Atvirutė Lietuvai

Kokią gimtadienio atvirutę šiemet siųstumėte Lietuvai? Turbūt su M. K. Čiurlionio karaliais? O gal pasirinktumėte kažką iš jo „Jūros sonatos“ ar pranašiškų paukščių? Juk 2025 metai paskelbti Čiurlionio metais, tad verta po Lietuvą pasižvalgyti per šio menininko kūrybos, vertybių, patirčių prizmę. Galų gale, nors pats Čiurlionis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo nesulaukė, bet labai stengėsi gaivinti lietuvybę – kad atėjus laikui būtų kam tą nepriklausomybę pasirinkti.

Iliustracija iš Justino Žilinsko ir Povilo Vincento Jankūno knygos „Atgal į Vilnių“
Iliustracija iš Justino Žilinsko ir Povilo Vincento Jankūno knygos „Atgal į Vilnių“

Štai kodėl per šį Lietuvos gimtadienį mudu su Meškinu palikome garbiuosius signatarus mąstyti apie tėvynės ateitį, o patys vėl atsivertėme komiksą apie M. K. Čiurlionio jaunystę:

Iš komikso „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“
Iš komikso „Kastukas ir Geniukas nesustabdomi“

Ir štai kodėl praėjusių metų (nuo 2024 pradžios iki 2025 vasario) pačių lietuviškiausių knygų pristatymą taip pat noriu pradėti nuo leidinių apie Čiurlionį. Jų jau pririnkau visą glėbį, o iki 2025 metų pabaigos tikiuosi sulaukti dar daugiau. Kviečiu skaityti ir rinktis. Beje, knygos išrikiuotos ne abėcėlės tvarka, o pagal skaitytojų amžių.

Apie M. K. Čiurlionį ir jo Lietuvą

Labai norėčiau, kad dar nors kelios čiurlioniškos knygelės būtų skirtos 10+ skaitytojams. To vieno minėto trumpučio komikso jiems tikrai neužtenka, o kiti leidiniai sumanyti visai nedideliems meškiukams. Smalsesni paaugliai gal įkiš nosį į perleistą išlikusių Čiurlionio literatūrinių bandymų rinkinėlį, bet šis visgi labiau pravers tėvams, norintiems iš arčiau supažindinti atžalas su žymiausio Lietuvos menininko kūryba ir pasiryžusiems ieškoti deimančiukų tarp menkiau intriguojančio turinio.

  • Jolanta Lunevičienė. Per pievas pas tave. M. K. Čiurlionis (serija „Lietuvos menas vaikams“). Meno tekstilė, 2024. 22 psl.
  • Jolanta Lunevičienė. Kaip Čiurlionis: spalvinimo ir piešimo knygelė vaikams (serija „Lietuvos menas vaikams“). Meno tekstilė, 2024. 28 psl.
  • Vainius Bakas, Gita Balžekaitė, Justė Kutkienė. Čiurlionio abėcėlė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024. 72 psl.
  • Gita Balžekaitė, Justė Kutkienė. Čiurlionio abėcėlės darbeliai: piešk, rašyk, spalvink taip, kaip Čiurlionis! Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024. 56 psl.
  • Aistė Mišinytė ir Dalia Bieliūnaitė. Kastukas ir Geniukas nesustabdomi: komiksas apie M. K. Čiurlionį, paremtas amžininkų prisiminimais. Dail. Dalia Bieliūnaitė. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2024. 24 psl.
  • Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Žodžio kūryba. Sud. Vytautas Landsbergis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025. 128 psl.

Po truputį apie visą Lietuvą

Tokia kelionė po Čiurlionio Lietuvą turbūt pažadins norą geriau pažinti savo kraštą. Pernai pasirodė pora šaunių bendro pobūdžio knygelių apie mūsų tėvynę. Labai džiaugiuosi, kad „Alma littera“ perleido puikią Zigmo Vitkaus knygą apie kasdienį Lietuvos gyvenimą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Anksčiau knyga buvo išleista „Pradinukų enciklopedijos“ serijoje, tačiau šeštokams ar septintokams ji taip pat gali būti įdomi, mat pasakoja ne tiek apie istorinius įvykius ir asmenybes, kiek apie buities detales – o tokių knygų vaikams lietuvių kalba negausu. Naujas leidimas gan smarkiai taisytas ir tikslintas – tai didelis privalumas, bet štai senosios iliustracijos buvo stilingesnės...

