Rudeniui praskaidrinti: vasarą išleistos knygos (2)

Dar pamenate birželį, bičiuliai? O jau kaitrus buvo! Matyt, net knygos, vasnodamos lapais, išskrido į miškus atsivėsinti. Nedaug jų leidyklos sugaudė, o ir sugaudytos vis daugiau apie miškus, pievas, žvėris ar bent varles pasakojo. Taip ir praleidom liepą – skaitydami apie tai, kaip medžiai draugauja ir pykstasi, kaip perspėja apie pavojų ir rūpinasi mažyliais. Būtume greitai skaitinių pritrūkę, bet knygynus bei bibliotekas galų gale pasiekė ir kelios anksčiau išleistos, tik kažkur klaidžiojusios knygos. Kviečiu pasižiūrėti ir išsirinkti, mat nors negausus vasaros derlius, bet tokių deimančiukų pridygo, kokių ruduo nė nesapnavo!

O kad nedaug tų knygų buvo, tai kitų nė neskirsčiau į atskiras krūveles – sumečiau kartu ir pažintines, ir grožines, ir veiklos. Tik mažųjų skaitinius surūšiavau, mat pipiriukus leidyklos ir vasarą lepina.

Mažųjų skaitiniai

  • Sigitas Poškus. 1 kišenė: eilėraščiai ir pasakojimai vaikams (ciklas „99 kišenės“). Dail. Raimonda Namikaitė. Druka, 2019. 32 psl.
  • Sigitas Poškus. 2 kišenė: eilėraščiai ir pasakojimai vaikams (ciklas „99 kišenės“). Dail. Raimonda Namikaitė. Druka, 2019. 32 psl.
  • Sigitas Poškus. 3 kišenė: eilėraščiai ir pasakojimai vaikams (ciklas „99 kišenės“). Dail. Raimonda Namikaitė. Druka, 2019. 32 psl.

Mažųjų pažintinės knygos

  • Gyvūnai. Knygelių dėžutė. Vert. Živilė Andriūnienė. Alma littera, 2019. 10 kn. 13,04 €
  • Slankiosios kortelės su staigmenomis. Skaičiai. Trys nykštukai, 2019. 15 l. 5,84 €
  • Petra Bartíková. Avilys: sužinok apie bites ir jų gyvenimą. Dail. Martin Šojdr. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2019. 16 psl. 7,50 €
  • Štěpánka Sekaninová, Alexandra Májová. Miške su Raudonkepuraite (serija „Pasakų enciklopedija“). Dail. Alexandra Májová. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2019. 14 psl. 6,20 €
  • Štěpánka Sekaninová, Alexandra Májová. Statome namą su Trimis paršiukais (serija „Pasakų enciklopedija“). Dail. Alexandra Májová. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2019. 14 psl. 6,20 €
  • Jana Šedlackova, Katarína Gasko. Kuo aš būsiu? Dail. Katarína Gasko. Vert. Odeta Venckienė. Vaiga, 2019. 18 psl. 8,80 €

Mažųjų veiklos knygos

Knygos besimokantiems skaityti ir rašyti

  • Slankiosios kortelės su staigmenomis. Raidės ir gyvūnai. Trys nykštukai, 2019. 15 l. 5,84 €
  • Sonata Stoškuvienė. Raidės. Žaidimų knyga. 4-6 metų vaikams. Šviesa, 2019. 24 psl. 6,27 €

Skaitiniai augesniems

  • Juozas Erlickas. Bijau varlės: eilėraščiai visam žmogaus gyvenimui. Dail. Marija Smirnovaitė. Tyto alba, 2019. 160 psl. 12,00 €
  • „Herojaus“ vaikai. Mėlynvilis: neįprastas pirmadienis (1 dalis). Herojus, Artrema, 2019. 92 psl. 10,00 €
  • Alex T. Smith. Klodas atostogauja (serija „Aš skaitau!“, 2). Vert. Tomas Einoris. Nieko rimto, 2019. 96 psl. 4,79 €

Pažintinės ir veiklos knygos augesniems

Knygos dar paaugusiems

Knygos beveik dideliems

  • Kai-Fu Lee. DI supervalstybės. Kinija, Silicio slėnis ir naujoji pasaulio tvarka. Dail. Kotryna Šeibokaitė-Ša. Vert. Jurgita Jėrinaitė. Kitos knygos, 2019. 328 psl. 16,79 €

