Netikiu astrologija, bet man smagu, kad Rytų kraštuose metai turi savo gyvūnus globėjus. Dar smagiau, kai tie gyvūnai mitiniai, pasakiški. Vasario 10 dieną kinai pradės naujus metus su žaliuoju mediniu drakonu. Kaipgi ta proga neprisiminti žymiausių ir šauniausių knyginių drakonų! Juolab kad mano Meškinui vaikystėje jie taip patiko. Tiesą sakant, nujaučiu, kad, net ir suaugęs į paauglius, jis šiems galingiems ropliams vis dar neabejingas. Todėl kviečiu pasigrožėti tiek mažesniems, tiek vyresniems skaitytojams skirtomis drakoniškomis knygomis!

skaityti toliau…

Ar jums patinka drakonai? Mums jie taip patinka, kad net 25 skydeliai „Griūk iš juoko“ ant drakoniškų knygų viršelių neišgąsdintų. Tad čiupome Josh Lacey seriją apie drakonus prižiūrintį berniuką (išleido „Alma littera“ 2018 m.) ir nepasigailėjome.

skaityti toliau…

Gražūs tie advento skaitymai! Taip norisi, kad jie gyvuotų, kad gruodžio vakarais knygomis mėgautųsi ne tik patys mažiausieji skaitytojai su tėvais, bet ir ūgtelėję vaikai, paaugliai. Tik ar rasime, kuo tokius išrankius skaitytojus sudominti? Kviečiu pasivaikščioti po magiškąjį advento miestelį ir išsirinkti TĄ knygą. Kasdien šiame miestelyje atversiu naują langą ir naują kūrinį, kuris galėtų pradžiuginti 10-12 metų maginės fantastikos gerbėją.

skaityti toliau…

Ne paslaptis, kad meškiukų bibliotekoje mes Helovino nešvenčiam, tad kol miestas bruzda plevėsuodamas gryno poliesterio voratinkliais, aš galiu vartyti šiurpias, keistas ir makabriškas knygas, kiek širdis geidžia. Mat nors Helovino kultūrinei tradicijai esu visiškai abejinga, gerbiu seną lietuvišką tradiciją vėlų rudenį šeimyną baisiomis istorijomis gąsdinti ir saugiai prie žvakės drebėti, kol už lango baldosi gal vėjas, o gal dvasia be vietos. Ir kuo šiurpesni laikai stoja, tuo labiau augantiems meškinams reikia saugios erdvės bijoti, tuo labiau trūksta vienu jungiklio spragtelėjimu įveikiamos baimės.

skaityti toliau…

O, brolyčiai ir sesutės, ar jūsų meškiukai nuo mažens dėlioja kaladėles, renka akmenis ir žada galiniame kieme išmūryti natūralaus dydžio Gedimino pilį? Ar jiems labiau patinka statyti lego gaisrines ir ligonines nei jomis žaisti? Ar jie piešia tik namus, bokštus, rūmus – ir dar keliais skirtingais pjūviais? Sveikinu, auginate architektą! Ir jums labai reikia Eglės Januškienės knygos „Moder... Kas? Kauno modernizmas!“ („Mažasis architektas“, 2021).

skaityti toliau…

Pirmykštės magijos kupini Airijos rūkai ir audros – ko dar galėtų trokšti maginės fantastikos gerbėjai?! Argi ne iš Airijos kilę aukštieji elfai su savo požeminiais dvarais kalvose? Ar ne Airijos pakrantėse gyvena žmonės, mokantys pasiversti ruoniais? Tačiau Catherine Doyle, „Audrų sergėtojo“ („700 eilučių“, 2021-2022) trilogijos autorė, vengia populiariausių legendų ir kuria savitą dievo ir žmonių pamirštos airiškos salos pasaulį, kuriame susipina praeitis ir dabartis. Tokioje vietoje ir magija, žinoma, nuausta iš laiko gijų, kruopščiai renkamų nekarūnuoto salos valdovo – audrų sergėtojo.

skaityti toliau…

Didžioji Saulė – gyvybės teikėja, mūsų akių šviesa ir valdovė... Kone kiekvienas darželinukas šiandien pasakytų, kad ji tėra milžiniškas liepsnojančių dujų kamuolys. O kaipgi jos mitinis lygmuo? Ar mes sekame vaikams pasakas apie Saulės sodus po auksiniu ąžuolu? Apie jos gražiąsias dukteris ir jų dieviškuosius jaunikius? Apie tai, kaip dieną Saulė vaišina Perkūną obuoliais, o naktį leidžiasi lankyti mūsų mirusių artimųjų? Turbūt ir pačios menkai išmanome tuos išlikusius senųjų mitų trupinėlius, kuriuos surinko ir apie kuriuos mums primena knygos „Saulė – dangaus karalienė“ („Aukso žuvys“, 2023) autorė etnologė Nijolė Laurinkienė.

skaityti toliau…

Meškiukų bibliotekoje Adventas kasmet šiek tiek knyginis. Mes daug skaitome, šnekamės, žaidžiame, bet neapsieiname ir be mažų dovanėlių, kurias į namus neša Senio Kalėdos pagalbininkai: surikata Pranciškus, pelė Stasė, mažylis Vilis. Neseniai prie šios margos draugijos prisijungė ir katinas Svarainis, kurį iš plastilino nulipdė mano Meškinėlis. Iš pradžių jų dovanėlės atsirasdavo Advento kalendoriuje, be abejo, puošusiame namus, bet trukdžiusiame įsivažiuoti mūsų adventiniams žaidimams. Tad netrukus kalendorių pakeitė stebuklinga Advento skrynelė, ir šventiniai stebuklai įsisuko kaip reikiant! Apie pernykščius žaidimus tuoj papasakosiu – gal jie įkvėps ir jūsų meškinus?

skaityti toliau…

Kas jau išsitiesė sode paskaityti ir laukia, kol sunoks pirmieji alyviniai obuoliai ir patys įkris į burną? Kas ieško dovanų savo mokinukams, kad praskaidrintų artėjančią mokslo metų pradžią? O kam po energingų atostogų tereikia ramybės ir naujos įdomios knygos? Tuojau pažiūrėsime, ką liepa sunokino rugpjūčiui, ką verta skaityti ir dovanoti!

skaityti toliau…

Po vasarvidžio naujų knygų srautai senka, o mano Meškinėliui tai pats skaitymo įkarštis! Juk tiek laisvės, tiek erdvės, tiek ramybės atneša liepa. Tiesa, būna ir pykčių, kai į keliones neleidžiu pasiimti daugiau nei dviejų knygų. Gerai, kad pakeliui pasitaiko bibliotekų ir knygynų, tad galų gale mano vaikis parsiveža gerokai daugiau skaitinių nei išsivežė. Tik ar šįkart užteks tuose knygynuose smagių naujienų? Pažiūrėkime:

skaityti toliau…

Kaip praleisite vasarą, bičiuliai? Jūra, kelionės, žygiai? O meškiukų bibliotekai geriausios atostogos liepų pavėsyje su knyga! Ir gerai, kad leidyklos tai supranta. Naujienų papylė tiek, kad į jokį lagaminą nesutalpinsi, tad toli nuo knygynų nekeliausime, visą jų asortimentą atidžiai apžiūrėsime. O jei anksčiau nepastebėtų, retesnių, keistesnių knygelių rasime, taip pat į krepšelį įsidėsime. Pažiūrėkime:

skaityti toliau…

Nagi, nagi! Ką gėlių fėjos ir elfai paruošė mūsų vyresniems vaikams ir paaugliams? Regis, nepagailėjo stebuklingųjų dulkių, nes balandį ir gegužę pasitikome ramstydami lūžtančias nuo naujienų lentynas. Tegul čia nemažai tiesiog perleistų knygų ar serijų tęsinių, bet ir malonių staigmenų pilna. O jau kokiame plačiame lauke tos naujienos sudygo! Maginė fantastika, mistika, detektyvai, problemų proza, humoristinė literatūra – rinkis ką nori.

