Pernai mudu su vaikiu sumanėme kurti šiurpiukus – šiurpius knygiukus, spausdinamus ant vieno popieriaus lapo ir sulankstomus į delne telpančią knygelę. Taip, taip – visai tokius kaip Monikos advento dovanėlės, tik nepalyginamai tamsesnius ir baisesnius! Juk kartais padrebėti labai sveika. Apie tai aš jau pasakojau tame pernykščiame įraše, tad kviečiu prisiminti, parsisiųsti knygiuko šabloną, čiupti instrukciją ir sukurti ką nors klaikaus. O kol laukiate įkvėpimo, noriu parodyti šiųmetinius savo vaikio šiurpiukus.

skaityti toliau…

Ėgi, vasara pakvipo! Eklerais, kuriuos Meškinas kepa Tėčio dienai; ledais, kuriuos vaikai vis dar šlamščia birželio pirmąją, nors Vaikų gynimo dieną besikeičianti politinė mintis perkėlė į niūrų lapkritį; galų gale kvepia knygomis! Vasara atsėlina atostogomis, tingiais rytais, ilgais vakarais ir lietingomis popietėmis, kai be knygos gal ir galima apsieiti, bet spalvų, įspūdžių, stiprių išgyvenimų, džiaugsmo ir perkeičiančio liūdesio būtų gerokai mažiau. Štai kodėl visus visus kviečiu ir vėl dalyvauti „Vasara su knyga“ skaitymo iššūkyje. Mudu su Meškinu tikrai skaitysime ir savo atradimais dalinsimės. O pirmuosius sumanymus atskleidžiu jau šiandien.

skaityti toliau…

Tie pavasariai kupini poezijos, ar ne? Bent jau UNESCO tuo taip įsitikinusi, kad net paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Mėgino ir lietuviai geru pavyzdžiu pasekti, pavadindami visą kovą Vaikų poezijos mėnesiu. Neprigijo... Gal tas kovas dar per šaltas, o gal geros vaikų poezijos pritrūkom? Belieka žvalgytis po kitus kraštus ir gerąsias praktikas skolintis. O tų praktikų tiek, kad net ausyse švilpia!

skaityti toliau…

Ar meškiukų bibliotekoje beliko vien knygiukai? Žinoma, ne! Bet mano širdis priklauso jiems, tad per šv. Valentiną negaliu ištverti nepasigyrusi dar kalnu šaunių, mažulyčių, iš vieno lapo sulankstomų knygelių. Juolab kad paskutiniu metu didžiosios knygos pernelyg dažnai nuvilia. Nutariau, kad jomis aš skųsiuosi tik „Instagrame“, o čia dalinsiuosi šiluma ir meile. :) Neriam į rožines gelmes kartu?

skaityti toliau…

Labas, drauge, ar lauki Kalėdų? Jei esi vaikas ar šeimoje yra vaikų, turbūt jau nekantrauji. Ir galvoji, kaip tą laukimą paversti švente. Gerai, kad žmonės sugalvojo advento kalendorių! Dar smagiau, kad toks kalendorius gali būti pilnas ne tik skanėstų ar mielų smulkmenų, bet ir skaitinių, nuotykių, susitikimų. Nuo 2019 metų meškiukų adventą lydi knygiukai – mažytės, iš vieno popieriaus lapo išlankstomos knygelės. Šiemet noriu papasakoti apie du tokių knygiukų rinkinius ir pasidalinti nuorodomis į juos.

skaityti toliau…

Ne paslaptis, kad man be galo patinka knygiukai – mažutės, iš vieno lapo išlankstomos knygelės vaikams. Jos – kaip tik to, idealiai vaiko delnui tinkančio formato, todėl labai savos ir draugiškos. Be to, jos prieinamos: nori – naują atsispausdink, nori – savo sukurk! Smagu, kad internete galima rasti daugiau nei porą šimtų knygiukų lietuvių kalba. Bet man juk vis maža! Tad vos pirmą kartą išvydusi lietuviškus knygiukus, puoliau ieškoti ir kitomis kalbomis parašytų. Ilgai man nesisekė, bet šį rudenį Google manęs pasigailėjo ir pabėrė jų kaip iš gausybės rago. O aš atrinkau pačius šiurpiausius, kad lapkritį būtų smagiau bijoti.

skaityti toliau…

Būna šiame pasaulyje knygiukų – nedidelių knygelių, sulankstomų iš vieno popieriaus lapo ir pasakojančių trumputes istorijas vaikams. O aš noriu jums pristatyti šiurpiukus! Šiurpius knygiukus, kuriuos taip smagu skaityti ir kurti vėlų rudenį, saugiai įsisupus į šiltą antklodę ir žvilgčiojant į už lango siaučiančias piktąsias darganos dvasias. Žinoma, šiurpiukai taip pat turi pasakoti apie dvasias, pabaisas, klaikias mitines būtybes ir siaubingus išbandymus.

skaityti toliau…