Pranciškus atidavė Viliui savo kepurę ir leidosi namo pakeleivingais pašto balandžiais. Jis gabeno Meškinui lauktuvių iš Švedijos, bet, regis, pašto maišuose taip pat pasislėpė ir vienas kitas daniškas nissė, nes netrukus mūsų namuose ėmė dėtis keisti dalykai. Kelnių klešnės per naktį susimazgydavo, iš stalčiaus dingdavo visos kojinės, o galų gale ant langų ėmė rastis paslaptingi užrašai, reikalaujantys košės ir Kalėdų. Teko Pranciškui dalintis stebuklingos košės receptais, kad permaldytume įsišėlusius gnomus.

Tik tada atsirado proga apžiūrėti švediškas surikatos dovanas – Lottos paskolintą ir Pranciškaus išverstą knygelę apie kalėdinius Pepės Ilgakojinės nuotykius! Žinoma, surikata su pėlytėmis tuojau pat užsimanė surengti Griebkąnorio šventę mūsų namuose. Nesunku nemačiomis sučiupti dovanėlę, bet kur saldainis, o kur svogūnas?! Buvo daug juoko, ir savo griebkanorius kiekvienas šeiminykštis kabino net po kelis kartus, kol visi prisišėlome iki valios.

Tuo tarpu Vilis Danijoje irgi iškrėtė pokštą, vos nevirtusį didele bėda. Praradęs viltį ten sulaukti Kalėdos, jis sulankstė savo mažąjį lėktuvėlį ir įsigavo į lagaminą, kurį namo šeimininkas ketino pasiimti skrisdamas kažkur į Ameriką. Deja, vos atvykus lagaminas pasimetė, o pats Vilis susigriebė nerandąs savo stebuklingojo lėktuvėlio raktelio. Jis įstrigo aerouoste! Viskas galėjo baigtis labai liūdnai, jei tą naktį į mūsų namus nebūtų pasibeldęs sniego trolis. Taip, tas pats trolis, kurį Vilis nulipdė Danijoje ir kuris, matyt, nuo tada sekė bičiulius, kol galų gale paskui Pranciškų atsikepurnėjo į Lietuvą. O! Jam prireikė ilgų kopėčių, kad užsiliptų iki Meškinėlio lango. Įleistas vidun jis ne tik grąžino kepurę, bet ir paprašė ištraukti iš šono raktą, matyt, Vilio pamestą ir netyčia įminkytą į sniego pabaisą. Mes tuojau pat balandžių paštu išsiuntėme daiktus Viliui, kad jis galėtų tęsti savo kelionę.

Paaiškėjo, kad berniukas atsidūrė Meksikoje, kur vaikai savo kalėdinius norus siunčia trims stebuklingiesiems karaliams. Ir vėl jokio Senio Kalėdos, kaip apmaudu! O šventės jau čia pat. Vilis nusprendė grįžti pas Meškinėlį ir visgi patykoti Senio Kalėdos kartu, o iš Meksikos atsiuntė stebuklingai skanaus kalėdinio pyrago su cukatomis receptą. Meksikiečiai kepdami tą pyragą, roscą, įdeda mažą lėlytę, lemiančią sėkmę tam, kas ją suras, bet mudu su Meškinėliu nusprendėme, lai mūsų užmaišyta rosca laiminga būna visa. Taigi, smaližiaudami ir vyniodami likusias dovanėles, laukėme Vilio. Paskutinis jo laiškas atkeliavo Kūčių rytą. Berniukas rašė neiškart radęs kelią į Europą, bet iki vidurnakčio žadėjo būtinai atskristi. Jei Meškinėlis nesulaukęs užmigs, tai jie pasimatysią ryte.

Žinoma, Meškinas užsnūdo, o Vilis atskrido ir... išskrido. Mat kai Senis Kalėda pasišnekėjo su nykštuku, baisiai nusiminė supratęs, kiek mažų žmogeliukų šiame pasaulyje jis nenoromis nuvylė. Kalėda pakvietė Vilį būti savo padėjėju ir išnešioti laiškelius bei dovanėles tiems, į kurių namelius pats niekaip netilptų. Berniukas negalėjo atsisakyti tokio pasiūlymo, tad paliko Meškinėliui dovaną ir atsiprašymo laišką. O Meškinėlis ir nesupyko – juk kur ten pyksi ant nykštuko, taip norinčio ištaisyti skriaudas. Be to, atskleisiu paslaptį, Meškinėlis gerai pažįsta fantazijų pasaulį ir moka žaisti. Juk tais metais ir jis pakvietė į Advento nuotykį savo nulipdytą katiną Rainį Svarainį. Oranžinis neklaužada kasdien atnešdavo mums po staigmeną: skanėstą, užduotėlę ar mielą smulkmeną. O kokios tai buvo užduotys: pabaigti piešti D&D žemėlapius (ir sužaisti vieną kitą sesiją), perpiešti kosmonautus ir nudažyti kristalus kosminei dioramai, dekoruoti Meškinėlio paruoštas žvakides ir dar daug visko. Vaikio fantazija turtingesnė nei manoji. Buvo taip smagu! Kažkada kai kilo klausimas, ar Kalėdų Senelis tikrai yra, mes sutarėme, kad patikrinti neįmanoma, tad tai ir nesvarbu – daug svarbiau, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti kitam Kalėdų Seneliu arba surikata, arba Rainiu Svarainiu. Taip visi jie bus tikrų tikriausi.

Gražaus Advento!

Knygos vasarai išlydėti

Thu, 05 Aug 2021 21:00:00 GMT

Kas jau išsitiesė sode paskaityti ir laukia, kol sunoks pirmieji alyviniai obuoliai ir patys įkris į burną? Kas ieško dovanų savo mokinukams, kad praskaidrintų artėjančią mokslo metų pradžią? O kam po energingų atostogų tereikia ramybės ir naujos įdomios knygos? Tuojau pažiūrėsime, ką liepa sunokino rugpjūčiui, ką verta skaityti ir dovanoti!

Oi, skalsus ir derlingas buvo mėnuo, pilnas džiugių netikėtumų ir grožio. Ką pasakysite apie Simono Kvinto erdvinę knygelę „Sveikas, Vilniau!“? Lietuvių kalba erdvinių knygelių apskritai nedaug leidžiama, o lietuvių autorių sukurtų mūsų lentynose tėra vos ketvertas. Tuo smagiau buvo atrasti Kvinto erdvinę wimmelbuch. Šio iliustratoriaus ryškūs, smulkūs, detalūs ir kiek ekscentriški pasauliai patraukė mano dėmesį dar vartant Violetos Palčinskaitės eilėraščių knygą apie patarles bei priežodžius „Bala nematė“, bet tąkart jų į meškiukų biblioteką neparsinešėme. Koją pakišo prėskoki tekstai, kuriems pritrūko įdomesnių akcentų. „Sveikas, Vilniau!“ yra ne grožinė, o raizgių paveikslėlių knyga su pažintiniais elementais, tad pirmu smuiku čia groja iliustracijos, ir šįkart mudu su Meškinėliu neatsispyrėm pagundai. Taip, nors mano žmogutis tokias knygas jau išaugęs, bet parsinešėme kaip kolekcinę vertybę bibliotekai papuošti. Cha, cha!

Miela dekoracija ir saldainiuku užsukantiems mažesniems meškiukams taip pat tapo neseniai „Nieko rimto“ perleisti Edgaro Valterio „Puokiai“. Be galo graži ir piešiniais, ir tekstais, ir atskleidžiama gamtine pasaulėvoka knyga verta garbingos vietos lentynose, net jei namie nebeliko mažų ar vos augesnių skaitytojų. Ką čia, aš ir pati „Puokius“ vis pavartau, pasidžiaugiu. O štai Stanisławo Lemo „Robotų pasakos“, kad ir be galo pasakiškos, gali sudominti net paaugusius meškinus. Mat šios pasakos – mokslinės, kaip ir priklauso mokslinės fantastikos korifėjui. Veiksmas čia vyksta kitose planetose, elektroninių mašinų gelmėse, jungiantis cheminiams elementams ir skleidžiantis kosminiams kataklizmams. Jose daug mįslių ir užuominų, kurias galima šifruoti dienų dienas. Ir daug pamąstymų apie tai, ką apskritai reiškia mąstyti, jausti, gyventi. Knyga labai gražiai išleista, pilna originalių, keistokų iliustracijų, kurios patiks tikrai ne visiems vaikams, bet turbūt praplės jų estetinius horizontus.

Deja, daugiau naujienų paaugusiems skaitytojams ir nesulaukėme: iš dešimties jiems išleistų knygų aštuonios jau buvo pasirodžiusios anksčiau, o dvi yra serijų tęsiniai. Žinoma, galiu tik pasidžiaugti, kad sugrįžo Ray'jaus Bradbury'io „Pienių vynas“ – knyga, kurią išties galima skaityti nuo 9 iki 99 metų, mat ir rašyta ji buvo ne vaikams, o apie vaikus, mėginant išgryninti pačią vaikystės esmę. Malonu išvysti ir Viktorijos Ežiuko komiksų apie Klaipėdą tęsinį „Memel Blues 2“. Gaila, kad risografijos būdu spausta nedidelė knygelė yra labai riboto tiražo ir tikrai nepigi. Smagu būtų sulaukti, kol iš zinų ir riso, eksperimentų ir meninių žaidimų galų gale išaugtų kiek prieinamesnis plačiajam skaitytojų ratui leidinys. Viktorijos grafiniai pasakojimai tylūs, jautrūs, nesaldžiai poetiški ir išbaigti. Daugiau tokių.