skaityti toliau…

Tai bent sužydo mažųjų lentynos! Kokio dailumo paveikslėlių knygos čia nutūpė, kokie paukščiai staiposi pažintinėse knygelėse, kokios išmoningos žaislinės knygutės kūdikėliams! Net apmaudu, kad meškiukų bibliotekoje dabar sukinėjasi kur kas vyresni meškinai. Bet aš vis pavartau ir mažyliams skirtus leidinius: tiek juose spalvų, šilumos ir gryno džiaugsmo. Kviečiu ir jus pamaloninti sau širdį:

skaityti toliau…

Bičiuliai, ar jums svarbu, kad vaikų knygos būtų gražios? Mes su Meškiuku einame dėl gražių knygų iš proto, tikrai tikrai. Galime pasidėti knygą ant stalo ir savaitėmis ja grožėtis. Bet kaip rasti pačias dailiausias, įdomiausiai iliustruotas knygas? Į ką atkreipti dėmesį?

skaityti toliau…

Visą vasarį tvarkėme savo lentynas ir ieškojome įdomių knygų Meškiukui – ne tik šviežutėlių naujienų ką tik iš leidyklų, bet ir daugelio seniai pamirštų, bet tokių puikių tomelių iš dulkėtų bukinistinių pakampių. Kovui paruošėme tikrą skaitymo puotą! O kaipgi – juk šį mėnesį tradiciškai pasitikdavome su kalnais ką tik Vilniaus knygų mugėje įsigytų knygų. Šiemet Mugę nusinešė virusai, tad ir leidyklos per daug nesistengė viską viską suspėti iki vasario pabaigos. Bet mes nepasidavėme ir ieškojome deimančiukų it pora medžioklinių meškinų. Bukinistinių lobių nerodysiu, o štai naujienos buvo tokios:

skaityti toliau…

Tai bent metai: šįkart vasario šešioliktą švenčiame uždarytą blynų Lietuvą. „Tautišką giesmę“ užkandame trispalviais sklindžiais, ant Užgavėnių kaukių užsitempiame medicinines, o Morę deginame internetu, svajodami, kada vėl galėsime laisvai keliauti bent jau po savo šalį. Ir visgi, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimą, guodžiamės – būta ir niūresnių laikų, ir sunkesnių išbandymų. Nenusiminkime, verčiau šiemet vėl susidėliokime lietuviškiausių knygų lentyną, suraskime savo meškiukams įdomiausią veikalą apie Lietuvos istoriją ir pasveikinkime tėvynę su gimtadieniu.

skaityti toliau…

Visą sausį belipdydami ant medžių baibokus, statydami ledo pilis ir persirenginėdami elfais, pildėme savo knygų lentyną. Šį mėnesį ji tikrai pasakiška: „Nieko rimto“ vėl mus aprūpino Anderseno pasakomis (šįkart su švelniais puikaus iliustratoriaus Quentino Grebano piešiniais), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas parengė šiurpiai stilingą šiurpių pasakų rinkinį, o kur dar Neringos Vaitkutės fantastiški padarai iš Įsivaizduojamų draugų departamento (taip smagiai nupiešti Linos Dūdaitės)!

skaityti toliau…

Taip ruošėmės ilgajam gruodžiui, o jis prašvilpė akimoju – su Advento žaidimais, atostogų džiaugsmais. Prašvilpė, tik knygos pabiro. Iš krūsnių liko kyšoti vien sausio ausys – ne tokios jau ir šaltos, beje. O ko joms būti šaltoms, jei tiek naujų knygų, tiek ryškiaspalvių viršelių ir intriguojančių istorijų laukia!

skaityti toliau…

Ir kokias istorijas tos raidės įžiebia? Ogi be galo lietuviškas ir vis apie senus laikus. Regis, metų pradžia ragina drąsiai žvelgti į ateitį, bet meškiukų bibliotekoje tuo metu atsigręžiame atgal, sekdami liūdnas ir linksmas valstybės sukaktis: tragišką Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Todėl ir savo naujųjų globėjų, internetinio knygyno PatoguPirkti.lt, šįkart paprašėme mums atsiųsti ne šiaip kokių naujų knygų, o skirtų būtent mūsų kraštų istorijai. Ir štai, ko mes sulaukėme:

skaityti toliau…

Net ir girliandomis užžibintas gruodis toks tamsus, toks ilgas, tad ruošėmės mes jam kaip apgulčiai – kaupėme knygas, kardamoną ir imbierą, statėme skaitymo namelį ir kūrėme Advento žaidimus. Gerai, kad prieš gruodį naujos knygos pabiro kaip iš gausybės rago. Pilkas besnieges dienas paslėpė šviežutėliai, švarutėliai, net gurgždantys puslapiai. Vartome juos ir džiaugiamės, kad nors kam nesibaigiantys karantinai išėjo į naudą. Nežinau kaip Lietuvoje, o Amerikos leidėjai mėgaujasi neregėtai išaugusiais knygų pardavimais ir skuba leisti dar daugiau naujienų. Gal ir mūsuose knygų antplūdis nesibaigs po švenčių?

skaityti toliau…

Man neteko klajoti po Islandiją, bet, regis, šiemet ši tolima sala atklys pas mus. Bent jau Kalėdos, apribojus keliones tarp miestų, žada būti išties islandiškos. Pasakojama, kad tame krašte be galo įdomios kalėdinės tradicijos. Šventės išvakarėse kiekvienas islandas turi gauti dovanų bent vieną knygą. Rūpindamiesi artimaisiais, knygas dovanoja visi, tad prasideda Jólabókaflóð – Kalėdinis knygų tvanas. Kūčių vakarą islandai niekur nekeliauja, jie patogiai įsitaiso su kakavos puodeliu ar bokalu jólabland ir skaito padovanotas knygas, kol užmiega.

skaityti toliau…

Spalis buvo toks keistas – paskutinės savaitės prieš karantiną. Ir ieškoti nuotykių neatsakinga, ir paskutinė proga susirinkti įspūdžius tamsiam metui už devynių spynų, kai teks – kaip bočių laikais – bijoti nematomų blogio jėgų, siaučiančių po trobos langais. Paskutinį kartą apsilankėme bibliotekose, palandžiojome tarp lentynų, užsukome net į archyvus. Paskutinį kartą su Meškiuku apėjome knygynus ir prisirinkome skaitinių lapkričiui. O jų tiek daug! Regis, leidyklos nutarė, kad Vilniaus knygų mugės visvien nebus, bet Kalėdų taip paprastai nepridengsi medicinine kauke. Ir geriau jau joms pasiruošti anksčiau. Nėra ko taupyti, nėra ko naujienų slėpti – viskas arba nieko!

skaityti toliau…

Prieš rugsėjį palikusios mus be skaitinių, leidyklos susiėmė, pasitempė ir atkėlė užtvankas. Tai plūstelėjo! Spalį pasitikome apsikrovę knygų pundais – neįmanoma buvo ištverti be visų tų gundančių naujienų. Nors „gundantis“ – gal ne tas žodis? Žiū, kaip prislopo viršelių spalvos tą mėnesį, kokios rimtos temos gvildentos. Mes su žmogučiu pasijutome tikrais akademikais vos pavartę kelias pažintines knygeles, o po to paklydome žmonių sielose, skaitydami grožines. Tiek ženklų, tiek rodyklių ir vėtrungių – kaip atskirti vienas nuo kitų?

skaityti toliau…

Nežinia kodėl, rugpjūčiai mudviem su Meškiuku būna kupini laimės, smagybių, draugysčių ir atradimų. Tik prieš pat mokslo metus užgniaužia kvapą, tada mes palepiname save viena kita šaunia knyga ir neriam į mokslus. Bet šiemet mums pasisekė – Meškiukas po nuotolinio nusprendė nebegrįžti į mokyklą ir į rugsėjį įbrido kaip į šiltą ežerą. Visgi ir skaitinių paprašyti nepamiršo. Kaip tyčia, nors leidyklos mokslo metus pasitiko kalnais knygų, mudviem tinkamų naujienų neatsirado. O jūs ar išsirinkote ką nors?

