Kas jau išsitiesė sode paskaityti ir laukia, kol sunoks pirmieji alyviniai obuoliai ir patys įkris į burną? Kas ieško dovanų savo mokinukams, kad praskaidrintų artėjančią mokslo metų pradžią? O kam po energingų atostogų tereikia ramybės ir naujos įdomios knygos? Tuojau pažiūrėsime, ką liepa sunokino rugpjūčiui, ką verta skaityti ir dovanoti!
Po vasarvidžio naujų knygų srautai senka, o mano Meškinėliui tai pats skaitymo įkarštis! Juk tiek laisvės, tiek erdvės, tiek ramybės atneša liepa. Tiesa, būna ir pykčių, kai į keliones neleidžiu pasiimti daugiau nei dviejų knygų. Gerai, kad pakeliui pasitaiko bibliotekų ir knygynų, tad galų gale mano vaikis parsiveža gerokai daugiau skaitinių nei išsivežė. Tik ar šįkart užteks tuose knygynuose smagių naujienų? Pažiūrėkime:
Kaip praleisite vasarą, bičiuliai? Jūra, kelionės, žygiai? O meškiukų bibliotekai geriausios atostogos liepų pavėsyje su knyga! Ir gerai, kad leidyklos tai supranta. Naujienų papylė tiek, kad į jokį lagaminą nesutalpinsi, tad toli nuo knygynų nekeliausime, visą jų asortimentą atidžiai apžiūrėsime. O jei anksčiau nepastebėtų, retesnių, keistesnių knygelių rasime, taip pat į krepšelį įsidėsime. Pažiūrėkime:
Nagi, nagi! Ką gėlių fėjos ir elfai paruošė mūsų vyresniems vaikams ir paaugliams? Regis, nepagailėjo stebuklingųjų dulkių, nes balandį ir gegužę pasitikome ramstydami lūžtančias nuo naujienų lentynas. Tegul čia nemažai tiesiog perleistų knygų ar serijų tęsinių, bet ir malonių staigmenų pilna. O jau kokiame plačiame lauke tos naujienos sudygo! Maginė fantastika, mistika, detektyvai, problemų proza, humoristinė literatūra – rinkis ką nori.
Tai bent sužydo mažųjų lentynos! Kokio dailumo paveikslėlių knygos čia nutūpė, kokie paukščiai staiposi pažintinėse knygelėse, kokios išmoningos žaislinės knygutės kūdikėliams! Net apmaudu, kad meškiukų bibliotekoje dabar sukinėjasi kur kas vyresni meškinai. Bet aš vis pavartau ir mažyliams skirtus leidinius: tiek juose spalvų, šilumos ir gryno džiaugsmo. Kviečiu ir jus pamaloninti sau širdį:
Visą vasarį tvarkėme savo lentynas ir ieškojome įdomių knygų Meškiukui – ne tik šviežutėlių naujienų ką tik iš leidyklų, bet ir daugelio seniai pamirštų, bet tokių puikių tomelių iš dulkėtų bukinistinių pakampių. Kovui paruošėme tikrą skaitymo puotą! O kaipgi – juk šį mėnesį tradiciškai pasitikdavome su kalnais ką tik Vilniaus knygų mugėje įsigytų knygų. Šiemet Mugę nusinešė virusai, tad ir leidyklos per daug nesistengė viską viską suspėti iki vasario pabaigos. Bet mes nepasidavėme ir ieškojome deimančiukų it pora medžioklinių meškinų. Bukinistinių lobių nerodysiu, o štai naujienos buvo tokios:
Visą sausį belipdydami ant medžių baibokus, statydami ledo pilis ir persirenginėdami elfais, pildėme savo knygų lentyną. Šį mėnesį ji tikrai pasakiška: „Nieko rimto“ vėl mus aprūpino Anderseno pasakomis (šįkart su švelniais puikaus iliustratoriaus Quentino Grebano piešiniais), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas parengė šiurpiai stilingą šiurpių pasakų rinkinį, o kur dar Neringos Vaitkutės fantastiški padarai iš Įsivaizduojamų draugų departamento (taip smagiai nupiešti Linos Dūdaitės)!
