Balti Dalios Bieliūnaitės meškučiai
Nenumaniau, nesitikėjau, o mano Meškiukas gimė jau su savo norais, interesais, pomėgiais. Net vardą jis atsinešė pats, nors mes visa gimine ilgai bandėme įsiūlyti jam kokį kitą. Tada aš nedaug žinojau apie vaikus. Vis sukau galvą, kaip mažutį migdyti, maudyti, maitinti, kuo rengti, bet, regis, visada žinojau, ką jam dainuoti ir skaityti. Buvo visiškai aišku, kad reikia eiti į etninius rytmečius, švęsti senąsias šventes, rabaždintis su dvejų metų mažyliu per visą Lietuvą į „Juodaragį“, marginti namus senaisiais raštais. Šiam vaikui tai pritiko, ir nieko negalėjau pakeisti. Tik ne visada rasdavau tokių renginių, žaislų, knygų. Šiandien viskas kitaip:
Šiandien Meškiuką pralinksminti man būtų daug paprasčiau, mat susipažinau su įdomia jauna dailininke, Dalia Bieliūnaite, kuriai labai rūpi etninis ugdymas. Dar studijuodama Dalia darželiams sukūrė plakatų rinkinį apie senąsias lietuviškas šventes. O prieš pat šias Kalėdas kartu su „Baltų raštų“ bendruomene pavertė tuos plakatus labai dailiu, kruopščiai parengtu kalendoriumi, pilnu mažyčių slėpinių. Prie spalvingų Dalios piešinių glaudžiasi iš liaudiškų juostų, drožinių, lipdinių atkeliavę senieji baltiški simboliai. Menamos mįslės, beriamos senojo kalendoriaus paslaptys: keisti mėnesių pavadinimai, paslaptingos šventės. Idealus kalendorius mano Meškiukui!
Iš spaustuvės jau keliauja dar vienas Dalios kūrinys mažiesiems – knygelė apie rudą meškutį, kuris norėjo būti baltu. Ir tapo. Tik ne kailį pakeitė, o susipažino su baltiškuoju paveldu, pats šviesesniu virto.
Giedrė Norkūnė, Dalia Bieliūnaitė. Meškutis baltas. G. Norkūnė, 2018. 24 psl.
Kone kiekvienas šios paveikslėlių knygelės atvartas skirtas vis kitam senoviniam simboliui, kurį meškiukui parodo aitvaras, požemių nykštukai, vandenų gyventojai ar pati žemė, saulė. Dalia tais simboliais tiesiog meistriškai žongliruoja: jie ne tik paaiškinami per veiksmą, situaciją, bet ir grafiškai išnarstomi. Štai Laimos ženklais mama lokė išsiuvinėja iškeliaujančio meškučio marškinius, kad vaiką laimė lydėtų. Bet šie ženklai – tai stilizuotas medelis, „eglutė“, todėl ir fone gyva eglė stūkso. Toje eglėje laimingi meškinų šeimos namai, į tą eglę ropščiasi tėtis lokys, kad sūnui pamotų ir laimės kelyje palinkėtų.
O štai baigiama kelionė taško simboliu, bet taškas – tai ir pradžios, kūrimo ženklas, todėl gretimame atvarte žemę apkabina karūnuotas žaltys, įsikandęs savo uodegą ir vaizdžiai paaiškinantis, kad pradžios ir pabaigos taškas yra tas pats.
Ši reikšmių žaismė tekste nekartojama, tad tai išties paveikslėlių knygelė, kurioje tekstas ir vaizdas papildo, praplečia vienas kitą. Be to, Dalia labai atidi detalėms, tad be pagrindinės iliustruoto žodinio pasakojimo linijos, čia atsiranda ir šalutinės, vien vaizdinės. Vienur tai tik trumpi grafiniai anekdotai (kaip ta nuo palinkusios eglės dribtelėjusi voverė), kitur taip ir norisi ilgam sustoti, gerai galvas pasukti: ko tos bitės apipuolė meškutį, kieno tie mažučiai nameliai ir aviliai, kaip meškutis toks didelis tapo, ir kodėl žemės rankos medžiais virto?
