Valio! Atostogos! Dabar jau tikrai užteks laiko vasaros skaitymo iššūkiui. Jei apie jį dar negirdėjote, kviečiu pasidomėti ir prisijungti – išties linksma! O kad būtų dar linksmiau, aš jums pasiūlysiu visokių šaunių knygų kiekvienai užduočiai. Beje, šiais metais pirmoji užduotis yra skaityti apie Lietuvą ir visokiausius lietuviškus dalykus. Oi, kaip man tai patinka! Jau pernai, kai bibliotekininkės kvietė skaityti lietuvių autorių knygas, aš nutariau, jog tos knygos turi būti nepaprastos – iki gyvuonies lietuviškos, išryškinančios mūsų kultūrinį savitumą. Taigi, tereikia truputį pataisyti bei papildyti andainykštį sąrašą, ir jis vėl pravers renkantis skaitinius.

skaityti toliau…

Lygiai prieš metus su Meškiuku pasiryžome vasaros skaitymo iššūkiui. Tąkart visas ieškojimo ir planavimo azartas teko man, o vaikis ramiai sau pavėsyje mėgavosi geromis knygomis. Šįkart jau jis mane skubina ir žada visus pralenkti, perskaityti daugiausiai, greičiausiai, -ausiai, -ausiai. Tenka raminti ir priminti skaitymo džiaugsmą, lėtą mėgavimąsi istorijomis. Juolab kad ir iššūkis šįkart trumputis: tik penkios knygos per tris mėnesius. Aš jau atrinkau, ką galima būtų perskaityti. O jūs? Prisijungsite?

Mūsų atsakas į iššūkį čia –>

skaityti toliau…

Taip, taip, bičiuliai, žinau, kad daug kas pradėjote vasarą su knyga, bet vėliau pasukote savais keliais. Ir gerai! Gerai, kad yra masinančių kelių, nuotykių, jūrų-iki-kelių! O mes vis kur paunksnėje knygą skaitydavome, pasiryžę įveikti visus iššūkius ir atrasti dar nematytus literatūrinius pasaulius. Dažnai mus tie pasauliai taip įtraukdavo, kad kelioms savaitėms dingdavome knygose jau be jokių užduočių. Taigi, „Vasaros skaitymo iššūkį“ mes, aišku, įveikėme, bet knygomis apsivertėme iki ausų, ir iki galo visų užduočių aprašyti jau nebespėjau. Tad dabar, kai KVB bibliotekininkės Meškiukui oficialiai paspaudė ranką, noriu lentynėles sutvarkyti ir su šiuo daug džiaugsmo suteikusiu skaitymo iššūkiu atsisveikinti.

skaityti toliau…

„Nenoriu skaityti apie tai, kas pramanyta – noriu žinoti, kaip iš tikrųjų pasaulis veikia,“ – sakydavo man vaikis prieš porą metų. Oi, kiek mes tada perskaitėme visokios pažintinės literatūros! Technika, astronomija, anatomija – pačios mėgstamiausios temos, o prieš miegą reikėdavo pasakos apie tai, kaip veikia spausdintuvas. Dar ir dabar vaikis mėgsta atsinešti kokį žinyną, ir skaityk iš eilės, kad gudri. Tad šeštojo, pažintinio, iššūkio aš nesibaiminau – juk mes mėgstame mokytis.

skaityti toliau…

Ėhei, penktas iššūkis – tikras iššūkis! Nagi, pamėginkime rasti detektyvą pustrečių metų pipirui! O kad ir šešerių. Regis, detektyvas – labai suaugęs žanras, į vaikų žaidimų aikšteles neužsukantis (ir ačiūdie). Kita vertus, detektyvas – tai ne vien piktadariai bei nusikaltimai, tai dar ir intriga, saldus artėjimas prie visų paslapčių atskleidimo. Tad mes būtinai įveiksime šį iššūkį, juolab, kad ir policijos nuovadą namuose įkūrėme:

Bet apie viską iš pradžių.

skaityti toliau…

Meškiukas neazartiškas, visai. Todėl skaitymo iššūkyje tempą tenka palaikyti man, o mane labai lengva papirkti naujais žaidimais bei šypsenomis. Buvome geologai ir skaitėme apie akmenis; pasistatėme observatoriją ir išsitraukėme savo kosminę biblioteką; kol vidury kambario stūksojo pilis, mes skaitėme apie riterius ir viduramžių pilies gyvenimą. Labai norėdami, galėtume šiuos skaitinius į korčiukę įrašyti, bet mes – sąžiningi meškiukai. Todėl šiandieną rašau tik apie trečiojo iššūkio rezultatus ir ketvirtojo užduotį.

O trečiasis iššūkis buvo stebuklingas. Mes bastėmės po miškus su kaukais ir kitomis neapsakomomis būtybėmis, skaityti toliau…

O koks buvo sumanymas! Atseit, trečiojo, lietuviškojo, iššūkio imsimės per Valstybės dieną, šnekėsimės apie lietuvybę ir istoriją. Kur tau! Mes vis dar mėginame užtempti Sizifą ant stiklo kalno – vis dar skaitome Jipo ir Janikės istorijas iš antrosios knygelės. Po pastraipą, po sakinį, besislėpdami po antklode, nes „Jipo mama tuoj supyks“. Suprantat, bičiuliai, labai baisu, kai mamos pyksta, todėl šios šiltos istorijos mums vietoje šiurpių. O šiurpes skaityti baugu, bet ir liautis neįmanoma.

Tataigi, karališkosios dienos atėjo ir praėjo, o mes tik dabar imsimės lietuviškų skaitinių. Maloniai prašom su mumis.

skaityti toliau…

Ėgi, menu, dar prieš porą metų perskaitydavome mudu su meškiuku po šimtą puslapių vienu prisėdimu. Kas čia mums tie skaitymo iššūkiai! Bet, štai, ėmėmės pirmos užduoties ir įklimpom. Pusantro šimto „Jipo ir Janikės“ puslapių kankinome dvi savaites. Prieš miegą, po pietų, laukdami eilėje, iškylose – vis po skyrelį, po pastraipą. Nors knyga paprastutė, teko pro ją braute brautis. Kodėl? Apie šios knygos paslaptis bei apie antrąjį iššūkį šiandien jums, bičiuliai, ir papasakosiu.

skaityti toliau…

Meškiukų bibliotekoje yra ne tik meškiukų. Aš, pavyzdžiui, voverė – tempiu viską, ką randu, o po to pamirštu, kas, kur ir apie ką. Dažnai mane gelbsti vaikis – jis žino, ko nori. Tada mes leidžiamės klajoti su drakonais, kosminėse erdvėse ar požemiuose. Kol turiu kryptį, aš rausiu ir rausiu lentynėles. Bet kartais meškiuko kompasas užstringa, „tu patark“, – sako jis man. Tad džiaugiuosi, kad šįkart kelionių maršrutą paruošė bibliotekos. Nuo birželio 15 dienos visi skaitytojai kviečiami leistis į knygynį nuotykį.

skaityti toliau…