Taip ruošėmės ilgajam gruodžiui, o jis prašvilpė akimoju – su Advento žaidimais, atostogų džiaugsmais. Prašvilpė, tik knygos pabiro. Iš krūsnių liko kyšoti vien sausio ausys – ne tokios jau ir šaltos, beje. O ko joms būti šaltoms, jei tiek naujų knygų, tiek ryškiaspalvių viršelių ir intriguojančių istorijų laukia!
Net ir girliandomis užžibintas gruodis toks tamsus, toks ilgas, tad ruošėmės mes jam kaip apgulčiai – kaupėme knygas, kardamoną ir imbierą, statėme skaitymo namelį ir kūrėme Advento žaidimus. Gerai, kad prieš gruodį naujos knygos pabiro kaip iš gausybės rago. Pilkas besnieges dienas paslėpė šviežutėliai, švarutėliai, net gurgždantys puslapiai. Vartome juos ir džiaugiamės, kad nors kam nesibaigiantys karantinai išėjo į naudą. Nežinau kaip Lietuvoje, o Amerikos leidėjai mėgaujasi neregėtai išaugusiais knygų pardavimais ir skuba leisti dar daugiau naujienų. Gal ir mūsuose knygų antplūdis nesibaigs po švenčių?
Spalis buvo toks keistas – paskutinės savaitės prieš karantiną. Ir ieškoti nuotykių neatsakinga, ir paskutinė proga susirinkti įspūdžius tamsiam metui už devynių spynų, kai teks – kaip bočių laikais – bijoti nematomų blogio jėgų, siaučiančių po trobos langais. Paskutinį kartą apsilankėme bibliotekose, palandžiojome tarp lentynų, užsukome net į archyvus. Paskutinį kartą su Meškiuku apėjome knygynus ir prisirinkome skaitinių lapkričiui. O jų tiek daug! Regis, leidyklos nutarė, kad Vilniaus knygų mugės visvien nebus, bet Kalėdų taip paprastai nepridengsi medicinine kauke. Ir geriau jau joms pasiruošti anksčiau. Nėra ko taupyti, nėra ko naujienų slėpti – viskas arba nieko!
Prieš rugsėjį palikusios mus be skaitinių, leidyklos susiėmė, pasitempė ir atkėlė užtvankas. Tai plūstelėjo! Spalį pasitikome apsikrovę knygų pundais – neįmanoma buvo ištverti be visų tų gundančių naujienų. Nors „gundantis“ – gal ne tas žodis? Žiū, kaip prislopo viršelių spalvos tą mėnesį, kokios rimtos temos gvildentos. Mes su žmogučiu pasijutome tikrais akademikais vos pavartę kelias pažintines knygeles, o po to paklydome žmonių sielose, skaitydami grožines. Tiek ženklų, tiek rodyklių ir vėtrungių – kaip atskirti vienas nuo kitų?
Nežinia kodėl, rugpjūčiai mudviem su Meškiuku būna kupini laimės, smagybių, draugysčių ir atradimų. Tik prieš pat mokslo metus užgniaužia kvapą, tada mes palepiname save viena kita šaunia knyga ir neriam į mokslus. Bet šiemet mums pasisekė – Meškiukas po nuotolinio nusprendė nebegrįžti į mokyklą ir į rugsėjį įbrido kaip į šiltą ežerą. Visgi ir skaitinių paprašyti nepamiršo. Kaip tyčia, nors leidyklos mokslo metus pasitiko kalnais knygų, mudviem tinkamų naujienų neatsirado. O jūs ar išsirinkote ką nors?
Visą vasarą Meškiukas skaitė ir reikalavo dar knygų, dar daugiau knygų! Nuotykių, neregėtų fantastinių pasaulių, dramatiškų posūkių! Ir, žinoma, kalbančių katinų. Jam pasisekė – rugpjūtį galėjo mėgautis puikiomis naujomis knygomis. Nors leidyklos buvo dosniausios mažiausiems skaitytojams, bet ir ūgtelėję vaikai nebuvo nuskriausti. Štai, žvilgtelėkime:
Liepa liepsnoja drakonais ir murkia katinėliais. Didelių naujienų leidyklos vasarą neskuba rodyti, bet mielai papildo knygynų lentynas naujai perleistomis senomis geromis knygomis arba bent jau paleidžia į pasaulį papildomus paklausiausių knygų tiražus. Be skaitinių neliksime, bičiuliai! Na, o jei nerasime ko paskaityti, tai bent galėsime pasigrožėti naujais pažįstamų knygų viršeliais. Galų gale nėra kur skubėti – mūsų laukia dar pusantro mėnesio vasaros linksmybių, kai mažieji meškiukai daugiau laiko leidžia turkšdamiesi balose nei smaksodami bibliotekos tyloje.
