Kiek kainuoja biblioteka?
Meškiukų bibliotekoje nėra knygų katalogo. Na, nėra, ir tiek. Užtat yra knygų vaikams. Truputuką. Kokie penki šimtai, o gal ir antrą tiek. Bibliotekai nėra ko girtis, o meškiukams – labai daug! Gal per daug? Visko gali būti, bet vienas iš vaikus skaityti skatinančių veiksnių yra gausi namų biblioteka. Tik kiek kainuoja ją pagausinti?
Kartais – visai nieko! Man labai patinka Kauno bibliotekos: tiek Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, tiek Kauno apskrities viešoji biblioteka. Jos ne tik skolina knygeles, bet ir dovanoja skaitytojams atlikusias. Tereikia susirasti bibliotekos mainų stalelį kokioje nors šventėje. Ir tada...
Besišypsančios bibliotekininkės padovanos jums pačią įdomiausią knygelę, žurnaliuką, skirtuką, o gal net padidinimo stiklą, jei akys jau apsiblausė.
Aišku, mainų stalelis skirtas pirmiausia mainams. Tad ir šįkart, į savaitgalį vykusią vaikų knygos šventę, mes nešėmės knygelių. Tiesa, mažiau ir plonesnių, nei paprastai, nes Kudirkos biblioteka šventę surengė per Hanza dienas, kur pilna kuprine nelabai palakstysi. Išmainėme puikiai. Atnešėme Ch. Nöstlinger „Šalin agurkų karalių“, A. Skobialos „Viskas atvirkščiai“ ir dar keturias knygeles. Išsirinkome bauginantį „Šiaurės slibiną“, lietuviškas pasakėčias, „Bumbą Dumbą“, Anderseno pasakas, knygelę apie išradėjus „Eureka“ ir naują „Laimiuko“ numerį.
Mielos bibliotekininkės meškiukui dar užmynė mįslę ir įteikė prizą – jo išsirinktas „Gerumo pamokėles“ bei du paskutinius „Lututės“ numerius. Bet ir čia dar ne pabaiga. Kol apžiūrėjom, kaip bibliotekininkės moko mažuosius lankstyti ir spaudžia raižinius, kol aplankėm riterius, mainų stalelis visai persimainė. Ant jo nutūpė „Robotas ir peteliškė“, kurių jau senokai meškiukų bibliotekai ieškojau. Tuoj pasismailinau liežuvį – kada, sakau, dar mainyklą atidarysite? O bibliotekininkės – šypt – imkite, sako, ką norit, mūsų knygų atsargos gausios. Taip dar tris knygeles pačiupom ir „Teatriuko“ klausytis nurūkom.
Taip, taip! Bibliotekininkės įsigudrino pakviesti net patį „Teatriuko“ pagrindinį teatriną Žilviną, kuris mus taip žavi, kad meškiukas net įsidrąsino užsikabaroti ant scenos ir kartu padainuoti.
Pasakiška diena, ar ne? Ir pasakiškas būdas papildyti biblioteką įdomybėmis – mainai. Tiesa, bibliotekų mainų staleliai ne kasdien randami. O nuolatos veikiančių bibliotekų mainų fondų uždavinys jau visai kitas – ieškoti to, kas bibliotekai reikalinga. Tad savo vaikystės knygelių ten nešti neverta, geriau palikti jas prie bibliotekų durų esančiose laisvosiose lentynėlėse, kad skaitytojai patys išsidovanotų patikusias. Oi, kiek perliukų teko rasti tokiose lentynose Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinyje ar Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje! Kiek lobių nutūpia ant KVB Vaikų skyriaus palangės! Beje, KVB turi net savo kuruojamą mažąją bibliotekėlę Mažajame ąžuolyne.
Mažosios bibliotekėlės – didelis meškiukų džiaugsmas. Gaila, kad Kaune jos nelabai veikia. Dažnai liūdi beveik tuščios ir nesulaukia iškeliavusių knygų. Neskaičiavau, kiek mes ten knygų nunešėm. Na, šimtas tai tikrai bus. Iš to šimto grįžusią į bibliotekėlę mačiau tik vieną. Aš ir pati patikusias knygas, būna, pasilieku, bet meškiukai turi principus: vieną paėmei – atnešk dvi.
Aišku, mainai bibliotekėlėse atsitiktiniai ir nelygiaverčiai. Kurį laiką man buvo nejauku vietoje puikios aštunto dešimtmečio Birutės Žilytės iliustruotos knygos palikti kokią akį rėžiančią „Trijų nykštukų“ makulatūrą. Kol nenugirdau, kaip vienose mainytuvėse moterys paėmė pačiupinėti nuostabiai E. Čarušino iliustruotą knygą ir pareiškė, kad gal nieko būtų, jei ne tie blankūs, nykūs piešiniai... Žodžiu, kiekvienam savo. Mainytuvėse knygų vertę verčiau pamiršti.
O jei verslininko gyslelė neleidžia tos vertės pamiršti, mainyti knygas galima ir skaitytų knygų knygynuose. Esu taip dariusi „Žmonių knygose“, kur savo studentavimo laikų knygas išmainiau į vaikiškas, mažajam meškiukui tinkamas.
Kaip man patinka visi tie bukinistiniai kampeliai! Ten galima rasti netikėtų nematytų knygų. Galima savo bibliotekos lentynėles papildyti pasakiškais dalykais net už 30-60 centų. Štai, šis knygų kalnas kainavo mažiau, nei 20 €:
O ši knygų žemuma „Pegaso“ knygynuose kainuoja virš 23 €:
P. Socha knyga žavi ir nepakartojama, bet – tikrai – kas mainytų anuos kalnus į šias žemumas?! Garbės žodis, neverta. Tad nelabai suprantu, kaip tas „Pegaso“ tinklas išgyvena šiame pasaulyje. Ar ne patogiau pirkti knygas elektroniniuose knygynuose, kurie verčiasi per galvas, mėgindami pasiūlyti patrauklias kainas?
Ė, kad viskas būtų taip paprasta! Ten vieni povandeniniai akmenys, bet gal aš apie juos parašysiu kitą kartą, kad viename įraše nesusistumdytų mielos bibliotekininkės su suktais marketingo specialistais.
Gerų jums mainų!
