Ėgi, vasara pakvipo! Eklerais, kuriuos Meškinas kepa Tėčio dienai; ledais, kuriuos vaikai vis dar šlamščia birželio pirmąją, nors Vaikų gynimo dieną besikeičianti politinė mintis perkėlė į niūrų lapkritį; galų gale kvepia knygomis! Vasara atsėlina atostogomis, tingiais rytais, ilgais vakarais ir lietingomis popietėmis, kai be knygos gal ir galima apsieiti, bet spalvų, įspūdžių, stiprių išgyvenimų, džiaugsmo ir perkeičiančio liūdesio būtų gerokai mažiau. Štai kodėl visus visus kviečiu ir vėl dalyvauti „Vasara su knyga“ skaitymo iššūkyje. Mudu su Meškinu tikrai skaitysime ir savo atradimais dalinsimės. O pirmuosius sumanymus atskleidžiu jau šiandien.

skaityti toliau…

Tie pavasariai kupini poezijos, ar ne? Bent jau UNESCO tuo taip įsitikinusi, kad net paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Mėgino ir lietuviai geru pavyzdžiu pasekti, pavadindami visą kovą Vaikų poezijos mėnesiu. Neprigijo... Gal tas kovas dar per šaltas, o gal geros vaikų poezijos pritrūkom? Belieka žvalgytis po kitus kraštus ir gerąsias praktikas skolintis. O tų praktikų tiek, kad net ausyse švilpia!

skaityti toliau…

Vienu metu mano vaikis buvo sumanęs pats rašyti knygų apžvalgas. Ir jam puikiai sekėsi! Geriau nei man, garbės žodis. Sugalvojo sau pseudonimą, grotažymę, tinklaraščio koncepciją, knygų vertinimo sistemą. Aš tik žiopčiojau apstulbusi ir stebėjausi, iš kur jis visa tai traukia. Tiesa, mažieji skaitytojai nėra labai kantrūs, tad netrukus ir manasis recenzentas atsistatydino, apleidęs savo paskyrą. Pamaniau, pats laikas jo darbus perkelti į meškiukų biblioteką ir jau čia atgaivinti jaunojo „apžvalginuko“ žymą. Maloniai kviečiu skaityti nuoširdžius paties vaiko atsiliepimus apie knygas vaikams, kuriuos papildysiu savo komentarais. O pradėsime nuo puikaus Katarzynos Ryrych „Varnalėšų lauko“.

skaityti toliau…

Antradienį jau Užgavėnės! Šiemet jas nustelbė Vilniaus knygų mugės šurmulys, bet tai viena mėgstamiausių mūsų švenčių, tad mes jau tariamės, kas kokius blynus keps, kokias knygas skaitys. Juk kone kasmet dūkstam, kaimynus šiurpinam ir reportažus ta tema rašome. Apsižvalgusi meškiukų bibliotekoje, suskaičiavau net tris įrašus apie Užgavėnių džiaugsmus. Tik anuomet aš taip stengiausi rasti nors menką šios šventės paminėjimą knygose, kad tie įrašai išsamūs, bet painūs. Šįkart noriu pamėginti kitaip, o jei knygų pritrūksite, aplankykite senesnius įrašus su Užgavėnių žyma.

skaityti toliau…

Knyginėjat po Vilniaus knygų mugę? Jaunųjų skaitytojų salę visą apėjote? O lobiai dar nesibaigia! Penktojoje – Grožinės ir specializuotos literatūros ir trečiojoje – Akademinės ir specializuotos literatūros salėse laukia netikėčiausi radiniai. Bijau, kad nė neatspėsiu, kokių stebuklų ten esama, tik pažįstamas leidyklas apžvelgsiu. Primenu, kad į savo sąrašus įtraukiau 2024-2025 metais išleistas kokybiškesnes naujas knygas. Išrūšiavau pagal leidyklas, suskirsčiau pagal leidimus, surikiavau pagal skaitytojų amžių. Tad maloniai kviečiu į penktą, o vėliau – į trečią sales.

skaityti toliau…

Ėhei! Kas paskui Kukutį į Knygų mugę? Vis dar nežinau, ar šiemet aš į ją pakliūsiu, bet knygų sąrašą sudariau. O kad jau turiu tą 2024-2025 metais išleistų padoresnių naujų knygų sąrašą, tai nutariau juo su plačiuoju pasauliu pasidalinti. Išrūšiavau pagal leidyklas, atrinkau pagal sales, suskirsčiau pagal leidimus, surikiavau pagal skaitytojų amžių... Kas čia šaunuolė? Aš – šaunuolė! Tad maloniai prašom žvilgtelėti, kokių naujienų verta ieškoti ketvirtojoje, Jaunųjų skaitytojų salėje.

skaityti toliau…

Kokią gimtadienio atvirutę šiemet siųstumėte Lietuvai? Turbūt su M. K. Čiurlionio karaliais? O gal pasirinktumėte kažką iš jo „Jūros sonatos“ ar pranašiškų paukščių? Juk 2025 metai paskelbti Čiurlionio metais, tad verta po Lietuvą pasižvalgyti per šio menininko kūrybos, vertybių, patirčių prizmę. Galų gale, nors pats Čiurlionis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo nesulaukė, bet labai stengėsi gaivinti lietuvybę – kad atėjus laikui būtų kam tą nepriklausomybę pasirinkti.

skaityti toliau…

Ar meškiukų bibliotekoje beliko vien knygiukai? Žinoma, ne! Bet mano širdis priklauso jiems, tad per šv. Valentiną negaliu ištverti nepasigyrusi dar kalnu šaunių, mažulyčių, iš vieno lapo sulankstomų knygelių. Juolab kad paskutiniu metu didžiosios knygos pernelyg dažnai nuvilia. Nutariau, kad jomis aš skųsiuosi tik „Instagrame“, o čia dalinsiuosi šiluma ir meile. :) Neriam į rožines gelmes kartu?

skaityti toliau…

Prieš pat Kalėdas vyresni Čiurlionių berniokai keliaudavo į mišką eglutės. Paslapčiom ją papuošdavo, o kai po sočių Kūčių mažieji sumigdavo, medelį atbogindavo į svetainę. Tada vaikiukus žadindavo, sakydami, kad buvo atskridęs angelas su dovanomis. Žinoma, papuošimus ir dovanas paprastai iš Varšuvos atgabendavo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mamai – kavos, vaikams – ledinukų ir – būtinai! – knygelių. Čiurlionių namuose mažieji skaitė Kiplingo istorijas apie džiungles, Anderseno ir Vaildo pasakas, Konopnickos apysakas. Paaugę imdavosi Diuma ir Dikenso.

skaityti toliau…

Lapkritį lankiausi „Kūrėjų saloje“. Tai vaikų literatūros kūrėjams ir leidėjams skirtas renginių ciklas, kuriame šiemet karaliavo kviestiniai svečiai iš Ispanijos ir Portugalijos. Jie vis skundėsi, kaip sunku knygas leisti tokiose mažose rinkose. Lietuvių kūrėjai kikeno pro ašaras ir – tikiuosi – guodėsi mintimis apie Islandiją. Kraštą, kuriame nėra nė 400 tūkstančių gyventojų, užtat kone kiekvienas yra parašęs ar ketina rašyti knygą. O gyvenimo sėkmes ir nesėkmes matuoja prieš Kalėdas gautų knygų skaičiumi. Pasakojama, kad jei žmogus rūpi, reikia jam būtinai padovanoti nors vieną knygą per šventes! Knygas dovanoms islandai renkasi iš bókatíðindi. Nagi, sudarykime ir mes tokį!

skaityti toliau…