  • Živilė Kalasauskaitė. Myliu Lietuvą: užduotėlės ir daugiau nei 100 lipdukų! (serija „Kakė Makė“). Dail. Rasa Matukaitytė. Alma littera, 2024. 18 psl.
  • Kristina Šerkšnienė. Smagi kelionė per Lietuvą. Sud. Danguolė Kandrotienė. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. 108 psl.
  • Zigmas Vitkus. Lietuvos kasdiena: nuo akmens amžiaus iki šių dienų Dail. Jūratė Veteikytė. Alma littera, 2024. 168 psl.

Apie Lietuvos praeitį ir ateitį

Nuo bendros šalies gyvenimo panoramos keliaukime prie jos istorijos vingių. Ne visi tie vingiai žavūs, užtat knygos nuostabios! Ir vėl savo grožiu išsiskiria jau mums pažįstamos, naujai perleistos knygos. Naujosios „Per balas link aušros“ dar nė nečiupinėjau ir labai bijau atsiversti, mat leidėjai tikina, jog knyga iš esmės patobulinta, o man ji ir prieš šešerius metus atrodė ideali. Kad tik betaisydami nebūtų pagadinę! „Vilniaus rūmus“ sugadinti sunkiau – tai ne vientisa istorija, o pažintinė mozaika, kuriai ypatingo žavesio suteikia šmaikštūs Linos Itagaki piešiniai. Panašaus pobūdžio ir Rūtos Kačkutės „Gintaro kelias“, kurį puošia talentingos Redos Tomingas ir Eglės Rudžionytės-Meškėlienės iliustracijos. Pastebėsiu, kad tai nauja knyga, kurios nereikėtų painioti su tuo pačiu pavadinimu anksčiau leistu komiksu ar apysaka. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į naują Miglės Anušauskaitės komiksą apie Lietuvos tarpukario veikėjus – šįkart tai istorija apie šnipus, žvalgybą ir Klaipėdos atgavimą. El. formatu komiksą galima parsisiųsti nemokamai. Beje, yra ir nespalvota versija, kuri man net labiau patinka.

  • Monika Vaicenavičienė. Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus. Aukso žuvys, 2025. 32 psl.
  • Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė. Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai. Dail. Lina Itagaki. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, 2024. 62 psl.
  • Rūta Kačkutė. Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos. Dail. Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas. Alma littera, 2024. 64 psl.
  • Danguolė Gervytė. Stanislava. Slapta 100 vaikų mama (serija „Perskaitęs duok kitam“). Dail. Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, Mykolas Karašauskas. Artuma, 2024. 72 psl.
  • Miglė Anušauskaitė. Agento byla „Ivanov XII“. Spalvino Tomas Mitkus. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, 2024. 44 psl.
  • Mindaugas Lukošaitis, Gintaras Grajauskas. Jūros druska ant lūpų. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2023 [pasirodė 2024]. 72 psl.
  • Eimantas Gudas, Žilvinė Petrauskaitė. Gedimino kraujas: Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastija. Alma littera, 2024. 520 psl.
  • Kamil Janicki. Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos. Vert. Kazys Uscila. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. 454 psl.
  • Cherchez la femme: Kauno moterų istorijos (serija „It's Kaunastic“). Kaunas IN, 2024. 1 l.

Įkvėpta etninio paveldo

Su istorine tema glaudžiai siejasi ir mūsų protėvių palikimas: sakmės, pasakos, padavimai, patarlės. Tokių knygų 2024 išleista nedaug, bet šis tas meškiukus pradžiugino.

Visada nekantriai laukiu naujų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto knygų. Oficialiai 2023 metais išleistos, bet tik 2024 pristatytos „Vilniaus legendos“ grožiu nenusileidžia ankstesniems Instituto deimančiukams: „Dangus griūva“, „Karalaitė ant stiklo kalno“, „Laumių stalas“ ir kt., už ką dėkoti, žinoma, reikėtų kruopščiajam Mariui Jonučiui. Beje, turiniu „Vilniaus legendos“ gal net bus įdomesnės už pirmtakes, mat iš literatūrinių šaltinių surinkti pasakojimai mažiau girdėti ir labiau išplėtoti. Net įdomu, ką dar Institutas sugalvos! Ai, tiesa, 2024 jie dar sugalvojo išleisti įspūdingą rinkinį „Adomas pasiilgo Ievos“, bet šiukštu nepirkit tos knygos vaikams nepaskaitę! Tai pikantiškos ir nešvankios sakmės apie kūnišką meilę, skirtos, man regis, gerokai vyresnei auditorijai.

O štai patarlių knygos „Tabalai tabalai“ aš ir pati dar neskaičiau, bet spirgu iš noro pamatyti, ką su tuo paveldu padarė pati ironiškiausia Lietuvos komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė!

