Meškiukai rašo knygas
Viščiukus skaičiuoja rudenį. O meškiukus? Dėl visa ko nusprendžiau palaukti žiemos, o dabar išsitraukiau skaitliukus. Taigi, dėmesio, dėmesio! Tuoj girsiuos! Šioje nuotraukoje yra trys šiemet į meškiukų biblioteką atsikrausčiusios knygos, prie kurių atsiradimo šiek tiek prisidėjome ir mes su mažuoju skaitytoju:
Ačiū „Debesų ganykloms“, kurios mumis pasitikėjo ir suteikė galimybę iš arčiau pažinti leidybos virtuvę. Tai buvo nuotykis! Vietomis stulbinantis, vietomis varantis į neviltį. Tai juk pirmosios vaikų knygos, prie kurių krapščiausi, tad naujų sumanymų euforiją keitė juodas liūdesys, kai jų įgyvendinti nepavykdavo. Ir didžiulis džiaugsmas, kai viskas susiklostydavo geriau nei planuota.
1000 klausimų ir atsakymų
Pirmoji į lentynas atkeliavo pagal laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ parengta įdomybių knyga „1000 klausimų ir atsakymų“. Šioji knyga skirta ne tik laidos gerbėjams, bet ir visiems smalsiems paaugliams, norintiems išmėginti savo sumanumą ar patikrinti žinias. Klausimai įdomūs, sukti ir apima labai daug žinijos sričių. Tikrai, tikrai! Puikiai tai žinau, nes parašiau šiai knygai net aštuonis skyrelius!
- 1000 klausimų ir atsakymų: Lietuvos tūkstantmečio vaikai. Sud. Roma Blėkienė, Danguolė Kandrotienė, Julija Matulaitė, Dalia Ramančauskaitė. Debesų ganyklos, 2019. 216 psl. 14,49 €
Ar aš tapau rašytoja? Žinoma, ne! Pasirodo, pažintinių tekstų kūrimas labiau panašus į kopiraiterio, gal truputį į žurnalisto, bet ne į rašytojo darbą. Sėsdama prie knygos, aš gavau nemažai sausų, vadovėlių stiliumi parašytų tekstų, kuriuose išdėstytus dalykus reikėjo patikrinti ir suprantamai, patraukliai pateikti skaitytojui. Mano opusus persijojo sudarytojos bei redaktorė, nukapodamos visus nereikalingus atsikišimus. O jei atsakymas netilpdavo į maketą, vietomis nukirsdavo ir kokią svarbią šaką, kurią aš gailiai apraudodavau, pykdama, kad dingo teksto lengvumas ir linksmumas.
Ši kolektyvinio rašymo patirtis, prisipažinsiu, mane išmokė apie knygas daugiau nei jų skaitymas. Ir ne tik apie knygas. Vajė, vajė! Tai buvo romumo ir susitaikymo mokykla! Pripažinti klaidas, suvokti, kiek „vandens“ palieku savo tekstuose, vertinti kitų specialistų patirtį... Na, o rezultatą įvertinti galite jūs, jei dar rasite šią knygą knygynuose. Stori, solidžiai atrodantys, blizgančiu moksliuko siluetu puošti tomeliai pasirodė dar sausį ir buvo graibstomi kaip karšti pyragėliai.
Kas? Kaip? Kodėl? 400 pasaulio paslapčių
Netrukus „Debesų ganyklos“ sumanė papildyti savo pažintinių leidinių seriją knyga, skirta gerokai jaunesniems skaitytojams. Tiems, kurie dar neišmano nei kristalinių gardelių, nei izotopų, kuriems dar anksti skaityti Simonaitytės ar Hemingvėjaus kūrinius ar aiškintis geostacionariosios orbitos ypatumus. Jau įtariate, kaip sublizgo mano akys išgirdus apie šiuos planus? Sakyčiau, akinančiai sublizgo, nes pradinukams tinkamos klausimų ir atsakymų knygos koncepcijos kūrimą leidykla ėmė ir patikėjo man, kukliai bibliotekos voverei. O aš pasišaukiau į pagalbą savo Meškiuką ir jo draugus. Mes aptarinėjome, kokios temos jiems rūpi, kokie klausimai kyla, kartu skaitėme rašomus tekstus ir aiškinomės, ar visos sąvokos suprantamos, ar pradinukai teisingai suvokia aptariamų reiškinių mastelius, galų gale – ar jiems paprasčiausiai įdomu. Pagaliau iš lėto ėmė ryškėti knygos „Kas? Kaip? Kodėl? 400 pasaulio paslapčių“ apmatai.
