Advento skaitinių kalendorius – trečia savaitė

Ėhė, kokia balta žiema atėjo! Iš mokyklos Meškiukas grįžta šlapias kaip viščiukas: visi kalneliai nučiuožinėti, visos pusnys išgulėtos. O namie laukia knygos knygelės. Ir jums, bičiuliai, parodysiu, ką trečią Advento savaitę bibliotekos meškiukai surinko.

Pirmąją savaitę daugiau skaitėme apie žiemos džiaugsmus, antrąją – susipažinome su Kalėdomis iš arčiau, na o trečiąją savaitę skyrėme pasiruošti šventėms.

Mažųjų skaitiniai

  • Kęstutis Kasparavičius. Meškelionė:
    Kęstutis Kasparavičius. Meškelionė. Nieko rimto, 2017. 32 psl.
    Kęstutis Kasparavičius. Meškelionė. Baltos lankos, 2010. 30 psl.
  • Peliuko Antano Kalėdos // Aurelija Čeredėjevaitė. Tinginė ragana. Dail. Kęstutis Kasparavičius. Kronta, 2004. 6 (92) psl.
  • Mauri Kunnas, Tarja Kunnas. Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui:
    Mauri Kunnas, Tarja Kunnas. Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui. Vert. Akvilė Giniotaitė. Nieko rimto, 2014. 41 psl.
    Mauri Kunnas, Tarja Kunnas. Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui. Vert. Danutė Sirijos Giraitė. Versus aureus, 2008. 42 psl.
    Mauri Kunnas, Tarja Kunnas. 12 dovanų Kalėdų Seneliui. Vert. Danutė Sirijos Giraitė, Vytautas Sirijos Gira (jaun.). Alma littera, 1996. 40 psl.
  • Jurga Sakalauskaitė. Kaip Pelytė Smailytė apsilankė Kalėdų senelio fabrike:
    Jurga Sakalauskaitė. Kaip Pelytė Smailytė apsilankė Kalėdų senelio fabrike. Dail. Andrius Šliogeris. Realverus, 2010. 8 psl.
    Jurga Sakalauskaitė. Smagiosios Pelytės Smailytės istorijos. Dail. Andrius Šliogeris. Realverus, 2010. 88 psl.
  • Dr. Seuss. Kaip Grinčas Kalėdas vogė! Vert. Nijolė Regina Chijenienė. Metodika, 2011. 56 psl.
  • Juliet David, Simon Abbot. Kalėdų kelionė: Skaityk ir žaisk. Su erdviniais paveikslėliais. Vert. Jana Štutaitė-Šniūrevičienė. Lietuvos Biblijos draugija, 2015. 1 lankstinys, 24 psl. + 2 figūrėlių l.
  • Annie M.G. Schmidt. Jipas ir Janikė:
    Santa Klausas jau iškeliavo; Jipas mokytojas; Senis Besmegenis su šluota // Annie M.G. Schmidt. Jipas ir Janikė: Lėlė Marė išplaukia ir kiti apsakymėliai. Dail. Fiep Westendorp. Vert. Daiva Balvers. Alma littera, 2008. 152 psl.
    Atėjo žiema; Bjauriosios žuvėdros; Vanduo Santa Klauso arkliui; Santa Klauso sulaukus // Annie M.G. Schmidt. Jipas ir Janikė: Gėlių skynimas ir kiti apsakymėliai. Dail. Fiep Westendorp. Vert. Daiva Balvers. Alma littera, 2008. 152 psl.

Kol mes tvarkomės pašalius ir kabiname girliandas, rudosios meškos irgi triūsia, savo namelį nori paversti milžinišku oro balionu – juk reikia viso pasaulio meškas ir meškėnus aplankyti, su Kalėdomis pasveikinti. Apie tai pasakoja Kęstutis Kasparavičius labai gražioje ir išradingoje „Meškelionėje“.

Bet iš plataus pasaulio grįžtame į savo kiemą, ieškome grožinių kūrinių apie lietuviškas Kalėdas. Aurelija Čeredėjevaitė yra parašiusi kelias tokias istorijas. Tegu ne visos jos tobulos, bet „Peliuko Antano Kalėdos“ – šiltos, jaukios ir paprastos, padedančios pasimetusiems pipiriukams susigaudyti, ko laukti ir tikėtis šventiniame šurmulyje. Knyga skirta kiek augesniems, bet dėl Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijų ir nesudėtingo siužeto kviečiu su peliuku pažaisti net pačius mažiausius.