skaityti toliau…

Visą vasarą Meškiukas skaitė ir reikalavo dar knygų, dar daugiau knygų! Nuotykių, neregėtų fantastinių pasaulių, dramatiškų posūkių! Ir, žinoma, kalbančių katinų. Jam pasisekė – rugpjūtį galėjo mėgautis puikiomis naujomis knygomis. Nors leidyklos buvo dosniausios mažiausiems skaitytojams, bet ir ūgtelėję vaikai nebuvo nuskriausti. Štai, žvilgtelėkime:

skaityti toliau…

Liepa liepsnoja drakonais ir murkia katinėliais. Didelių naujienų leidyklos vasarą neskuba rodyti, bet mielai papildo knygynų lentynas naujai perleistomis senomis geromis knygomis arba bent jau paleidžia į pasaulį papildomus paklausiausių knygų tiražus. Be skaitinių neliksime, bičiuliai! Na, o jei nerasime ko paskaityti, tai bent galėsime pasigrožėti naujais pažįstamų knygų viršeliais. Galų gale nėra kur skubėti – mūsų laukia dar pusantro mėnesio vasaros linksmybių, kai mažieji meškiukai daugiau laiko leidžia turkšdamiesi balose nei smaksodami bibliotekos tyloje.

skaityti toliau…

Ką švęsite, bičiuliai? Jonines, Rasas ar Kupolę? Ar deginsite laužus, naktinėsite papartynuose, maudysitės ryto rasoje? Ir svarbiausia – ar skaitysite vaikams knygas apie šią šventę? O jų esama – ir pažintinių, ir grožinių, kur skraido raganos ir šmirinėja nykštukai, riaumoja slibinai ar šoka laumės.

skaityti toliau…

Regis, birželio vėjai tuoj nušluos visus rūpesčius. Virusai pasimirš lyg nebuvę, bet ar dėl to užmesime knygas? Žinoma, ne! Skaitysime ir naujų ieškosime. Nors baiminausi, kad po karantino ne visos leidyklos ir knygynai sugebės atsitiesti, kol kas skaitytojai skaudžių pasekmių nepajuto. Knygos laiku sudygsta, laiku ir pražysta. Pernai ar užpernai tokiu metu jų ne ką daugiau užderėjo. Tiesą sakant, jei priskaičiuosime knygiukus, tai šių metų birželio kraitė bus net dvigubai pilnesnė. Bet kas tie knygiukai ir kokiais skaitiniais pradėsime vasarą?

skaityti toliau…

Ėhei, šiurpusis karantinas atleido gniaužtus, knygynai ir bibliotekos mūsų kraštuose atvėrė duris, tad ir meškiukai jau gali bruzdėti, atradimais dalintis. Dar daugiau – regis, rekomendacijos dabar ypač reikalingos, mat dažnoje šeimoje požiūris į namų bibliotekas bei skaitymą kiek pasikeitė. Ir kaip nepasikeis, jei dienų dienas teko tupėti užsidarius, o naujų knygų nei iš bibliotekų, nei iš bičiulių pasiskolinti nevalia. Nenuostabu, kad knygų ir stalo žaidimų pardavimai karantino metu augo net ir tada, kai gyvai tokių pirkinių išsirinkti negalėjome. Žodžiu, meškiukų biblioteka atgaivina „Naujų knygų“ rubriką ir ne tik pasidalins mėnesio naujienomis, bet ir...

skaityti toliau…

Kokia nerimastinga buvo kovo pabaiga, kokie pasimetę pasitikome balandį! Ieškojome nusiraminimo bendruose žaidimuose ir knygose. Meškiukas pamėgo maginę fantastiką, visus tuos pasaulius, kuriuose gali pasislėpti nuo sukrėtimų, įvykių, kurių negali pakeisti, nuo baimių. Ir netikėtai mūsų milžiniška namų biblioteka pasirodė per skurdi. Sukrutome ieškoti naujienų, o jų – jau tradiciškai – kovą būna taip maža. Visgi, šį tą radome ir lentynas papildėme.

skaityti toliau…

Kiek Lietuvų žino jūsų meškiukai? Kiek pamato, žingsniuodami metų ratu nuo vieno Lietuvos gimtadienio prie kito? Kol manasis mažylis buvo visai pipiras, didžioji Lietuvos šventė jam buvo Valstybės diena liepos šeštą. Tądien jis puošdavosi karūna ir susisupęs į „šermuonėlių“ mantiją klausydavosi istorijų apie Mindaugą, kunigaikščius, pilis ir, žinoma, apie slibinus bei žynius. Kai Meškiukas truputį ūgtelėjo, ūgtelėjo ir jo Lietuva. Šnekėjomės, kur dingo pradingo pasakų laikai, kur prasmego pilys, kokiame kalne miega drąsieji vyčiai – kaip buvo prarasta valstybė ir vėl atkurta po daugelio metų. Tuokart svarbiausia švente tapo Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario šešioliktą. Na, o dabar?

Toks jau Vilniaus knygų mugės dėsnis, kad kone pusė visų metų knygų naujienų pasirodo vasarį. Neretai į leidyklų stendus tos šviežiais dažais garuojančios naujienos vežamos tiesiai iš spaustuvių, o knygynus pasiekia tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Mums su Meškiuku išties pasisekė, kad prieš užklumpant pandemijai spėjome Mugėje prisirinkti skaitinių nieko neužkrėsdami bei neužsikrėsdami. O jei jūs, bičiuliai, tokią progą praleidote, aš jums surašiau, ko verta knygynuose paieškoti.

skaityti toliau…

Grįžome su Meškiuku iš Vilniaus knygų mugės, sužaidėme partiją „Dungeons & Dragons“ ir susimąstėme: visi padorūs drakonai savo lobiais didžiuojasi, kuo mes prastesni? Tuoj perrinksim, parodysim, pasidžiaugsim, su jumis, bičiuliai, pasidalinsime.

skaityti toliau…

Bičiuliai, mes su Meškiuku išpurtėme taupykles ir keliaujame parvežti naujų knygų bibliotekai. Juk jau prasidėjo Vilniaus knygų mugė! Šiemet Mugės svetainėje sudėti labai patogūs stendų planai, tad tereikia pasižymėti, kokių knygų norime, pasitikrinti, kas tas knygas išleido, užsukti į leidyklų svetaines sužinoti kainų, kataloge surasti, kur mugėje bus reikiami stendai, ir pasižiūrėti, kaip juos pasiekti. Truputį nuobodus reikalas, tad jei norite su mumis pasivaikščioti tarp vaikų ir paauglių knygų, kurios pasirodė per paskutinius metus nuo pernykštės Mugės, maloniai prašom skaityti toliau!

skaityti toliau…

Keista besniegė, bedvasė žiema ir gipsas – tai bent pasilinksminome sausį! Beliko tik vaikyti drakonus iš požemių ir gaudyti knygų naujienas. O į šias net pažiūrėti buvo gera: tiek geltonos spalvos viršeliuose, tiek mielų šunelių ir smagių užduočių. Maloniai kviečiu pasigrožėti.

skaityti toliau…

Paskutinėmis metų dienomis pasirodo ne kalėdinės knygos, oi, ne! Anos švietė raudonais šonais prekybos centruose nuo spalio. Paskutinėmis dienomis susirenka pavėlavusios, nespėjusios, pamirštos, bet kartais, oi, kokios gražios knygos! Vienos jau pasipuošusios Vilniaus knygų mugei, kitos tiesiog universalios ir amžinai reikalingos. Pažiūrėkime, ar ką nors išsirinksime.

skaityti toliau…

Rudens darbymetis baigėsi, o štai ir jo rezultatai – kalnas šaunių knygų visokio amžiaus skaitytojams. Verčiama klasika, tęsiamos serijos, pasirodo tarptautiniai bestseleriai ir mūsų vietinių talentų kūriniai. Įdomu, kad lapkričio mėnesį pasirodė nemažai knygų, pasakojančių vaikams, kaip veikia visuomenė, kaip suderinti jos savireguliacijos mechanizmai. Pažvelkime atidžiau:

skaityti toliau…

Viščiukus skaičiuoja rudenį. O meškiukus? Dėl visa ko nusprendžiau palaukti žiemos, o dabar išsitraukiau skaitliukus. Taigi, dėmesio, dėmesio! Tuoj girsiuos! Šioje nuotraukoje yra trys šiemet į meškiukų biblioteką atsikrausčiusios knygos, prie kurių atsiradimo šiek tiek prisidėjome ir mes su mažuoju skaitytoju:

Ačiū „Debesų ganykloms“, kurios mumis pasitikėjo ir suteikė galimybę iš arčiau pažinti leidybos virtuvę. Tai buvo nuotykis! Vietomis stulbinantis, vietomis varantis į neviltį. Tai juk pirmosios vaikų knygos, prie kurių krapščiausi, tad naujų sumanymų euforiją keitė juodas liūdesys, kai jų įgyvendinti nepavykdavo. Ir didžiulis džiaugsmas, kai viskas susiklostydavo geriau nei planuota.

