Vasaros skaitymo iššūkis (5)

Ėhei, penktas iššūkis – tikras iššūkis! Nagi, pamėginkime rasti detektyvą pustrečių metų pipirui! O kad ir šešerių. Regis, detektyvas – labai suaugęs žanras, į vaikų žaidimų aikšteles neužsukantis (ir ačiūdie). Kita vertus, detektyvas – tai ne vien piktadariai bei nusikaltimai, tai dar ir intriga, saldus artėjimas prie visų paslapčių atskleidimo. Tad mes būtinai įveiksime šį iššūkį, juolab, kad ir policijos nuovadą namuose įkūrėme:

Policijos nuovadoje
Policijos nuovadoje

Bet apie viską iš pradžių.

Ketvirtą iššūkį mes įveikėme su peliuku, kuris perskrido Atlantą. Knyga labai gražiai nupiešta, tad mes ilgai žiūrinėjome peliuko brėžinius bei išradimus, rūkuose ir dūmuose skendintį noir miestą, kruopščią „fotokroniką“, čiupinėjome sendintus puslapius. Dailininkas – tikras burtininkas! Bet visgi taip norėčiau, kad dailininkai pieštų, o rašytų rašytojai. Mat knygos tekstas labai savotiškas, lyg filmo scenų apibūdinimas: buvo taip, atrodė šitaip, tada pasidarė antraip. Personažai – tokios kartoninės figūrėlės, ne asmenybės. Šitoks pasakojimas ir keli šiurpūs atvartai (kad ir su negyvomis pelėmis ar peliuką apsupusiomis pelėdomis) verčia suabejoti, kam skirta ši knygelė. Gal tiems nenorintiems suaugti vaikiškų knygų kolekcionieriams?

Teisybės dėlei, turiu pridurti, kad edukacinis momentas čia labai tiksliai dozuojamas ir reikiamoje vietoje prisuktas. Meškiukui neprošal priminti, kad ir sudėtingi dalykai atsiranda laipsniškai, kad kiekviena išradėjo sėkmė tvirtai stovi ant ankstesnių nesėkmių, kad pasieksi savo, jei atkakliai ieškosi, mokysiesi ir tinkinsi. O be inžinerijos čia dėstoma dar ir aviacijos istorija: peliukas perbėga ją nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios, tada perduoda estafetę legendiniam Lindbergui. Šios trumpos stotelės pakartotos dar ir knygos pabaigoje esančiame priede. Manau, mažiesiems mechanikams ir lakūnams visa tai turėtų patikti, kaip patiko ir mano meškiukui. Bet tikriausiai ši knyga liks vartoma, o ne skaitoma. Gaila. Galėjo būti tikras deimančiukas.

O štai ir meškiuko atsiliepimas:

Visas tas pasaulis be saulės, bet su kostiumuotais skrybėlėtais vyrais man labai priminė detektyvinio kino klasiką, tad penktasis iššūkis rodėsi toks dėsningas ir natūralus:

Perskaityk detektyvą ar nuotykių knygą.
Perskaityk detektyvą ar nuotykių knygą.

Tik, kur tie vaikiški detektyvai? Išsyk prisiminiau nuostabią „Dingusio naktipuodžio istoriją“ ir Kalį Blumkvistą (regis, taip jo pavardė turėtų skambėti lietuviškai). Mūsų lentynoje laukia „Gimtojo žodžio“ leista istorinių detektyvinių apysakų serija. Kažkada sunkiai sumedžiojau keistą K. Kasparavičiaus „Dingusį paveikslą“. O toliau?

O toliau buvo Kudirkos bibliotekos Aleksoto padalinys. Ir teminė leidinių paroda:

Šaunuolės, bibliotekininkės, ar ne? Maloniai prašom pasidairyti ir įdomiausią detektyvą išsirinkti. O jei neišsirenkate, žvilgtelėkite, kur mūsų žvilgsniai krypsta.