Net jei tų mįslių neįminsime, iliustracijos vaikui vis tiek labai įdomios. Dalia savo sukurtą pasaulį apgyvendino keisčiausiais padariukais, be to, čia atgyja net akmenys, ugnys, salos. Medžiai turi veidelius, žuvys – charakterius.
O dar mums su Meškiuku labai patinka firminė šilta Dalios spalvų paletė. Tiesa, jei knygelę vartydama, žiūrinėdama džiūgavau, tai skaitydama ją kiek pasimečiau, mat Giedrės Norkūnės eilėms likau kurčia kaip šimtakojis. Pasitaiko. Bet knygelė taip linksmai atrodo ir taip originaliai sumanyta, kad nutariau, jog kartais pasakoti istorijas savais žodžiais net linksmiau.
Beje, sumanė tokią knygelę ne rašytoja Giedrė Norkūnė, ne dailininkė Dalia Bieliūnaitė, o Dalios sesuo Rasa, rimtai besidominti senaisiais simboliais. Įdomu, kad sesės su „Baltų raštų“ bendruomene jau buvo išleidusios nediduką simbolių žinyną suaugusiems skaitytojams.
Baltų raštai. Sud. „Baltų raštai“. Dail. Dalia ir Rasa Bieliūnaitės. Baltų raštai, 2017. 48 psl.
Atsivertus „Meškutį baltą“, tas žinynas tikrai gali praversti. Be to, jis puikiai tinka į pirmąsias vaiko knygeles. Rimtai! Nors tekstas skirtas dideliems, bet nedidelio formato knygelė suapvalintais kampais prašyte prašosi į mažas rankeles, o lakoniška juoda linija baltame fone nubrėžti ženklai savo kontrastingumu ir paprastomis formomis traukia mažylio žvilgsnį. Savo piešiniais sesės tyčia ar netyčia žinyną pavertė tokia etnine ankstyvojo lavinimo priemone! Palyginkime:
Aišku, skaitydama apie šiuos ornamentus ir jų simbolines reikšmes, apie senuosius papročius ir tikėjimus, aš kartais susimąstau, ar tikrai čia perteikiamas autentiškas baltiškasis pasaulėvaizdis – juk patikimų žinių šaltinių tiek nedaug. Šių knygelių kūrėjos nesistengė būti akademiškai tikslios. Bet jei raštų žinyno tekstai dar gali kelti įtarimų, tai „Meškučio balto“ surinkti elementarūs ženklai yra tokie universalūs, jog juos būtų sudėtinga iškreipti. Visa kita yra linksmas žaidimas su etniškais prieskoniais. Galų gale net nesvarbu, kaip tie simboliai aiškinami, jei tik vaikas pajus ir supras, jog velykinis margutis ar seni drožinėti rakandai yra ne tik papuošti, bet ir išrašyti reikšminiais ženklais, pasakojančiais apie tai, kuo gyveno ir ką tikėjo mūsų protėviai. Jei vaikas išmoks vertinti paveldą.
Žodžiu, „Meškutis baltas“ keliauja į mūsų lentyną. Jei jūs irgi norėtumėte tokios knygelės, parašykite jo kūrėjoms „Meškučio balto“ fb puslapyje arba tiesiog užsukite į „Baltų raštų“ palapinę šį šeštadienį, per „Hanza dienas“ Kaune. Ten paprastai galima rasti visokių mielų smulkmenų: sesių Bieliūnaičių kurtų puodelių, puikių Dalios atviručių, žaidimų su baltų raštais, o dabar dar ir knygų. Mes su Meškiuku vis kokį džiaugsmelį ir įkvėpimo šaltinį parsitempiam.
Štai Dalios padariukai keliauja iš Vilniaus į Kauną:
Ir mes paskui juos. O jūs?