skaityti toliau…

Vakar iš paštomato parsinešiau labai svarbią knygą. Labai, labai svarbią! Mat su ja mes lauksime Kalėdų. Jei meškiukų bibliotekoje lankotės jau nuo senų laikų, pamenate, kad mes kasmet džiaugiamės Advento skaitiniais. Pernai aš ir jums mėginau mūsų adventines lentynas parodyti bei rūpesčiais pasidalinti. Kokiais rūpesčiais? skaityti toliau…

Kol Kalėdų seneliai nepasileido į parduotuves ir knygynus, kol mamos ir tėčiai neužsakė dovanų, leidyklos skuba parodyti šventines snieguotas, egliuotas ir kalėdųseneliuotas naujienas. Tiesa, tokios naujienos retai kam rūpi po švenčių, tad knygynų lentynas papildo ir universalesni leidiniai, kurie ir po eglute gražiai atrodys, ir po švenčių dulkių nerinks. Man net akys apraibo, kol mėginau aprėpti, suskaičiuoti visus tuos lobius. Paskaičiuokime drauge:

skaityti toliau…

Vos užgimusi pasuki myriop. Nelengva su tuo susitaikyti, tenka ilgai pratintis prie tos minties – lyg prieš nerdama kištum pirštus į šaltą vandenį (ir neištvėrusi pasuktum į krantą). Gal todėl klasikinėje vaikų literatūroje tiek mirties? Ir gal todėl nepakeliama sunkenybe ir graudumu persunkti Biliūno ir Vienuolio, Lazdynų Pelėdos ir Šatrijos Raganos tomeliai šiandien džiūsta nejudinami atokiose bibliotekų lentynose? skaityti toliau…

Nepaisydamos smagiai žengiančio per mūsų kraštus rudens, leidyklos į knygynus neša ryškias, saulėtas, žydinčias ir žaliuojančias knygas. Taip linksma vienoje lentynoje matyti ir vyšnių žiedlapius, ir prisirpusias mėlynes, ir Kalėdų vainiką. Viskas susimaišė, susiraizgė, susipainiojo, tad paganykime akis. Juolab kad yra kur jas ganyti: praėjusį mėnesį daugiausia išleista knygų mažyliams ir šiek tiek paaugusiems vaikams. Knygų, kur iliustracijos groja pagrindiniu smuiku, o teksto kartais net nėra. Kita vertus, paauglių literatūra visada laimi puslapių skaičiumi, ir bent jau jaunesnieji paaugliai tikrai ras ką paskaityti.

skaityti toliau…

Pasiilgau įdomesnių knygų per vasarą. Bet kai namie lentynos lūžta, o taupyklėse vėjai švilpauja, imi vertinti atokvėpį nuo karštligiško knyginėjimo. Vis tiek jis toks trumpas – prieš rugsėjį leidyklos pabėrė naujienų ir augesniems, ir dar paaugusiems skaitytojams. Teko papildyti savo norų sąrašą daugiau nei tuzinu knygų: ir seniai lauktų, ir netikėtai užklupusių. Kviečiu kartu jas suskaičiuoti.

skaityti toliau…

Kaip žinia, mažylių mamos ir tėčiai neatostogauja: visą vasarą gano savo pipiriukus, valo košę nuo lubų ir, aišku, skaito atžaloms pačias įdomiausias istorijas. Gal todėl net ir per pačias saldžiausias atostogas leidyklos giliai neįminga. Jei augesniems nieko neišleidžia, tai mažiausiems vis ką nors pasiūlo. O kaip kitaip? Žiū, jau po poros mėnesių šie bus išaugę gerą ketvirtadalį leidyklos asortimento! Norite pasižiūrėti, kokių naujienų liepa prikepė šiems nenuoramoms? O vyresniems? Neriam?

skaityti toliau…

Dar pamenate birželį, bičiuliai? O jau kaitrus buvo! Matyt, net knygos, vasnodamos lapais, išskrido į miškus atsivėsinti. Nedaug jų leidyklos sugaudė, o ir sugaudytos vis daugiau apie miškus, pievas, žvėris ar bent varles pasakojo. Taip ir praleidom liepą – skaitydami apie tai, kaip medžiai draugauja ir pykstasi, kaip perspėja apie pavojų ir rūpinasi mažyliais. Būtume greitai skaitinių pritrūkę, bet knygynus bei bibliotekas galų gale pasiekė ir kelios anksčiau išleistos, tik kažkur klaidžiojusios knygos. Kviečiu pasižiūrėti ir išsirinkti, mat nors negausus vasaros derlius, bet tokių deimančiukų pridygo, kokių ruduo nė nesapnavo!

skaityti toliau…

Atėjo ruduo, ir meškiukų biblioteka vėl prisipildė šnaresių ir šiugždesių. Stumdomos lentynos, dėliojamos knygos, pakuojamos iš bukinistų atkeliavusios dėžės. Kaip to pasiilgau, bičiuliai! Paklausite, ką gi meškiukai veikė visą vasarą? Ogi darbavosi sudarinėdami vieną knygelę. Tai buvo įdomu, pamokoma, siaubinga! Pirmą kartą mėgindama sustyguoti knygos gimimą, padariau visas įmanomas klaidas (ir kelias neįmanomas). Jau maniau, nuo šiol būsiu be galo atlaidi knygų kokybei, bet nieko panašaus. Atvirkščiai – pamojuokite įtūžusiai meškiukų ganytojai, kuri dar griežčiau reikalaus gerų skaitinių! O jei neišgąsdinau, pažarstykime kartu per vasarą knygynuose užderėjusį derlių. Ir išsirinkime pačius geriausius skaitinius.

skaityti toliau…

Sukaito, išdžiuvo balandis, ir knygų upelis išseko – nė trisdešimties gražių knygelių gegužei neatplukdė. O ir tos pačios – vis daugiau perleistos, pakartotos, gal tik truputėlį atnaujintos. Kita vertus, keli perleidimai buvo laukiami net patrepsint. Jau kelis mėnesius mažųjų skaitytojų mamos klausinėjo, ar pagaliau atšliaužė naujas nuostabiojo Erico Carle'o „Labai alkano vikšrelio“ („Alma littera“) tiražas. Nenuostabu – tai viena iš geriausių knygų patiems mažiausiems skaitytojams, be to, apie vikšrelius ir drugelius. Koks gi pavasaris be jų?!

skaityti toliau…

Oi, kaip norime margučius dažyti, daužyti, ridenti ir dovanoti! Bet, va, ligos į biblioteką įsisuko – nėr jėgų šventei ruoštis. Į patalus kamputyje įsirausiam, priegalviais apsikaišome ir skaitome visą dieną, o kartais ir visą naktį, kai per daug skauda užmigti. Po truputį į skaitinius įsipina velykinės temos. Atsimenat, kiek mes knygų šiai šventei prieš porą metų susikrovėme? Nuo to laiko jų dar padaugėjo. Norite žvilgtelėti?

skaityti toliau…

Knygų pasaulis banguoja kaip jūra. Ar nepasitaiko, kad džiugiai nustembat, kai vos ne visos stambesnės leidyklos visai nesitarusios ima ir pasigauna tą patį ritmą – tuo pat metu išleidžia po kelias paveikslėlių knygeles? Arba pažintines knygas vyresniesiems paaugliams? Pasakojimus apie tolimus kraštus ar technikos naujoves pradinukams? Šį kartą šventė atėjo į jaunesniųjų paauglių lentynas. Malonėkite apsižvalgyti.

skaityti toliau…

Yra tokių nepagaunamų knygų – jei vaikų literatūra ypatingai nesidomi, niekada jų nesutiksi: nei knygynuose pamatysi, nei tėvams skirtuose leidiniuose apie jas perskaitysi. O jei kur viena ausimi ir nugirdai, tai vis tiek, žiū, nerasi kur pavartyti. Tokios paslaptingos yra labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ leidžiamos knygos.