Tikiuosi, kad kūčiukai, naktį prakalbę gyvulėliai, dainos apie žvaigždes skaičiuojantį vilkelį vis dar džiugina Lietuvos vaikus, nors pagrindiniu šventės akcentu jau visą šimtmetį tapę dovanos. Tačiau kas ir kam tas dovanas dovanoja? Maurio Kunnaso sukurto, mums jau pažįstamo Kalėdų senelio mažiausias padėjėjas, nykštukas Vilė, nusprendžia, kad nors kartą apdovanoti reikia ir patį senelį. Mažylio dovanos dažnai sukelia daug nesusipratimų, tačiau juk svarbiausia geri norai, ar ne?

O kaip Kalėdoms ruošiasi pats Kalėdų senelis? Jurgos Sakalauskaitės Pelytė Smailytė apsilankė dovanų fabrike ir išsiaiškino, kaip pluša senelio komanda. Darbas čia organizuotas labai rimtai: viskas kompiuterizuota, automatizuota, iki smulkmenų sustyguota. Nenuostabu, juk Pelytės Smailytės projektas – pažintinis, sumanytas kaip tokie šiuolaikiškesni „Darbėnai“. Pasakojimas apie kalėdinę pelytės kelionę buvo išleistas tiek plona knygele, tiek Smailytės istorijų rinkinyje.

Suprasti, kad Kalėdų dvasia slypi ne dovanose, kad ir kaip malonu būtų jas gauti, padeda dr. Seusso eiliuota pasaka apie pikčiurną Grinčą, mėginusį pavogti šventę. Jis surinko visas dovanas, vaišes, visus papuošimus, bet nesugebėjo nukniaukti kalėdinės kasiukų nuotaikos. Galų gale pats ja užsikrėtė.

Išties, dovanos – nuostabus dalykas. Bėda jos virsta tik tada, kai pati Kalėdų šventė mūsų gyvenime yra netekusi prasmės. Tada mėginame jomis užkišti atsiradusią tuštumą. Lengviausia Kalėdas įprasminti religingiems žmonėms. Pasišnekėti apie krikščioniškąją šventę padeda labai įdomi žaislinė Julietos David ir Simono Abboto knygelė „Kalėdų kelionė“, išsilankstanti į visą senovinį Betliejų.

Na, o užbaigti trečiąją Advento savaitę kviečiu su Jipu ir Janike, dviem nenuoramomis iš Olandijos. Tiesa, olandų vaikus Kalėdų senelis – Sinterklaas – lanko iki švento Mikalojaus, gruodžio penktos, bet patiems mažiausiems gal neverta gilintis į šias smulkmenas. Verčiau paskaitykime, kaip mažyliai sutinka žiemą („Atėjo žiema“, „Bjauriosios žuvėdros“, „Senis Besmegenis su šluota“), kaip laukia Kalėdų senelio („Vanduo Santa Klauso arkliui“), kaip džiaugiasi jo apsilankymu („Santa Klauso sulaukus“, „Santa Klausas jau iškeliavo“, „Jipas mokytojas“). Renkamės, kas labiausiai patinka, mat Jipo ir Janikės istorijas Annie M.G. Schmidt rašė vaikų skilčiai laikraštyje, jos menkai tarpusavyje susiję ir gali būti skaitomos bet kokia tvarka.

Šventinę nuotaiką saldiname eilėraščiais. Gražių jų esama, tik žiemos poezija pabirusi knygose – nesurankiosi. Tad kartais praverčia teminiai rinkiniai. Štai šis mažiesiems skirtas rinkinukas vis perleidžiamas skirtingais pavidalais. Yra jame ir jau skaityta Salomėjos Nėries „Senelės pasaka“, ir kiti klasika tapę eilėraščiai.

