Vasaros skaitymo iššūkis (4)
Meškiukas neazartiškas, visai. Todėl skaitymo iššūkyje tempą tenka palaikyti man, o mane labai lengva papirkti naujais žaidimais bei šypsenomis. Buvome geologai ir skaitėme apie akmenis; pasistatėme observatoriją ir išsitraukėme savo kosminę biblioteką; kol vidury kambario stūksojo pilis, mes skaitėme apie riterius ir viduramžių pilies gyvenimą. Labai norėdami, galėtume šiuos skaitinius į korčiukę įrašyti, bet mes – sąžiningi meškiukai. Todėl šiandieną rašau tik apie trečiojo iššūkio rezultatus ir ketvirtojo užduotį.
O trečiasis iššūkis buvo stebuklingas. Mes bastėmės po miškus su kaukais ir kitomis neapsakomomis būtybėmis, kurių žinyną, beje, galima rasti K. Zylės „Didžiojoje būtybių knygoje“. Matot piešinį? Meškiukas labai didžiuojasi tuo, kaip nupiešė „liepsnotąjį“ aitvarą. Po K. Zylės knygų tas aitvaras buvo ilgam užvaldęs mūsų vaizduotę, kol nesutikome pačių draugiškiausių mitologinių būtybių. Taip taip, G. Beresnevičiaus ir L. Dūdaitės kaukučiai – patys mieliausi pūkuoti didžiaakiai padarėliai pasaulyje!
Ilgai „Kaukučių“ knygelės laukė mano vaikio. Nors jų fabula labai paprasta, bet sakiniai vyniojasi ir vyniojasi, nevengiama žaisti žodžiais, kurti paradoksus, oksimoronus, nuklysti į apmąstymų lankas ir vėl – lyg niekur nieko – grįžti prie istorijos. Dar prieš metus meškiukas visiškai susipainiojo siužete ir nebenorėjo pabaigti pirmosios knygelės, „Kaukučiai ir Varinis Šernas“. O dabar džiūgavo kiekviename puslapyje ir neleido sustoti, kol nepabaigėme abiejų knygų. Vakare jis ilgai vartėsi lovelėje ir galų gale pareiškė: „Po tokios trauklios knygos labai sunku užmigti. Net dalis raidžių liko įsitraukę galvoje. Aš mėginu jas perskaityti ir paleisti kažkaip.“ Žodžiu, mes nuoširdžiai rekomenduojame „trauklias“ G. Beresnevičiaus knygeles visiems pipirams nuo šešerių.
Ir kviečiame priimti ketvirtąjį iššūkį:
Neriam į lentynas?
Mūsų lentynose, bičiuliai, knygos rinktinės ir sudėliotos pagal meškiukų amžių, tad mėginau išbaksnoti šaunias knygas visokio amžiaus skaitytojams. Tik štai bėda – viršutinė lentyna dar pustuštė, o ir surikiuotos knygos pagal mano kuklų išmanymą. Aišku, O. Proislerio „Zenta“ puikiai tinka visiems mažutėliams. Bet štai peliuko ir Lindbergo paveikslėlių knyga atsidūrė viduriniojoje lentynoje dėl šiurpių atvartų bei gana sudėtingų techninių detalių peliuko išradimuose, kuriuos įvertins tik augesni vaikai. Ir visgi tai paveikslėlių knyga, kur siužetas kuklus, o tekstas trumpas. Beveik dideliems taip pat tikriausiai neįtiksiu. Vis dėlto F. Hodgson Burnett „Mažoji princesė“ pasakoja apie mažos mergaitės vargus, apie žaidimus ir fantazijas. Kur ten rūpės kokiems abiturientams. Sentimentali istorija turėtų patikti 10-12 metų vaikams, vyresni skaitys įtariai, mažesniems visko bus per daug.



- Otfried Preußler, Karin Lechler. Bėk, Zenta, bėk!:
Otfrydas Proisleris, Karin Lechler. Bėk, Zenta, bėk! Vert. Teodoras Četrauskas. Victoria, 1992. 27 psl.
Otfried Preußler, Karin Lechler. Bėk, Zenta, bėk! Vert. Teodoras Četrauskas. Alma littera, 2003. 28 psl. - Torben Kuhlmann. Lindbergas: peliukas, kuris perskrido Atlantą. Vert. Kristina Kviliūnaitė. Nieko rimto, 2016. 85 psl.
- Frances Hodgson Burnett. Mažoji princesė:
Frances Hodgson Burnett. Mažoji princesė (serija „10+“). Dail. Aida Janonytė. Vert. Viltaras Alksnėnas. Alma littera, 2000 (2005, 2007). 288 psl.
Frances Hodgson Burnett. Mažoji princesė (serija „10+“). Dail. Aida Janonytė. Vert. Viltaras Alksnėnas. Alma littera, 2011. 284 psl.
O kaipgi mano iššūkis? Kas poezijos lentynoje pasitaikė? Ogi tokia dviejų poetų rinktinė, kurią galima skaityti iš abiejų pusių:
- 50+50: Sigitas Parulskis. 50 eilėraščių, atrinko Aidas Marčėnas. Aidas Marčėnas. 50 eilėraščių, atrinko Sigitas Parulskis. Baltos lankos, 1999. 96 + 68 psl.
Kažin, ar man dabar reikia būtent šios knygos, bet iššūkio esmė juk tokia ir yra – atrasti ten, kur neieškotum.
Laimingų atradimų jums! Ir nepamirškit korčiukės!