Regis, birželio vėjai tuoj nušluos visus rūpesčius. Virusai pasimirš lyg nebuvę, bet ar dėl to užmesime knygas? Žinoma, ne! Skaitysime ir naujų ieškosime. Nors baiminausi, kad po karantino ne visos leidyklos ir knygynai sugebės atsitiesti, kol kas skaitytojai skaudžių pasekmių nepajuto. Knygos laiku sudygsta, laiku ir pražysta. Pernai ar užpernai tokiu metu jų ne ką daugiau užderėjo. Tiesą sakant, jei priskaičiuosime knygiukus, tai šių metų birželio kraitė bus net dvigubai pilnesnė. Bet kas tie knygiukai ir kokiais skaitiniais pradėsime vasarą?
Ėhei, šiurpusis karantinas atleido gniaužtus, knygynai ir bibliotekos mūsų kraštuose atvėrė duris, tad ir meškiukai jau gali bruzdėti, atradimais dalintis. Dar daugiau – regis, rekomendacijos dabar ypač reikalingos, mat dažnoje šeimoje požiūris į namų bibliotekas bei skaitymą kiek pasikeitė. Ir kaip nepasikeis, jei dienų dienas teko tupėti užsidarius, o naujų knygų nei iš bibliotekų, nei iš bičiulių pasiskolinti nevalia. Nenuostabu, kad knygų ir stalo žaidimų pardavimai karantino metu augo net ir tada, kai gyvai tokių pirkinių išsirinkti negalėjome. Žodžiu, meškiukų biblioteka atgaivina „Naujų knygų“ rubriką ir ne tik pasidalins mėnesio naujienomis, bet ir...
Kokia nerimastinga buvo kovo pabaiga, kokie pasimetę pasitikome balandį! Ieškojome nusiraminimo bendruose žaidimuose ir knygose. Meškiukas pamėgo maginę fantastiką, visus tuos pasaulius, kuriuose gali pasislėpti nuo sukrėtimų, įvykių, kurių negali pakeisti, nuo baimių. Ir netikėtai mūsų milžiniška namų biblioteka pasirodė per skurdi. Sukrutome ieškoti naujienų, o jų – jau tradiciškai – kovą būna taip maža. Visgi, šį tą radome ir lentynas papildėme.
Toks jau Vilniaus knygų mugės dėsnis, kad kone pusė visų metų knygų naujienų pasirodo vasarį. Neretai į leidyklų stendus tos šviežiais dažais garuojančios naujienos vežamos tiesiai iš spaustuvių, o knygynus pasiekia tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Mums su Meškiuku išties pasisekė, kad prieš užklumpant pandemijai spėjome Mugėje prisirinkti skaitinių nieko neužkrėsdami bei neužsikrėsdami. O jei jūs, bičiuliai, tokią progą praleidote, aš jums surašiau, ko verta knygynuose paieškoti.
Keista besniegė, bedvasė žiema ir gipsas – tai bent pasilinksminome sausį! Beliko tik vaikyti drakonus iš požemių ir gaudyti knygų naujienas. O į šias net pažiūrėti buvo gera: tiek geltonos spalvos viršeliuose, tiek mielų šunelių ir smagių užduočių. Maloniai kviečiu pasigrožėti.
Paskutinėmis metų dienomis pasirodo ne kalėdinės knygos, oi, ne! Anos švietė raudonais šonais prekybos centruose nuo spalio. Paskutinėmis dienomis susirenka pavėlavusios, nespėjusios, pamirštos, bet kartais, oi, kokios gražios knygos! Vienos jau pasipuošusios Vilniaus knygų mugei, kitos tiesiog universalios ir amžinai reikalingos. Pažiūrėkime, ar ką nors išsirinksime.
