Kas aš? Kur aš? Meškiukas ieško vietos

Meškiukas auga, jam kyla vis nauji klausimai, tad ir jo kampelis vis keičiasi. Į kitas lentynas iškeliauja išaugtos knygos, pliušinukus keičia dinozaurai, pavasariškos vėliavėlės užleidžia vietą krentančioms rugpjūčio žvaigždėms, iškabiname naujus piešinius ir plakatus. Kaip visada, kaip visur, kur ganomi maži meškiukai. Ir aš, bičiuliai, jums apie tai nepasakočiau, jei ne mūsų draugai iš Vilniaus, atsiuntę mums netikėtą dovaną.

Vieną ankstų rytą pro duris vos įsispraudė laiškanešė su milžinišku ritiniu. Jau supratote, kas buvo tame ritinyje?

O meškiukas ne iškart susigaudė. Kad būtumėt matę jo akis, kai iš tūtos pasirodė... pasirodė iš tūtos... Na, gerai, prisipažinsiu: ne taip jau lengvai ir greitai pasirodė, bet galų gale džiaugsmingai buvo išvyniotas didysis puikusis „Lietuvon“ žemėlapis vaikams!

Jūs tikriausiai girdėjote apie „Lietuvon“ prenumeruojamus kelionių maršrutus. Tai nuostabus sumanymas! Visa kelionė suplanuota, belieka tik aikčioti, kokių gražių kampelių Lietuvoje esama. Tiesa, meškiukui aikčioti greitai pabosta, tad keliauti su „Lietuvon“ mes nepuolėme. Laukėme, kol kas atrinks vaikams įdomiausias vieteles. Ir sulaukėme! Naujasis „Lietuvon“ žemėlapis – tai ne laukas, pieva, kelias, upė, tai įstabiausi žmogaus ar gamtos sukurti dalykai, kurie gali sudominti mažuosius. Belieka tik, kad kūrėjai savo svetainėje sudėtų patrauklius šių objektų aprašus.

Žemėlapis gavosi dailus, linksmas, bet neperkrautas, išpuoštas baltiškais raštais, žaliai apkraštuotas, kviečiantis prisijungti ir savo mėgstamus dalykėlius čia pat nupiešti. Beje, kai kūrėjai tik paskelbė išleisiantys tokį žemėlapį, fb buvo pasipiktinusių, kad jį ne tyros mergelės rankomis ant kraftinio ryžių popieriaus spaudžia, ir kad bus parduodamas tik laminuotas variantas. Tai štai, noriu nuraminti, jog šis žemėlapis, kad ir laminuotas, visai nepanašus į pigesnius mokyklinius žemėlapius. Jis visiškai matinis, minkštas ir labai švelnus. Prisipažinsiu, klijuodama prie sienos, glosčiau jį kur kas ilgiau, nei būtina.

Meškiukas dovana labai džiaugiasi. Jau kurį laiką jam labai įdomu, kur šiame pasaulyje yra jis, ir kas dar yra be jo, ir kaip visi dalykai dera tarpusavyje. Tad dabar visos jo kambarėlio sienos nukabinėtos žemėlapiais. Matote: pasaulis, Europa, Lietuva. Trūksta tik Kauno. Deja, turistiniai Kauno žemėlapiai vaikį tik supainioja, nors mes po truputį ir mokomės jais naudotis. Ko gero, jie tiesiog per daug abstraktūs, kad mano meškinėlis susietų taškus žemėlapyje su savo patirtimis. Jei „Lietuvon“ žemėlapis skatina kurti istorijas, tai turistinis žemėlapis išmoko tik pasukti į kairę. Įdomu, kad Eglė Majauskaitė Kauno miesto savivaldybei sukūrė tokį istorijų kupiną žemėlapį, bet įsigyti jo neįmanoma, tik atsisiųsti elektroninę versiją. Labai gaila. Vilniečiams pasisekė labiau.