Noriu pabumbėti ir apie tai, ko norisi matyti ne daugiau, o gerokai mažiau – Christopherio Paolinio „Paveldėjimas“ šiame sąraše atsidūrė ne todėl, kad jį būtų verta rinktis paaugliams, o tik dėl to, jog šios knygos labai pastebimos, plačiai siūlomos jauniesiems maginės fantastikos gerbėjams. Išties tai labai negrabiai parašytas mėgėjiškas jauno žmogaus bandymas iš skolintų siužetų, štampų ir klišių surinkti kažką panašaus į paties mėgstamus fantastinius kūrinius. Gavosi toks vargiai bepaskaitomas frankenšteinas su nenatūraliai besielgiančiais veikėjais ir nenuosekliais siužeto posūkiais. Ne, tokios fantastikos mums nereikia, dėkui.

Verčiau paskaitysime dokumentiką – tiksliau, pusiau dokumentinę grafinę novelę (komiksą) apie jaunystę, roko muziką ir gyvenimą tarp kūjo ir pjautuvo. Akvilės Magicdust knyga „Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“ atrodo įspūdingai, o knygos herojė Jūratė Dineikaitė – be galo charizmatiška asmenybė, tad ko daugiau reikia? Tikiuosi šaunaus pasakojimo! Gaila tik, kad Meškinėliui dar ankstoka jį skaityti. Galų gale knyga buvo kuriama net ne paaugliams, o suaugusiems skaitytojams. Gal aš jau per toli nušuoliavau? Gal reikia grįžti prie knygų vaikams?

Gerai, pažiūrėkime, kokie atradimai laukia mažųjų. Smagu vėl sulaukti knygelių su interaktyviais elementais ir iškartomis: „Mažyliai naktyje“ ir „Mažyliai pievoje“. Juolab kad dailiai atrodančias knygeles išleido šiaip jau originaliais ar estetiškais sprendimais mus retokai palepinantis „Jūsų Flintas“. Dėl panašios priežasties į sąrašus paprastai neįtraukiu ir personalizuotų „Mėlyno drambliuko“ knygelių. Pritempti jų tekstai ir prasta vertimų kokybė taip pat atgraso. Visgi šįsyk kartoninė leporelo „Labanakt, vaikeli“ patraukė mano dėmesį aktualia tema ir mielais paveikslėliais, nors eiliuoti knygelės vertėja(s) taip ir neišmoko.

Iš paveikslėlių knygų pati įspūdingiausia, be abejo, Seng Soun Ratanavanh „Gasparas ir jo nakties draugai“. Kupina fantazijos, kruopščiai ir išradingai iliustruota knygelė yra lyg ir apie nieką, bet apie nieką labai gražų, kurį žiūrinėti galima valandų valandas. Simpatišką meškiukų knygelę sukūrė ir Marie Voigt. „Švieselė, sužibusi naktį“ moko, kaip prisijaukinti tamsą. O gardžiausiai juokiausi skaitydama Indrės Zalieckienės eilėraščių rinkinį „Kaip sutramdyti žvėryną“. Nors man regis, kad eilių forma kartais šiek tiek paslysta, visgi vykusi tema ir lengvas, žaismingas santykis su skaitytoju viską atperka. Beje, Indrė Zalieckienė nupiešė ir ryškiaspalvius, išdykusius šios knygos personažus.

Dar norėtųsi paminėti Uladzimiro Karatkevičiaus „Velnio lobį“. Vieną nedidelę baltarusių vaikų literatūros klasiko pasakaitę atskira knygele išleido kone nematoma marginali leidyklėlė „Trys žvaigždutės“. Kur ir kaip ši knygelė pasirodys gyvai, nedrįstu ir spėlioti. Bet norėtųsi ją pavartyti, mat Karatkevičiaus pasakų kalba išties turtinga ir gyva. O pasakos siužetas, beje, gerai žinomas ir Lietuvoje, tik mes kačių nesugebėjome taip išaukštinti. Miau!

Be grožinių knygų noriu pasidžiaugti ir pažintinėmis ar užduočių knygelėmis. Gera matyti labai šaunius leidinius Lietuvos istorijos tema. „Alma littera“ skuba papildyti neseniai pasirodžiusią Zigmo Vitkaus ir Ingos Dagilės knygą „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ pačia įvairiausia edukacine medžiaga. Šįkart kviečia spalvinti „(Ne)spalvotus Lietuvos valdovus“. Dar puikesnė Nelės Kostinienės, Živilės Mikailienės ir Linos Itagaki „Karališka vaikystė: viena 1529 metų rudens diena“, kviečianti pasivaikščioti po rūmus su jaunuoju Žygimantu Augustu. Valdovų rūmų muziejus tikrai džiugina savo leidiniais ir edukacijomis mažiesiems. Viliuosi, kad kada nors visi muziejai sugebės pasiūlyti panašių.

Na, bet mes ir patys nepėsti, ar ne? Pažiūrėkime, ką galime panaudoti užsiėmimams su vaikais. Man ypač patiko Aušrinės Kulvietytės-Cemnolonskės monografijos idėja – „Lietuvos istorija dailėje“. Žinoma, tai rimtas mokslinis tekstas, bet kokia surinkta medžiaga! Argi ne smagu aptariant kokį istorinį įvykį pažvelgti, kaip jis buvo vaizduojamas paveiksluose? „Dieninių drugių pažinimo vadovą“ mokslininkai taip pat parengė savo reikmėms, bet jis puikiai pritaikytas ir plačiosios visuomenės poreikiams. Auginate jaunąjį entomologą? Susipažinkite su drugeliais iš arčiau! O po to keliaukite į Aleksotą jų vaikyti – kaip visada pravers puikus „Kaunastic“ maršrutas.

Pirmyn!

Kartoninės ir žaislinės mažųjų knygos

Liz Forester. Kas gyvena džiunglėse. Vert. Rūta Tumėnaitė. Briedis, 2021. 10 psl. 7,50 €
Liz Forester. Kas gyvena ūkyje. Vert. Rūta Tumėnaitė. Briedis, 2021. 10 psl. 7,50 €
Raimondas Jurgaitis. Mažyliai naktyje: eiliuota knyga su judančiais elementais. Dail. Emiri Hayashi. Jūsų Flintas, 2021. 12 psl. 7,49 €
Raimondas Jurgaitis. Mažyliai pievoje: eiliuota knyga su judančiais elementais. Dail. Emiri Hayashi. Jūsų Flintas, 2021. 12 psl. 7,49 €
Robin Král. Labanakt, vaikeli. Dail. Katarína Gasko. Mėlynas drambliukas, 2021. 8 psl. 11,99 €
Mažųjų mokyklėlė. Pirmosios knygelės. Trys nykštukai, 2021. 8 kn. 11,19 €

Paveikslėlių knygos mažiesiems

Rosa Tiziana Bruno. Tylenio kepyklėlė. Dail. Paolo Proietti. Vert. Laura Vilkaitė. Nieko rimto, 2021. 26 psl. 6,99 €
Alan Durant, Debi Gliori. Širdyje mylėsiu visada. Vert. Dalius Norkūnas. Baltos lankos, 2021. 32 psl. 6,80 €
Lu Fraser, Mark McKinley. Kaip vikingas šalmus iškeitė į pyragus. Dail. Mark McKinley. Vert. Reda Puodžiukė. Baltos lankos, 2021. 30 psl. 6,80 €
Werner Holzwarth, Catharina Westphal. Mano draugas Fredas. Dail. Catharina Westphal. Vert. Elena Dapkūnaitė. Presvika, 2021. 32 psl. 6,80 €
Nadia Kovaliova. Meškis ir žąsis. Pyrago diena (serija „Meškis ir žąsis“). Alma littera, 2021. 40 psl. 6,55 €
Cee Neudert, Christiane Hansen. Kaip Henris ir Henrietė vyko atostogauti. Dail. Christiane Hansen. Vert. Elena Dapkūnaitė. Presvika, 2021. 32 psl. 6,80 €
Selemonas Paltanavičius. Paspirtukas. Skaitau pats. Pirmas žingsnis. Dail. Reda Tomingas. Alma littera, 2021. 32 psl. 6,71 €
Seng Soun Ratanavanh. Gasparas ir jo nakties draugai. Apkabink mėnulį, 2021. 40 psl. 6,32 €
Marie Voigt. Švieselė, sužibusi naktį. Vert. Saulius Repečka. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. 32 psl. 9,00 €

Kitos knygos mažiesiems

Išmok 1000 pirmųjų žodžių. Vert. Asta Baranauskaitė. Baltos lankos, 2021. 81 psl. 8,79 €
Anna Lott, Martina Leykamm. Drąsiau mažoji varlyte! Trumpi ir šaunūs pasakojimai apie gyvūnus. Dail. Martina Leykamm. Vert. Elena Dapkūnaitė. Presvika, 2021. 48 psl. 7,50 €
Andrea Schütze. Šaunusis miško ketvertukas. Padeda įveikti namų ilgesį. Dail. Carola Sieverding. Vert. Jūratė Žižytė. Presvika, 2021. 92 psl. 8,20 €
Indrė Zalieckienė. Kaip sutramdyti žvėryną. Eilėraščiai vaikams. Dail. Indrė Zalieckienė. Alma littera, 2021. 32 psl. 9,59 €

Mažųjų pažintinės ir veiklos priemonės

Simonas Kvintas. Sveikas, Vilniau! Dail. Simonas Kvintas. Hubris, 2021. 10 psl. 10,95 €
White Star Kids. Sukonstruok dinozaurus. Dail. Ronny Gazzola. Vert. Tomas Einoris. Nieko rimto, 2021. 12 psl. 7,99 €
Anastasija Leonovič, Julija Safonova. Mano pirmosios pamokos 2-3 metų vaikams. Vert. Jūratė Žižytė. Presvika, 2021. 160 psl. 10,90 €
Rita Bajoraitė. Jungiame taškus. Lucilijus, 2021. 60 k. 8,50 €
Skaičiai. 3+ (serija „Namų darbai – vieni juokai“). Vaiga, 2021. 48 psl. + 2 l. lipdukų. 5,39 €
Miško gyvūnai: mokomųjų kortelių rinkinys. Vilko reikalai, 2021. 20 k. 14,79 €
Vabzdžiai: mokomųjų kortelių rinkinys. Vilko reikalai, 2021. 20 k. 14,79 €

