Vaiko pažintis su pasauliu

Ar gali būti įdomi „įdomioji geografija“ (biologija, fizika, chemija), abejodavau aš vaikystėje. Anuomet dauguma pažintinių knygų vadinosi „įdomiosiomis“, bet visas įdomumas buvo ilgi skaičių stulpeliai, liudijantys „aukščiausius“, „didžiausius“, „giliausius“, „dažniausius“. Gal todėl aš šiandien taip džiaugiuosi Meškiuko pažintinėmis knygelėmis. Jose užtenka skaičių, bet autoriai sau kelia visai kitą užduotį: ne informuoti, o prakalbinti mažąjį skaitytoją, kad jis pats leistųsi į kelionę po naująją žinijos sritį. Kol Meškiukas augo, mes sukaupėme nemažą tokių knygų kolekciją. Ir kaip bebūtų keista, rimčiausias šios kolekcijos knygas išleido labai nerimto pavadinimo leidykla:

skaityti toliau…

Burtai šmurtai!

Regis man, kad vaikystė ant burtų šmurtų užmaišyta, jais įdaryta ir dar pabarstyta. Gal ne kiekvienam vaikui jų paragauti tenka, bet Idai Mlakar, slovėnų bibliotekininkei ir rašytojai, rodos, vaikystėje stebuklų užteko. Kaip kitaip ji būtų tokį pasakojimą surezgusi: sodrų, raštuotą ir dar su pamušalu. skaityti toliau…