Aišku, tokiame žemėlapyje meškiukui visko kiek per daug. Be to, istorijos istorijomis, o kur tikslumas? Ko iš tokių žemėlapių vaikis išmoks? Abejotinų aktualijų, paviršutiniško vertinimo? Kita vertus, man regis, kad to tikslumo reikės vėliau. O 5-7 metų vaikams leiskime žaisti ir paversti žemėlapį fantazijų erdve. Kuo mažiau geografinių detalių, kuo daugiau paslaptingų užuominų... Jau greitai meškiukas išaugs šį žaidimą, bet dabar pats laikas mėgautis juo. Tai didžiųjų geografinių atradimų amžius, kai jūrose dar knibžda pabaisos, o užjūriuose kaunasi kentaurai, bet baltų dėmių žemėlapyje vis mažėja. Taip taip, meškiukai irgi turi savo akmens bei geležies amžių, savo viduramžius bei renesansą, ir aš jau matau, kaip garo ir dūmų debesyse atidunda pramoninė revoliucija. Šiukštu – neskubinsiu jos! Šiandieną mes plaukiame į Afriką.

Įsivaizduojamose kelionėse, beje, mums labai praverčia atlasai bei visokiausios knygos. Ir labai džiugu, kad yra keli lietuvių kalba išleisti atlasai, puikiai atitinkantys meškiuko amžių. Tai Aleksandros ir Danieliaus Mizielinskių „Pasaulio atlasas“ bei Benoît Delalandre ir Jérémy Clapin „Mano pirmasis atlasas“.

Benoît Delalandre. Mano pirmasis atlasas. Dail. Jérémy Clapin. Vert. Elena Algimanta Kryžanauskaitė. Alma littera, 2006. 52 psl.
Aleksandra ir Danielius Mizielinskiai. Pasaulio atlasas: iliustruota kelionė po pasaulio žemynus, jūras ir šalių kultūras. Vert. Vida Rimkienė. Debesų ganyklos, 2014 (2016). 109 psl.

Taip taip, žinau, kad atlasų – net ir labai vaikiškų – dar yra gyvas galas, bet dailių ir tokio amžiaus vaikams puikiai tinkamų radau tik tiek. Juos puikiai papildo užduočių knygelės.

Sam Lake. Pasaulio atlasas su lipdukais. Dail. Nathalie Ragondet. Vert. Audrius Puidokas. Alma littera, 2013 (2016). 25 psl.
Aleksandra ir Danielius Mizielinskiai. Spalvonių knyga jaunajam tyrinėtojui: kūrybinių piešimo ir spalvinimo užduočių knyga. Vert. Daiva Dmuchovska. Debesų ganyklos, 2015. 76 psl.

O istorijas apie tolimus kraštus kurti ir įsijausti į egzotiškas kultūras padeda milžiniška „Pasaulio pasakų“ serija bei knygos apie skirtingų šalių valgius ar žymiausius statinius (kuriuos, beje, galima patiems išlankstyti).

Rozenn Bothuon, Jonas Le Saint, Bénédicte Le Loarer. Įspūdingiausi pasaulio statiniai. Popieriniai žaislai: 10 statinių, kuriuos galima sukonstruoti. Vert. Asta Bieliauskaitė. Debesų ganyklos, 2014. 44 psl.
Delphine Godard, Laura Guéry. Didysis pasaulio katilas: kitų kraštų skoniai. Vert. Lina Rimkuvienė. Burokėlis, 2015. 45 psl.

Jei rasite, kur įsigyti knygelę „Įspūdingiausi pasaulio statiniai“ arba „Mano pirmasis atlasas“, kartu gausite ir labai simpatišką sieninį pasaulio žemėlapį. Prie statinių knygelės pridėtas žemėlapis labai lakoniškas, čia pažymėtos tik žemynų apybraižos. Man regis, pirmai pažinčiai to ir pakanka. Pasaulyje valstybių kiek per daug, kad mažos galvelės nesusisuktų. Užtenka, kad atpažintume Lietuvos kontūrus ir po truputį imtume žvalgytis į Europos valstybes.