Rudens darbymetis baigėsi, o štai ir jo rezultatai – kalnas šaunių knygų visokio amžiaus skaitytojams. Verčiama klasika, tęsiamos serijos, pasirodo tarptautiniai bestseleriai ir mūsų vietinių talentų kūriniai. Įdomu, kad lapkričio mėnesį pasirodė nemažai knygų, pasakojančių vaikams, kaip veikia visuomenė, kaip suderinti jos savireguliacijos mechanizmai. Pažvelkime atidžiau:
Kol Kalėdų seneliai nepasileido į parduotuves ir knygynus, kol mamos ir tėčiai neužsakė dovanų, leidyklos skuba parodyti šventines snieguotas, egliuotas ir kalėdųseneliuotas naujienas. Tiesa, tokios naujienos retai kam rūpi po švenčių, tad knygynų lentynas papildo ir universalesni leidiniai, kurie ir po eglute gražiai atrodys, ir po švenčių dulkių nerinks. Man net akys apraibo, kol mėginau aprėpti, suskaičiuoti visus tuos lobius. Paskaičiuokime drauge:
Nepaisydamos smagiai žengiančio per mūsų kraštus rudens, leidyklos į knygynus neša ryškias, saulėtas, žydinčias ir žaliuojančias knygas. Taip linksma vienoje lentynoje matyti ir vyšnių žiedlapius, ir prisirpusias mėlynes, ir Kalėdų vainiką. Viskas susimaišė, susiraizgė, susipainiojo, tad paganykime akis. Juolab kad yra kur jas ganyti: praėjusį mėnesį daugiausia išleista knygų mažyliams ir šiek tiek paaugusiems vaikams. Knygų, kur iliustracijos groja pagrindiniu smuiku, o teksto kartais net nėra. Kita vertus, paauglių literatūra visada laimi puslapių skaičiumi, ir bent jau jaunesnieji paaugliai tikrai ras ką paskaityti.
Pasiilgau įdomesnių knygų per vasarą. Bet kai namie lentynos lūžta, o taupyklėse vėjai švilpauja, imi vertinti atokvėpį nuo karštligiško knyginėjimo. Vis tiek jis toks trumpas – prieš rugsėjį leidyklos pabėrė naujienų ir augesniems, ir dar paaugusiems skaitytojams. Teko papildyti savo norų sąrašą daugiau nei tuzinu knygų: ir seniai lauktų, ir netikėtai užklupusių. Kviečiu kartu jas suskaičiuoti.
Kaip žinia, mažylių mamos ir tėčiai neatostogauja: visą vasarą gano savo pipiriukus, valo košę nuo lubų ir, aišku, skaito atžaloms pačias įdomiausias istorijas. Gal todėl net ir per pačias saldžiausias atostogas leidyklos giliai neįminga. Jei augesniems nieko neišleidžia, tai mažiausiems vis ką nors pasiūlo. O kaip kitaip? Žiū, jau po poros mėnesių šie bus išaugę gerą ketvirtadalį leidyklos asortimento! Norite pasižiūrėti, kokių naujienų liepa prikepė šiems nenuoramoms? O vyresniems? Neriam?
Dar pamenate birželį, bičiuliai? O jau kaitrus buvo! Matyt, net knygos, vasnodamos lapais, išskrido į miškus atsivėsinti. Nedaug jų leidyklos sugaudė, o ir sugaudytos vis daugiau apie miškus, pievas, žvėris ar bent varles pasakojo. Taip ir praleidom liepą – skaitydami apie tai, kaip medžiai draugauja ir pykstasi, kaip perspėja apie pavojų ir rūpinasi mažyliais. Būtume greitai skaitinių pritrūkę, bet knygynus bei bibliotekas galų gale pasiekė ir kelios anksčiau išleistos, tik kažkur klaidžiojusios knygos. Kviečiu pasižiūrėti ir išsirinkti, mat nors negausus vasaros derlius, bet tokių deimančiukų pridygo, kokių ruduo nė nesapnavo!
Atėjo ruduo, ir meškiukų biblioteka vėl prisipildė šnaresių ir šiugždesių. Stumdomos lentynos, dėliojamos knygos, pakuojamos iš bukinistų atkeliavusios dėžės. Kaip to pasiilgau, bičiuliai! Paklausite, ką gi meškiukai veikė visą vasarą? Ogi darbavosi sudarinėdami vieną knygelę. Tai buvo įdomu, pamokoma, siaubinga! Pirmą kartą mėgindama sustyguoti knygos gimimą, padariau visas įmanomas klaidas (ir kelias neįmanomas). Jau maniau, nuo šiol būsiu be galo atlaidi knygų kokybei, bet nieko panašaus. Atvirkščiai – pamojuokite įtūžusiai meškiukų ganytojai, kuri dar griežčiau reikalaus gerų skaitinių! O jei neišgąsdinau, pažarstykime kartu per vasarą knygynuose užderėjusį derlių. Ir išsirinkime pačius geriausius skaitinius.