Su vaikais

Ką pasakysite, bičiuliai? Buvo dėl ko nustebti? Mane labiausiai pradžiugino Peterio Wohllebeno „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“ („Kitos knygos“). Atsakingai pareiškiu, kad tai geriausia šios vasaros pažintinė knyga vaikams! Jei su vyresniaisiais paaugliais spėjote perskaityti „Paslaptingą medžių gyvenimą“, tai pastebėsite, kad šios knygos labai panašios. Autorius tiesiog pritaikė savo pasakojimą mažiesiems. Bet pritaikė meistriškai: stilius, dėstymo nuoseklumas, susiejimas su betarpiška vaikų patirtimi ir pažįstamais masteliais – viskas būtent taip, kaip aš įsivaizduoju idealią pažintinę knygą mažiems ir augesniems skaitytojams. Gal jam pavyko dėl to, kad nesistengė sukišti visko į penkis sakinius, dėstė ramiai ir lėtai, lyg nė karto nebūtų girdėjęs apie visas alfa, beta ir gama „kartas“ bei kitas kvazipedagogines teorijas. Knygoje palikta daug erdvės saviems pamąstymams, pastebėjimams, raginama išmėginti, patikrinti, pačiupinėti. Malonu, kad ir maketas toks pats erdvus, neperkrautas nuotraukomis ir triukšmingais pagražinimais. Puslapiais nubėga tik vienas kitas dailininkės nupieštas padariukas, nepalikdamas pėdų ir netrukdydamas tekstui, kurio šiuolaikinėse pažintinėse knygose aš vis dažniau pasigendu. Dar daugiau – prisipažinsiu, kad „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“ man patinka net labiau nei rimtoji ir mokslingoji knyga apie medžių gyvenimą, mat jei pastarosios sensacingos išvados kartais atrodo pernelyg kategoriškos, vertos suskambėti tik hipotezėmis, dar reikalingomis ilgų ir nuoseklių mokslinių tyrimų, tai knygoje vaikams gamtos realijų palyginimas su žmonių gyvenimu skamba daug natūraliau. Be to, nuolatos jaučiama autoriaus intencija ne sukrėsti, o sudominti ir... nuraminti. Taip, taip, nuraminti – Wohllebenas mano, kad nereikia bijoti nei erkių, nei vilkų, nei sutrūnijusių medžių. Gamtoje užtenka būti atidžiam, ir viskas bus gerai!

Panašia ramybe ir pasitikėjimu gamtos tvarka dvelkia ir Mariaus Lasinsko „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ (išleido M. Lasinskas). Farmaciją baigęs autorius susidomėjo liaudies medicina, ėmė rinkti ir auginti vaistažoles, tad ir jo knygoje susipina mokslinės žinios bei tradicija, net, sakyčiau, toks skaidrus apeigiškumas. Tiesa, Lasinskas stengėsi labai daug aprėpti, pritaikyti tekstą paties įvairiausio amžiaus skaitytojams, todėl visko čia kiek per daug. Puikiai surašyti žoliavimo principai, pristatyti vaistiniai augalai, jų rinkimo ir galiojimo laikas, paprasti receptai. Prie šių gana sudėtingų tekstų pridurta vaistažolių pasaka yra skirta daug mažesniems skaitytojams, bet ir jiems ji kiek per saldi, perkrauta mažybiniais žodeliais, infantilizuojanti. Toks eklektiškumas kiek trikdo. Kita vertus, šioji knyga rengta be profesionalių leidyklų pagalbos, tad smulkius riktus galima atleisti ir pasidžiaugti šauniu rezultatu. Prisipažinsiu, meškiukų biblioteka savo „Vaistažolių pasaulio“ dar neįsigijo, tad galvos guldyti negaliu, bet, man regis, kad tie riktai tikrai neesminiai, labiau susiję su maketu. Taip netikėtai malonios Giedrės Rušinės iliustracijos galėjo būti geriau paruoštos spaudai ir tiksliau sudėliotos makete (ką galima matyti ir slystelėjusiame į šalį knygos viršelyje). Yra ir supainiotų nuotraukų (šiaip jau šaunių ir puikiai įkomponuotų). Būtų malonu kada nors sulaukti naujai suredaguoto, pataisyto ir papildyto šios knygos leidimo, bet ir dabar ji verta atsidurti jaunojo žolininko bibliotekoje. Tad jei „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ meškiukus kada nors pasieks, papasakosiu ir parodysiu daugiau.