Knygos besimokantiems skaityti ir rašyti

Sigutė Ach. Labas, aš Abėcėlė. Dail. Sigutė Ach. Nieko rimto, 2021. 120 psl. 3,99 €
Eglė Buraitienė, Rasa Černiauskienė. Žodžių seklys. Smaltijos leidykla, 2021. 20 k. 6,95 €

Skaitiniai augesniems

Kateryna Jehoruškina. Riešutėnų drąsuolių pasakaitės. Su psichologiniais patarimais vaikams ir suaugusiesiems. Dail. Aliona Jastremska. Vert. Donata Rinkevičienė. Presvika, 2021. 112 psl. 10,90 €
Uladzimiras Karatkevičius. Velnio lobis. Dail. Janas Melnickis. Vert. Vytautas Žeimantas. Trys žvaigždutės, 2021. 17 psl.
Vytautas Petkevičius. Kodėlčius. Dail. Albina Makūnaitė. Lieparas, 2021. 112 psl. 9,99 €
Piret Raud. Kitokios princesių istorijos. Vert. Viltarė Urbaitė. 700 eilučių, 2021. 108 psl. 8,74 €
Edgar Valter. Puokiai. Dail. Edgar Valter. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2021. 144 psl. 9,49 €
Laimė. Pasakų rinktinė. Sud. Akvilė Sadauskienė. Ugdymas pasakomis, 2021. 104 psl. 15,00 €

Magdalena Hai, Teemu Juhani. Košmarų krautuvėlė. Siaubingi kutulio milteliai. Dail. Teemu Juhani. Vert. Viltarė Urbaitė. Briedis, 2021. 64 psl. 7,40 €
Stanisław Lem. Robotų pasakos. Dail. Edgar Bąk, Katarzyna Bogucka et al. Vert. Mindaugas Tamošiūnas. Odilė, 2021. 208 psl. 13,75 €
Danny Wallace. Heimišas ir laiko stabdytojai. Dail. Jamie Littler. Vert. Mindaugas Eidimas. Nieko rimto, 2021. 304 psl. 7,19 €
David Walliams. Bakingamo rūmų pabaisa (serija „Baisiai juokinga“). Dail. Tony Ross. Vert. Marija Bogušytė. Tyto alba, 2021. 465 psl. 12,00 €

Pažintinės knygos augesniems

Marius Čepulis. Visa tiesa apie gyvūnus. Dail. Edgaras Straukas. Nieko rimto, 2021. 104 psl. 7,39 €
Diane Le Feyer. Biblijos pasakojimai vaikams. Vert. Rasa Tuskenytė. Briedis, 2021. 256 psl. 9,60 €
Beata Jarutienė. Keliauju po visatą. Smaltijos leidykla, 2021. 38 kortelės, 4 plakatai. 6,37 €
Arden Moore. Katės. Vadovas vaikams. Dail. Ryan Wheatcroft. Vert. Gabija Kundrotaitė. Briedis, 2021. 144 psl. 9,70 €
Oldřich Růžička, Tomáš Pernický. Gyvūnų rekordų knyga. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2021. 32 psl. 8,71 €
Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis. Tekstų aut. Vilma Dečkutė-Žukauskienė, dvarų atstovai. Dail. Goda Stanevičiūtė. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija; Debesų ganyklos, 2020. 32 psl. 5,19 €

Veiklos knygos augesniems

Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė, Lina Itagaki. Karališka vaikystė: viena 1529 metų rudens diena. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2021. 28 psl. 6,00 €
(Ne)spalvoti Lietuvos valdovai. Spalvinimo ir užduočių knyga. Sud. Skaistė Dirgėlienė. Dail. Agnė Nananai. Alma littera, 2021. 24 psl. 2,79 €
Aurore Meyer. Berniuko knyga. Nerealus vadovas kūrybingiems ir smalsiems berniukams. Vert. Erika Sabaliauskaitė. Alma littera, 2021. 128 psl. 15,51 €
Nijolė Kavaliauskaitė-Hunter. Mano garsų pasaulis. I dalis. Lucilijus, 2021. 39 psl. 3,79 €

Sudėtis ir atimtis (serija „Namų darbai – vieni juokai“). Vaiga, 2021. 32 psl. + 2 l. lipdukų. 3,59 €
Matematika. 5+ (serija „Namų darbai – vieni juokai“). Vaiga, 2021. 32 psl. + 2 l. lipdukų. 3,59 €
Matematika. 7+ (serija „Namų darbai – vieni juokai“). Vaiga, 2021. 48 psl. + 2 l. lipdukų. 5,39 €
Matematika. 9+ (serija „Namų darbai – vieni juokai“). Vaiga, 2021. 48 psl. + 2 l. lipdukų. 5,39 €
Gareth Moore. Smagūs galvosūkiai 9-11 m. vaikams. Vert. Arina Valuckaitė. Alma littera, 2021. 192 psl. 4,31 €

Skaitiniai dar paaugusiems

Antje Babendererde. Laumžirgių vasara. Vert. Angelė Barkauskienė. Nieko rimto, 2021. 288 psl. 7,99 €
Ray Bradbury. Pienių vynas. Vert. Gražvydas Kirvaitis. Tyto alba, 2021. 335 psl. 11,00 €
Viktorija Ežiukas. Memel Blues 2. Ežiukas, 2021. 28 psl. 10,00 €
Lorena Hickok. Helenos Keler istorija. Vert. Virginija Traškevičiūtė. Alma littera, 2021. 144 psl. 5,99 €
Michael Morpurgo. Karo žirgas (serija „Vertingiausių klasikos kūrinių kolekcija“). Vert. Virginijus Čepliejus. Dail. Reda Tomingas. Alma littera, 2021. 144 psl. 7,44 €
Anna Ruhe. Kvapų vaistinė: juodosios gėlės mįslė. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Debesų ganyklos, 2021. 288 psl. 9,49 €

Christopher Paolini. Paveldėjimas:

Christopher Paolini. Ugnies kardas (ciklo „Paveldėjimas“ 3-ioji knyga). Vert. Ieva Venskevičiūtė. Alma littera, 2021. 688 psl. 14,31 € Jaunimui nuo 12 metų
Christopher Paolini. Vyriausiasis (ciklo „Paveldėjimas“ 2-oji knyga). Vert. Ieva Venskevičiūtė. Alma littera, 2021. 656 psl. 13,99 €
Christopher Paolini. Paveldėjimas (ciklo „Paveldėjimas“ 4-oji knyga). Vert. Viktorija Labuckienė. Alma littera, 2021. 784 psl. 15,11 €
Christopher Paolini. Eragonas (ciklo „Paveldėjimas“ 1-oji knyga). Vert. Andrius Tapinas. Alma littera, 2021. 496 psl. 13,11 €

Pažintinės knygos dar paaugusiems

Akvilė Magicdust. Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija. Dail. Akvilė Magicdust. Aukso žuvys, 2021. 160 psl. 13,00 €
Roger Crowley. Fortūnos miestas. Kaip Venecija iškovojo ir prarado jūrinę imperiją. Vert. Rokas Sinkevičius. Briedis, 2021. 384 psl. 13,20 €
Indrė Sorokaitė. Tinklininko dienoraštis. Dail. Daniele Lauro. Vaiga, 2021. 240 psl. 9,90 €

Skaitiniai beveik dideliems

Jane Austen. Nortangerio abatija. Vert. Milda Dyke ir Irena Jomantienė. Obuolys, 2021. 320 psl. 9,99 €
James Clavell. Šiogūnas. Antra knyga. Vert. Vlada Baubonienė. Aukso pieva, 2021. 612 psl. 11,50 €
Marissa Meyer. Beširdė. Vert. Indrė Kaulavičiūtė. Alma littera, 2021. 544 psl. 17,59 €
Stanisław Lem. Soliaris. 3-ias leid. Dail. Lina Sasnauskaitė. Vert. Eglė Juodvalkytė, atnauj. Rimvydas Strielkūnas. Kitos knygos, 2021. 280 psl. 11,00 €

Su vaikais

Simone Davies. Montessori mažylis. Patarimų knyga tėvams, kaip užauginti smalsią ir atsakingą asmenybę (serija „Pabučiuok mane“). Vert. Milda Urbonaitė. Briedis, 2021. 256 psl. 11,90 €
Birutė Lenktytė-Masiliauskienė, Eimantė Korytė. Pažaiskime. Debesų ganyklos, 2021. 192 psl. 14,99 €
Ryšio kūrimas. Gerosios nuotolinio darbo praktikos dirbant su vaikais ir jaunimu. Kūrybinės jungtys, 2021. 82 psl.
Lietuvių liaudies dainynas, 25 tomas. Darbo dainos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. 639 psl. + 1 CD. 21,59 €
Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė. Lietuvos istorija dailėje. Mokslo monografija. Vytauto Didžiojo universitetas, 2021. 310 psl. 33,60 €
Giedrius Švitra, Dalius Dapkus et al. Lietuva: Dieninių drugių pažinimo vadovas. Nuotr. Giedrius Švitra, Izabela Dziekanska et al. Dail. Eveline van der Jagt, Cristina Sevilleja. eBMS, 2021. 12 psl. 0,00 €
Gina Viliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės. Alma littera, 2021. 368 psl. 23,91 €
Aleksotas (serija „It's Kaunastic“). Kaunas IN, 2021. 1 l. 0,00 €

