Vilniaus knygų mugės 2020 radiniai

Grįžome su Meškiuku iš Vilniaus knygų mugės, sužaidėme partiją „Dungeons & Dragons“ ir susimąstėme: visi padorūs drakonai savo lobiais didžiuojasi, kuo mes prastesni? Tuoj perrinksim, parodysim, pasidžiaugsim, su jumis, bičiuliai, pasidalinsime.

Nors tikriausiai esu sena drakonė niurzga. Ne viskas man šiemet patiko. Bilietai į Mugę mudviem kainavo kaip į gerą spektaklį, o spektaklio taip niekas ir neparodė. Nors programoje buvo numatyti šimtai renginių, bet prastai nuo pirkėjų šurmulio apsaugotose erdvėse džiaugtis teatralizuotais knygų pristatymais ar susitikimais su autoriais niekaip nepavyko. Tad liko tik senas geras turgus, bet ir jame buvo nejauku.

Kelios leidyklos į Mugę atgabeno stulbinančių naujienų. Reto grožio „700 eilučių“ paveikslėlių knygos nepaliko abejingų. „Nieko rimto“ parodė senų seniausiai lauktų serijų tęsinius ir įspūdingą pažintinę knygą apie žuvis. „Aukso žuvų“ stende komiksų ir grafinių novelių gerbėjams salo širdys. „Dvi tylos“ įrodė, kad ribų išties nėra, tad stilingiausia Lietuvos leidykla gali leisti vis stilingesnes knygas. Drąsioji „Odilė“ vėl švystelėjo mažiausiems (o dar labiau jų tėvams) tokį iššūkį, jog nežinia, ar tuojau pat išsitraukti piniginę, ar bėgti šalin paknopstomis. „Baltos lankos“ pralaužė ledus ir pirmą kartą pasiūlė Lietuvos skaitytojams išties meniškai vertingą raizgiąją knygą (wimmelbuch), o kur dar puikus vadovas jauniesiems gamtininkams!

Žodžiu, būtų kuo džiaugtis, jei ne banalus kainos klausimas. Man regis, pramiegojau akimirką, kai tapo normalu prašyti už 32 puslapių knygelę 10–12 €. O puošnesnė ar techniškai sudėtingesnė, žiū, jau ir virš 20 € kainuoja. Dauguma leidyklų šįkart ypatingomis mugės nuolaidomis nedžiugino, net ir prieš porą metų pasirodžiusias knygas siūlydamos įsigyti naujienų kainomis. Tiesa, į baltąjį sąrašą įtraukiau Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklą, „Odilę“, „Dominicus Lituanus“, MO muziejų, „Bonus animus“, „Nieko rimto“, „Gelmes“, „Baltas lankas“, net „Almą litterą“ (tiesa, tik stendą penktoje salėje), kur buvo galima rasti šaunių knygų mažesnėmis kainomis. Kitąmet šias leidyklas aplankysiu pirmiausia.

Na, o labiausiai nuvylė, kad ketvirtoji, vaikų ir paauglių literatūrai skirta salė tapo panaši į „Pegaso“ knygyną – žaislai, suvenyrai, trintukai, kuprinės, kakava ir saldumynai iš lėto, bet užtikrintai veja knygas lauk. Tad nieko nuostabaus, kad didžiausius norus teko atidėti į gilų stalčiuką, o labiausiai apsimokėję pirkiniai bei gaviniai buvo visai ne knygos. Tadadam! Tai plakatai:

Milžiniškas Valdovų rūmų muziejaus plakatas su rūsčiais LDK valdovais (nutaisiusiais tokias nepatenkintas minas kaip paradiniuose portretuose!) tekainavo 1 €, užtat dabar mano Meškiukas turi ką veikti vakarais. Vis užtinku jį priešais stypsantį, giminės medžio šakas narpliojantį. O aš savo kampelį papuošiau nemokamai IBBY stende dalintais Vaikų knygos dienos plakatais. Tokie linksmi padarai ten marširuoja!

Valdovų rūmų muziejaus stendą apskritai vertėjo aplankyti. Nors puikiąją Nelės Kostinienės ir Živilės Mikailienės pažintinę knygą „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ (dailininkė – Lina Itagaki, aha, ta pati!) buvo galima įsigyti ir „Tikros knygos“ stende, bet čia Meškiukas sulaukė daug šilto dėmesio. Gavo dovanų veiklos knygelę apie Simoną Daukantą, iškilaisiais ornamentais ir brailio raštu margintą atviruką su senoviniu Lietuvos herbu, popierinę kunigaikščio karūną. Čia pat užrašams apie senovę už 0,5 € įsigijo simpatišką užrašinę ir buvo patenkintas kaip bebras.