Bibliotekininkės mane užjuoks – girdi, tų knygų tiražai tokie, kad nepastebėti jų neįmanoma. Bet juk Fondo leidybos bei platinimo politika unikali! Taip ir gaunasi, kad teoriškai Fondo naujienomis bibliotekos ir mokyklos tiesiog užverčiamos. Praktiškai – su šiomis knygomis susipažinsite tik jei aiškiai žinosite, kur, kada ir ko ieškoti.

skaityti toliau…

Pats trumpiausias mėnuo tradiciškai atneša patį gausiausią knygų derlių – prieš Vilniaus knygų mugę leidyklos išsišluoja visus pašalius, iškrapšto atokiausius užkaborius kompiuteryje ir nulipdo daugybę pagrandukų. Šįkart pagrandukai išsilakstė nesurašyti į meškiukų katalogą, mat pats pagrindinis Meškiukas tą savaitgalį užsimanė aplankyti „Lego namą“ Danijoje, o iš ten „Litexpo“ stendų nematyti. Surinkau tik tai, ką pavargusios leidyklos spėjo po šventės į knygynus nugabenti. Jei skaitėte mano patarimus besiruošiantiems į Mugę, skambių naujienų neišvysite, bet šį bei tą pridūriau, patikslinau, kainas surašiau. Maloniai kviečiu skaitinius rinktis ir skaitymu džiaugtis!

skaityti toliau…

Kinkom, supam, deginam? Miestas jau atšventė Užgavėnes, nors iki jų dar kelios dienos – yra laiko prisėsti, paskaityti, savąją šventę sustyguoti. Juk Užgavėnės – ne tik karnavalas, kapela ir blynai. Tai truputį baugi, archajiška šventė. Kaip vaikams apie ją papasakoti? Gal knygos padės?

skaityti toliau…

Kur buvę, kur nebuvę, bičiuliai ir klausia, ką mes šiais metais Mugėje veiksime, ar planais pasidalinsime, ar bus naujas kelionių po laukines knygų džiungles vadovas? Et, nevažiuosime šiemet į Vilnių, kitos linksmybės šaukia, jokių planų ir knygų sąrašų mums patiems nereikės. Ką gi jums patarti? Gal kelis riboženklius parodyti ir į kelrodę žvaigždę bakstelėt? Bandom?

skaityti toliau…

Šventės su nedideliais meškiukais įgyja naujų atspalvių ir skambesio. Net erdvė ir laikas kitaip išsilanksto: vasario septynioliktą Vasario 16-toji nesibaigia. Tądien tik prasideda ilga kelionė didžiąja istorijos upe ir mažųjų šeimyninių pasakojimų, anekdotų, legendų upeliais. Šventė – tarsi starto vėliavėlė, pokalbio pradžia. Kai skirtingi balsai susiraizgo iki dūzgesio, kai įsipina skaitomos knygos, kūrybiniai sumanymai, išvykos. Kur nukeliausime, ką atrasime? Gal savo atkurtą Lietuvos valstybę?

skaityti toliau…

Ar aš skundžiausi, kad gruodį išleista mažai knygų? O! Palyginus su sausiu, gruodis – tikras Krezas! Aš, aišku, suprantu, kad tokį snieguotą mėnesį nebuvo kada nei skaityti, nei knygų leisti. Rytais keliaudami į mokyklą, žvalgydavomės po angelų išgulėtas pakeles. Angelavom, mėtėmės sniegu, lipdėm ir mes. Negi tokie kiaurai permirkę į knygynus ar bibliotekas lįstume? Visgi šen bei ten užsukti ir vieną kitą knygą pamatyti spėjome. Dalinamės sukrapštytais deimančiukais:

skaityti toliau…

Meškiukų bibliotekos lankytojai dažnai domisi, kaip čia nutiko, kad mūsų vaikis iš knygų neišlenda, nuo ryto iki vakaro skaityti pasiryžęs. Tenka man raudonuoti ir prisipažinti, jog aštuntus metus bebaigiantis žmogutis pats tėra įveikęs penketą paveikslėlių knygelių. Nežinau paslapties, kaip greitai išmokyti vaiką skaitymo technikos, galiu papasakoti tik, kaip įvilioti jį į pramanytų istorijų labirintą, kaip išmokyti jį mylėti knygas. Šį būdą žinau ne aš viena – džiaugiuosi, kad bibliotekos lentynose yra kelios knygos, kurių autoriai ne tik pasakoja istorijas, bet ir patyliukais skaitytojams pakiša literatūrinių lobių žemėlapius. Plaukiam? Jo-ho-ho, bičiuliai, ir butelis obuolių sulčių!

skaityti toliau…

Kas leidžia knygas gruodį, bičiuliai? Į kalėdinių dovanų maišą gruodžio knygos šmurkštelėti jau nebespėja, tad nedidelės leidyklos visą tą mėnesį tik prekiauja ir planuoja, ką veiks Vilniaus knygų mugėje. Naujienų lentynoje tylu ir ramu, tik sunkios „Nieko rimto“, „Alma litteros“ / „Šviesos“ ir „Baltų lankų“ girnos tiksliai atmatuoja reikiamą naujų puslapių skaičių. Ai, tiesa, dar yra pavėlavusių į šventinį traukinį...

skaityti toliau…

Ėhė, kokia balta žiema atėjo! Iš mokyklos Meškiukas grįžta šlapias kaip viščiukas: visi kalneliai nučiuožinėti, visos pusnys išgulėtos. O namie laukia knygos knygelės. Ir jums, bičiuliai, parodysiu, ką trečią Advento savaitę bibliotekos meškiukai surinko.

skaityti toliau…

Et, tos lietuviškos žiemos – vos pabąla, tuoj kiaurai permirksta ir visą grožį nusipurto. Bet mes su Meškiuku vis tiek jaučiame, kaip po truputį artėja Kalėdos. Štai jau ir antroji Advento savaitė įpusėjo. Metas parodyti, kas meškiukų bibliotekoje šiuo metu vartoma, skaitoma, meistraujama.

skaityti toliau…

Na, bičiuliai, kuo arčiau Kalėdos, tuo daugiau knygų. Šį mėnesį žiūrinėjau 119 knygų vaikams ar apie vaikus, 56 jums atrinkau, 11 – Meškiukui. Tiesa, mielai pasidėčiau į lentyną ir kokias 5-6 paveikslėlių knygeles, bet laikas pripažinti, kad mūsų bibliotekoje šio žanro gerbėjai lankosi vis rečiau. Meškiukas ir jo bičiuliai užaugo. Aš, aišku, truputį sukčiauju ir vieną kitą paveikslėlių knygą į aukštesnę lentynėlę kilstelėju. Norite sužinoti, kokią? Maloniai prašau skaityti toliau:

skaityti toliau…

Ar gali būti įdomi „įdomioji geografija“ (biologija, fizika, chemija), abejodavau aš vaikystėje. Anuomet dauguma pažintinių knygų vadinosi „įdomiosiomis“, bet visas įdomumas buvo ilgi skaičių stulpeliai, liudijantys „aukščiausius“, „didžiausius“, „giliausius“, „dažniausius“. Gal todėl aš šiandien taip džiaugiuosi Meškiuko pažintinėmis knygelėmis. Jose užtenka skaičių, bet autoriai sau kelia visai kitą užduotį: ne informuoti, o prakalbinti mažąjį skaitytoją, kad jis pats leistųsi į kelionę po naująją žinijos sritį. Kol Meškiukas augo, mes sukaupėme nemažą tokių knygų kolekciją. Ir kaip bebūtų keista, rimčiausias šios kolekcijos knygas išleido labai nerimto pavadinimo leidykla:

skaityti toliau…

Gruodis prisistatė juvelyriškai tiksliai: sukaustė žemę ledu, užtraukė ežerėlius, upėmis plukdo ledo šmotus. Pažvelgęs pro langą, Meškiukas klausia, ar ne laikas Advento kalendoriuje prakrapštyti pirmąjį langelį. Laikas, oi, laikas. Taip Kalėdų laukimas bus jaukesnis, šviesesnis. Žinau, kad daugelio namuose šiandien maži pirščiukai rakinėja kalendorius. skaityti toliau…