  • Žiemos eilėraščiai. Dail. Deimantė Rybakovienė. Alma littera, 2018 (2012). 16 psl.
  • Žiemos pasaka: eilėraščiai. Dail. Deimantė Rybakovienė. Alma littera, 2012 (2011). 56 psl.

Apsiskaičiusiems vaikams linksma namus puošti. Knygelė „Kalėdinės dekoracijos“ yra net ne knyga, o greičiau spalvoto popieriaus ir ruošinių rinkinys, bet kaip gerai ji tinka mažiems, nevikriems pirštukams! Gaila, kad tai ne tas leidinys, kurį galima pasiimti iš bibliotekos, ir tik viename kitame atokiame knygyne dar užsiliko koks egzempliorius. Tiesa, visada galima „Dekoracijas“ įsigyti angliškai – snaigių kalba universali.

Po darbų atsikvėpti galima su Maurio ir Jenna'os Kunnasų užduotimis, išleistomis kartu su visomis „Kalėdų senelio“ knygomis.

  • Kalėdinės dekoracijos. Karpykite, lankstykite ir klijuokite. Aprašė Fiona Watt. Dail. Caroline Johansson, Hannah Ahmed, Chris Arrowsmith. Vert. Rita Kaminskaitė. Alma littera, 2013. 200 psl.
  • Mauri Kunnas, Jenna Kunnas. Šventinės užduotėlės. Vert. Akvilė Giniotaitė. Nieko rimto, 2013. 34 p.

Skaitiniai augesniems

Augesniems ir knygos augesnės:


  • Martin Widmark. Viešbučio paslaptis (serija „Sekliai Lasis ir Maja“). Dail. Helena Willis. Vert. Raimonda Jonkutė. Nieko rimto, 2015. 55 psl.
  • Anne-Cath. Vestly. Aštuoni vaikai, tėtė, mama ir sunkvežimis:
    Kalėdos // Anne-Cath. Vestly. Aštuoni vaikai, tėtė, mama ir sunkvežimis. Dail. Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Vert. Leonas Petravičius. Pasviręs pasaulis, 2003. 7 (176) psl.
      ARBA: Anė Katrinė Vestli. Tėtė, mama, aštuoni vaikai ir sunkvežimis. Dail. B. Markevičius. Vert. Elena Ramonaitienė. Vaga, 1970. 179 psl.
    Anne-Cath. Vestly. Aštuoni vaikai, senelė ir Žalmargė. Dail. Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Vert. Leonas Petravičius. Pasviręs pasaulis, 2004. 136 psl.
    Anne-Cath. Vestly. Mortenas, senelė ir Viesulas. Dail. Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Vert. Leonas Petravičius. Pasviręs pasaulis, 2006. 192 psl.

Jei meškiukai nori vienos ilgesnės knygos šiai Advento savaitei, aš jiems siūlau Martino Widmarko detektyvinę istoriją. Per Kalėdų atostogas bičiuliai Maja ir Lasis uždarbiauja viešbutyje. Šventėms ruošiamas jaukus pobūvis, bet viskas gali žlugti – dingsta turtingų svečių šuo. Įtariami visi, o tiesą atskleisti privalo jaunieji detektyvai.

Labai gera per šventes skaityti ir Anne-Cath. Vestly knygas apie aštuonis vaikus auginančią šeimą. Lietuviškai išleistos septynios serijos knygos, tad yra ką veikti. Jei norime tik susipažinti su Marena, Martinu, Marte, Madsu ir visomis kitomis „M“, galime atsiversti vieną pačios pirmos knygos skyrių ir pasmalsauti, kaip ši neturtinga norvegų šeima švenčia Kalėdas. O jei meškiukai nori rimčiau paskaityti, tai pati žiemiškiausia ir šventiškiausia serijos knyga yra „Mortenas, senelė ir Viesulas“. Snieguota ir kalėdinė taip pat istorija apie sūnų paklydėlį „Aštuoni vaikai, senelė ir Žalmargė“.