Nenorintiems suaugti

Rūta Dzin. Peliūnės vasara. Dail. Rūta Dzin. Nieko rimto, 2021. 24 psl. 6,99 €

Šį mėnesį meškiukai renkasi

Kas liepai išdūgzta

Mon, 05 Jul 2021 21:00:00 GMT

Po vasarvidžio naujų knygų srautai senka, o mano Meškinėliui tai pats skaitymo įkarštis! Juk tiek laisvės, tiek erdvės, tiek ramybės atneša liepa. Tiesa, būna ir pykčių, kai į keliones neleidžiu pasiimti daugiau nei dviejų knygų. Gerai, kad pakeliui pasitaiko bibliotekų ir knygynų, tad galų gale mano vaikis parsiveža gerokai daugiau skaitinių nei išsivežė. Tik ar šįkart užteks tuose knygynuose smagių naujienų? Pažiūrėkime:

Aha! Tikrai užteks! Praėjusį mėnesį pasirodė nedaug, bet labai šaunių ir lauktų knygų. Tiesą sakant, aš nė nežinojau, kad laukiu būtent Dainiaus Gintalo „Ajerų kisieliaus“, kol jo neišvydau, bet dabar tikrai žinau, ko man trūko. Vaikų poezijos laukuose paskutiniu metu išdygo viena kita smagi naujiena – labai iš lėto, po truputį ši sritis atsinaujina. Randamos naujos temos, ateina nauji žmonės, išniro net leidykla, kurios prioritetinė kryptis – vaikų poezija. Visgi trūksta drąsesnių, smagesnių skersvėjų: tradicijų laužymo, eksperimentų su įvairiomis formomis, autoritetų vertimo (aukštyn kojomis). Ir štai Dainius Gintalas jauniesiems skaitytojams pasiūlo be galo smagiai skaitomų, žaismingų, skambių eilėraščių, kurie labai kietai sukalti, tačiau apsieina be visokių iki skausmo pabodusių rimuotų katrenų. Beje, ši knyga įdomi ne tik tekstais, bet ir puikiomis Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės iliustracijomis, tobulai derančiomis su Gintalo poezija.

Tobulą vaizdo ir teksto dermę pasiekia ir Lina Itagaki, kartu su Rasa Grybaite sukūrusi komiksų knygą apie Vincą Grybą „Grybo auksas“. Regis, lietuvių menininko biografija nėra pats patraukliausias dalykas jaunesniems paaugliams ar vyresniems vaikams, tačiau Linos nepakartojamas stilius viską keičia – tikrai, tikrai! Vos keliomis spalvomis ji dėlioja istorijas tarsi išblukusias nuotraukas į albumą ir perkelia mus į kitą laiką. Nežinau, ar ne per daug pretenzingai nuskambės, bet sakyčiau, kad ji turi nepaprastą vizualinio takto pojūtį.

Be naujų Linos Itagaki knygų aš taip pat visados laukiu naujų „Mažųjų Platonų“. Tai prancūzų kuriama knygų serija mažiems, nelabai mažiems ir visai ne mažiems skaitytojams, kurioje kviečiama susipažinti su įvairiomis filosofinėmis idėjomis, filosofijos istorija bei pačiais filosofais. Į lietuvių kalbą jas verčia neseniai pavadinimą pakeitusi leidykla „Phi knygos“. Verčia ir leidžia iš lėto, bet atkakliai, tad liepą galėsime skaityti jau visą dešimtį istorijų. Jei tik... Jei tik vidinis cenzorius neužprotestuos. Mat knygelės tikrai įdomios, originalios ir estetiškos, bet jų adresatas nėra labai aiškus. Taip, tai paveikslėlių knygos, tačiau ekscentriškos, vietomis ciniškos, netausojančios mažųjų tikro ar įsivaizduojamo naivaus, nekalto pasaulėvaizdžio, tad greičiausiai ir skirtos ne paties mažiausiems. Galima į jas žvelgti kaip į grafines noveles jaunesniesiems paaugliams (ir vyresniems grafinių novelių ar šiaip keistų knygų gerbėjams). Žodžiu, forma primena ikimokyklinukų skaitinius, o turinys... Hmm, turinys tirštesnis ir pikantiškesnis už kitas filosofiją vaikams pristatančias knygas, tokias kaip „Kodėl? 100 filosofijos istorijų“ ar tą patį „Sofijos pasaulį“.

Estetams, matyt, patiks ir Rudyardo Kiplingo „Džiunglių knyga“ su Roberto Ingpeno iliustracijomis. Tai tos pačios iliustracijos ir tas pats vertimas kaip ir ankstesniajame „Baltų lankų“ leidime, šiek tiek pakeistas tik knygos formatas. Nors Ingpeno piešiniai kartais kiek monotoniški, bet vis tiek pritrenkiantys. O jei jau norisi vizualinės įvairovės, tai galime palaikyti „MO muziejų“, kuris vėl po truputį imasi leidybos vaikams. Tegu šįkart tai dar ne knyga, o tik žaidimo kortelės, lydinčios be galo puikią nedidukę parodą mažiesiems, tačiau ryžtas kalbėtis su jaunaisiais skaitytojais apie meną vertas medalio.

Na gerai, o kas dar vertas mažųjų simpatijų prizo? Šiuo metu neturiu po ranka mažų meškiukų, bet, man regis, Tomio Kontio istorija apie benamystę, kitoniškumą, nepritapimą bei draugstę turėtų užimti pirmą vietą. Paveikslėlių knygą „Šuo vardu Katė“ labai subtiliai, švelniai ir taikliai nupiešė dailininkė Elina Warsta. Žinoma, čia skleidžiamos temos nelengvos ir tėvams prireiks šiek tiek drąsos atversti šią knygą. Jei drąsos pritrūksime, galime rinktis ir gerokai lengvesnes, bet irgi talentingai parašytas bei smagiai iliustruotas Pūkio pasakas, sudėtas į rinktinę „Oi, tas Pūkis!“ Po vienu viršeliu čia slepiasi visas pluoštas Vytauto V. Landsbergio parašytų bei Dalio Karpavičiūtės nupieštų paveikslėlių knygelių. Visos jos jau buvo pasirodę atskirais leidiniais.

Kalbėdama apie knygų grožį, negaliu praleisti ir poros knygelių šiek tiek augesniems skaitytojams. Dailininkė Patricija Bliuj-Stodulska, iliustruodama Dovilės Zavedskaitės „Paštininką ir serbentus“, atliko kone Heraklio žygį. Nė neįsivaizduoju, kiek jėgų iš jos pareikalavo tokios kruopščios, tokios detalios iliustracijos, kur, regis, kiekviena linija turi šešiatomę istoriją. Pats pasakojimas labai poetiškas ir man patiko, tik ar ne per daug jame perkeltinių prasmių, žinučių tarp eilučių ir dvigubų dugnų? Kas bus tas skaitytojas? Kiek geriau įsivaizduoju Saulės Paltanavičiūtės knygos „Meksika Marija. Indėnės Mištekės istorija“ skaitytoją. Tekstas čia gal ne toks grakštus, bet savaip artimesnis. Gal dėl to, kad man pačiai taip norisi pamatyti daugiau knygų apie tolimus kraštus ir kitas kultūras be dirbtinio jų egzotizavimo? Ačiū už tai rašytojai Saulei Paltanavičiūtei ir dailininkei Redai Tomingas, kurios iliustracijomis visada labai džiaugiuosi.

Šnekant apie egzotiką, dar norėčiau paminėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir asociacijos „Slinktys“ pradėtą leisti iš jidiš kalbos verstų klasikinių knygelių vaikams seriją „Bibliotekėlė“. Bijau spėlioti, ar šios knygelės užsitarnaus šių dienų skaitytojų meilę, ar beturės tik istorinę ir pažintinę vertę, tačiau pavartyti labai įdomu – juolab, kad ir iliustracijos čia perkeltos iš senųjų leidimų, menančių rusų avangardo (kuris buvo ne toks jau ir rusiškas) laikus. Ką pasakysit kad ir apie El Lissitzky iliustracijas „Liežuviukui Šaunuoliukui“, bičiuliai?

Taip, smalsumas nuveda keistais keliais. Jei netikite, galite pasiteirauti Richardo Feynmano. Genialaus fiziko autobiografinės istorijos knygoje „Jūs gi, aišku, juokaujate, pone Feynmanai!“ yra praktiškai vien apie nevaldomą, veržlų, kosminių mastų smalsumą. Pagardinta sveiku humoru ir pikantiškomis istorijomis apie žymius mokslininkus bei menininkus. Subalansuota kelią besirenkantiems paaugliams, ar ne?