Mažųjų skaitiniai

Mažiesiems tikro detektyvo neradau ir rasti nenoriu. Kol tiek daug jų pasaulyje nepažįstamų ir bauginančių dalykų (kad ir fenas ar įkyri varna), knygos tegu lieka saugia užuovėja. O saugus detektyvas – tai slėpynės! E. Hillo knygelėje „Kur dingo Spotas“ vaikai padeda Spoto mamai, mat šis prapuolė nežinia kur ir net praleido vakarienę! Apieškojusi visas pakampes, mama atskleidžia daugybę šio namo paslapčių. Pavyzdžiui, po lova čia slepiasi... krokodilas! Išties, apie šią knygelę aš galiu rašyti tik šauktukais – tokia ji šauni. Ir, beje, aš apie ją jau rašiau (šauktukais, aišku).

Viską aplinkui apieškoti tenka ir mergaitei Milei su visais trimis Gustais. Šioje T. Nopola knygelių serijoje vaikai nuolatos ko nors ieško, bet pati detektyviškiausia serijos knyga yra apie Gėrį, mėgstantį tupėti kišenėje ir lankytis bibliotekoje. Mat iš pradžių net neaišku, koks čia gėris ar Gėris pavedamas Milės globai, ir kas tas Ilmaras, negalintis nulipti nuo spintos. O kai Gėris netikėtai dingsta... Ojojoi!

Paslaptingi nuotykiai laukia ir legendinio kurmiuko. Dingo jo žaislinės raketos viršūnė, o vienintelę įtartiną vietą saugo siaubingas krokodilas! Iš kur jis čia? Ir kokia ten pabaisa lenda iš vandens?

  • Eric Hill. Kur dingo Spotas? Vert. Viktorija Labuckienė. Nieko rimto, 2013. 24 psl.
  • Tiina Nopola. Milė ir Gėris iš viršutinio aukšto. Dail. Mervi Lindman. Vert. Viltarė Urbaitė. Nieko rimto, 2014. 32 psl.
  • Zdeněk Miler. Kurmis ir raketa:
    Z. Mileris. Kurmis ir raketa. Vert. Simas Račiūnas. Vaga, 1969. 32 psl.
    Zdeněk Miler. Kurmis ir raketa. Vert. Irena Aleksaitė. Nieko rimto, 2012. 48 psl.

Skaitiniai augesniems

Augesniems skaitytojams yra išties šaunių knygų. „Dingusio naktipuodžio istorijoje“ darželinukai ne tik ieško prašapusio puoduko. Jie mėgina kuo daugiau sužinoti apie žmonijos tualetinę istoriją ir kartu susipažįsta su skirtingomis epochomis bei kultūromis. Net žiūrinėja da Vinci brėžinius! Be to, knygelėje labai puikiai įpintos nedidelės užduotėlės.

K. Kasparavičiaus knygelė „Dingęs paveikslas“ taip pat ne vien palinksminimui sugalvota. Vaikai mokomi jaukinti paveikslus: žiūrinėti juos ir suprasti. O tai, kad iš profesoriaus Adelberto namų dingsta Pauluso Potterio drobė – tik anturažas. „Dingęs paveikslas“, man regis, geriausia K. Kasparavičiaus knyga, taip ir žinokit.

Jei koks augesnis vaikis yra kantrus skaitytojas, jam galima pasiūlyti ir storesnių knygų. Lietuviškai yra išleistos dvi K. Bulyčiovo apysakos apie Alisos Selezniovos nuotykius pasakų draustinyje. Čia dedasi keisti dalykai: draustinio direktorius Ivanas Caraitis buvo paverstas ožiuku! Išaiškinti piktadarius ir išgelbėti direktorių gali tik aštuonmetė Alisa, nes suaugusieji paprasčiausiai į kalbas nesileidžia, kai jiems videofonu skambina ožys.