Aišku, galima skaityti ir trumputes istorijas, po vieną kiekvieną dieną:

  • Thierry Robin, Lewis Trondheim. Labas rytas. Kalėdų seneliukas. Alma littera, 2007. 48 psl.
  • Tove Jansson. Eglutė:
    Tove Jansson. Kometa atskrieja; Nematomas vaikas. Vert. Laima Bareišienė. Garnelis, 2008 (2007). 15 (325) psl.
    Tuvė Janson. Nematomas vaikas ir kiti apsakymai (serija „H. K. Anderseno premijos laureatai“). Vert. Laima Bareišienė. Lietus, 2000. 160 psl.
  • Kalėdos // Michael Bond. Ir vėl meškiukas Pedingtonas. Dail. Peggy Fortnum. Vert. Viltaras Alksnėnas. Alma littera, 2015. 20 (143) psl.
  • Smarkuolė Kaisa; Labanakt, pone valkata. // Astrid Lindgren. Smarkuolė Kaisa. Dail. Ingrid Vang Nyman. Vert. Laima Bareišienė. Garnelis, 2012. 27 (115) psl.
  • Petras Cvirka. Vaikų karas (serija „Grigo Ratai“). Dail. Taida Balčiūnaitė. Alma littera, 1999. 40 psl.
  • Vėlės // Kotryna Zylė. Didžioji būtybių knyga: o kaip šiandien gyvena lietuvių mitiniai padarai ir dievybės? Aukso žuvys, 2016 (2017). 3 (80) psl.
  • Kaukai; Sniego močia // Broliai Grimai. Pasakos. Dail. Lina Dūdaitė. Vert. Adomas Druktenis. Alma littera, 2011. 7 (239) psl.

Ką pasakytumėte apie bežodį komiksą, kuriame mažutėlytis Kalėdų seneliukas perdirba šiukšles į dovanas? Žinote, kaip jam tenka rizikuoti, kad gautų žaliavų savo gamyklai? Netikėtai šmaikšti veiksmo komiksų parodija mums labai patiko.

Ironiškai į kalėdinį šurmulį žvelgia ir trolių Mumių bičiulė Tove Jansson. Trumpame apsakyme netikėtai šventėms pažadinti Mumiai mėgina susigaudyti, kas vyksta: kam reikia eglės, ir kuo ją „aptaisyti“, kodėl Kalėdos reikalauja vaišių ir dovanų, kaip permaldauti šią baisią dvasią, taip išvarginusią kaimynus bei draugus?

Linksma Kalėdas pasitikti su mėgstamais literatūriniais personažais. Ne tik su Mumiais, bet ir su meškiuku Pedingtonu. Lietuviškai apie jį išleistos dvi pasakojimų ir viena paveikslėlių knyga. Knygoje „Ir vėl meškiukas Pedingtonas“ yra kelios žieminės ir viena labai miela kalėdinė istorija. Pasakojimų apie Pedingtoną irgi nebūtina skaityti iš eilės.

Koks gi Adventas būtų be Astridos Lindgren knygų? Oi, kiek kalėdinių pasakojimų ji sukūrė! Šįsyk atsiversime apsakymų rinkinį „Smarkuolė Kaisa“. Be to paties pavadinimo švelnios istorijos apie mažą mergaitę, besistengiančią padėti Kalėdų išvakarėse sunegalavusiai senelei, čia yra dar pora tokių, kurių veiksmas vyksta per žiemos šventes. „Labanakt, pone valkata“ – tai vaikiškas žvilgsnis į gyvenimo vingius. O apsakyme „Pelė išsikrausto į tupyklą“ meiliai aprašomas labai įsižeidęs mažylis.

Noriu su meškiukais paskaityti ir apie mūsų krašto vaikų nuotykius. Dar noriu per Adventą vieną kitą klasikinį lietuvių vaikų literatūros kūrinį prisiminti, todėl po Lindgren „Kaisos“ traukiu Petro Cvirkos „Vaikų karą“. Kaip keistai šiandien atrodo tuometinė mokykla, net anų laikų vaikų žaidimai. Yra apie ką pasikalbėti su meškiukais! O apsakyme rašoma apie vaikų draugystę, jos išbandymus ir didįjį sniego mūšį, kurio metu gali apsiversti visas pasaulis.

Aišku, Cvirkos apsakymas neatitinka visų kalėdinės istorijos kriterijų, bet tiek to. Tuoj pasišnekėsime apie lietuviškų Kūčių ir Kalėdų ypatybes. Keli Kotrynos Zylės „Didžiosios būtybių knygos“ puslapiai atskleidžia gilesnę šios šventės prasmę. Šventės, kai anapusinis pasaulis susijungia su įprastu.