- Kas? Kaip? Kodėl? 400 pasaulio paslapčių. Sud. Aistė Mišinytė. Dail. Ula Rugevičiūtė Rugytė. Debesų ganyklos, 2019. 232 psl. 14,99 €
Mano mažasis skaitytojas prie šios knygos dirbo kaip didelis, aukodamas savo vasaros atostogas ir palikęs dulkėti lego statybų aikštelę. Be jo aš nieko gero nebūčiau padariusi. Kaip ir be bičiulių ar šiaip gerų žmonių pagalbos, kurie ištraukdavo mane, kai įstrigdavau, konsultavo ir taisė tekstus. O įstrigdavau aš dažnai – juk patirties labai trūko. Prisipažinsiu, darbo organizavimo ir veiksmingo, tinkamo bendravimo man dar mokytis ir mokytis. Juk enciklopediniam leidiniui parengti kone visada reikia milžiniškos komandos. Ir šį kartą prie knygos dirbo tuntas rašytojų, recenzentų, betaryderių. Mano darbas buvo užtikrinti, kad visi jie judėtų ta pačia kryptimi. Visgi pačiai rašyti man buvo daug lengviau, tad ir šioje knygoje rasite virš šimto mano sukurtų atsakymų į keblius klausimus. Tam pravertė visa mano diplomų kolekcija ir karjeros paklydimai. Štai, prisiminiau teisės mokslus (su meškiukais!):
O čia išbandau savo kompiuterių mokslų žinias:
Filosofijos diplomas irgi nedulka:
Ir ne be reikalo tūnojau galerijoje:
Linksma buvo pramankštinti apdulkėjusius smegenų vingius!
Tik man truputį neramu, kad ši knyga liks gausybės naujai išleistų panašių knygų šešėlyje. Būtų gaila. Jau teko girdėti, kad vaikams mūsų pasaulio paslaptis skaityti smagu, džiugina netikėti palyginimai. Ir nors mažieji to patys nepastebės, ši knyga taip pat turi kitą milžinišką privalumą – ji visiškai šviežia ir visiškai lietuviška. Ne paslaptis, kad Lietuvoje daugiausia leidžiama verstinių enciklopedinių knygų, kurios kartais visai prasilenkia su mūsų kasdieniu gyvenimu. Ar ne lengviau įsivaizduoti Saulės sistemos mastelius, lyginant ją su Vilniumi, o ne su Londonu? Ar ne paprasčiau susipažinti su judesio menu, lankantis šokio spektakliuose Lietuvoje? Argi nepravers patarimas, kaip jauniesiems išradėjams susirasti artimiausias atvirąsias dirbtuves? Taip taip! Parašėme ir apie makerspace'us, ir apie kriptovaliutas bei hakerius, apie politinę Gretos Thunberg karjerą ir „genų žirkles“. Viso to verstinėse, jau dešimtį metų perleidžiamose ir dar prieš dešimtį metų parašytose knygose tikrai nerasite.
Ai, bet ką čia aš. Visgi labiausiai man patinka puikios Ulos Rugevičiūtės Rugytės iliustracijos, pagyvinusios skyrių užsklandas ir kai kuriuos atvartus. Nuostabi dailininkė! Norėčiau, kad jos piešinių knygoje būtų dar daugiau, daug daug daugiau, bet tada klausimų ir atsakymų enciklopedija būtų pavirtusi paveikslėlių knyga. Šiaip, aš – už, bet pradinukai – prieš. Jie juk visi baisiai rimti ir suaugę žmonės.