Žodžiu, kelionėse nenuobodžiausime ir knygynus siaubsime su dideliu malonumu. Sąrašą jau sudarėme:

Kartoninės ir žaislinės mažųjų knygos

White Star Kids. Mažoji karvytė. Knyga su pirštų lėle. Dail. Agnese Baruzzi. Vert. Laura Ivoškienė. Nieko rimto, 2021. 12 psl. 5,59 €
White Star Kids. Mažoji panda. Knyga su pirštų lėle. Dail. Agnese Baruzzi. Vert. Vainius Bakas. Nieko rimto, 2021. 12 psl. 5,59 €
Mažieji sodo gyventojai. Su liečiamaisiais paviršiais. Vert. Jūratė Žižytė. Presvika, 2021. 10 psl. 4,10 €
Paglostyk gyvūną. Su liečiamaisiais paviršiais. Vert. Jūratė Žižytė. Presvika, 2021. 10 psl. 4,10 €
Paglostyk mažylį. Su liečiamais paviršiais. Vert. Jūratė Žižytė. Presvika, 2021. 10 psl. 4,10 €
Sam Taplin. Nekutenk meškos! Vert. Asta Baranauskaitė. Baltos lankos, 2021. 10 psl. 10,40 €
Emocijos. Pajudink ir pažadink. Vert. Margarita Šeškuvienė. Vaiga, 2021. 12 psl. 6,90 €
Maestro, muzika! Vert. Donata Pleskevičienė. Baltos lankos, 2021. 14 psl. 11,60 €

Skaitiniai mažiesiems

Rachel Bright, Jim Field. Apie banginį, kuris norėjo visko daug. Vert. Reda Puodžiukė. Baltos lankos, 2021. 32 psl. 6,80 €
Tomas Dirgėla. Dingęs gimtadienio tortas (serija „Domas ir Tomas“). Dail. Rytis Daukantas. Tyto alba, 2021. 56 psl. 8,50 €
Tomi Kontio. Šuo vardu Katė. Dail. Elina Warsta. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2021. 32 psl. 5,59 €
Vytautas V. Landsbergis. Oi, tas Pūkis! (serija „Pūkio pasakos“, 2-oji rinktinė). Dail. Dalia Karpavičiūtė. Dominicus Lituanus, 2021. 112 psl. 10,49 €
Skiemenuotos pasakos. Atnaujinta antra dalis. Kaip senelis ir senutė ropę rovė, Išdidūs baravykai, Laimingas žmogus. Dail. Vanda Padimanskaitė. Baltos lankos, 2021. 5,59 €

Mažųjų pažintiniai ir veiklos leidiniai

Simona Grušaitė-Šukienė, Mindaugas Ardzijauskas. Linksmoji dantukų ekspedicija. Dail. Vaidas Šukys. M. Ardzijauskas, 2021. 40 psl. 8,64 €
Isabelle Fougere. Kodėl? Atsakymai į vaikų klausimus. Vert. Erika Sabaliauskaitė. Alma littera, 2021. 110 psl. 15,19 €
Atminties lavinimo žaidimas MO kolekcijai pažinti. MO muziejus, 2021. 52 kort. 14,00 €
Miškas. Nuostabūs žvėreliai. Su gyvūnų balsais. Vert. Jūratė Žižytė. Presvika, 2021. 18 psl. 13,60 €
White Star Kids. Sukonstruok transporto priemones. Dail. Ronny Gazzola. Vert. Tomas Einoris. Nieko rimto, 2021. 20 psl. 7,99 €

Logico Primo:

Logico Primo. Kairėn dešinėn, aukštyn žemyn. Nieko rimto, 2021. 1 apl. (16 k.). 5,99 €
Logico Primo. Estetika. Nieko rimto, 2021. 1 apl. (16 k.). 5,99 €

Leidiniai besimokantiems skaityti ir rašyti

Sigutė Ach. Žaidimas „Sudėk žodį“. Dail. Sigutė Ach. Nieko rimto, 2021. 114 k. 12,99 €

Skaitiniai augesniems

Dainius Gintalas. Ajerų kisielius, arba varnos, varvekliai, varanai ir varlės. Dail. Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Žalias kalnas, 2021. 56 psl. 6,65 €
Knister. Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojomis. Dail. Birgit Rieger. Vert. Teodoras Četrauskas. Alma littera, 2021. 96 psl. 6,31 €
Mani Leib. Liežuviukas Šaunuoliukas. Dail. El Lisickis. Vert. Dominykas Norkūnas, Roza Bieliauskienė. Asociacija „Slinktys“; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2021. 12 psl. 3,89 €
Perec Markiš. Gaidys raudonskiauterys [su papildytos realybės elementais]. Dail. Y. Čaikovas. Vert. Dominykas Norkūnas, Roza Bieliauskienė. Asociacija „Slinktys“; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2021. 22 psl. 5,49 €
Saulė Paltanavičiūtė. Meksika Marija. Indėnės Mištekės istorija. Dail. Reda Tomingas. Alma littera, 2021. 64 psl. 10,64 €
Dovilė Zavedskaitė. Paštininkas ir serbentai. Dail. Patricija Bliuj-Stodulska. Tikra knyga, 2021. 48 psl. 9,00 €

Nizrana Farook. Mergaitė, pavogusi dramblį. Vert. Daiva Krištopaitienė. Alma littera, 2021. 240 psl. 10,07 €
Rudyard Kipling. Džiunglių knyga. Dail. Robert Ingpen. Vert. Saulius Repečka. Nieko rimto, 2021. 208 psl. 11,99 €
Vytautas V. Landsbergis. Begemoto godos. Dail. Virginijus Malčius. Dominicus Lituanus, 2021. 88 psl. 9,79 €
Otfried Preußler. Plėšikas Hocenplocas ištrūksta į laisvę. Dail. F.J. Tripp, nuspalvino Mathias Weber. Vert. Teodoras Četrauskas. Nieko rimto, 2021. 120 psl. 7,99 €
Nicki Thornton. Prakeiktas švyturys. Vert. Miglė Šaltytė. Nieko rimto, 2021. 284 psl. 8,19 €

Pažintiniai leidiniai augesniems

Lina Itagaki, Rasa Grybaitė. Grybo auksas. Artseria, 2021. 104 psl. 10,00 €
Pažintinis mokomasis plakatas „Lietuvos medžiai“. Lututė, 2021. 1 l. 4,00 €
Pažintinis mokomasis plakatas „Lietuvos drugiai“. Lututė, 2021. 1 l. 4,00 €

Serija "Mažieji Platonai":

Salimas Mokaddemas, Yannas Le Bras. Įsimylėjęs Sokratas (serija "Mažieji Platonai"). Dail. Yannas Le Bras. Vert. Daina Habdankaitė. Phi knygos, 2021. 64 psl. 12,00 €
Nathalie Prince, Christophe Prince, Yannas Damezinas. Štai taip Nyčė kalbėjo (serija "Mažieji Platonai"). Dail. Yannas Damezinas. Vert. Daina Habdankaitė. Phi knygos, 2021. 64 psl. 12,00 €
Line Faden-Babin, Jakobas Rachmanskis, Lucia Calfapietra. Kierkegoras ir Undinė (serija "Mažieji Platonai"). Dail. Lucia Calfapietra. Vert. Daina Habdankaitė. Phi knygos, 2021. 64 psl. 12,00 €

Veiklos knygos augesniems

Gabrielle Smith-Dluha, Veronika Morávková, Pavlína Šamalíková. Anglų kalba vaikams. Veiklos knyga su spalvotais lipdukais. Dail. Antonin Šplichal. Vert. Vita Šileikienė. Vaiga, 2021. 48 psl. 5,49 €
Clive Gifford. SMŪGIUOK! Futbolo užduočių knyga. Dail. Richard Watson, Julian Mosedale. Vert. Vainius Bakas. Nieko rimto, 2021. 128 psl. 3,19 €
Junk taškus ir nupiešk kelionę aplink pasaulį (serija „Junk taškus ir nupiešk“). Vaiga, 2021. 28 psl. 3,90 €
MÅLA kartoninis miestas. Dail. S. Edholm, L. Ullenius. Ikea, 2021. 10 dal. 3,99 €

Skaitiniai dar paaugusiems

John David Anderson. Priklijuoti. Vert. Gediminas Auškalnis. Alma littera, 2021. 336 psl. 14,31 €
Kristina Gudonytė. Ida iš šešėlių sodo. Tyto alba, 2021. 192 psl. 6,50 €
Pilkoji Pelėda. Seidžija ir jos bebrai. Vert. Giedrė Juodvalkytė. Andrena, 2021. 224 psl. 10,07 €

Pažintinės ir veiklos knygos dar paaugusiems

Antgamtiniai reiškiniai: išdrįskite pažvelgti tiesai į akis. „National Geographic“ specialus leidinys. Sud. Daniel S. Levy. Vert. Edvardas Vaišvila. Atverk pasaulį, 2021. 96 psl. 5,90 €
Richard Wrangham. Ugnis. Kaip maisto ruošimas nulėmė žmogaus evoliuciją. Vert. Andrius Navickas, Dominyka Marija Navickaitė. Alma littera, 2021. 304 psl. 15,11 €
Jūratė Leikaitė. Paukščiai ir gėlės: meno terapija laisvalaikiui. Antras papildytas leidimas. Filmų štrichai, 2021. 48 psl. 6,09 €

Skaitiniai beveik dideliems

Agatha Christie. Kaltinimo liudytojas. Vert. Vaiva Monika Lanskoronskytė. Obuolys, 2021. 320 psl. 14,48 €
Richard P. Feynman. Jūs gi, aišku, juokaujate, pone Feynmanai! Vert. Romualdas Grigaliūnas. Briedis, 2021. 368 psl. 12,00 €
Dalia Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros. Dail. Zigmantas Butautis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. 296 psl. 12,00 €
Roger Zelazny. Šviesos valdovas. Vert. Danguolė Žalytė. Leidybos studija, 2001. 320 psl. 13,29 €

Pažintinės knygos beveik dideliems

Norbertas Černiauskas. 1940. Paskutinė Lietuvos vasara. Dail. Miglė Vasiliauskaitė. Aukso žuvys, 2021. 260 psl. 12,00 €
Colin Woodard. Piratų Respublika. Neįtikėtina Karibų piratų istorija. Vert. Martynas Sakutis. Briedis, 2021. 408 psl. 13,20 €

Su vaikais

Išlaisvinti herojai: sensoriniai skaitymai bibliotekose. Metodinė priemonė. Sud. Bronius Maskuliūnas. Dail. Vaiva Kovieraitė-Trumpė. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2020. 68 psl. 0,00 €
Autistiški vaikai pradinėje mokykloje. Atviras pokalbis. 1-4 klasių mokiniams. Sud. asociacija „Autizm Regionu“ ir fondas „Vukhod“. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, 2021. 5,00 €
Jorė Jurgita Treinytė. Tradicinių lietuviškų dirbinių kūrimas: šiaudiniai sodai ir žaisliukai, advento vainikai, verbos, margučiai, žolynukai, karpiniai. Tekstų aut. Ieva Anelauskaitė Motiejauskė. Printėja, 2020. 176 psl.
Vytautas Kandrotas. Įdomiausios kelionės po Lietuvą. Atn. leidimas. Terra Publica, 2021. 464 psl. 15,99 €
Mindaugas Balkus, Feliksas Zinevičius. Vlado Putvinskio gatvė: istoriniai faktai ir atsiminimai. F. Zinevičius, 2020. 90 psl.
Radviliškio krašto padavimai ir pasakojimai. Sud. Egidijus Prascevičius. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, 2020. 456 psl.