  • Jurij Nikitinskij. Dingusio naktipuodžio istorija. Dail. Michail Aleksandrov. Vert. Dalia Saukaitytė. Nieko rimto, 2012. 48 psl.
  • Kęstutis Kasparavičius. Dingęs paveikslas. Nieko rimto, 2007 (2008). 68 psl.
  • Kiras Bulyčiovas. Pasakų draustinis (100 psl.), Ožiukas Ivanas Caraitis (163 psl.):
    Kiras Bulyčiovas. Nenuorama: mergaitė iš ateities. Dail. Alfreda Venclovaitė-Gintalienė. Vert. Dalia Montvilienė. Asveja, 1998. 460 psl.

Na, o dar augesniems meškiukams turėtų patikti A. Lindgren „Kalio Blumkvisto nuotykiai“. Kai svajoji tapti žymiausiu visų laikų sekliu, nuotykiai kartais patys tave randa. Ir į ramų provincijos miestelį neregėtą grobį atsiveža tikriausi plėšikai. Nors knyga, aišku, ne apie tai. O apie gražią vaikų draugystę ir jų išradingus žaidimus. Gaila, kad trilogijos apie Kalį vertimai labai abejotinos kokybės. Šiais metais „Garnelio“ išleista knyga, kaip ir tarybiniai leidimai, apskritai versta ne iš originalo kalbos.


  • Astrid Lindgren. Kalio Blumkvisto nuotykiai:
    Astrida Lindgren. Baltosios Rožės riteris. Dail. Anna Czajkowska. Vert. Petras Juodelis. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. 151 psl.
    Astrida Lindgren. Kalio Bliumkvisto nuotykiai. Dail. Aleksandr Vasin. Vert. Irena Olšauskaitė. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. 300 psl.
    Astrid Lindgren. Kalio Bliumkvisto nuotykiai. Dail. Eva Laurell ir Kerstin Thorvall. Vert. Irena Olšauskaitė ir Petras Juodelis. Garnelis, 2006 (2007, 2017). 429 psl.
    Astrid Lindgren. Didysis seklys Bliumkvistas. Vert. Eglė Bloznelienė. Homo faber, 1996. 117 psl.
    Astrid Lindgren. Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas: antroji knyga apie Kalį Bliumkvistą. Vert. Eglė Bloznelienė. Homo faber, 1997 (2002). 146 psl.
    Astrid Lindgren. Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas: trečioji knyga apie Kalį Bliumkvistą. Vert. Eglė Bloznelienė. Homo faber, 1997 (2002). 143 psl.

Skaitiniai beveik dideliems

Beveik dideliems meškinams galėtų patikti klasikiniai detektyvai, kur net nusikaltėliai, prieš pradėdami savo juodus darbelius, išsivalo batus ir susiranda iškrakmolytus marškinius. 4 apysakos, 56 apsakymai, ir jūs Šerloko Holmso pasaulyje. Lietuviškai knygų apie šio seklio nuotykius išleista gausybė, nė nemėginsiu jų apžvelgti, vis tiek lentynose ką nors rasite. Bet jei į vaikų biblioteką nėra noro įsileisti suaugusiųjų literatūros, galima vietoje A. Conan Doyle padėti M. Gripe ar F. Cottrell-Boyce knygas. Pastarojo „Įrėmintasis“ puikus dar ir tuo, kad pasakoja apie tapybą. Deja, knygos vertėja N. Kepenienė, regis, nei tapyba, nei kompiuteriniais žaidimais nesidomėjo, tad vertimo klaidos labai trikdo.

  • Arthur Conan Doyle. Baskervilių šuo (serija „Mažos didelės knygos“). Vert. Romualda Zagorskienė. Baltos lankos, 2013. 207 psl.
  • Maria Gripe. Vabalas skrenda temstant. Dail. Gediminas Skyrius. Vert. Mantas Karvelis. Nieko rimto, 2016. 359 psl.
  • Frank Cottrell Boyce. Įrėmintasis. Vert. Nijolė Kepenienė. Gimtasis žodis, 2007. 239 psl.