Sukaito, išdžiuvo balandis, ir knygų upelis išseko – nė trisdešimties gražių knygelių gegužei neatplukdė. O ir tos pačios – vis daugiau perleistos, pakartotos, gal tik truputėlį atnaujintos. Kita vertus, keli perleidimai buvo laukiami net patrepsint. Jau kelis mėnesius mažųjų skaitytojų mamos klausinėjo, ar pagaliau atšliaužė naujas nuostabiojo Erico Carle'o „Labai alkano vikšrelio“ („Alma littera“) tiražas. Nenuostabu – tai viena iš geriausių knygų patiems mažiausiems skaitytojams, be to, apie vikšrelius ir drugelius. Koks gi pavasaris be jų?!
Knygų pasaulis banguoja kaip jūra. Ar nepasitaiko, kad džiugiai nustembat, kai vos ne visos stambesnės leidyklos visai nesitarusios ima ir pasigauna tą patį ritmą – tuo pat metu išleidžia po kelias paveikslėlių knygeles? Arba pažintines knygas vyresniesiems paaugliams? Pasakojimus apie tolimus kraštus ar technikos naujoves pradinukams? Šį kartą šventė atėjo į jaunesniųjų paauglių lentynas. Malonėkite apsižvalgyti.
Pats trumpiausias mėnuo tradiciškai atneša patį gausiausią knygų derlių – prieš Vilniaus knygų mugę leidyklos išsišluoja visus pašalius, iškrapšto atokiausius užkaborius kompiuteryje ir nulipdo daugybę pagrandukų. Šįkart pagrandukai išsilakstė nesurašyti į meškiukų katalogą, mat pats pagrindinis Meškiukas tą savaitgalį užsimanė aplankyti „Lego namą“ Danijoje, o iš ten „Litexpo“ stendų nematyti. Surinkau tik tai, ką pavargusios leidyklos spėjo po šventės į knygynus nugabenti. Jei skaitėte mano patarimus besiruošiantiems į Mugę, skambių naujienų neišvysite, bet šį bei tą pridūriau, patikslinau, kainas surašiau. Maloniai kviečiu skaitinius rinktis ir skaitymu džiaugtis!
Ar aš skundžiausi, kad gruodį išleista mažai knygų? O! Palyginus su sausiu, gruodis – tikras Krezas! Aš, aišku, suprantu, kad tokį snieguotą mėnesį nebuvo kada nei skaityti, nei knygų leisti. Rytais keliaudami į mokyklą, žvalgydavomės po angelų išgulėtas pakeles. Angelavom, mėtėmės sniegu, lipdėm ir mes. Negi tokie kiaurai permirkę į knygynus ar bibliotekas lįstume? Visgi šen bei ten užsukti ir vieną kitą knygą pamatyti spėjome. Dalinamės sukrapštytais deimančiukais:
Kas leidžia knygas gruodį, bičiuliai? Į kalėdinių dovanų maišą gruodžio knygos šmurkštelėti jau nebespėja, tad nedidelės leidyklos visą tą mėnesį tik prekiauja ir planuoja, ką veiks Vilniaus knygų mugėje. Naujienų lentynoje tylu ir ramu, tik sunkios „Nieko rimto“, „Alma litteros“ / „Šviesos“ ir „Baltų lankų“ girnos tiksliai atmatuoja reikiamą naujų puslapių skaičių. Ai, tiesa, dar yra pavėlavusių į šventinį traukinį...