Mažuosius į miškus kvietė visas kalnas „Vaigos“, „Presvikos“, „Trijų nykštukų“ knygų. Šios leidyklos nėra laukiamiausios viešnios mūsų bibliotekoje, mat nėra labai reiklios knygų kokybei, jų asortimentas labai margas, akį rėžiantis ir blizgučius barstantis, bet kartais ir jos pradžiugina šauniais leidiniais. „Vaiga“ šįkart pranoko ne tik pati save, bet ir kai kurias garbingas didžiąsias leidyklas. Dėlionių knygelė „Svečiuose pas miško gyventojus“ paprastutė, bet miela, puikiai į trumpą, gražią voveraitės istoriją įpinanti žinias apie žvėrelius. O po keturių dalių dėlionėmis (kurias galima ir tarpusavyje sujungti, užauginant milžinišką medį) dar slepiasi klausimai skaitytojams. Ne prastesnė ir kita knygelė kietais lapais – „Miške su Raudonkepuraite“. Kiekviena pasakos scena čia virsta ekskursija į mišką, kuriame tiek daug paslapčių. Jei mažieji mėgsta Richardo Scarry'io „Ką žmonės dirba visą dieną?“, tikiu, kad jiems bus įdomu pamatyti ir ką veikia laukiniai gyvūnai ar augalai. Be „Raudonkepuraitės“ „Vaiga“ išleido dar vieną „Pasakų enciklopediją“, patiksinčią mažiesiems architektams. Knyga „Statome namą su Trimis paršiukais“ pasakoja apie statybininkų triūsą, įrankius ir namo konstrukciją. Bet grįžkime į gamtą – kaip žinia, ant namų stogų vis dažniau įrengiami aviliai. O bičių gyvenimas toks įdomus, kad apie jas vaikams prirašytas gyvas galas knygų – tikriausiai pamenat ir Waldemaro Bonselso „Bitę Mają“, ir nuostabias Piotro Socha'os „Bites“. Tik skirtingai nuo pastarųjų, Petra'os Bartíková'os „Avilys“ tinka net patiems mažiausiems skaitytojams. Kartoninę knygelę su iškartomis (kiekvienas korys čia atverčiamas atskirai) mielai čiaumos ką tik knygų pasaulį atradę pipiriukai, o skaityti galės ir priešmokyklinukai. Tekstas trumpas, bet aiškus ir gana išsamus – net man patiko! Į mokyklą besiruošiantiems jauniesiems gamtininkams „Trys nykštukai“ taip pat pakartotinai išleido edukacines korteles „Raidės ir gyvūnai“. Juk mokytis linksmiau, kai lydi mėgstami žvėreliai, kad ir „lapė, kuri ėda peles“. Kažin, kodėl būtent lapės vis siūlomos vaikams į draugiją? Štai ir nuo „Presvikos“ taktilinės knygelės patiems mažiausiems žvelgia viena tokia rudauodegė. Tiesa, nei „Paglostyk žvėrelį“, nei „Paglostyk mažylį“ nėra labai subtiliai ir išmintingai sudarytos, jų liečiamieji paviršiai neitin tikroviški ir gana vienodi. Tačiau skirtingas jusles įtraukiančios knygelės mažyliams labai reikalingos, o pasirinkimas ne toks jau didelis.

Į gamtą traukė ir kitos leidyklos. „Alma littera“ išleido pirmųjų knygelių dėžutę „Gyvūnai“. Puikus knygelių formatas – mažytės, kartoninės, taip ir prašosi į vaiko rankelę. Tėvus vilioja edukacinės potemės: spalvos, dydžiai, skaičiai, priešybės ir t. t. Bet iliustracijos ir maketas tikrai galėjo būti gražesni. O kai jausmas palietus kačiuką apibūdinamas kaip „kailinis“ (knygelė „Paliesk“), visai raukausi. Regis, iš „Alma litteros“ komandos kažkur pabėgo profesionalai, nes stambiausia ir įtakingiausia leidykla paskutiniu metu knygynus užvertė su klaidomis išleista produkcija („Labai alkanas vikšrelis“, „Kaip kiškis mokėsi drąsos“, „Laiko vingis“ ir pan.). Na, nieko – tokių knygelių apie gyvūnus mažutėliams yra gyvas galas. Kad ir „Baltos lankos“ labai mėgsta įvairias daiktų bei žodžių knygas. Šįkart, beje, jos į lankas paleido kiek kitokią gyvūnų knygelę truputį vyresniems: Živilės Adomaitytės „Pasidaryk ir žaisk: 3D žvėrys ir gyvūnėliai“. Nėra šis rankdarbių projektas labai dailus ar išradingas, bet karpymo įgūdžiams tobulinti puikiai tinka.