Šį mėnesį meškiukai renkasi

Valio, atostogos! Knygos, besiprašančios į lagaminą

Sat, 05 Jun 2021 21:00:00 GMT

Kaip praleisite vasarą, bičiuliai? Jūra, kelionės, žygiai? O meškiukų bibliotekai geriausios atostogos liepų pavėsyje su knyga! Ir gerai, kad leidyklos tai supranta. Naujienų papylė tiek, kad į jokį lagaminą nesutalpinsi, tad toli nuo knygynų nekeliausime, visą jų asortimentą atidžiai apžiūrėsime. O jei anksčiau nepastebėtų, retesnių, keistesnių knygelių rasime, taip pat į krepšelį įsidėsime. Pažiūrėkime:

Labai džiugina, kad šįkart su kaupu prikrauta knygų vyresniems vaikams ir jaunesniems paaugliams. Ir prikrauta knygų gerų, įdomių, originalių, su įsimintinais veikėjais, netikėtais siužetais, visai ne lėkštų. Nuogąstaudama, bet labai nekantriai laukiau Kotrynos Zylės šiurpių rinkinio „Siela sumuštinių dėžutėje“. Prisipažinsiu, skelbtos ištraukos man kėlė abejonių, bet kai jos sugulė į vieną knygą, suspindo labai netikėtai. Kotrynos kūryba mane visada nustebina, sulaužo išankstines nuostatas bei lūkesčius ir pilnai atsiskleidžia tik pradėjus skaityti su vaiku. Trumpos, tamsios istorijos apie įvairiausias lietuviškas mitines būtybes, bet labiausiai apie pačius paaugliukus ir jų santykį su pasaulio neteisybėmis padarė įspūdį ir man, ir mano paaugusiam Meškinėliui.

Nemažai tikimės ir iš kitų knygų naujienų. Mokslinės ir maginės fantastikos pynės Andri Snæro Magnasono „Laiko skrynioje“, paaštrintos postapokaliptiniais prieskoniais, turėtų būti puikus pretekstas pakalbėti apie žmogaus atsakomybę žmonijai. Iš panašių ingridientų užmaišytas Karlo Olsbergo knygų ciklas, kurio trečioji dalis, „Berniukas akligatvyje“, ką tik pasirodė, labiau akcentuoja moralines dilemas, kylančias vystantis technologijoms. Išties, nors fantastika neretai laikoma grynai pramogine literatūra, bet geriausiose fantastinėse knygose fantastinės prielaidos naudojamos tik išryškinti bendražmogiškas problemas. Tarsi mikroskopu pažvelgti į žmogaus sielos virpesius, atsargiai atskirti šias subtilias materijas nuo maskuojančių kasdienybės apnašų. Tai gerai matoma ir Katherine'os Paterson knygoje „Tiltas į Terabitiją“, Astridos Lindgren literatūrinėje pasakoje „Mijo, mano Mijo“ ar jau tik vyresniesiems paaugliams prieinamose knygose: Franko Herberto „Kopoje“ ir ypač Philipo K. Dicko alternatyvios istorijos deimančiuke „Žmogus aukštoje pilyje“. Žinoma, fantastinės knygos gali siekti ir kuklesnių tikslų. Taip antrą kartą perleidžiamoje Lucy'ės ir Stepheno Hawkingų knygoje „Džordžas ir Visatos paslaptys“ beletristinė dedamoji tėra gana kuklus apvalkalas pažintiniam turiniui. Bet tas turinys toks geras, o kosminės mokslinės fantastikos vaikams lietuvių kalba taip maža, kad „Džordžui“ mes atleidžiame viską ir į tarpplanetines ar net tarpžvaigždines keliones leidžiamės su dideliu malonumu!

Beje, mudu su Meškinėliu nespjauname ir į visos fantastikos šaknis: pasakas, mitus, legendas. Dar daugiau – kaip tik dabar, abu sulaukę jau gana rimto amžiaus, iš tiesų įgijome supergalių mėgautis stebuklinio folkloro klodais. Tiesa, pasakų leidyba yra sudėtingas reikalas ir daugelis naujųjų rinkinių lietuvių kalba tėra blankūs tikrųjų istorijų šešėliai ir profanacija. Visgi kartais pasitaiko įdomesnių leidimų. Nesiimu vertinti, ar išmanančiai Theresa Breslin perteikė vaikams škotišką paveldą, bet nuo kartu su iliustratore Kate Leiper sukurto „Iliustruoto Škotijos pilių legendų lobyno“ gniaužia kvapą. Kitas legendų gerbėjas – Giuseppe D’Anna, kurdamas „Didžiąją fantastinių būtybių knygą“, su folklorine medžiaga elgėsi tikrai labai laisvai. Tačiau šis populiarių mitinių padarų žinynas nedideliems ar truputį paaugusiems vaikams ir nepretenduoja į autentišką protėvių išmintį (tiesą sakant, kuo daugiau šiuolaikiniuose leidimuose pretenzijų, tuo mažiau išminties ir protėvių ten praėjo), tik praveria langelį į žmonijos kultūrinį paveldą ir padeda sudominti kiek per didelį kasdienio informacinio triukšmo srautą turinčius atlaikyti mūsų skaitytojus.

Žinoma, šaunu, kai etninė kultūra į ugdymą įsilieja natūraliai, nuo pat mažų dienų. Tokiai ankstyvajai pažinčiai Vilniaus etninės kultūros centras sukūrė labai dailų, net, sakyčiau, stilingą leidinį „Ulioja varnu“. Apskritai, šio centro veiklą dabar stebiu labai smalsiai: jų leidiniai vaikams bei šeimoms darosi vis įdomesni, įvairesni, gražesni. O juk kuo sudominsime pasaulį tyrinėjantį mažylį, ta linkme po truputį jis judės ir augdamas, net kai jo interesai persimes į socialinę sferą. Tad man labai smagu, kad vis daugiau atsiranda knygų, pasakojančių apie įvairias žinijos sritis net visai nedideliems skaitytojams. Pavyzdžiui, šią vasarą galėsime daugiau dėmesio skirti pažinčiai su Lietuvos istorija. Tarp šia tema išleistų knygų grožiu ir originalumu išsiskiria Linos Mickutės ir Ievos Babilaitės sukurta „Pasaka apie paskutinį Lietuvos princą“. Dailininkė Ieva Babilaitė be galo mėgsta eksperimentuoti, ir kartais tų eksperimentų rezultatai nėra itin patrauklūs jauniesiems skaitytojams, bet, manau, kad senoviniu gobelenu paversta Žygimanto Augusto istorija patiks daugeliui. Populiaresne vizualine kalba Ingos Dagilės prašnekinti Lietuvos valdovai taip pat labai šaunūs. Šįkart Zigmas Vitkus, kelių istorinių knygų vaikams autorius, pralenkė pats save, atradęs labai įdomų būdą patraukliai pateikti vaikams istorijos žinias. Knygoje „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ sudėti menami kunigaikščių ir karalių monologai apie savo gyvenimą bei aplinką. Stebuklinga!

Talentu patraukliai pristatyti savo žinias gali pasigirti ne taip jau daug specialistų, tačiau po truputį puikių pažintinių ir veiklos knygų vaikams bei paaugliams kolekcija auga. Jei ne vasarai, tai bent kitiems mokslo metams atsidėkime Mariaus Čepulio „Gamtos mokslų“ praktikumus, o kol lauke taip smagu, pasiruoškime šiems užsiėmimams treniruodamiesi atpažinti įvairias augalų ir gyvūnų rūšis pagal žaidimui „Surask juos visus! 2“ parengtą brošiūrą. STEAM užduočių sąsiuvinis po atostogų taip pat pravers – didelio autorių kolektyvo parengti užsiėmimų planai atrodo išties įdomiai, o pati knygelė šluoja apdovanojimus kaip viena geriausių šių metų mokymo priemonių. Intriguoja ir Audronės Galvonaitės knyga apie meteorologiją „Paskui orus jų klystkeliais“. Juk nemažai paauglių rimtai nori susigaudyti visoje toje klimato kaitos kebeknėje, o tam reikia nors šiek tiek suvokti kontekstą.

Bet kiek galima apie vyresnius?! Mažyliams irgi reikia dėmesio! O jiems išleista visai nemažai šaunių knygelių. Man labai patinka knygos su interaktyviais, judančiais elementais, iškartomis, langeliais. Šįkart tokių pasirodė net kelios, o dvi iš jų: „Mamyte, aš tave myliu“ bei Radka'os Janská'os ir Carmen Saldaña'os „Kieno čia pėdsakai?“ ne tik malonios pačiupinėti, bet ir dailios pažiūrėti, smagiai nuteikiančios savo saldžiais, mielais piešiniais. Dailininkės Maria'os Neradova'os nupieštos paveikslėlių raizgalynės kartoninėje knygelėje „Ieškok ir surask mažiesiems. Transporto priemonės“ taip pat labai šaunios, nuo mažų dienų ugdančios būsimus wimmelbuch gerbėjus. O kokių puikių paveikslėlių knygelių išleista! Man ypač gražios Susanna'os Isern ir Marcoso Soma'os „Septynios miegapelės lovelės“, Jurgos Vilės ir Linos Sasnauskaitės „Chameleono sapnai“ bei vėl perleista Sveno Nordqvisto istorija apie katiną ir jo dėdulę „Kaip Findusas, būdamas mažas, ėmė ir prapuolė“. Kai jas baigsime mažiems meškiukams skaityti, pakvieskime šeimyną pasivaikščioti. Nemokamus „It's Kaunastic“ maršrutus jau visi seniai žinome, tačiau šįkart mums paruoštas ypatingas pasivaikščiojimas – po literatūrinį Kauną! Taip pat puikiai pažįstamo „Neakivaizdinio Vilniaus“ leidinių kolekciją papildė labai išradingi žaidimai-kelionės po Vilniaus rajonus, skirti vaikams, bet tinkami visai šeimai.