Labai noriu paminėti dar porą detektyvų vaikams serijų. Tik nežinia, kam juos siūlyti: augesniems per painu ar sunkoka susigaudyti aprašomose realijose, o beveik dideliems per daug naivu, veikėjai per daug vaikiški. Ir visgi – jūsų dėmesiui smagūs detektyvai apie Amandą X – aiškiaregę, kurios mediumas yra nežemiškos kilmės avis, o draugai – buvęs policijos komisaras bei buvusi lyno akrobatė ir jųdviejų klasėje nepritampančios dukros. Joachimas Friedrichas apie šią komandą yra parašęs dešimtį knygų, iš kurių aštuonios išleistos lietuviškai.

  • Joachim Friedrich. Amanda ir sekliai (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Antanas Gailius. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. 205 psl.
  • Joachim Friedrich. Bela ir bildukas (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. 166 psl.
  • Joachim Friedrich. Cirkas, priklausantis Baronei, ir papūgos prakeiksmas (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 181 psl.
  • Joachim Friedrich. Didi ir kuždantys arkliai (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 205 psl.
  • Joachim Friedrich. Erikas ir boksininkė avis (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. 185 psl.
  • Joachim Friedrich. Fėja ir burtininko paslaptis (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. 186 psl.
  • Joachim Friedrich. Garis ir dainuojantis dvasių ratelis (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. 201 psl.
  • Joachim Friedrich. Hempelis ir Širdelė (serija „Amanda X“). Dail. Edda Skibbe. Vert. Janina Ustilaitė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. 201 psl.

Kita serija pravers tiems, kam nuobodu per istorijos pamokas. Tai istorinės detektyvinės apysakos. Deja, nors vokiška „Tatort Geschichte“ serija yra milžiniška, lietuviškai tėra penkios knygos. Visoms pamokoms neužteks.

  • Renée Holler. Pavojus „Santa Marijoje“: detektyvinė apysaka-spėlionė apie Kristupą Kolumbą. Dail. Günther Jakobs. Vert. Vilija Žemaitaitytė. Gimtasis žodis, 2008. 104 psl.
  • Christa Holtei. Dingęs papirusas: detektyvinė apysaka-spėlionė apie senovės Egiptą. Dail. Volker Fredrich. Vert. Milda Kunskaitė. Gimtasis žodis, 2009. 160 psl.
  • Christa Holtei. Skandalas Olimpijoje: detektyvinė apysaka-spėlionė apie senovės Graikiją. Dail. Volker Fredrich. Vert. Valda Kropienė. Gimtasis žodis, 2009. 136 psl.
  • Annette Neubauer. Bylą tiria meistro mokinys: detektyvinė apysaka-spėlionė apie Leonardą da Vinčį. Dail. Silvia Christoph. Vert. Vilija Žemaitaitytė. Gimtasis žodis, 2008. 112 psl.
  • Franjo Terhart. Gladiatoriaus sūnus: detektyvinė apysaka-spėlionė apie senovės Romą. Dail. Volker Fredrich. Vert. Valda Kropienė. Gimtasis žodis, 2008. 143 psl.

Skaitiniai visai dideliems

Kas ten meta rudens tinklus

į kitą

saulėtą upės pakraštį?

Štai koks mūsų poetinis detektyvas. O iš tiesų ši knyga yra detektyvinė ne savo turiniu, bet forma. Benarstydama rudens tinklus, netikėtai užkliūni už išplėšto puslapio. Įsižiūri. Pastebi nučiupinėtus atvartus. Kieno tie pirštų atspaudai? Kas sudraskė knygą? Kas gi ten buvo parašyta? Ne, nesakysiu!

  • Liudvikas Jakimavičius. Medinė = Wooden: eilėraščiai lietuvių ir anglų kalbomis. Dail. Mindaugas Šnipas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. 126 psl.

Ech, kiek džiugaus jaudulio žada šis iššūkis! Pasimėgaukime.