O ką iš miškų išlindę matome? Poeziją, bičiuliai! Jau džiaugiausi, kad vis daugiau geros vaikų poezijos išleidžiama, kad vis puošnesnės, vis įdomesnės tos knygos. Tegu po liepomis didelių naujienų ir neradome, bet tikrai malonu, kad Juozo Erlicko eilėraščiai vėl apsigyvens vaikų (ir ne vien jų!) lentynose. Rinktinė „Bijau varlės“ „Tyto albos“ taip gražiai išleista, kad aš net svarstau, ar negalėtų senesnio leidimo šio autoriaus knygos pasispausti ir padaryti vietos simpatiškai „Varlei“. Marijai Smirnovaitei puikiai sekasi iliustruoti poeziją. Sigito Poškaus „99 kišenės“ daug kuklesnės. Rašytojas savo tekstus po pluoštelį, po kuokštelį mikro tiražais spausdina „Drukos“ spaustuvėje. Kartais tie kuklūs ir brangoki sąsiuvinukai išneria kur nors internetiniuose knygynuose, kad ir vėl ilgam pranyktų, kol kokia nors didesnė leidykla pasiryš Poškaus kūrybą pakedenti ir sudaryti gražų rinkinį (kaip kad jau buvo nutikę „Odilei“ ar „Alma litterai“). O tuo tarpu po „Kišenes“ panaršyti gali tik klaipėdiečiai, jei tiražas dar nesibaigė. Knygeles sutikau birželį, bet kas žino, kada jos išties buvo išleistos ir išdalintos.

Tarp įdomesnių vasaros atradimų verta paminėti „Vakaro istorijas berniukams maištininkams“ („Obuolys“). Augesniems skirta knygelė akivaizdžiai kopijuoja E. Favilli ir F. Cavallo „Vakaro istorijų mergaitėms maištininkėms“ („Dvi tylos“) idėją ir formatą. O „Obluolys“ šį epigonizmą dar labiau paryškino, pakeisdamas lietuvišką knygos pavadinimą. Kaip bebūtų, tokios knygos atsiradimas buvo neišvengiamas, tik man įdomu, ar ji dar labiau paryškins atskirtį tarp berniukų ir mergaičių subkultūrų, ar, atvirkščiai, sukurs pusiausvyrą. Šiuo metu man atrodo, kad geriausia maištingus berniukus ir mergaites laikyti drauge arba rinktis rugpjūtį pasirodžiusią knygą, į kurią šiaip ne taip sutilpo abi lytys. Kai pagalvoji, na, nedaug gi tų lyčių, kodėl joms taip trūksta vietos po saule? Bet grįžkime prie „Vakaro istorijų“ – lygiai kaip ir anksčiau pasirodžiusi mergaičių knyga berniukiška jos versija pasakoja trumpas, gana paviršutiniškas istorijas apie žymius žmones: mokslininkus, sportininkus, menininkus, aktyvistus. Tiesa, čia daugiau dėmesio skiriama ne asmeniniam maištui ir pasiekimams, bet vizijoms, kurios keitė pasaulį, ar iššūkiams, kurie ir kitiems padėjo patikėti savo jėgomis. Maloniai iliustruotą ir gražiai išleistą knygą tikriausiai berniukų tėčiai ir mamos mielai pirks, o po to raudonuos, mėgindami paaiškinti lyties tapatumo klausimus, kuriems čia (kaip ir mergaičių knygoje) irgi skiriama nemažai dėmesio. Ar pasiruošę tokiems išbandymams, bičiuliai?

Ką gi, kuo vyresni skaitytojai, tuo rimtesni iššūkiai, tuo sudėtingesnės problemos jų knygose keliamos. Dar paaugusiems „Nieko rimto“ pasiūlė pasakojimą apie painius santykius su visai ne svajonių tėvais. Jaunoji knygos „Visai kaip žvaigždės“ herojė turi pasirūpinti visa šeima – kalėjime sėdinčiu tėvu, lengvabūde mama ir savanaudžiu broliuku. Katherine'a Paterson, mums jau pažįstama kaip knygų „Smarkuolė Gilė Hopkins“ bei „Tiltas į Terabitiją“ autorė, nesibijo sunkių temų, kartais jos istorijos net slogios. Tuo pat metu jos padeda kitaip pažvelgti į savo bėdas. Supurto ir priverčia iš naujo savo pasaulį susidėlioti ir istorijos apie sunkų pokario laikotarpį. Modesta Kairytė išleido knygelę apie savo močiutės, ryšininkės, partizanės ir tremtinės, gyvenimą. Keliuose labai pagaviai ir aštriai iliustruotuose puslapiuose telpa labai daug: ir pačios Kairytės poetiniai tekstai, ir pokalbiai su močiute, šios prisiminimai apie nelengvus laikus. Tiesa, nežinau, ar knyga „Labas, mõčiut. Labas, miško sese!“ bus viešai platinama. Tikriausiai jos ieškoti reikėtų pas pačią autorę. Na, o apie gresiančius naujus išbandymus besikeičiančiame pasaulyje skaityti galėjo beveik dideli bibliotekos lankytojai, kurie pasiekia pačią viršutinę lentyną. Mokslo populiarinimu užsiimanti leidykla „Kitos knygos“ pasiūlė jiems gana baugią Kai-Fu Lee viziją „DI supervalstybės“.