Bičiuliai, visai nedaug laiko liko iki gražiausio su vaikų literatūra susijusio metų renginio. Ne, tai ne Vilniaus knygų mugė. Mugės būna svarbios, linksmos, kupinos įvykių ir kunkuliuojančių emocijų, tačiau gražiam, gilesniam, prasmingam buvimui su knyga ten vietos nėra. Ir gerai! Viskam savas laikas. Užsirašau, kad jo nepamirščiau: nuo gruodžio 7 iki 9 dienos galima bus atrasti vietos, laiko ir kantrių pakeleivių pasivaikščiojimams po vaikų literatūrą, mat Vilniaus mokytojų namuose vyks festivalis „Vaikų Kalėdų sala“.

skaityti toliau…

Norite susidraugauti su maumais, bičiuliai? Į meškiukų biblioteką atkeliavo Susan Kreller ir SaBine Büchner sukurtas „Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas“ („Baltos lankos“, 2018), išdidus monstriškosios vaikų literatūros atstovas. Kviečiu susipažinti!

skaityti toliau…

Oi, ir pabiro tų naujų knygų kaip spalių! O kas dešimta dar ir apie Kalėdas, žiemą, sniegą. Štai, kokie kalnai kalneliai: 108 knygas varčiau, šešias dešimtis siūlau jums peržvelgti, dvylika mielai pakviesčiau į meškiukų biblioteką. Regis, visą spalį leidyklos vežimais, vežimais knygas į knygynus vertė, švenčių ir mugių sezonui ruošėsi. Mums, skaitytojams, dėl to pasiutiškai džiugu! Nagi, išsirinkime labiausiai patinkančias naujienas:

skaityti toliau…

Ar girdite, bičiuliai, kaip Paukščių tako prieigose elnias devyniaragis kanopomis žiežirbas skelia? Jau greitai jis leisis į kelionę, kad per Kalėdas ant savo ragų parneštų saulę. Norite vaikams tą elnią parodyti? Šen, į „Baltų šalelę“! Tai jie elnius gano ir su šilčiausiais linkėjimais viso pasaulio meškiukams siunčia:

skaityti toliau…

Regis man, kad vaikystė ant burtų šmurtų užmaišyta, jais įdaryta ir dar pabarstyta. Gal ne kiekvienam vaikui jų paragauti tenka, bet Idai Mlakar, slovėnų bibliotekininkei ir rašytojai, rodos, vaikystėje stebuklų užteko. Kaip kitaip ji būtų tokį pasakojimą surezgusi: sodrų, raštuotą ir dar su pamušalu. skaityti toliau…

Ne, bičiuliai, toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Kažką tos leidyklos žino apie Lietuvos demografinės padėties pokyčius, kažką įtaria. Kam kitaip jos tiek daug knygelių patiems mažiausiems paskutiniu metu leistų? Ir dar tokiais tiražais: po 5-7 tūkstančius egzempliorių! O paaugliukams knygų rugsėjį išleista – ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum, jei tik nors vieną iš tų knygų skaityti pabaigtum. Deja, paauglių literatūra mūsų kraštuose jau senokai skursta. Štai ir „Metų knygos rinkimuose“ penketukas nesusirinko, et. Bet apskritai rugsėjis buvo derlingas, kviečiu pačius tuo įsitikinti:

skaityti toliau…

Ėhei, kaip šiltai mus pasitiko rugsėjis! Ilgokai pasisvečiavęs, tiesa, apniuko, bet vis tiek neprisipažino esąs rudens vaikas. Tik paskutinę savaitę riedėdama dviratuku į mokyklą, pačiais ausų galiukais pajutau šalnas. Nieko nepadarysi – pajutus neatjusiu, ėmiau dairytis po biblioteką, ką čia rudeniško paskaičius.

skaityti toliau…

Kaip gaila, kad po mūsų biblioteką nelaksto visai nedidukai meškiukai! Regis, leidyklos prisiminė pačius mažiausius skaitytojus ir jau antrą mėnesį daugiausia dėmesio skiria jiems. Tiesą sakant, jei kelių paveikslėlių knygelių nebūčiau atidėjusi vyresniems, tai tie vargšeliai būtų turėję tenkintis vien atlasais, vadovėliais ir rankdarbių idėjomis. O argi taip galima? Nagi, užmeskim akį, ką ten knygynai rugpjūčio soduose pririnko ir rugpjūčio laukuose nupjovė:

skaityti toliau…

Vajė, rugsėjis atlekia kaip greitasis traukinys, ir tėvai vis dažniau apniunka, spėliodami, kaip tam vaikui paaiškinus, ką čia su juo nuveikus ar paskaičius, kad jis užsimanytų į mokyklą, kad būtų jai pasiruošęs ir ten gerai jaustųsi. Gal kur ir yra tokia stebuklinga knyga su atsakymais į visus klausimus, tik aš jos dar neradau. Būsimiems priešmokyklinukams ar pirmokams mielai įteikčiau Oscaro Brenifier paveikslėlių knygelę „Kodėl aš einu į mokyklą?“, bet jos dar niekas lietuviškai neišleido. Ką gi daryti? Pasiraususi bibliotekoje šį bei tą atrinkau ir skubu su jumis pasidalinti.

skaityti toliau…

Šią vasarą mes dažnai vaikštinėjame po pievas, mat mano Meškiukas atrado vaistinių augalų pasaulį. Birželį rašiau, kokios grožinės knygos padėjo jam šį pasaulį pamilti. Deja, tokių knygų vaikams lietuvių kalba radau nedaug. Tad pradėjau žvalgytis po kitų šalių knygynus, juk ką čia reiškia anglų, rusų, vokiečių ar net prancūzų, ispanų, norvegų kalbos. „Google Translate“ visada su mumis! Tiesa, lengviausia susirasti knygų anglų bei rusų kalbomis – šiuos radinius ir noriu jums parodyti. Įdomu? Maloniai prašom.

skaityti toliau…

Braukdamos nuo kaktų prakaitą, knygynų pardavėjos visą mėnesį krovė į stirtas patiems mažiausiems skirtus leidinius. Grožinių tekstų, tiesa, buvo nedaug: „Muzikija“, kaip priklauso, išleido muzikinę pasaką, o „Alma littera“ perleido kartoninę dainelių knygą su garsais „Opa opa opapa“. Mažutėliai mėgsta mokytis, tad jiems dažniau siūlomos įvairios lavinimo ir užduočių knygelės: apie gyvūnus, mašinas, žmonių emocijas, metų laikus, skaičius ar raides. Šįkart pati gražiausia yra interaktyvi knyga „Kas slepiasi miške ir sniege?“ Vos patraukę už kartoninio liežuvėlio, čia galime atskleisti kruopščiai užsimaskavusių gyvūnų paslaptis.

skaityti toliau…

Oi, koks tas birželis buvo sausas ir nurudęs. Sodrią žalumą galėjai pamatyti tik knygų puslapiuose. O tų knygų – ir žalių, ir nelabai – buvo išleista visa krūva. Trisdešimt tris atrinkau jums ir dar antra tiek palikau po lentynomis dūlėti.

skaityti toliau…

Valio! Atostogos! Dabar jau tikrai užteks laiko vasaros skaitymo iššūkiui. Jei apie jį dar negirdėjote, kviečiu pasidomėti ir prisijungti – išties linksma! O kad būtų dar linksmiau, aš jums pasiūlysiu visokių šaunių knygų kiekvienai užduočiai. Beje, šiais metais pirmoji užduotis yra skaityti apie Lietuvą ir visokiausius lietuviškus dalykus. Oi, kaip man tai patinka! Jau pernai, kai bibliotekininkės kvietė skaityti lietuvių autorių knygas, aš nutariau, jog tos knygos turi būti nepaprastos – iki gyvuonies lietuviškos, išryškinančios mūsų kultūrinį savitumą. Taigi, tereikia truputį pataisyti bei papildyti andainykštį sąrašą, ir jis vėl pravers renkantis skaitinius.

skaityti toliau…

Mieli bičiuliai, kuo užaugę būsite? Ketvirtoje klasėje aš išdidžiai sakydavau, jog būsiu etnobotanike. O dabar ir mano Meškiukas žolynus knebinėja. Tai bent obuolys nuo obels! Kol vaikis man iš pievos tempia lapus, pasidalinsiu, kokias grožines knygas apie vaistinius augalus mes skaitome.

skaityti toliau…

Lygiai prieš metus su Meškiuku pasiryžome vasaros skaitymo iššūkiui. Tąkart visas ieškojimo ir planavimo azartas teko man, o vaikis ramiai sau pavėsyje mėgavosi geromis knygomis. Šįkart jau jis mane skubina ir žada visus pralenkti, perskaityti daugiausiai, greičiausiai, -ausiai, -ausiai. Tenka raminti ir priminti skaitymo džiaugsmą, lėtą mėgavimąsi istorijomis. Juolab kad ir iššūkis šįkart trumputis: tik penkios knygos per tris mėnesius. Aš jau atrinkau, ką galima būtų perskaityti. O jūs? Prisijungsite?