  • Vilniaus legendos. Sud. Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis. Dail. Marius Jonutis. Tekstus adaptavo Danutė Kalinauskaitė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2023]. 116 psl.
  • Kol gyveni, tol ir mokaisi = Kamēr dzīvo, tikmēr mācies: iliustruotas lietuvių-latvių patarlių žodynas. Sud. Rasa Bačiulienė. Vert. Gabrielė Aputytė. Pamėginčius, 2024. 128 psl.
  • Tabalai tabalai: iliustruotos Motiejaus Valančiaus patarlės. Dail. Miglė Anušauskaitė. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2024 . 64 psl.

Visada smagu sulaukti ne tik naujų autentiškos tautosakos leidimų, bet ir etninės kultūros įkvėptų šiuolaikiškų autorinių kūrinių. Labai džiaugiuosi, kad ką tik pasirodė vienos iš geriausių lietuvių vaikų rašytojų – Neringos Vaitkutės nauja knyga. „Odilės pasakos“ dar neskaičiau, bet jau pastebėjau, kad ten šmižinėja tuntas visokiausių mitinių būtybių. Kaip mes su Meškinu ir mėgstam! Niekada nenuvilia ir Kotrynos Zylės knygos. Tiesa, „Sielą sumuštinių dežutėje“ mes jau skaitėme prieš kelerius metus, o 2024 pasirodė tik jos naujas leidimas minkštu viršeliu. Perleista ir Vainilaičio „Bruknelė“ – nuostabi eiliuota mitologinė pasaka mažiesiems su stebuklingomis Broniaus Leonavičiaus iliustracijomis. Atskirai paminėti norėčiau ir kasmet „Laumių pėdų“ rašomus etninę kultūrą populiarinančius laiškus mažiesiems.

  • Laiškai. Laumių pėdos, 2020-2025.
  • Martynas Vainilaitis. Bruknelė: mitologinė pasaka. Dail. Bronius Leonavičius. Žara, [2023/2024]. 104 psl.
  • Rasa Lazauskaitė. Šiurpinys: pasakos siaubasakos vaikams. Dail. Laimutė Varkalaitė. Laimės gatvė, 2024. 100 psl.
  • Viktorija Girčiuvienė. Ten, kur gyvena slibinai. Dail. Austėja Masevičiūtė. Alma littera, 2024. 168 psl.
  • Neringa Vaitkutė. Odilės pasaka. Dail. Reda Tomingas. Aukso žuvys, 2025. 248 psl.
  • Kotryna Zylė. Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos. Dail. Kotryna Zylė. Aukso žuvys, 2024. 162 psl.

Ne tik dvasinis paveldas puošia Lietuvą. Smagu, kad turime knygelių apie liaudies muzikos instrumentus, tautodailę ar net tradicinius lietuviškus patiekalus! Tegu Justinos Česnauskaitės žvėrelių mieste yra ne tik šaltibarščių ir bulvinių blynų, bet ir kaimynų picos, vis vien malonu prisiminti vaikystės skonius. Jau svajoju apie storesnę ir rimtesnę šios autorės kulinarinę knygą vaikams. O jei dar su etninio paveldo dūmeliu, mmm...

  • Gabrielė Gudaitytė. Čyru džyru: spalvinimo ir užduočių knygelė. Tautinės muzikos muziejus, 2024.
  • Justina Česnauskaitė. Gaminam kartu = Let's cook together. Alma littera, 2024. 17 psl.
  • Šiaudiniai sodai = Straw gardens. Str. aut. Daiva Beliūnienė. Vert. Gabriella Žičkienė. Vilniaus etninės kultūros centras, 2024. – 159 psl.

Lietuviškos dainos

Atskiru sąrašu noriu pateikti dainų leidinius. Tegu didžioji jų dalis apima liaudies dainas, tą patį mūsų etninį paveldą, bet yra pora knygelių, liudijančių mūsų kelią į laisvę: ar tai būtų „Tautiška giesmė“, ar septintojo dešimtmečio Lietuvos roko užuomazgos.

Iš visų šių knygų norėčiau išskirti be galo gražų „Dainelių apie paukščius“ leidimą. Jei nėra noro, galima tų dainelių nė nedainuoti, tik vartyti ir grožėtis visais paukštužėliais. Mano širdis tiesiog apsalo. O štai Eglės Kašetienės „Da laduma ladum“ klausytis teks – tai kompaktinė plokštelė, tiesa, su milžinišku informaciniu bukletu. Per kitą adventą ir Kalėdas tikrai pravers!