Žodžiu, jei vis vien ketinote per šventes vaikams įteikti siaubingai naudingą ir mokslingą knygą, kviečiu atkreipti dėmesį ir į šią saulėtą, geltoną pradinukų enciklopediją (kuri tinka, beje, ne tik pradinukams, nors ir suderinta su pradinio ugdymo bendrąja programa). Kartu galėsite ir atsirevanšuoti, jei kada supeikiau jūsų mėgstamą knygą, galėsite rašyti man visokius „o pati tai...“ Juokauju, aišku. Prie „400 pasaulio paslapčių“ dirbo tiek žmonių, kad dabar nei vienas negali bakstelėti ir pasakyti, kad čia tikrai jo(s) nuopelnas ar kliurka.
365 pasakos prieš miegą
O jei smalsu, kaip tos vargšės voverės pačios rašo (ir dar grožinį tekstą), kviečiu aplankyti štai tokį drakoną knygoje „365 pasakos prieš miegą“:
- 365 pasakos prieš miegą. Sud. Birutė Lenktytė-Masiliauskienė. Debesų ganyklos, 2019. 272 psl. 11,99 €
Taip, tai dar vienas trumpų pasakaičių ir vaizdelių rinkinys, kurių vien tik rudenį pasirodė šeši ar septyni. Labai jau jų žmonės trokšta. Kol vieni tėvai kraustosi iš proto, svarstydami, kaip sudėlioti vakaro skaitinius, kad jie būtų išmintingi, atitiktų šeimos vertybes, ugdytų estetinę pagavą ir emocinį intelektą, kiti labiausiai nori tiesiog patogių, trumpų pasakojimų: trys minutės, perskaitei ir miegot! „365 pasakos prieš miegą“ yra sukurtos kaip tik šiems skubantiems skaitytojams, bet sukurtos visgi su išmanymu ir atsakingai. Knygos sudarytoja rašytoja Birutė Lenktytė-Masiliauskienė stengėsi sudėlioti vakaro pasakojimus taip, kad pakaktų ir linksmybių, ir švelnios didaktikos, ir mąslaus įsiklausymo į pasaulį. Dalis istorijų gimė iš liaudies pasakų ar anekdotų siužetų, kitos – visiškai originalios.
Įdomu, kad į knygą pateko ir „Debesų ganyklų“ rengto trumpų pasakaičių konkurso laureatai. Visai linksmas, pasakysiu, konkursas, leidžiantis savo jėgas išbandyti mėgėjams. Taip taip, aš irgi neatsispyriau tokiai pagundai ir anuomet pasiūliau savo tekstus garbiai komisijai. Bent vidinį garbėtrošką pamaloninsiu, pamaniau, jei išspausdins. Ir ką, bičiuliai, – išspausdino. Nuo to, žinoma, irgi rašytoja netapau, užtat turiu ką jums parodyti. Dabar jau tikrai galite revanšuotis:
Na, kaip? Ar galima tokias istorijas traukti iš stalčiaus? Aš apie tą tetulytę ir kalėdinį knygiuką padariau (daugiau apie knygiukus skaitykite čia: „Knygiukas“ Vaiko psichologijos centre). Gal jau matėt?
O į „365 pasakas“ visgi atkreipkite dėmesį, jei mėgstate visokias „trumpas pasakaites prieš miegą“, „mėgstamiausias istorijas“ bei „skaitinius mažiesiems“. Šioje svorio kategorijoje „Debesų ganyklų“ knyga yra rimta varžovė, gal tik apipavidalinimu nusileidžianti konkurentėms. Gaila, kad knyga nesulaukė dailininko prisilietimo ir nebuvo vieningai, nuosekliai iliustruota. Kita vertus, regis, skaitytojams užteko ir tų kuklių stokinių piešinukų paraštėse bei įspūdingo folijuoto mėnulio ant viršelio, mat „365 pasakos“ jau kai kur į perkamiausių knygų lentynas nutūpė – nesunku bus rasti ir pavartyti.
Gerai su Meškiuku padirbėjom, ar ne? O ką kitąmet sugalvosime? Dar nežinau. Su „Debesų ganyklomis“ bendradarbiavau laikinai, be įsipareigojimų ir įpareigojimų, tad naujų knygų nepažadu. Gal pradėsime siuvinėti kryželiu ar sukonstruosime robotą. Ir, aišku, skaitysime, skaitydami su jumis įspūdžiais dalinsimės. Gražių švenčių, bičiuliai!