Pažinčiai su Europa puikiai tinka minėti pasaulio atlasai. Be to, Europos sąjungoje leidžiami ir nemokamai dalinami įvairūs žemėlapiai, brošiūros, užduočių knygelės. Dažnai jie būna baisūs, bet kartais pasitaiko ir įdomesnių. Na, ir nepamirškime pasakų bei legendų. Paskutinioji knygelė skirta, aišku, ne vaikams, o jų suaugusiems bičiuliams.

Vienybė įvairovėje. European Communities, 2005 (2007, 2011). 36 psl.
Vilija Mozurienė, Aušra Siniuvienė. Sveika, Europa: komiksas. Dail. Daiva Kairevičiūtė. Eugrimas, 2004. 56 psl.
Gitana Kazimieraitienė. Legendos pasakoja: Europos ir Azijos geografiniai objektai. Šviesa, 2009. 191 psl.

Bet svarbiausia, visų svarbiausia meškiukui, jau truputį pažįstančiam savo miestą, pajusti savosios šalies mastelį. Regis, Lietuvoje apie Lietuvą turėtų būti nesuskaičiuojama galybė leidinių. Tik kur ten – įdomių, dailių ir nedideliems vaikams tinkamų leidinių, galinčių palydėti į kelionę, su žiburiu tenka ieškoti. Ir ką turim? Ogi tą patį „Lietuvon“ žemėlapį ir Mizielinskių atlasą – jie labiausiai intriguoja ir gundo leistis į kelią. Žemėlapį jau rodžiau, o štai ir atlaso lietuviškasis atvartas:

Ką aplankysime? Ką išbandyti norėsime? Nemažai idėjų, ar ne? Europos sąjungos leidinyje jų mažiau, bet irgi yra apie ką pasišnekėti:

Daug idėjų jauniesiems keliautojams yra ir D. Kandrotienės veiklos knygelėje. Tiesa, šioji meškiukui dar laisvoka, reikia truputuką ūgtelėti. Be to, joje daugybė patarimų, kaip susiruošti bei kaip suplanuoti kelionę, kaip išsisukti iš keblių padėčių, ką veikti gamtoje ar mieste, kuo užsiimti, kai nuobodu ir t. t., bet labai nedaug patarimų, kur nukeliauti ir ką pamatyti. Taigi, knygelė universali, tik mažo meškiuko ant kelio neužvedanti. Ir dar man visai nepatinka iliustratorės sukurti personažai (tas paukštis su maišais paakiuose – brr...).

Danguolė Kandrotienė. Mano kelionių dienoraštis. Dail. Jurgita Rancevienė. Terra publica, 2015. 120 psl.

Ne ką gražiau atrodo ir gandriuko Kuko knygelių serija. Užtat ji tikrai skirta mažiesiems keliautojams. Penkiose knygelėse (pakol kas išleistos tik trys) autorės žada paskraidinti skaitytojus po visą Lietuvą. Antrojoje, beje, keliaujama geriausiai meškiukui žinomu maršrutu: Trakai-Prienai-Birštonas-Kaunas-Rumšiškės.

Rasa Kuncaitė. Gandriuko Kuko kelionės po Lietuvą: Vilnius, Kernavė, Zarasai, Utena, Molėtai. Dail. Gintarė Markevičienė. Su pliusu, 2015. 35 psl.
Rasa Kuncaitė. Gandriuko Kuko kelionės po Lietuvą: Trakai, Prienai, Birštonas, Kaunas, Rumšiškės. Dail. Gintarė Markevičienė. Su pliusu, 2016. 35 psl.
Rasa Kuncaitė. Gandriuko Kuko kelionės po Lietuvą: Kėdainiai, Panevėžys, Anykščiai, Rokiškis, Pasvalys. Dail. Gintarė Markevičienė. Su pliusu, 2016. 35 psl.