  • Dainelės apie paukščius. Dail. Agnė Berlinskaitė. Vilniaus etninės kultūros centras, 2024. 48 psl.
  • Džyru džyru Kalėdos. Lietuviškos kalėdinės dainelės. Sud. Aušra Žičkienė. Dail. Eglė Wildheart. Kompozitorius Vytautas Leistrumas. Baltų lankų leidyba, 2024. 12 psl.
  • Vincas Kudirka. Tautiška giesmė: Lietuvos valstybės himnas. Dail. Dovydas Čiuplys. Aranž. Vytautas Leistrumas. „Baltų lankų“ leidyba, [2024]. 10 psl.
  • Vaikų dainos. Sud. ir dail. Adelė Bražėnaitė-Gančierė. Vert. Paulina Bražėnaitė. A. Gančierė, 2024. 40 psl.
  • Eglė Kašėtienė. Da laduma ladum. Dzūkų advento–Kalėdų dainos. Dail. Ada Abromaitytė. Eglė Kašėtienė, Paulius Kilbauskas, 2024. 1 CD + 44 psl.
  • Dainos, kurios nebuvo užrašytos = Songs that weren’t written down: lietuviško roko septintojo ir aštuntojo dešimtmečių rinkinys. Sud. Eglė Vakarinaitė-Zilnienė, Raminta Naujanytė-Bjelle. Lietuvos muzikos informacijos centras, 2024. 36 psl.

Apie Lietuvos gamtą

Padainavę apie paukščius, turbūt užsimanysime su jais iš arčiau susipažinti. Knygų apie Lietuvos gamtą kasmet pasirodo labai daug. Tiesa, dažnai tai būna arba sausoki žinynai, pravartūs nebent šeimyniniam pavartymui, arba vis tų pačių poros gamtininkų leidiniai vaikams. Barkite mane, jei norite, bet pasakysiu atvirai: Selemono Paltanavičiaus (šiaip, talentingo kūrėjo) gamtos enciklopedijos vaikams jau daugelį metų yra kažkoks konvejeriu einantis nerišlus kratinys. Įtraukiu į sąrašą, nes tiesiog nežinau, kuo jas pakeisti. Ai, dar kartais Paltanavičiaus knygas iliustruoja Reda Tomingas ir tai mane sutaiko su žiauriomis knygų leidybos realijomis.

  • Augalų abėcėlė: 32 Lietuvoje aptinkami augalai; mokomųjų kortelių rinkinys. Sud. Ada Vilkė, Daiva Mikaliūnienė. Dail. Ugnė Ugenskaitė-Joskaudė. Skaitau nuo gimimo, 2024. 1 dėž. (4 + 64 kort.)
  • Miško žvėrys: interaktyvios edukacinės kortelės. Lututė, 2024. 16 kort.
  • Miško paukščiai: interaktyvios edukacinės kortelės. Lututė, 2024. 16 kort.
  • Koks tai paukštis? II. Smart Bird, 2024. 40 kort.

  • Selemonas Paltanavičius. Šaltakraujai: pažintis su Lietuvos šaltakraujais. Alma littera, 2025. 128 psl.
  • Selemonas Paltanavičius. Gyvas vabzdžių pasaulis: pažintis su Lietuvos šešiakojais. Alma littera, 2024. 148 psl.
  • Selemonas Paltanavičius. Su gamta kišenėje: vaikystės nutikimai. Dail. Reda Tomingas. Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024. – 192 psl.
  • Marius Čepulis. Metai: gamtos fotografo dienoraštis. Alma littera, 2024. 256 psl.
  • Bronius Šablevičius. Anykščių krašto gamta. Lututė, 2024. 144 psl.
  • Romualdas Barauskas, Darius Babelis. Lietuvos žinduoliai: išvaizda, paplitimas ir buveinė, gyvenimo būdas, veiklos žymės. Lututė, 2025. 200 psl.
  • Giedrius Švitra, Tomas Ūsaitis et al. Vadovas Lietuvos drugiams pažinti: 1 dalis. Lietuvos entomologų draugija, 2024. 344 psl.

Pažįstame Lietuvą keliaudami

Išsirinkę kokį vadovą ar žinyną Lietuvos gamtai pažinti, galbūt norėsime nukeliauti į girią. O gal užteks ir parko. Pakeliui ir po miestą pasidairysime. Bet pradėkime nuo tolimesnės kelionės po Ignalinos apylinkes, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus. Ten persikelti mažiesiems padės Elenos Spurgaitės jūreivis Baltrukas. Pasaka apie jį įtraukta į 2024 išleistą rinktinę „Žaliapūkė“. Gaila tik, kad čia neišsaugotos žavios senesnio leidimo iliustracijos, kurias sukūrė Taida Balčiūnienė ir kurios kiek sušvelnina žiaurių miško gyventojų kovų įspūdžius. Taip, lietuvių vaikų literatūra sensta, vertybės keičiasi. Visgi džiaugiuosi, kad viena kita leidykla mėgina atgaivinti klasiką, juolab tokią intriguojančią.