Na, bičiuliai, kuo arčiau Kalėdos, tuo daugiau knygų. Šį mėnesį žiūrinėjau 119 knygų vaikams ar apie vaikus, 56 jums atrinkau, 11 – Meškiukui. Tiesa, mielai pasidėčiau į lentyną ir kokias 5-6 paveikslėlių knygeles, bet laikas pripažinti, kad mūsų bibliotekoje šio žanro gerbėjai lankosi vis rečiau. Meškiukas ir jo bičiuliai užaugo. Aš, aišku, truputį sukčiauju ir vieną kitą paveikslėlių knygą į aukštesnę lentynėlę kilstelėju. Norite sužinoti, kokią? Maloniai prašau skaityti toliau:
Oi, ir pabiro tų naujų knygų kaip spalių! O kas dešimta dar ir apie Kalėdas, žiemą, sniegą. Štai, kokie kalnai kalneliai: 108 knygas varčiau, šešias dešimtis siūlau jums peržvelgti, dvylika mielai pakviesčiau į meškiukų biblioteką. Regis, visą spalį leidyklos vežimais, vežimais knygas į knygynus vertė, švenčių ir mugių sezonui ruošėsi. Mums, skaitytojams, dėl to pasiutiškai džiugu! Nagi, išsirinkime labiausiai patinkančias naujienas:
Ne, bičiuliai, toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Kažką tos leidyklos žino apie Lietuvos demografinės padėties pokyčius, kažką įtaria. Kam kitaip jos tiek daug knygelių patiems mažiausiems paskutiniu metu leistų? Ir dar tokiais tiražais: po 5-7 tūkstančius egzempliorių! O paaugliukams knygų rugsėjį išleista – ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum, jei tik nors vieną iš tų knygų skaityti pabaigtum. Deja, paauglių literatūra mūsų kraštuose jau senokai skursta. Štai ir „Metų knygos rinkimuose“ penketukas nesusirinko, et. Bet apskritai rugsėjis buvo derlingas, kviečiu pačius tuo įsitikinti:
Kaip gaila, kad po mūsų biblioteką nelaksto visai nedidukai meškiukai! Regis, leidyklos prisiminė pačius mažiausius skaitytojus ir jau antrą mėnesį daugiausia dėmesio skiria jiems. Tiesą sakant, jei kelių paveikslėlių knygelių nebūčiau atidėjusi vyresniems, tai tie vargšeliai būtų turėję tenkintis vien atlasais, vadovėliais ir rankdarbių idėjomis. O argi taip galima? Nagi, užmeskim akį, ką ten knygynai rugpjūčio soduose pririnko ir rugpjūčio laukuose nupjovė:
Braukdamos nuo kaktų prakaitą, knygynų pardavėjos visą mėnesį krovė į stirtas patiems mažiausiems skirtus leidinius. Grožinių tekstų, tiesa, buvo nedaug: „Muzikija“, kaip priklauso, išleido muzikinę pasaką, o „Alma littera“ perleido kartoninę dainelių knygą su garsais „Opa opa opapa“. Mažutėliai mėgsta mokytis, tad jiems dažniau siūlomos įvairios lavinimo ir užduočių knygelės: apie gyvūnus, mašinas, žmonių emocijas, metų laikus, skaičius ar raides. Šįkart pati gražiausia yra interaktyvi knyga „Kas slepiasi miške ir sniege?“ Vos patraukę už kartoninio liežuvėlio, čia galime atskleisti kruopščiai užsimaskavusių gyvūnų paslaptis.
Oi, koks tas birželis buvo sausas ir nurudęs. Sodrią žalumą galėjai pamatyti tik knygų puslapiuose. O tų knygų – ir žalių, ir nelabai – buvo išleista visa krūva. Trisdešimt tris atrinkau jums ir dar antra tiek palikau po lentynomis dūlėti.
Jau žinau! Jau žinau gražiausiai iliustruotą pavasario (o gal ir visų metų) knygą. Gegužės pabaigoje elektroniniuose knygynuose pasirodė Redos Tomingas iliustruota „Hitopadeša“, kur švarkais ir megztiniais pasidabinę gyvūnai klajoja po akmeninį miestą, kad pamokytų tinginius ir nemokšas senovės Indijos princus. Išties, tokia knyga papuoštų biblioteką, tik dar nežinau, ar malonu ją bus skaityti. Teksto dar neregėjau, bet išleidimo aplinkybės kelia įtarimų.
