Gražūs tie advento skaitymai! Taip norisi, kad jie gyvuotų, kad gruodžio vakarais knygomis mėgautųsi ne tik patys mažiausieji skaitytojai su tėvais, bet ir ūgtelėję vaikai, paaugliai. Tik ar rasime, kuo tokius išrankius skaitytojus sudominti? Kviečiu pasivaikščioti po magiškąjį advento miestelį ir išsirinkti TĄ knygą. Kasdien šiame miestelyje atversiu naują langą ir naują kūrinį, kuris galėtų pradžiuginti 10-12 metų maginės fantastikos gerbėją.
Meškiukų bibliotekoje Adventas kasmet šiek tiek knyginis. Mes daug skaitome, šnekamės, žaidžiame, bet neapsieiname ir be mažų dovanėlių, kurias į namus neša Senio Kalėdos pagalbininkai: surikata Pranciškus, pelė Stasė, mažylis Vilis. Neseniai prie šios margos draugijos prisijungė ir katinas Svarainis, kurį iš plastilino nulipdė mano Meškinėlis. Iš pradžių jų dovanėlės atsirasdavo Advento kalendoriuje, be abejo, puošusiame namus, bet trukdžiusiame įsivažiuoti mūsų adventiniams žaidimams. Tad netrukus kalendorių pakeitė stebuklinga Advento skrynelė, ir šventiniai stebuklai įsisuko kaip reikiant! Apie pernykščius žaidimus tuoj papasakosiu – gal jie įkvėps ir jūsų meškinus?
Man neteko klajoti po Islandiją, bet, regis, šiemet ši tolima sala atklys pas mus. Bent jau Kalėdos, apribojus keliones tarp miestų, žada būti išties islandiškos. Pasakojama, kad tame krašte be galo įdomios kalėdinės tradicijos. Šventės išvakarėse kiekvienas islandas turi gauti dovanų bent vieną knygą. Rūpindamiesi artimaisiais, knygas dovanoja visi, tad prasideda Jólabókaflóð – Kalėdinis knygų tvanas. Kūčių vakarą islandai niekur nekeliauja, jie patogiai įsitaiso su kakavos puodeliu ar bokalu jólabland ir skaito padovanotas knygas, kol užmiega.
Vakar iš paštomato parsinešiau labai svarbią knygą. Labai, labai svarbią! Mat su ja mes lauksime Kalėdų. Jei meškiukų bibliotekoje lankotės jau nuo senų laikų, pamenate, kad mes kasmet džiaugiamės Advento skaitiniais. Pernai aš ir jums mėginau mūsų adventines lentynas parodyti bei rūpesčiais pasidalinti. Kokiais rūpesčiais? skaityti toliau…
Ėhė, kokia balta žiema atėjo! Iš mokyklos Meškiukas grįžta šlapias kaip viščiukas: visi kalneliai nučiuožinėti, visos pusnys išgulėtos. O namie laukia knygos knygelės. Ir jums, bičiuliai, parodysiu, ką trečią Advento savaitę bibliotekos meškiukai surinko.
Et, tos lietuviškos žiemos – vos pabąla, tuoj kiaurai permirksta ir visą grožį nusipurto. Bet mes su Meškiuku vis tiek jaučiame, kaip po truputį artėja Kalėdos. Štai jau ir antroji Advento savaitė įpusėjo. Metas parodyti, kas meškiukų bibliotekoje šiuo metu vartoma, skaitoma, meistraujama.
Gruodis prisistatė juvelyriškai tiksliai: sukaustė žemę ledu, užtraukė ežerėlius, upėmis plukdo ledo šmotus. Pažvelgęs pro langą, Meškiukas klausia, ar ne laikas Advento kalendoriuje prakrapštyti pirmąjį langelį. Laikas, oi, laikas. Taip Kalėdų laukimas bus jaukesnis, šviesesnis. Žinau, kad daugelio namuose šiandien maži pirščiukai rakinėja kalendorius. skaityti toliau…
Artėja Kalėdos, mažieji pipirai jau gavo arba tuoj gaus laiškus nuo Kalėdų senelio. Nemažai tėvų nesuka sau galvos ir užsako tokį laišką arba atspausdina rastą internete. Paprastai tekstas man kelia šiurpą: „Jūsų namuose aš jau buvau ir skruzdėliuką slaptą palikau. Jis seka kiekvieną tavo žingsnelį ir aš sužinau kiekvieną darbelį.“ Įsivaizduokite, kad jūsų vadovas arba VMI atsiunčia jums dovanėlę su prierašu, kad įrengė slaptą kamerą ir matė, kaip puikiai dirbote bei įstatymų laikėtės. Dievulėliau, 1984-ieji! O vaikai kažkodėl turi tuo džiaugtis.
Bet žinote ką? Didieji rašytojai irgi kurdavo savo vaikams laiškus „nuo Kalėdų senelio“:
Šeštadienį meškiukai brazdėjo literatūros festivalyje „Vaikų Kalėdų sala“. Oi, bičiuliai, lai jis tampa kasmetiniu! Šauniai pabendravau, į vaikų knygų autorius paspoksojau, pati ant scenos patrypčiojau. O užsikoriau aš ant scenos apie kalėdinių knygų istorijas, apie skirtingų kartų kalėdinius skaitinius pašnekėti. Noriu su jumis savąja prakalba pasidalinti.