Mūsų atsakas į iššūkį čia –>

skaityti toliau…

Jau žinau! Jau žinau gražiausiai iliustruotą pavasario (o gal ir visų metų) knygą. Gegužės pabaigoje elektroniniuose knygynuose pasirodė Redos Tomingas iliustruota „Hitopadeša“, kur švarkais ir megztiniais pasidabinę gyvūnai klajoja po akmeninį miestą, kad pamokytų tinginius ir nemokšas senovės Indijos princus. Išties, tokia knyga papuoštų biblioteką, tik dar nežinau, ar malonu ją bus skaityti. Teksto dar neregėjau, bet išleidimo aplinkybės kelia įtarimų.

skaityti toliau…

Bičiuliai, ar kauniečiams reikia knygų blusturgio?

Įsivaizduokit: gražią vasaros dieną su vaikais, šunimis ir žiurkėnais galima susirinkti nedidelėje aikštėje, kur šalimais ūkia traukiniai. Vaikai žioplinėja, vartosi pievoje, rausiasi tarp spalvotų knygų. Tėvai šildosi saulutėje, žaidžia šaškėmis ir tingiai varto puslapius. Gražu? Ir jau vyksta, trūksta tik mūsų!

skaityti toliau…

Nenumaniau, nesitikėjau, o mano Meškiukas gimė jau su savo norais, interesais, pomėgiais. Net vardą jis atsinešė pats, nors mes visa gimine ilgai bandėme įsiūlyti jam kokį kitą. Tada aš nedaug žinojau apie vaikus. Vis sukau galvą, kaip mažutį migdyti, maudyti, maitinti, kuo rengti, bet, regis, visada žinojau, ką jam dainuoti ir skaityti. Buvo visiškai aišku, kad reikia eiti į etninius rytmečius, švęsti senąsias šventes, rabaždintis su dvejų metų mažyliu per visą Lietuvą į „Juodaragį“, marginti namus senaisiais raštais. Šiam vaikui tai pritiko, ir nieko negalėjau pakeisti. Tik ne visada rasdavau tokių renginių, žaislų, knygų. Šiandien viskas kitaip:

skaityti toliau…

Bičiuliai, nieko nesuprantu! Kodėl šį pavasarį leidžiama tiek mažai knygų vaikams apie gamtą? Juk tai pats tinkamiausias metas skaityti apie paukščius, varles, gėles, apie sodininkavimą ir žoliavimą. O gal tokios knygos nepaklausios, kad leidyklos traukia kitą kortą? Leidyklos siūlo susirūpinti ir pasvarstyti, ar pasiruošę mūsų pipirai mokyklai, ar per žiemą pramoko skaityti ir skaičiuoti. Gal juos dar šiek tiek palavinti, kol yra laiko? Meškiukų tokie planai neįkvepia. Meškiukai nori įdomių istorijų. Pažvelkime, ar rasime jų mokslingojo balandžio portfelyje:

skaityti toliau…

Bičiuliai, kas bijo varlės? Mažos ir didelės? O kas iš paskos po pievą šokinėja ir ieško užkerėto princo ar princesės? Kas tyrinėja jų būtį? Skaičiuoja, kiek varliukų gyvena tvenkinyje, stebi įspūdingas tuoktuves, bando įsitikinti, kad buožgalviams išties užauga kojytės? Štai Aliona iš vienok.lt ir paklausė, ar yra knygų vaikams apie varlių gyvenimą. Yra, bičiuliai, kurgi nebus – juk tai šaunūs padarai.

skaityti toliau…

Ėhė, baigėsi kovas. O jau toks liesutis, čiuplutis buvo – vos kelias knygeles po pažastimi tepanešė. Nors gal čia aš pavasariop vitaminų pritrūkau ir taip priekabiai skaitinius rinkausi, kad krepšelis liko pustuštis? Visgi kelias įdomesnes knygas radau. Gal ir jums, bičiuliai, patiks? Maloniai prašom lentynėlėje pasirausti:

skaityti toliau…

Metai, bičiuliai! Jau praėjo metai nuo tada, kai internete puslapius paskleidė elektroninė meškiukų bibliotekos atstovybė. Pradėjome kelionę dviese su Meškiuku, o dabar jau susirinko kone septyni šimtai nuolatos mūsų įrašus skaitančių ir prenumeruojančių smalsių žmonių. Užklystančių – jau virš dešimties tūkstančių. Gal ir nedaug žiniatinklio knibždėlynams, bet aš džiaugiuosi, kad tiek žmonių mielai skaito, ką aš rašau apie knygas vaikams. Tad šiandien noriu ir pasigirti, ir jus pagirti, ir pašnekėti, kokie vis dėlto dosnūs knygų tie metai buvo. Nes kokia gi šventė be įdomiausių knygų dešimtukų?

skaityti toliau…

Yra, bičiuliai, tokia leidykla – „Muzikija“. Ne, ne taip! Iš tikrųjų yra toks ugdymo centras „Strazdanėlės“. Kartais, kai „Strazdanėlės“ sukuria ką nors ypatingai gražaus, pasivadina „Muzikija“ ir savo ugdytiniams bei visiems geros valios žmonėms išleidžia knygą ar muzikinę plokštelę. Kaip ir daugelis mažų leidyklų, „Muzikija“ neranda bendros kalbos su didžiaisiais knygų platintojais ir jau kurį laiką nesuka sau dėl to galvos, skirdama savo leidinius aplink ugdymo centrą susibūrusios bendruomenės nariams. Apmaudu? Ne tas žodis! Mes turime tiek nedaug meniniam ugdymui skirtų knygų, o šios dar ir slepiasi! Pamėginkime tą paslapties šydą truputį praskleisti.

skaityti toliau…

Pasaulis vis traukiasi, ir man tai patinka! Vaikystėje nė į galvą neatėjo, kad vienu mygtuko spustelėjimu galėsiu pasiekti patikusią knygą sukūrusį rašytoją ar dailininką. O štai mano Meškiukas vakarais klausinėja Virgio Šidlausko, ar žvėržuvė išgalvota, gurkšnodamas ypatingą meškiukų arbatą, kurią papuošė pati Greta Alice!

Bičiuliai, jei jūs negirdėjote apie Gretą, tai tik todėl, kad ji labai jauna dailininkė, bet pasiutiškai talentinga. Noriu parodyti jums jos pieštas knygas vaikams, pasidžiaugti atvirutėmis ir arbatėlėmis. Užsuksit?

skaityti toliau…

Bičiuliai, retai dalinuosi Knygos.lt naujienomis, mat nuo jų kainodaros man svaigsta galva. Tačiau nuo tada, kai šį elektroninį knygyną įsigijo „Balto“, čia kartkartėmis pasiūloma gera kaina „Balto“ leidiniams. O tai reiškia, ir knygoms pasirodžiusioms po „Scriptus“ ar „Zoombook“ ženklais. Kad ir dabar: iki pirmadienio (2018 kovo 15 dienos) ryto puikiomis kainomis galima įsigyti kelias įdomesnes knygas vaikams:

skaityti toliau…

Oi, bičiuliai, žinote, kad kovo mėnesį minima Pasaulinė poezijos diena? Laikas ruoštis! Nors jei auginate mažylį, tikriausiai jums kiekviena diena – poezijos. Juk dar nešnekantis vaikelis rimuoja nuo ryto iki vakaro: gu-gu, ba-ba, ma-ma, te-te. Nenuostabu, kad jis taip įdėmiai įsiklauso į paprastas liaudiškas rimuotes, taip susidomi eilėraščiais. Poezija – ankstyvosios vaikystės kalba. Aišku, ne bet koks eilėraštis įkandamas pirmiesiems mažylio dantukams.