Na, taip, aš irgi dovanas labai mėgstu. O jų, prisipažinsiu, Mugėje gavome labai šaunių:

„Aukso žuvys“ pradžiugino neįtikėtinu grafiniu miesto metraščiu „Atgal į Vilnių“ su autorių autografais ir šauniais atvirukais. Tegu ši dovana su Muge nelabai susijusi – tiesiog prieš mėnesį dalyvavome Vilniaus gimtadienio konkurse, bet laimės nuo to ne mažiau. O dar netikėtai stende sutikome vienintelę ir nepakartojamą Kotryną Zylę, kuri taip pat netikėtai padovanojo man raudonas „sukeistas“ kojines! Ot, smagu!

Prie „Knygų starto“ stalelio visi užsukę mažylių tėvai galėjo susirinkti sau dovanų knygelę apie vaikų skaitymo skatinimą. Ši miela pupelė netrukus atsidurs naujagimių lauknešėliuose, ir aš labai tuo džiaugiuosi. O „Debesų ganyklos“ mažiesiems Pasaibos gerbėjams dovanojo žaismingą, bet informatyvų kelionių po Lietuvą vadovą.

Užsukę į antrą salę, mes prisirinkome dar daugiau medžiagos tokioms kelionėms. Negaliu atsidžiaugti, kad vis daugiau turizmo informacijos centrų rengia specialius teminius maršrutus ir maršrutus šeimoms su vaikais. Patys šauniausi, pasakysiu patriotiškai, kauniečių žemėlapiai, bet mes jau jų nebeėmėm. Tik Kauno žvėries kauke Meškiuką papuošėme. Labai šaunus tas žvėries personažas gavosi, prieš pat Mugę įsirangęs dar ir į pasakų knygą. Gaila, kad pačiai knygai mums dar teks pataupyti.

Taip pat nepamirškime Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dovanų:

Šiemet Fondas lankytojams dovanojo penkias naujas knygeles, o porą senesnių buvo galima gauti renginių metu. Meškiukas stende išsirinko tris augesniems tinkamas knygas. Ir man labai rūpi, kaip jas priims skaitytojai. Apie pernykštes knygeles teko girdėti pačių įvairiausių komentarų, nors anuomet daugiausia dalinta klasika. Šiemet klasikai atstovauja tik Jonas Biliūnas. Bet net ne tai stebina – labiausiai stebina, kaip drąsiai Fondas naujiems leidiniams parinko iliustratorius ir net spaudos technologijas! „Spinčius“ – tai visai kita estetika, plačiajam skaitytojų ratui Lietuvoje iki šiol buvusi neprieinama. Dažnai meniniams spaudiniams naudojama rizografija kiekvienam atspaudui suteikia, atleiskite už žodį, individualią sielą. O dailininkė Inga Navickaitė-Drąsutė dar ir sukūrė tokiai technologijai atsiskleisti tinkamas iliustracijas. Kiti Fondo leidiniai irgi nelabai panašūs į didžiųjų knygynų lentynose karaliaujančias knygas.

Parsivežėme namo ir dovanotų periodinių leidinių. Naujas žurnalas „Ypatingas vaikas“ padės tėvams, auginantiems vaikus su ypatingais poreikiais, susiduriantiems su vaikų elgesio ar emocinėmis problemomis. Regis, tokio leidinio seniai reikėjo. Na, o dailūs sausio mėnesio „Lututės“ puslapiai padės laukti užsakyto, bet vėluojančio vasario numerio.

Nagi, o kokie pirkiniai nutūpė mūsų bedugniuose krepšiuose? Visų pirma turiu pasakyti, kad šiemet Meškiukas iki dugno išsėmė savo taupyklę ir sau knygas rinkosi visiškai savarankiškai. Taigi, aštuonmetis mano žmogutis įsigijo:

Jis labai stengėsi taupyti, bet nuostabiai „Illuminatlaso“ („Apkabink mėnulį“) šviesų žaismei niekaip neatsispyrė. Kartu su papildomomis spalvotomis plėvelėmis ši knyga kainavo net 18 €. Bet... Tai įspūdingas leidinys, žaidimas, atrakcija. Aido Jurašiaus „Naktis su raktininku“ („Žalias kalnas“) patraukė mažąjį iliustracijomis. Jis simpatizuoja dailininkei Gretai Alice, tad atpažinęs jos piešinius, pasičiupo ir šią knygą. Juolab kad ta tekainavo 3 €. Tomo Dirgėlos „Kai balandis buvo papūga“ („Dominicus Lituanus“) Meškiukui rekomendavo mokytoja ir draugai, tad žmogutis nesitvėrė džiaugsmu radęs šią knygą vos už 0,5 €. Draugų patartas išsirinko ir grandymo knygelę pas „Tris nykštukus“ (4 €). Nebrangių iliustruotų knygų augesniems (chapter books) pasitaikė „Presvikos“ stende. Tikiuosi, kad vos už 2 € įsigytas „Pašėlęs Liucės pasaulis“ pateisins Meškiuko lūkesčius.

Truputį paišlaidavo vaikis tik „Herojaus“ mokyklos stende. Nieko nuostabaus, juk „Mėlynvilį“ (10 €) kūrė jo pažįstami vaikai. Tie patys, kurie „pinkino“ Kaukėno paramos grupės knygas. Tiesą sakant, tarp „pinknygių“ turėtų būti ir krūvelė knygų, atkeliavusi iš meškiukų bibliotekos. O „Viplalą“ pats Meškiukas ir papuošė. Žinoma, kad aš jos užsimaniau! Juk graži, ar ne? Deja, Kaukėno paramos grupės stendas nebuvo pritaikytas tiesiog paieškoti įdomių knygų – pasitaikė per daug agresyviai paslaugūs savanoriai, tad sau Meškiukas nieko nebesirinko, tačiau labdarai visgi nusprendė kelis eurus iš savo piniginės paaukoti.

Kartais mūsų su Meškiuku norai sutapdavo ir susipindavo. Štai pavasarėjant mudviem parūpo vanduo. Po ilgų svarstymų Meškiukas pasiryžo įsigyti Monikos Vaicenavičienės „Kas yra upė?“ („Tikra knyga“, 10 €), o aš prisidėjau nupirkdama Britta'os Teckentrup „Atrask žuvų pasaulį“ („Nieko rimto“). Galiu tik pasidžiaugti, kad „Nieko rimto“ vis dar lepina skaitytojus gerokai mažesnėmis nei kitų leidyklų kainomis. Ši puošni, gana didelio formato Mugės naujiena tekainavo 5 €.

Gaila, bet kol pasiekėme „Nieko rimto“ stendą, Meškiukas buvo jau per daug pavargęs, kad norėtų jame apsižvalgyti. Tad čia knygas rinkausi aš.

Dar vienos Mugės naujienos – antros Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikų“ dalies – jau seniai laukėme visa šeimyna. Gilaus mėlynumo viršeliu šviečiančią knygą šįkart iliustravo pati autorė, tad smalsu ne tik paskaityti, bet ir paspoksoti. „Nieko rimto“ stende knyga kainavo 7 €. Otfriedo Preslerio „Krabatą“ radau „Nieko rimto“ pavargusių knygų lentynoje už 4 €. Vienas iš geriausių Mugės sandorių, bičiuliai! Mielai toje lentynoje dar būčiau lobių paieškojusi, bet labai jau ten ankšta ir netvarkinga. Gal kitąmet tas kampelis bus patogesnis? Leidykla taip pat siūlė puikių knygų pundeliais po 10 €, bet anas visas jau savo spintose turim, tad iškeliavome į kitas sales laimės ieškoti. Ir ten aš sau pasičiupau Will Gompertz „Ar tai menas?“ (MO muziejus) už 10 €. Knyga išsipūtus, rimta, o ir tiražas beveik baigėsi – vargu, ar pigiau bebus. Kitą knygą sau ir aukštesnę lentynėlę pasiekiantiems meškiukams radau „Bonus animus“ stende. Neilo Gaimano „Vandenynas kelio gale“ čia kainavo 6 €, ir aš jau nebeturėjau kantrybės laukti, kol ji dar labiau atpigs. Beje, Gaimano, Pratchetto ir kitų puikių autorių knygos vaikams šiame stende kainavo grašius, tik tiek, kad jas mes jau savo lentynose turim.