Žodžiu, negaliu patikėti, kiek daug puikių leidinių pasirodė praėjusį mėnesį. Vienintelis šaukštas deguto, kurį galiu kliūstelėti, tai sumenkusi maketų kokybė. Visada buvo ir gražiai, ir nelabai vykusiai sudėliotų knygų, bet pastaruoju metu man akis bado, kiek daug gerų knygų gadina prastas maketavimas, nevykę šriftai. Mieli maketuotojai, tikiuosi, jūs nestreikuojat? Mielos leidyklos, tikiuosi, jūs netaupote šių profesionalų sąskaita? Na, tiek to – palinkėkime vieni kitiems gerų knygų, o naujausių jų sąrašas yra kaip tik čia:

Kartoninės ir žaislinės mažųjų knygos

Giedrius Kriaučiūnas, Kristina Stonkutė. Būna visokių daiktų. G. Kriaučiūnas, 2020. 20 psl. 9,00 €
Giedrius Kriaučiūnas, Kristina Stonkutė. Būna visokių gyvūnų. G. Kriaučiūnas, 2020. 20 psl. 9,00 €
Meškiukas išdykauja su tėčiu. Trys nykštukai, 2021. 12 psl. 4,19 €
Tigriukas išdykauja su mama. Trys nykštukai, 2021. 12 psl. 4,19 €
Mamyte, aš tave myliu. Dail. Denise Hughes. Vert. Reda Puodžiukė. Baltos lankos, 2021. 12 psl. 8,00 €
Editions Auzou. Ieškok ir surask mažiesiems. Transporto priemonės. Dail. Maria Neradova. Vert. Laura Ivoškienė. Nieko rimto, 2021. 20 psl. 7,19 €

Paveikslėlių knygos mažiesiems

Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. Laimė yra lapė. Dail. Aušra Kiudulaitė. Tikra knyga, 2021. 48 psl. 12,00 €.
Rebecca Elliott. Pirmoji mažojo lapiuko vasara. Dail. Rebecca Elliott. Egmont Lietuva, 2021. 32 psl. 3,22 €
Julia Hubery. Didelis mažojo lokiuko nuotykis. Dail. Gill Guile. Egmont Lietuva, 2021. 32 psl. 3,22 €
Susanna Isern. Septynios miegapelės lovelės. Dail. Marco Soma. Vert. Nieko rimto, 2021. 32 psl. 5,59 €
Gintarė Jarumbauskienė. Laukimas. Dail. Justina Ipek. Printėja, 2021. 24 psl.
Raimondas Jurgaitis, Dainius Šukys. Žirafa netelpa į lapą. Dail. Dainius Šukys. Jūsų Flintas, 2021. 24 psl. 6,79 €

Amy Hsu Lin. Katinėlis Juodis kepa tortą (serija „Aš skaitau!“). Pagal Rob Scotton kūrybą. Dail. Robert Eberz. Vert. Eglė Devižytė. Nieko rimto, 2021. 32 psl. 5,99 €
Max Lucado. Tu esi Mano. Dail. Sergio Martinez. Vert. Daiva Selevičienė. Abigailė, 2021. 32 psl. 10,00 €
Sven Nordqvist. Kaip Findusas, būdamas mažas, ėmė ir prapuolė. 2-asis leid. Dail. Sven Nordqvist. Nieko rimto, 2021. 25 psl. 7,99 €
Selemonas Paltanavičius. Pati geriausia uodega. Dail. Rasa Joni. Alma littera, 2021. 32 psl. 6,53 €
Jurga Vilė, Lina Sasnauskaitė. Chameleono sapnai. Dail. Lina Sasnauskaitė. Tikra knyga, 2021. 48 psl. 8,00 €

Kiti skaitiniai mažyliams

Gražiausi eilėraščiai vaikams. Dail. Asta Kulikauskaitė. Alma littera, 2021. 52 psl. 6,53 €

Mažųjų pažintinės ir veiklos knygos

Cinders McLeod. Pirk! Knyga, ugdanti finansinį raštingumą. Vert. Živilė Andriūnienė. Alma littera, 2021. 32 psl. 6,10 €
Cinders McLeod. Užsidirbk! Knyga, ugdanti finansinį raštingumą. Vert. Živilė Andriūnienė. Alma littera, 2021. 32 psl. 6,10 €
Radka Janská, Carmen Saldaña. Kieno čia pėdsakai? Dail. Carmen Saldana. Vert. Tomas Einoris. Nieko rimto, 2021. 14 psl. 6,39 €
Marie Tanneux. Trys paršiukai. Jogos pasakaitė. Vert. Greta Štikelytė. Alma littera, 2021. 32 psl. 5,58 €
Fizinio Ugdymo ir lavinimo kortelės vaikams. Yoga Zoo – Joga Vaikams, 2021. 30 k. 24,95 €
Tapome pirštais: pasakiškos būtybės. Vert. Alfredas Steiblys. Trys nykštukai, 2021. 64 psl. 5,49 €
Mažųjų užduotėlės su daugybe lipdukų. Trys nykštukai, 2021. 40 psl. 3,80 €
Spręsk užduotėles, lipink lipdukus. Trys nykštukai, 2021. 40 psl. 3,80 €

Skaitiniai augesniems

Gintaras Kaltenis. Detektyvai Litas ir Centas imasi darbo. Džinsai kvepiantys laisve. Dail. Rita Anskaitienė. Beržo tošis, 2021. 64 psl. 6,00 €
Vytautas V. Landsbergis. Kiškis Pranciškus Mėlynių pievoje. Dail. Ieva Babilaitė. Dominicus Lituanus, 2021. 128 psl. 12,69 €
Lina Mickutė. Pasaka apie paskutinį Lietuvos princą. Dail. Ieva Babilaitė. 700 eilučių, 2021. 32 psl. 12,00 €
Karl Newson, Wazza Pink. Paslapčių skrybėlė. Dail. Wazza Pink. Vert. Vainius Bakas. Alma littera, 2021. 96 psl. 5,13 €
Antanas Viržis. Eglutės ir begemoto Oto nuotykiai. Evaldas Sniečkus, 2021. 78 psl. 9,91 €
Steve Voake. Šuniukas Maksius gelbėja lapę. Dail. Jim Field, Maxine Lee. Vert. Asta Tobulevičienė. Alma littera, 2021. 128 psl. 4,38 €
Aldona Žibas, Aldona Bieliauskas. Neverk, Lėle. Dail. Aušra Jankauskaitė-Conrad. Vert. Inesa Sabaliūnienė. A. Žibas, 2021. 36 psl. 9,14 €

Theresa Breslin, Kate Leiper. Iliustruotas Škotijos pilių legendų lobynas. Dail. Kate Leiper. Vert. Ema Bernotaitė. Briedis, 2021. 176 psl. 12,50 €
Stephanie Burgis. Drakonė šokoladine širdimi. Dail. Indrė Lelertavičiūtė. Vert. Dangirutė Giedraitytė. Nieko rimto, 2021. 240 psl. 7,19 €
Sam Copeland. Čarlis pavirsta viščiuku. Dail. Sarah Horne. Vert. Arina Valuckaitė. Alma littera, 2021. 272 psl. 10,07 €
Lucy ir Stephen Hawking. Džordžas ir Visatos paslaptys (1-a serijos knyga). 2-oji laida. Vert. Alina Momkauskaitė, Audrius Bernotas. Jotema, 2021. 352 psl. 11,00 €
Eric Knight. Lesė grįžta. Dail. Gary Blythe. Vert. Rita Bakanienė. Nieko rimto, 2021. 240 psl. 6,39 €
Astrid Lindgren. Mijo, mano Mijo (serija „Hanso Christiano Anderseno medalis“). 3 patais. leid. Dail. Ilon Wikland. Vert. Eugenija Stravinskienė. Garnelis, 2021. 176 psl. 9,59 €
Antoine de Saint-Exupéry. Mažasis princas. Su autoriaus akvarelėmis. Vert. Pranas Bieliauskas. Alma littera, 2021. 104 psl. 7,55 €
Mark Twain. Princas ir elgeta (serija „'Pegaso' vaikų kolekcija“). Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2021. 288 psl. 6,99 €

Pažintinės knygos augesniems

Giuseppe D’Anna. Didžioji fantastinių būtybių knyga. Dail. Anna Láng. Vert. Kšištofas Kšivecas. Nieko rimto, 2021. 64 psl. 8,19 €
Linas Jonauskas. Mano didžiausia žuvis: jaunojo žvejo vadovas. Dail. Aldona Griškevičienė. Alma littera, 2021. 80 psl. 7,49 €
Selemonas Paltanavičius. Eime į gamtą! Kas auga ir gyvena Lietuvos miškuose, pievose ir vandenyse. Atnauj. leid. Dail. Asta Kulikauskaitė-Krivickienė. Alma littera, 2021. 160 psl. 9,72 €
Zigmas Vitkus. Lietuvos valdovai pasakoja vaikams. Dail. Inga Dagilė. Alma littera, 2021. 136 psl. 12,93 €