skaityti toliau…

Oi, keistas tas vasaris! Trumpas kaip kilbukas, bet knygų po jo – nors vežimu vežk (arba karučiu parsistumk). Kurgi ne, juk ką tik praūžė Vilniaus knygų mugė. Visi tik ir šneka apie naujas knygas, bet jei Mugėje nespėjai jų pačiupinėti, tai ir pašvilpk – kol visos naujienos vėžlio žingsniu po knygynus bei bibliotekas iššliaužios, žiūrėk, ir balandis įpusės. Mes su Meškiuku nedaug ką spėjome pamatyti, tad naujas knygas suvertėme į vieną aukštą pusnį, deimančiukų neieškodami. Nors jų ten, aišku, pilna! Jūs man patys, bičiuliai, pasakykit, ką įdomaus suradę, gerai?

skaityti toliau…

Man labai smalsu, ką žmonės parsineša iš Vilniaus knygų mugės. Maniau, aš viena tokia ilganosė. Pasirodo, ne – meškiukų bibliotekos skaitytojams irgi parūpo, ką mes įsigijom. Bet žinote ką? Mugėje ne tik perkama, čia dairomasi, vartoma, pasakojama ir... dovanojama! Pažvelkite, kokių dovanų gavome:

skaityti toliau…

Ei, bičiuliai, ruošiatės į Vilniaus knygų mugę? Meškiukai purto taupykles ir tuština knygų lentynas, bet to neužtenka. Šiais metais keliausime į Mugę su mažuoju, tad laiko turėsime nedaug, ir mums reikia aiškaus plano! Leidykla „Nieko rimto“ surašė puikius patarimus, kaip tokiame renginyje nepasimesti ir viską spėti. Tik tie punktai ne tokie paprasti, kaip gali atrodyti. Na, ar jūs mėginote, pavyzdžiui, sudarinėti aplankytinų leidyklų ir įsigytinų knygų sąrašus? Pasidalinsiu savo patirtimi.

skaityti toliau…

Meškiuko tėtis kartais juokauja, kad mes su savo patriotiniu ugdymu iš vystyklų taikome tiesiai į Šaulius. Bet išties aš stengiuosi, kad mūsų namuose suskambėtų ne pilietiškumas, o etniškumas. Ir Valstybės atkūrimo dienai, prisipažinsiu, skyriau gerokai mažiau dėmesio, nei Užgavėnėms. Taigi, tikros teminės apžvalgos nebus, nors tokia mintis ir kirbėjo. Deja, nesibaigiantys žieminiai varvanosiai privertė visus darbus atidėti geresniems laikams, pasidalinsiu tik keliais pastebėjimais ir lašu vaikiškos išminties.

skaityti toliau…

Iš knygų lentynos jau kyšo šarmotos sausio ausys. Jis jau paskutinį savo kalendoriaus lapelį užvertė ir į bibliotekas bei knygynus įsirangė. Pažvelkime, ką su savimi atsinešė.

Nors pasirodė šaunių knygų, bet ne tiek daug, kiek prieš Vilniaus knygų mugę tikėjausi. Gali būti, kad leidyklos dar neskuba traukti visų tūzų iš rankovių. Viena „Nieko rimto“ buvo tokia atlapaširdė – visą šūsnį knygų išleido. Be to, knygynuose jau sausio pabaigoje atsirado ir leidyklos anonsuotos vasario naujienos. Tad šiame sąraše jos ir karaliauja.

skaityti toliau…

Jau supratote, bičiuliai, kad man geriausia pirmoji mažylio knyga yra liaudies dainas dainuojantys, kūdikėlius žaidinantys tėvai. Kodėl liaudies? Tokie kūrinėliai po kruopelę, po žodį surinkti ir sudėti, jų forma nugludinta, daugelio kartų patikrinta bei ištobulinta. Ir jei vyresniems skirtos dainos, pasakos, sakmės persmelktos anų laikų gyvenimo būdo bei vertybių, mažiesiems skirtoje „motinos poezijoje“ užtenka vietos tik mamos švelnumui ir meilei. Beje, ši liaudies kūryba nebūtinai turi būti iš mūsų krašto! Kodėl kartais nepakeliavus po Italiją, Olandiją ar Moldaviją?

skaityti toliau…

Pamenate vasaros skaitymo iššūkį, bičiuliai? Tada mes su Meškiuku nesugebėjome paskubomis rasti išties įdomios neskaitytos knygelės apie egzotiškus kraštus. Nuo to laiko knygynuose pirmiausia ieškome ko nors apie tolimas šalis bei nematytus gyvūnus. Ir aptinkame visokiausių stebuklų. Štai lapkričio pabaigoje pasirodė Ritos Šemelytės ir Vytauto Brazausko knyga „Bubio nuotykiai Galapaguose“. Apie šią knygelę bei susitikimą su jos autore šiandieną ir norėčiau papasakoti.

skaityti toliau…

Kol mūsų mažasis skaitytojas yra labiau klausytojas, knygų paveikslėliai atrodo ne tokie ir svarbūs. Bet juk maždaug tarp 4 ir 12 mėnesių jis tampa kvalifikuotu žiūrėtoju. Gal po 20 metų ir neatmins, ką tokioje kūdikystėje matęs, bet grožio supratimas priklausys ir nuo to, kas anuomet mėgstamose knygelėse pleveno. Va todėl mums ir reikia dailių paveikslėlių knygelių. Pirmosiomis tokiomis knygelėmis gali tapti iliustruotos pažįstamos liaudies dainelės.

skaityti toliau…

Užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios, sakysite, bet aš vis tiek noriu dar pašnekėti apie vaikų dainas. Juk 12-18 mėnesių mažyliui galime padainuoti ir sudėtingesnių kūrinėlių, nei lopšinės ar žaidinimų skanduotės. Tiesą sakant, jau septynerių mėnesių kūdikiui labai patinka visokie pakartojimai, kurių gausu liaudies dainose. Aštuonerių jis ima suvokti melodijos kontūrą. O vyresnis susidomi dainų siužetais, detaliais visokių darbų nupasakojimais. Yra manančių, kad tai, kas išdainuojama, daug lengviau išmokstama. Tad į mažylio biblioteką prašyte prašosi nors keli dainų rinkiniai.

skaityti toliau…

Ėni kėni, šmiki šmaki, orbi sorbi, viki baki! Skaičiuotės ir greitakalbės puikiai tinka ir augesniems vaikams žaisti, ir mažuosius žaidinti. Kurgi ne: trumpučiai, smagūs, skambūs kūrinėliai visus pralinksmina. Tad aš juos siūlau ne tik pagal paskirtį skanduoti, bet ir kūdikių mankštinimui, pirštukų žaidimams naudoti. Šiandieną papasakosiu, kokiose dailesnėse knygelėse tie tautosakos lobiai surašyti.

skaityti toliau…

Kai bibliotekos skaitytoja Eglė paklausė, ką skaityti 7 mėnesių mažyliui, aš tik gūžtelėjau pečiais. Aišku, daiktų knygas! Tokio amžiaus pipirai dar tik susipažįsta su pasauliu, jų žodynas labai ribotas, akiratis siauras. Bet Eglė buvo atkakli – ji norėjo ne žiūrinėti paveikslėlius, o pradžiuginti kūdikį gyvu, grožiniu tekstu. Ir tada aš prisiminiau... Prisiminiau, kaip vos mėnesio sulaukusiam Meškiukui tėtis deklamavo Donelaičio „Metus“ (hegzametras puikiai migdo!), kaip jau truputį prakutęs mažylis įdėmiai klausydavosi Sergejaus Kozlovo istorijų apie Ežiuką ir Meškiuką, kaip džiaugdavosi šeimyniniais Joelio Chandlerio Harriso skaitymais. Tad šiandieną kviečiu pradėti dėlioti 6-18 mėnesių mažylio biblioteką.

skaityti toliau…

Gruodžio knygos užgriuvo mus netikėtai. Visą mėnesį sirgome, o kai žmonės serga, jie neturi kada vaikščioti po knygynus. Jie stato laivus ir pilis, piešia raketas ir žaidžia stalo žaidimus. O tada apsižvalgo ir pamato, kokios keistenybės užderėjo šaltame gruode. Pažvelkite – negirdėtos leidyklos, nematyti autoriai. Leidykla „Nieko rimto“ šįkart buvo labai kantri, naujienų nepaleido iki pat sausio antros, „Alma littera“ irgi niekur neskubėjo, tad gruodžio peizažas labai neįprastas.

skaityti toliau…