Tokių mistiškų, šiurpių kalėdinių gaidų galima aptikti ir kitų Europos tautų pasakose. Broliai Grimai užrašė istoriją apie mažus, nuogus kaukučius, kuriuos prieš pat Kalėdas išvysta batsiuvys su žmona. Ką čia ir kalbėti, net žiema nėra tokia paprasta kaip atrodo. Sniego močia, prašanti išpurenti jai patalus, gali apdovanoti, bet gali ir skaudžiai nubausti.

Jei truputį baugu, skaitykime eilėraščius. Štai dar vienas žieminis rinkinukas su intriguojančiomis iliustracijomis.

  • Pusnynų pasaka. Žiemos eilėraščiai. Sud. Regina Džiaugytė. Dail. Tomas Markevičius. Alma littera, 2006 (2004, 1999). 64 psl.

O jei norisi dar giliau į etninį paveldą įbristi, paimkime Jūratės Leikaitės spalvinimo knygelę „Devintojo rago šviesa“. Tai ne šiaip spalvinimo knyga, čia ir istorija apie tėčio pasiilgusį berniuką, ir Saulės vadavimo mitas, ir daina apie elnią. Tegu viskas surašyta neįgudusia ranka, bet elnias, saulė ir ornamentai – patys tikriausi.

Tai kuo namus puošime? Saulutėmis ar angeliukais, sodais ar elfais? Turiu kelias knygeles, kur pačios įvairiausios idėjos surinktos. Gal meškiukams patiks koks sumanymas?

  • Jūratė Leikaitė. Devintojo rago šviesa. Spalvinimo knyga. Filmų štrichai, 2017. 28 psl.
  • Anna Marianna Krac, Marcelina Grabowska-Piątek. Kalėdiniai papuošalai. Dail. Kasia Kołodziej, Zbigniew Dobosz. Vert. Tatjana Skusevičienė. Educata, 2014. 64 psl.
  • Kalėdiniai darbeliai vaikams. Dail. Kamila Flonerová. Foto Jiří Vyskočil. Nieko rimto, 2015. 32 psl.

Skaitiniai dar paaugusiems

Jei paaugę skaitytojai ryte prarijo prieš savaitę pradėtas knygas, aš jiems galiu pasiūlyti dar kelias:

  • Merė Meips Dodž. Sidabrinės pačiūžos. Dail. Anatolijus Itkinas. Vert. Eduardas Pundzevičius. Vaga, 1971. 383 psl.
  • Julie Salamon. Kalėdų eglutė: gražiausia šventinė istorija. Dail. Jill Weber. Vert. Violeta Palčinskaitė. Metodika, 2011. 127 psl.
  • James Krüss. Mano prosenelis, herojai ir aš:
    James Krüss. Mano prosenelis, herojai ir aš (serija „10+“). Dail. Daiva Kairevičiūtė. Vert. Teodoras Četrauskas. Alma littera, 2012. 272 psl.
    Džeimsas Kriusas. Mano prosenelis, herojai ir aš: trumpas mokymas apie herojus eilėmis ir proza, prosenelio ir mano sukurtas palėpės kambariuose Džeimso Kriuso užrašytas vaikams ir jų tėvams palinksminti bei pamokyti. Dail. Jochen Bartsch. Vert. Teodoras Četrauskas. Vyturys, 1989. 238 psl.

Mary'ės Mapes Dodge „Sidabrinės pačiūžos“ – tikra vaikų literatūros klasika. XIX amžiuje parašytas kūrinys yra ir sentimentalus, ir didaktinis, bet kartu labai gilus, spalvingas. Tai istorija apie tai, kaip vaikai ieško savo kelio gyvenime, kaip mokosi atkakliai siekti tikslo. Ir visa tai egzotiškoje Olandijoje, apie kurios kalėdinius papročius taip įdomu skaityti.

Na, o norintiems šiuolaikiškesnės istorijos atidėjau Julie'ės Salamon „Kalėdų eglutę“. Ar kada pagalvojote, kad reikia ypatingo talento atrasti tokią eglutę, kuri išties kurtų kalėdinę nuotaiką? Su tokia eglute galima net susidraugauti.