Bičiuliai, nieko nesuprantu! Kodėl šį pavasarį leidžiama tiek mažai knygų vaikams apie gamtą? Juk tai pats tinkamiausias metas skaityti apie paukščius, varles, gėles, apie sodininkavimą ir žoliavimą. O gal tokios knygos nepaklausios, kad leidyklos traukia kitą kortą? Leidyklos siūlo susirūpinti ir pasvarstyti, ar pasiruošę mūsų pipirai mokyklai, ar per žiemą pramoko skaityti ir skaičiuoti. Gal juos dar šiek tiek palavinti, kol yra laiko? Meškiukų tokie planai neįkvepia. Meškiukai nori įdomių istorijų. Pažvelkime, ar rasime jų mokslingojo balandžio portfelyje:
Ėhė, baigėsi kovas. O jau toks liesutis, čiuplutis buvo – vos kelias knygeles po pažastimi tepanešė. Nors gal čia aš pavasariop vitaminų pritrūkau ir taip priekabiai skaitinius rinkausi, kad krepšelis liko pustuštis? Visgi kelias įdomesnes knygas radau. Gal ir jums, bičiuliai, patiks? Maloniai prašom lentynėlėje pasirausti:
Oi, keistas tas vasaris! Trumpas kaip kilbukas, bet knygų po jo – nors vežimu vežk (arba karučiu parsistumk). Kurgi ne, juk ką tik praūžė Vilniaus knygų mugė. Visi tik ir šneka apie naujas knygas, bet jei Mugėje nespėjai jų pačiupinėti, tai ir pašvilpk – kol visos naujienos vėžlio žingsniu po knygynus bei bibliotekas iššliaužios, žiūrėk, ir balandis įpusės. Mes su Meškiuku nedaug ką spėjome pamatyti, tad naujas knygas suvertėme į vieną aukštą pusnį, deimančiukų neieškodami. Nors jų ten, aišku, pilna! Jūs man patys, bičiuliai, pasakykit, ką įdomaus suradę, gerai?
Iš knygų lentynos jau kyšo šarmotos sausio ausys. Jis jau paskutinį savo kalendoriaus lapelį užvertė ir į bibliotekas bei knygynus įsirangė. Pažvelkime, ką su savimi atsinešė.
Nors pasirodė šaunių knygų, bet ne tiek daug, kiek prieš Vilniaus knygų mugę tikėjausi. Gali būti, kad leidyklos dar neskuba traukti visų tūzų iš rankovių. Viena „Nieko rimto“ buvo tokia atlapaširdė – visą šūsnį knygų išleido. Be to, knygynuose jau sausio pabaigoje atsirado ir leidyklos anonsuotos vasario naujienos. Tad šiame sąraše jos ir karaliauja.
Gruodžio knygos užgriuvo mus netikėtai. Visą mėnesį sirgome, o kai žmonės serga, jie neturi kada vaikščioti po knygynus. Jie stato laivus ir pilis, piešia raketas ir žaidžia stalo žaidimus. O tada apsižvalgo ir pamato, kokios keistenybės užderėjo šaltame gruode. Pažvelkite – negirdėtos leidyklos, nematyti autoriai. Leidykla „Nieko rimto“ šįkart buvo labai kantri, naujienų nepaleido iki pat sausio antros, „Alma littera“ irgi niekur neskubėjo, tad gruodžio peizažas labai neįprastas.
Leidyklose pats darbymetis. Kad knygos spėtų po visus knygynus pasklisti, visiems Kalėdų seneliams pamojuoti, jos turi pasirodyti jau lapkritį ar gruodžio pradžioje. Tad praėjusį mėnesį tokia gausybė knygų plūstelėjo, jog meškiukai nebespėjo visų atidžiai apžiūrėti ir kruopščiai atrinkti. Svarbiausia, išrinko, ką į Kalėdų senelio maišą įmesti. Gal ir jums, bičiuliai, bus lengviau, jei mūsų sąrašus peržvelgsite?
Šiugžda krentantys lapai, šiugžda vartomų knygų lapai. Iš tų knygų surenčiau ant stalo kelias rietuves. Regis, niekada tiek neskaitome, kaip šlapią, apniūkusį rudenį. Ir leidyklos stengiasi: nuo naujienų lentynos lūžta. Tiesa, ne visos tos knygos tokios jau naujos. Papildomos išparduotų kakių makių, harių poterių, E. Daciūtės meškių atsargos. Naujais rūbais išleidžiamas „Paslaptingas sodas“. Tęsiamos mopso Karlo, Lasio ir Majos, kauko Gugio istorijos, „Įdomiosios senovės“ bei „Pasakų apie techniką“ serijos. Besimokantiems skaityti išleistos naujos gerai žinomų serijų knygelės. O kokių gi spalį sulaukėme staigmenų?
