Bolonijos atradimai ir vieno šunelio uodegėlė

Bičiuliai, ar jums svarbu, kad vaikų knygos būtų gražios? Mes su Meškiuku einame dėl gražių knygų iš proto, tikrai tikrai. Galime pasidėti knygą ant stalo ir savaitėmis ja grožėtis. Bet kaip rasti pačias dailiausias, įdomiausiai iliustruotas knygas? Į ką atkreipti dėmesį?

Lietuvoje mes turime Knygos meno konkursą, IBBY Lietuvos skyriaus apdovanojimus: Premiją už geriausią paveikslėlių knygą vaikams ir Domicėlės Tarabildienės premiją už gražiausiai iliustruotą metų knygą vaikams. Vis užmesdami akį į jų laureatus, galime sužinoti apie lietuvių iliustratorių kūrybines sėkmes ir atradimus. Bet juk svarbi ir platesnė perspektyva (bei kaip iš tos perspektyvos atrodo Lietuvos kūrėjai!), o ją gali suteikti keli svarbūs tarptautiniai renginiai. Pirmiausiai, žinoma, Bolonijos vaikų knygų mugė.

Ak, kas gi nėra girdėjęs apie Bolonijos vaikų knygų mugę! Tai svarbiausia vaikų knygų kūrėjų, leidėjų ir kitų specialistų susitikimo vieta Europoje, o gal ir visame vakarų pasaulyje. Būtent čia paaiškėja, kokios knygos mus džiugins artimiausiu metu, kokios temos ir stiliai vyraus. Mugės ypač laukia knygų iliustratoriai, kurie čia būna tikros žvaigždės – juk jų kalba tarptautinė, suprantama visų kraštų vaikams. Štai kodėl nuo 1967 metų Bolonijoje rengiamos iliustratorių darbų parodos, turinčios pademonstruoti naujausias knygų iliustravimo tendencijas ir pristatyti naujus talentus. Šiais metais savo darbus parodai siuntė virš 3000 menininkų iš 68 šalių. Trijų šimtų kūrėjų darbai pasiekė finalą. Tai tarsi pripažinimas, kad juose įkūnytos vaikų knygų vizijos yra vertos pačių smalsiausių ir reikliausių mažųjų skaitytojų.

Štai kelios iš šių vizijų:

DESNITSKAYA ANNA - CITIES ALONG THE TRANS-SIBERIAN RAILWAY - RUSSIA
DESNITSKAYA ANNA - CITIES ALONG THE TRANS-SIBERIAN RAILWAY - RUSSIA

BELLI GIULIA MARIA - LA MACCHIA - ITALY
BELLI GIULIA MARIA - LA MACCHIA - ITALY

Džiugu, kad šiemet į finalą pateko net penkių lietuvių dailininkių kūriniai: Dalios Bieliūnaitės, Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės, Ingos Dagilės, Ievos Gvazdaitytės ir Rasos Jančiauskaitės. Smagu prisiminti, kokiose knygose jau matėme jų darbus anksčiau (į Boloniją, žinoma, keliavo visai kiti). Taigi, Dalia Bieliūnaitė kartu su Giedre Norkūne yra sukūrusios knygą „Meškutis baltas“:

Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė yra sukūrusi knygą „…o mano brolio vardas – Tomas“ bei iliustravusi Dovilės Junigedos „Kalno duris“, Anne-Cath Vestly seriją „Tėtė mama aštuoni vaikai ir sunkvežimis“ ir dešimtis kitų knygų:

Inga Dagilė mums žinoma iš M. Marcinkevičiaus knygos „Akmenėlis“, E. Daciūtės „Drambliai ėjo į svečius“, A. Meškauskaitės „Istorijos skanėstų“ ir dar tuzino knygų iliustracijų:

Ieva Gvazdaitytė yra sukūrusi knygelę „The shy tomato“, piešia komiksus:

Rasa Jančiauskaitė yra iliustravusi M. Marcinkevičiaus knygą „Maži eilėraščiai mažiems“, Modestos Jurgaitytės „Ypatingas“:

O štai bibliografiniai duomenys knygų, kurių iliustracijas čia parodžiau:

  • Giedrė Norkūnė, Dalia Bieliūnaitė. Meškutis baltas. G. Norkūnė, 2018. 24 psl.
  • Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. …o mano brolio vardas – Tomas: istorija apie autizmą pagal Luką. E. Gelažiūtė-Petrauskienė, 2018. 40 psl.
  • Marius Marcinkevičius. Akmenėlis. Dail. Inga Dagilė. Tikra knyga, 2020. 56 psl.
  • Ieva Gvazdaitytė. The shy tomato. Kitokia Grafika, 2018. 8 psl.
  • Marius Marcinkevičius. Maži eilėraščiai mažiems. Dail. Rasa Jančiauskaitė. Tikra knyga, 2018. 36 psl.