O štai mažojo giliuko nuotykius Kauno Ąžuolyne ir aplink aprašė labai jauna autorė. 2024 metais pasirodė jos pirmoji knyga „Ace“. Negaliu pasakyti, ar istorija gera, mat perskaityti dar neturėjau šanso, tik užmečiau akį „Kūrėjų saloje“ ir susidomėjau. Dabar ir jus intriguoju.

Grįžus iš Ąžuolyno, po Kauną jus pavedžios Kaukutis – mažiesiems skirtas kelionių gidas su spalvinimo žemėlapiu. Labai smagus! Tikiuosi, kad „Kaunas IN“ dabar sukurs ir tokį pat šaunų leidinį paaugliams. Kaip kad vilnietiška turistinių komiksų serija „Vilnius. Eime!“.

Apie Lietuvos meną

O dabar dar kartą apie tai, nuo ko pradėjome – apie Lietuvos meną. M. K. Čiurlionis – savotiškas, intriguojantis ir mūsų kraštuose labai garsus kūrėjas, bet juo menas čia nesibaigė. Atvirkščiai, tik praturtėjo ir suvešėjo. Tad rasime dar kelias knygas apie kitus lietuvių kūrėjus, kitas meno šakas.

Labai smagi nedidutė knygutė kviečia mažuosius susipažinti su Vilniaus renesanso architektūra. O nuostabioji ir neįtikėtinai darbšti Miglė Anušauskaitė kiek vyresniems vaikams pristato ne tik dailininką Praną Domšaitį, bet ir dailės pagrindus apskritai. Ji taip pat nupiešė komiksą jaunimui „Meko sodas“ apie avangardinio kino kūrėją Joną Meką. 2024 metais pasirodė ir knyga apie Lietuvos animaciją – šioji skirta ne vaikams, bet gali visai praversti, norint praturtinti šeimyninę filmoteką lietuviškais kūriniais. O dar... O dar! O dar aš į šį sąrašą pridėsiu Marcelijaus Martinaičio eilėraščius apie Kukutį – pačius lietuviškiausius, į mūsų žemę įaugusius ir skaitytinus tokiais vakarais kaip šis!

  • Atrask Renesansą. Sud. Violeta Indriūnienė, Laura Misiūnienė. Dail. Justina Norkutė-Širin, Artur Širin. Bažnytinio paveldo muziejus. 28 psl.
  • Miglė Anušauskaitė. Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024. 56 psl.
  • Jurga Vilė, Miglė Anušauskaitė. Meko sodas. Aukso žuvys, 2024. 168 psl.
  • Valentas Aškinis. Lietuvos animacija, 1910–2024. I tomas. Vilanimos filmų studija, 2024. 502 psl.
  • Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės. Dail. Austė Vagoraitė. Vaga, 2024. 150 psl.

Štai taip, skaitykime ir džiaukimės Lietuva. Jei skaitinių pritrūktume, kviečiu prisiminti, ką mes apie Lietuvą skaitėme ir kuo meškiukų bibliotekoje dalinomės 2018 ir 2019 metų vasarį, 2020 kovą ar pradėdami 2021 metus.

O čia vienas kukutiškas eilėraštis ant gimtadieninio torto:

KUKUČIO KELIONĖ ŽEMAIČIŲ PLENTU

Važiuoja Kukutis ir kalba:

– Kaip Lietuva panaši į Lietuvą!

Beržai! Ir beržai panašūs į beržus!

O dangus! Visada toks lietuviškas,

visai kaip dangus

viršum Lietuvos!

Iš kur visa Lietuva

ima tą panašumą į Lietuvą –

ką pagalvoji ar atsimeni,

vis panašu į Lietuvą.

Kukutis,

ieškodamas to panašumo,

leidžia pro tarppirščius grūdus,

trupina grumstą,

apžiūri perskeltą akmenį:

– Kurioj vietoj

yra tasai panašumas

visos Lietuvos – į Lietuvą?

Nieks neįstengia panaikinti to panašumo:

kokie kerai bepraeitų –

lieka dangus,

panašus į Lietuvą.

Kad ir kur iškeliautum,

viskas, ką tik galvosi,

bus panašu į Lietuvą:

į dangų,

į grūdus,

byrančius pro pirštus,

į runkelių laukus,

gėlėtus nuo moterų.