Kas dar liko nepaminėta? Mažutėlius su profesijomis supažindinti norėjo Jana Šedlackova ir Katarína Gasko. Kiek per ryškią kartoninę knygelę, kurioje raizgūs atvartai kaitaliojami su profesijų išklotinėmis, originaliai pavadintą „Kuo aš būsiu?“, išleido „Vaiga“. „Trys nykštukai“ perleido ne tik raidžių, bet ir skaičių žaidimą „Slankiosios kortelės su staigmenomis. Skaičiai“. Ingrida Duonelienė, Laura Bajoriūtė ir Mireta Visockienė tęsia pergalingą žygį po eksperimentų pasaulį ir liepą 3-5 metų pabiručiams siūlė mokytis matematikos – knygynuose kaip tik atsirado „Pykšt ir Pokšt matematikos eksperimentai 3-5 metų vaikams“ („Šviesa“). Ta pati „Šviesa“ toliau plėtoja ir priešmokykliniam ugdymui skirtų „OPA PA“ priemonių sistemą. Vasarą mažyliai buvo kviečiami kurti vaidinimus su „OPA PA teatro knyga“. Vaidyba ir žaidimas – puikūs mokslų pagalbininkai, tad leidykla pasiūlė dar ir žaidimų knyga 4-6 metų vaikams „Raidės“. O pramokusiems skaityti „Nieko rimto“ išleido Alexo T. Smitho paveikslėlių knygelę „Klodas atostogauja“. „Nieko rimto“ suformavo jau nemažą knygų seriją „Aš skaitau!“ Istorijos apie šunelį Klodą ir jo geriausią draugą poną Pūkuotą Kojinę joje priskiriamos antro lygio skaitytojams – tiems, kurie jau sugeba įveikti sunkesnius žodžius, bet dažnai pamiršta sakinio pradžią, kol pasiekia jo pabaigą. Tiesa, kaip dažnai nutinka su verstinėmis knygelėmis pradedantiesiems skaitytojams, prasibrauti pro visus „vizgintojus“, „blizgiabačius“, „grakščias kulkšnis“ ir panašias fonetines mįsles gali būti nelengva. Užtat kokių 6 metų žmogui Klodas tikriausiai patiks labiau nei kad ir pačios šauniausios ir jo gebėjimus atitinkančios, bet 3-5 metų vaikams skirtos paveikslėlių knygos, kurias dažnai siūlo mokytojai. Beje, pradedantieji skaitytojai gana lengvai virsta pradedančiaisiais rašytojais. „Herojaus“ mokyklos vaikai mokslo metus užbaigė pristatydami savo parašytą knygą „Mėlynvilis“. Prisipažinsiu, teko tik žvilgtelėti, visko neskaičiau, bet tekstas pasirodė netikėtai brandus ir intriguojantis.

Paskutiniu punkčiuku šioje ekskursijoje lai būna visa leidinių serija „Auk sveikas, vaike“ („Šviesa“). Jau senokai galima parsisiųsti šias knygeles elektroniniu formatu, bet vasarą pradėti dalinti ir popieriniai egzemplioriai seminarų bei mokymų dalyviams. Skirtingo amžiaus vaikams sukurtos knygelės pasakoja apie sveiką gyvenimo būdą, bet kadangi vienos tiesos šiuo klausimu nėra, tai ne visiems ir šie leidiniai tiks. Šiaip ar taip, akį užmesti verta – gal kokių idėjų veiklai su vaikais rasime, o gal net netikusius mitybos įpročius padėsime mažiesiems pakeisti. Jei kartais nepavyktų, „Baltos lankos“ siūlo pagalbą – Isabelle'ės Filliozat knygą „Mano vaikas mane varo iš proto!“ Nors dar geriau ramina bendras poilsis su didžiule dėlione. „Lieta“ toliau plečia jų geografiją ir vasarą pakvietė į Neringą. Kad tik ramu namuose būtų!

Kažin, kodėl aš tiek daug prirašiau, nors į knygynus atkeliavo tiek nedaug naujų knygų? Gal todėl, kad kelių labai norėjosi? Pavyzdžiui, šių:

Liepai meškiukai rinkosi