Bolonijoje šios menininkės įveikė griežčiausią atranką, juk į finalą pateko vos vienas iš šimto pretendentų! Na, o Rasa taip pat atsidūrė tarp 77 laimėtojų, kurių darbais bus galima tiesiogiai pasigrožėti Bolonijoje ir išvysti specialiame parodos kataloge (arba Mugės svetainėje).

Labai džiaugiuosi visų dailininkių pasiekimais – sunku net patikėti, kad mūsų nedidelėje šalyje taip suklestėjo knygų iliustracija. Ir ypač džiaugiuosi, kad Bolonijos kartelę įveikė ne tik pripažintos, daug knygų iliustravusios menininkės, bet ir pradedančios, dar tik ieškančios savo vietos po saule. Pirmyn, Dalia, laikykis, Ieva! O Dalios įvertinimas man šildo širdį dar ir todėl, kad į konkursą keliavo mūsų kartu kurtos knygelės apie M.K. Čiurlionį, jo šunį Liamoriuką ir muziejuje klaidžiojančią mergaitę Jūrę iliustracijos. Žinoma, šiai istorijai sėkmę šiandien pelnė vien piešiniai, vien Dalios talentas, bet aš taip pat pasijutau šiek tiek arčiau Bolonijos, cha! Ir iš to džiaugsmo truputį papasakosiu apie knygelę.

Kadaise, kai Meškiukas dar buvo mažas ir muziejuose siautėjo smalsūs vaikai, o ne pandemija, mudvi su Dalia dirbome M.K. Čiurlionio galerijoje ir sukome galvas, kaip papasakoti apie dailę visai mažulyčiams pipiriukams. Ir, žinoma, užsimanėme sukurti paveikslėlių knygelę, kurioje po atgijusius Čiurlionio paveikslus klajotų juokingi gyvūnėliai, o pagrindinis knygos veikėjas būtų paties Čiurlionio kadaise augintas šunelis Liamoriukas. Taip ir padarėme: į Muziejų užsukusios mažos mergaitės fantazijose jis atgijo ir vėl pakvietė savo šeimininką piešti, kartu primindamas kadaise patirtus nuotykius.

Atvirai šnekant, apie Čiurlionio kūrybą vaikams jau išleistos net kelios knygos. Vien šiai temai skirtą poetišką Vilkyšiaus dienoraštį „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ (Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2014) sukūrė Daina Kamarauskienė ir Julija Tolvaišytė-Leonavičienė. Milda Pleitaitė ir Kazimieras Momkus parašė pasakų ir vaizdelių knygą „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ (M.K. Čiurlionio namai, 2015). Tačiau šios knygos kalbina vyresnį skaitytoją, o mes troškome turėti būtent paveikslėlių knygelę mažiesiems – smagią, žaismingą ir kviečiančią į meno pasaulį.

Ką gi, mes pasistengėme sukurti knygą-žaidimą, kurioje per sekamą istoriją galėtume parodyti, kaip paveiksluose ieškoti, atpažinti, interpretuoti vaikams artimas detales. Norėjome, kad mažieji pajustų, jog atidžiai įsižiūrėdami į meno kūrinį, gali jame atrasti visą pasaulį, susipažinti su labai įdomiais žmonėmis (ir šuneliais!), patirti netikėtų nuotykių. Mes manėme, kad atradę būdą suprasti paveikslus, jie juos pamėgs. Visa tai aš jau buvau išmėginusi ir su jaunaisiais Galerijos lankytojais, ir su Meškiuku, kai mokėmės pažinti spalvas per paveikslus, tad karštai tikėjau šia idėja. Viliuosi, kad mums su Dalia pavyko ją įgyvendinti.

Šiandien egzistuoja vienas vienintelis knygelės „Dailininkas ir jo šuo“ egzempliorius pačioje meškiukų bibliotekoje, tačiau tikiuosi, kad po tokio tarptautinio paskatinimo mes visgi pasijudinsime ir susirasime leidėją, kuris išdrįs išleisti tokią kiek neįprastą Lietuvai tiek savo sumanymu, tiek estetika knygelę. Linkiu mums visiems kuo greičiau sutikti Liamoriuką knygynuose!