Taip, draugai būna įvairūs. Štai vieno keturiolikmečio geriausias bičiulis yra jo prosenelis, žvaliai dardantis savo invalido vežimėliu po namus uolos viršūnėje ir rašantis eiles ant sienų apmušalų. Jameso Krüsso knyga yra pati keisčiausia ir linksmiausia paauglių knyga, kokią teko skaityti. Ji apie draugystę, apie savo vietos gyvenime paieškas, apie herojiškumą ir sveiką protą. Ir apie vieną gruodį, kai namai kvepia Kalėdomis, o du tokie skirtingi draugai nutaria atsidėti literatūrinei kūrybai.

Po šitokio šėlsmo galima pailsėti su klasikinėmis britų rimuotėmis. Nors daugelis motulės Žąsies rimuočių skirtos visai mažučiams pipirams, bet „Kalėdų dovanos“ gerokai mąslesnės. Šįkart aš noriu jas pasiūlyti paaugusiems skaitytojams.

  • Kalėdų dovanos // Motulės Žąsies eilėraščiai: britų tautosaka vaikams. Dail. Aleksandra Jacovskytė. Vert. Violeta Palčinskaitė. Vaga, 1998. 10 (87) psl.

Skaitiniai beveik dideliems

Didelius bibliotekos meškinus aš sutinku retai, ir viršutinę knygų lentyną pildau vangiai. Ką gi kalėdinio galėčiau pasiūlyti?


  • Čarlzas Dikensas. Židinio svirplys // Čarlzas Dikensas. Židinio svirplys; Gotfridas Keleris. Romeo ir Džuljeta sodžiuje. Vert. Pranas Mantvydas, Jonas Rudys. Vaiga, 1994. 165 psl.
  • Laura Ingalls Wilder. Namelis prerijose:
    Laura Ingalls Wilder. Namelis prerijose. Dail. Garth Williams. Vert. Giedrė Tartėnienė. Obuolys, 2011. 336 psl.
    Laura Ingalls Wilder. Namelis girioje. Dail. Garth Williams. Vert. Giedrė Tartėnienė. Obuolys, 2011. 208 psl.
    Laura Ingalls Wilder. Namelis prie Sidabro ežero krantų. Dail. Garth Williams. Vert. Giedrė Tartėnienė. Obuolys, 2012. 336 psl.
    Laura Ingalls Wilder. Miestelis prerijoje. Dail. Garth Williams. Vert. Giedrė Tartėnienė. Obuolys, 2015. 334 psl.

Atkakliems klasikos gerbėjams patarčiau užbaigti pažintį su šventiniu Dickensu. Advento kalendoriuje jau buvo jo knygos „Kalėdų giesmė“ ir „Varpai“, bet kaip gi be „Svirplio“?

O smalsiems ir jautriems skaitytojams noriu parodyti Laura'os Ingalls Wilder „Namelio prerijose“ seriją (tik, meldžiu, neišsigąskite viršelių!). Šios knygos apie vaikystę Amerikos Vidurio Vakaruose įdomios net ką tik iš paveikslėlių knygų išlipusiems meškiukams, bet dėl serijos apimties ir dokumentalumo man knieti ją pasiūlyti beveik suaugusiems skaitytojams, kurie sugebėtų pastebėti ir įvertinti visus perliukus. Kadangi rašytoja kruopščiai diena po dienos fiksavo Amerikos naujakurių gyvenimą, šiose knygose yra nuostabūs žiemos švenčių aprašymai. Amerikietiškų Kalėdų be parduotuvių, blizgučių ir trumpakelnio Santa Clauso – kas galėtų pamanyti! Aišku, Wilder rašo ne tik apie šventes, ir, skirtingai nuo daugelio kitų į mūsų kalendorių įtrauktų knygų, šių epizodų nepavyksta ištraukti iš konteksto be pasekmių. Bet, bičiuliai, kokie tai epizodai!

Na, ar sutampa mūsų Advento skaitiniai? O gal atradote visai kitas knygas? Papasakosite?

Šviesaus jums Advento!