Štai būtų ir viskas, jei ne užsienio lietuviai. Jų vaikams ruošiamos pačios įvairiausios ugdymo priemonės, kurios ir mūsų vaikams gali būti įdomios. 2015 metais buvo išleistas mokymo priemonių 6-9 metų vaikams komplektas „Kelionė į Lietuvą“. Čia ir Herkaus Kunčiaus parašyta bei Aistės Papartytės iliustruota istorija apie mažos mergaitės susapnuotą kelionę į Lietuvą, ir daugybė užduotėlių, ir metodiniai patarimai, ir garso įrašai. Ir visa tai galima tiesiog pasiimti „Ugdymo sode“.

Herkus Kunčius et al. Kelionė į Lietuvą: literatūrinių tekstų knyga. Sud. Saulius Vasiliauskas. Dail. Aistė Papartytė. Petro ofsetas, 2015. 60 psl., garso įrašas.
Jolanta Zabarskaitė. Kelionė į Lietuvą: kūrybiškumo knyga. Dail. Aistė Papartytė. Petro ofsetas, 2015. 107 psl.
Rita Mikelionytė, Gintarė Šeškevičiūtė. Kelionė į Lietuvą: pratybų sąsiuvinis. Dail. Aistė Papartytė. Petro ofsetas, 2015. 98 psl.
Vilija Dailidienė et al. Mokytojo knyga: metodiniai patarimai mokomosioms lituanistinio ugdymo priemonėms „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“. Petro ofsetas, 2015. 124 psl.

Dar mažesniems keliautojams tinka užduočių knygelė „Kaip stumbriukas Tumas po Lietuvą keliavo“. Deja, jos beveik neįmanoma gauti, mat ją platina tik Valstybinis turizmo departamentas: dalina išeivių vaikams arba savo renginiuose. Tas pats likimas ištiko ir kiek vyresniems skirtą papildytos tikrovės knygą „Stumbrytės Plukės atostogos Lietuvoje“. Tik tiek, kad šią knygelę galima peržiūrėti „Lithuania Travel“ svetainėje.

Kaip stumbriukas Tumas po Lietuvą keliavo: užduočių knygelė. Dail. Rasa Joni. Valstybinis turizmo departamentas, 2014. 30 psl.
Danguolė Kandrotienė. Stumbrytės Plukės atostogos Lietuvoje: pažintinė užduočių knygelė. Dail. Jurgita Rancevienė. Debesų ganyklos, 2015. 48 psl.

Tad nori nenori, vis tiek teks mamoms ir tėčiams galvas sukti, kaip ir ką čia tiems meškiukams Lietuvoje parodyti. Gal truputį padės kelionių vadovai. Juk yra vienas, patariantis keliaujantiems visa draugiška, bet nelabai sportiška šeima. O dar mūsų bibliotekoje guli toks senas geras vadovas, kurio pusė maršrutų skirta keliaujantiems su mokyklinio amžiaus vaikais. Mokinukams skirta ir knygelė apie panemunės pilis. Tai, aišku, ne kelionės vadovas, bet puiki idėja ir medžiaga kelionei. O jei istorijų pritrūktų, visada galima pačiupti kokią legendų, padavimų, sakmių knygą.

Pažinkime Lietuvą: vadovas po 100 žymiausių vietovių, susijusių su mūsų krašto kultūra, istorija, gamta. Sud. Rimantas Krupickas. Šviesa, 1995. 166 psl.
Po Lietuvą su šeima: 25 maršrutai. Sud. Vytautas Kandrotas. Terra publica, 2014. 224 psl.
Gitana Kazimieraitienė. Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai. Šviesa, 2008. 160 psl.
Romas Sadauskas. Nuo pilies ant pilies. Dail. Ingrida Umbrasaitė. Žuvėdra, 1997 (2010). 54 psl.

Juk svarbiausia, kad kelionėse – ir tikrose, ir įsivaizduojamose – linksma būtų. Ar ne, bičiuliai?