Veiklos knygos ir kitos priemonės augesniems

Ellen Bailey, Lesley Pemberton. Man viskas gerai. Veiklos knyga emocijoms pažinti ir atsipalaiduoti. Dail. Harry Briggs. Vert. Daiva Krištopaitienė. Alma littera, 2021. 128 psl. 5,39 €
Susannah Bailey. Aukštyn kojom. Galvosūkių knygelė. Dail. Claire Cater ir Jack Clucas. Vert. Dangirutė Giedraitytė. Alma littera, 2021. 96 psl. 3,23 €
Victor Escandell. Detektyvų klubas. 25 moksliniai galvosūkiai. Tekstų aut. Ana Gallo. Dail. Victor Escandell. Vert. Eglė Naujokaitytė. Alma littera, 2021. 68 psl. 5,91 €
Vytautas Kandrotas. Įdomiausios kelionės po Lietuvą. Didysis stalo žaidimas. Terra Publica, 2021. 23,00 €
Gareth Moore. Matematiniai galvosūkiai. Dail. Chris Dickason. Vert. Ina Jakaitė. Alma littera, 2021. 192 psl. 3,23 €
Viltarė Platzner. Gediminas ir Vilniaus įkūrimo legenda. Dail. Aurimas Matusevičius. Šviesa, 2021. 42 psl. 6,44 €
Urtis Šulinskas. Stalo žaidimas „Kauno žvėris“. Dail. Darius Petreikis. Kaunas 2022, 2021. 37,00€
Stora ir smagi užduotėlių knyga. Egmont Lietuva, 2021. 96 psl. 4,99 €
Žaidimas gamtoje: Surask juos visus! 2. Sud. Tomas Pocius. Tekstų aut. Almantas Kulbis, Gediminas Petkus, Tomas Pocius, Gretė Vaičaitytė. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, 2021. 32 psl. 0,00 €

Skaitiniai dar paaugusiems

Pamela Butchart. Šmėkla prie mokyklos perėjos! Dail. Thomas Flintham. Vert. Ieva Šakelaitė. Debesų ganyklos, 2021. 272 psl. 7,00 €
Astrid Lindgren. Brita Mari išlieja širdį (serija „Hanso Christiano Anderseno medalis“). 2 patais. leid. Dail. Indrė Salanginaitė. Vert. Laima Bareišienė. Garnelis, 2021. 168 psl. 9,59 €
Jack London. Baltoji iltis. Pakartotas leid. Vert. Stasys Navickas. Aukso pieva, 2021. 288 psl. 8,00 €
Andri Snær Magnason. Laiko skrynia. Vert. Vaida Jankūnaitė. Debesų ganyklos, 2021. 320 psl. 7,99 €
Morgan Matson. Kol tavęs nebuvo. Vert. Gabrielė Virbickienė. Alma littera, 2021. 384 psl. 11,09 €
Kristina Ohlsson. Vaiduoklių namo paslaptis. Vert. Virginija Jurgaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. 216 psl. 8,50 €
Karl Olsberg. Berniukas akligatvyje. Vert. Indrė Dalia Klimkaitė. Debesų ganyklos, 2021. 336 psl. 7,99 €
Daina Opolskaitė. Kur dingo Edvinas Kratas? Tyto Alba, 2021. 171 psl. 9,00 €
Katherine Paterson. Tiltas į Terabitiją (serija „H. Ch. Anderseno medalis“). 3-iasis leid. Dail. Leo Nickolls. Vert. Nijolė Regina Chijenienė. Nieko rimto, 2021. 144 psl. 7,59 €
Jules Verne. Kapitono Granto vaikai. Vert. Pranas Kvietkauskas ir Pranas Tamošaitis. Obuolys, 2021. 640 psl. 14,98 €
Kotryna Zylė. Siela sumuštinių dėžutėje. Nelabai baisios istorijos. Dail. Kotryna Zylė. Aukso žuvys, 2021. 164 psl. 9,00 €

Užduočių ir mokslo populiarinimo knygos dar paaugusiems

Kristina Juodeikienė, Viltautė Žvirzdinaitė, Ingrida Kupčiūnienė, Jolita Kaupienė, Vaida Ambrasaitė, Kęstutis Mačiulaitis, Mantas Petraška. STEAM užduotys 5–6 klasei. Šviesa, 2021. 112 psl. 7,59 €
Marius Čepulis. Gamtos mokslai. Faktai ir užduotys 5–8 klasėms, 2 dalis. Šviesa, 2021. 86 psl. 7,88 €
Audronė Galvonaitė. Paskui orus jų klystkeliais. Paprastai – apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius. Sud. Žilvinė Petrauskaitė. Alma littera, 2021. 248 psl. 10,65 €

Skaitiniai beveik dideliems

Frank Herbert. Kopa. Dail. Lina Sasnauskaitė. Vert. Anita Kapočiūtė. Kitos knygos, 2021. 728 psl. 19,99 €
Philip K. Dick. Žmogus aukštoje pilyje. Dail. Lena Klyukina. Vert. Aušra Stanaitytė-Karsokienė. Kitos knygos, 2021. 304 psl. 12,00 €

Pažintinės ir mokslo populiarinimo knygos beveik dideliems

Vita Biguza. Lietuvos gatvės meno apžvalga. Inovatyvūs kūrybiniai projektai, 2020. 62 psl. 0,00 €
Sam Kean. Paskutinis Cezario atodūsis: mus supančio oro paslaptys (serija „Mokslas visiems“). Vert. Dalia Janušaitienė. Eugrimas, 2020. 344 psl.

Su vaikais ir apie vaikus

Jonas Anderssonas. Skaitymas kaip tikslas: apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus. Vert. Ieva Šakelaitė. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021. 142 psl. 0,00 €
Marcel Proust. Apie skaitymą. Vert. Vytautas Bikulčius. Hubris, 2021. 84 psl. 6,95 €

Mūsų mažasis princas: kūdikio albumas su „Mažojo princo“ citatomis. Sud. Dainora Krasavičiūtė. Obuolys, 2021. 96 psl. 19,48 €
Mūsų mažoji princesė: kūdikio albumas su „Mažojo princo“ citatomis. Sud. Dainora Krasavičiūtė. Obuolys, 2021. 96 psl. 19,48 €
Laura Frolovaitė. Kalbų mokymas(is) ankstyvajame amžiuje: patarimai tėveliams. Nacionalinė švietimo agentūra, 2020. 20 psl. 0,00 €
Antroji kalba ankstyvajame amžiuje. Patarimai pedagogams, mokantiems lietuvių kalbos 3–6 metų vaikus įstaigose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos kalba. 2-asis patais. leid. Sud. Zita Bartkevičienė, Nida Burneikaitė, Ineta Dabašinskienė et al. Dail. Živilė Šimėnienė. Nacionalinė švietimo agentūra, 2020. 138 psl. + 4 l. raid.
Astrid Lindgren. Daugiau jokio smurto! Dail. Rimas Valeikis. Vert. Mindaugas Miniotas. Gelbėkit vaikus, 2020. 24 psl.

Ramūnas Šukauskas. Nesėdėk namuose. 100 Lietuvos pažintinių takų. Terra Publica, 2021. 352 psl. 11,99 €
Taurius Valungevičius, Agnė Valungevičienė, Linas Bitvinskas et al. Literatūrinės Tuktuko kelionės. Dail. Aušrinė Kuzė ir Justina Sinickienė. Aukštaitijos komunikacijos projektai, 2020. 97 psl.
Kaunas tarp eilučių (serija „It's Kaunastic“). Kaunas IN, 2021. 1 l. 0,00 €
Dizaino agentūra „Critical“, Andrius Jakučionis. Išeik į kiemą Žvėryne (projektas „Neakivaizdinis Vilnius“, serija „Išeik į kiemą. Žaidimas-kelionė po Vilniaus rajonus“). Vilniaus miesto savivaldybė, 2021. 24 psl.
Dizaino agentūra „Critical“, Andrius Jakučionis. Išeik į kiemą Naujamiestyje (projektas „Neakivaizdinis Vilnius“, serija „Išeik į kiemą. Žaidimas-kelionė po Vilniaus rajonus“). Vilniaus miesto savivaldybė, 2021. 24 psl.

Ulioja varnu. Tautosakos rinktinė vaikams. Sud. Lijana Šarkaitė-Viluma. Dail. Edita Namajūnienė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos Blindžių skyriaus mokiniai ir Erika Žukauskaitė. Atl. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos folkloro ansamblis „Pamedėlis“, Šv. Juozapo mokyklos folkloro studija „Sodelis“, folkloro ansamblis „Laukis“, Eglė ir Rokas Kašėtos. Vilniaus etninės kultūros centras, 2021. 144 psl. + 1 CD. 12,00 €
Muzikuoju! Lietuvos kompozitorių kūriniai mokykliniams instrumentams, 1 dalis. Sud. Vaida Beinarienė. Mano nata, 2019. 150 psl. 0,00 €
Muzikuoju! Lietuvos kompozitorių kūriniai mokykliniams instrumentams, 2 dalis. Sud. Raminta Naujanytė. Mano nata, 2020. 145 psl. 0,00 €
Irena Lošakevič, Sigita Rozova, Ivona Dakinevič. Ponas akordeonas ir Ponia spalva: pjesės mažiems akordeonistams. Ciklonas, 2020. 24 psl.

Nenorintiems suaugti

Mažasis princas. Laimė. Pagal Antoine de Saint-Exupéry. Dail. Antoine de Saint-Exupéry. Obuolys, 2021. 64 psl. 6,48 €
Mažasis princas. Meilė. Pagal Antoine de Saint-Exupéry. Dail. Antoine de Saint-Exupéry. Obuolys, 2021. 48 psl. 6,48 €
Mažasis princas. Myliu tave. Pagal Antoine de Saint-Exupéry. Dail. Antoine de Saint-Exupéry. Obuolys, 2021. 48 psl. 6,48 €