Mudviejų su Meškiukų bendroms veikloms aš įsigijau tokias knygeles:

Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražius eilėraščius“ („Žalias kalnas“) pirkau už 7 €, nes iš tiesų baisiai gražūs ir tie eilėraščiai, ir knygos iliustracijos, ir poligrafija. Aplink „Vienaragio mįslę“ („Muzikija“) ratus sukau jau kelerius metus. Kažkada ši knyga man atrodė neįsivaizduojamai brangi – 12 €, na, o šiandien kaina jau ir nebestebina. Teko imti – tiražas baigiamas išparduoti, o knyga – viena iš nedaugelio, skirtų nedideliems žmogučiams, pirmą kartą besileidžiantiems į meno pasaulį. Nebrangi pažintinė „Presvikos“ knygelė „Ar pažįsti medžius?“ (1,5 €) padės žinias pagilinti kitoje srityje. Juk meškiukas dar neapsisprendė, ar bus dailininkas, ar gamtininkas, ar namų tvarkytojas.

Leidusi Meškiukui pailsėti smagioje edukacijoje, iš penktos salės parnešiau jam dovanų dar dvi knygeles:

Laura'os Ertimo ir Mari Ahokoivu „Išprotėję orai“ („Obuolys“) buvo viena iš Mugės naujienų. Nepaisant šiurpios temos – klimato kaitos, knygelė labai smagi: vaizdi, išradinga, pilna komiksinių intarpų, netikėtų sąsajų ir pokštų. Deja, kaip ir reikėjo tikėtis, „Obuolys“ neinvestavo į kokybišką vertimą, tad 8 € visgi už ją nebūčiau mokėjusi, jei tema nebūtų mums dabar tokia aktuali. Užtat esu visiškai patenkinta „Alma litteros“ stende įsigytu „Mokslo“ žinynu. Schemomis ir diagramomis pavaizduoti moksliniai faktai, vizualiai paaiškintos teorijos, infografika Meškiukui išties patiko. Ši knyga galės augti kartu su vaikiu kelerius metus. „Alma littera“ buvo atvežusi ir daugiau „Pegaso“ kolekcijos knygų, tad dabar labai gailiuosi, kad nepačiupau dar vieno kito žinyno po 10 €. Jei ką, pardavėjas mane papirko sveikuoliškais riešutų užkandukais, bet tsss...

Labai tikėjausi nebrangiai papildyti meškiukų biblioteką bukinistų stenduose. Deja. Šįkart Mugėje bukinistikos beveik nebuvo, o tie keli stendai, kurie kažkaip pateko į sales, išrodė tokie vargani, kad nors verk. Knygų pasirinkimas nedidelis, o būklė prasta – ne tik dėmės ir plyšimai, bet ir pelėsis, kenkėjų pėdsakai. Tokių knygų platinti negalima! Matyt, kad linksmiau būtų, pardavėjai bent užsiprašė juokingų kainų. Štai, pas bukinistus patrinta Gendručio Morkūno „Grįžimo istorija“ – 6 €, o kitoje salėje, leidėjo stende ta pati nauja knyga – 5 €. Nuvylė net ir „Mint Vinetu“. Kažką rasti buvo galima nebent „Pelėdų knygose“. Ten ir prasisukom:

Aš čia išsirinkau Oscaro Wilde'o pasakas (2,5 €), o Meškiukas – likusias knygas. Namie atidžiau vartydama, patenkinta likau tik Aleksandro Puškino pasakos (2,5 €) ir Luco Bessono knygos apie minimukus (3 €) būkle. Roaldo Dahlio „Džeimsas ir milžiniškas persikas“ (2 €), matyt, buvo laikoma drėgnai, o Wilde'o pasakos skaitytos valgant košę. Gaila.

Gerokai padėvėtos ir pažintinės knygelės, pirktos po 0,9 €, bet ką padarysi. Meškiukas pasiėmė knygelę apie elektrą, aš išrinkau likusias.

Tiek lobių bičiuliai. Galėjo būti ir daugiau, jei būtume radę jaukesnių erdvių atsipūsti. Truputį gailiuosi, kad nebeturėjome spėkų pakilti į muzikos salę, kad nebesulaukėme, kol Mažojo princo fondas atveš savo naujieną – „Mėlynąjį šunį“, kad nebegrįžome į penktąją salę Meškiuko prašyto „Savo margučio“, kad neįsimetėm į kuprinę dar nors vieno „Pegaso“ kolekcijos žinyno – bent jau „Filosofijos“, kad pagailėjome pinigų „700 eilučių“ grožybėms (tegu teoriškai ir išaugtoms) ir kad taip ir nesutaupėme „Vakaro istorijoms Lietuvos mergaitėms“. Na, bet ką dabar – bus dar tų mugių. Gal dar ir naują knygų spintą kas iki to laiko sukals... Matysim!