Oho, koks dosnus buvo tas rugsėjis! Knygų kaip obuolių prikrito. Tiesa, nemažai tęsinių ar perleidimų, bet būta ir naujų deimančiukų. Labai knieti pamatyti A. Kiudulaitės iliustracijas, mažiesiems išradėjams tiesiog būtina knyga „Ką daryti kilus idėjai?“, o meškiukų tėvams bus įdomu žvilgtelėti į vaikystėje šiurpą kėlusį S. Eidrigevičiaus kūrybos pasaulį. Regis, anuomet mes Ilganosio žmogučio nesutikome, bet juk aišku, kad jis tiesiog suaugęs su nesuvokiamu, nuolat kintančiu S. Eidrigevičiaus, tad ir mūsų vaikystės, pasauliu. Brr... Gerai, kad augome ne tik su „Kelione į Tandadrika“ ar „Aukso puodu“, bet ir su išdykusiu „Plėšiku Hocenplocu“.
Nudardėjo rugpjūtis purvinais ratais, lietaus botagais, ant obuolio paslydo, knygas pabėrė. Kokias knygas? Tuoj pažiūrėsim.
Šįkart į apžvalgą neįtraukiau „Nieko rimto“ naujienų, mat nors el. knygynuose jos pasirodė paskutinėmis rugpjūčio dienomis, bet pačiupinėti jas vis tiek bus galima tik rugsėjo pradžioje. Tad štai mūsų šansas pamatyti, kaip atrodytų knygynų vitrinos, jei Sigutė Ach būtų susidomėjusi ne knygų leidyba, o siuvinėjimu kryželiu. Nežinau, kaip jums, bičiuliai, o man be sparnuotų karvyčių knygynuose tuštoka ir kažkaip nyku. Bet vieną kitą knygą rasti galima.
Ei, kur dingo liepa?! Kur liepžiedžiai, šviežias, varvantis medus, hamakas po vėsiais beržais ir prinokusi knygelė meškiukui? Nespėjome nė mirktelėti, o leidyklos jau pakuoja vadovėlius ir patarinėja, kaip ruoštis mokyklai. Tad knygų vaikams vėl nedaug.
Ką atplukdė žalios birželio liūtys į knygynus ir bibliotekas? Ėgi, enciklopedijas ir užduočių knygeles. Regis, pasibaigus mokslo metams, tėvai savo aukselių nenori palikti ramybėje ir puola į knygynus ko nors „naudingo“ ieškoti. O leidyklos tai puikiai žino. Kitaip nesuprantu, kodėl nė vienos vykusios naujos grožinės knygos jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams neišleista. Visgi „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ viso labo perleisti su senu vertimu. Bendrą vaizdą gelbsti tik knygos mažiesiems: „Diena, kai kreidelės nusprendė išeiti“ ir „Aš nenoriu būti princesė“ išties masina, nors mano meškiukui jau ir per daug paprastos.
Vienos leidyklos dirba kaip laikrodukai: tik-tak tik-tak, penkios knygos per mėnesį. Kitos gali tris mėnesius nerodyti gyvybės ženklų, o tada paleisti tuziną naujienų, dažnai panašių tarpusavyje kaip žirniai ankštyje. Gegužės mėnesį sukruto net kelios tokios leidyklos, todėl naujų knygų vaikams daug, bet jų įvairovė menka. Ir visgi šviežiais šio mėnesio žalumynais labai džiaugiuosi, nes į mūsų lentyną atšokuos Sendako pabaisos! Mes jų seniai laukėme.
Balandžio šonai gerokai įšilo. Norisi keliauti į pievas su dėžele naujų knygų ir skaityti įsaulyje. Tik kur tos naujos geros knygos?
Kiekvieną mėnesį į meškiukų biblioteką atrieda dėželė knygų. Kiekvieną mėnesį meškiukų bičiuliai teiraujasi, kokių lobių radome. Tad būdama šios bibliotekos admirolė, dalinuosi kovo jūrlapiais.
Geras buvo mėnuo. Knygynus ir bibliotekas pasiekė Knygų mugei leistos naujienos. Nauja (ar greičiau – atsinaujinusi) leidykla „Scriptus“ pakėlė visas bures. Šauniai yrėsi „Nieko rimto“ ir „Debesų ganyklos“. Na, žiūrėkite patys:
