Vaikų knygiukai
Knygiukai – tai mažytės, iš vieno puslapio išlankstomos knygelės. Kurkime knygiukus kartu! Rašykime, pieškime, štampuokime, klijuokime ir sulankstykime štai taip:
KNYGIUKAI,
sukurti Kauno įvairių tautų kultūrų centre 2025 rugpjūčio 25 d.
Šiuos knygiukus sukūrė vaikai, lankę Kauno įvairių tautų kultūrų centro dienos stovyklą rugpjūtį. Čia sudėti kūriniai, kuriais jie sutiko pasidalinti (kaip paprastai, buvo ir norėjusių savo kūrybą pasilaikyti tik sau). Jei viena(s) iš kūrėjų esi tu ir persigalvojai, rašyk man: knygeles@neto.li. Tikiuosi, prašysite tik įkelti, o ne pašalinti knygiukus, juk jie labai įdomūs, nors ne visiems buvo lengva rašyti ne savo gimtąja kalba.
Visus knygiukus viena rinkmena galima parsisiųsti štai čia: 📚, o šiek tiek žemiau jie pristatyti po vieną.
Gyveno viena boružė. Ji buvo labai graži. Bet turėjo vieną problemą. Kiekvieną minutę atskrisdavo paukščiai ir valgydavo boružes.
Boružė labai bijojo paukščių. Ir kitą dieną boružė susipažino su kita boruže. Jos padarė gigantišką robotą.
Iš pradžių paukščiai jo vos neįveikė. Bet robotas vis tiek juos nugalėjo!
P. S. Man labai gaila, kad negaliu jums parodyti Petro knygiuko su ranka rašytu tekstu. Petro labai graži rašysena, bet jis nerimavo, kad tekste liks per daug klaidų, tad sutarėme, kad skelbdama knygiuką jas ištaisysiu. Tuo pačiu pridėjau skiltį, pasakojančią apie autorių. Sėkmės, Petrai! Ir nesijaudink dėl klaidų - tu rašai geriau nei daugybė bendraamžių lietuvių, o pieši apskritai stebuklingai.
Vieną dieną gyvavo kruasanas vardu Kruasasinas. Jis gyveno cukraus dykumoje ir neturėjo draugų.
Vieną dieną jis bevaikščiodamas pamatė ąžuolą ir paklausė, ką jis ten daro. Ąžuolas pasakė, kad neseniai atsikraustė ir ieško draugų. Bet Kruasasinas juo taip lengvai nepatikėjo ir paklausė jo kelių klausimų. Ir šis į juos atsakė teisingai!
Bet tada išlindo Burokytė, Kruasasino sena geriausia draugė, su kuria prieš 5 metus juos išskyrė žmonės, nes jie gyveno kepyklėlėje. Ir boružėlė Burokytė be jo negalėjo gyventi, tad atvažiavo aplankyti. Ji norėjo jam pranešti, kad galima nusiteleportuoti į kepyklėlės kruasasinų dėžę per stebuklingą ąžuolą!
OHO!
Ir jie nusiteleportavo į kepyklėlę ir ten abu linksmai gyveno! Ir kada jiems reikėjo, jie grįždavo pro ąžuolą.
PABAIGA!
P. S. Kamilės knygiuke yra staigmena: kitoje pusėje iš lipdukų sukurta dar viena istorija apie žirgus. Joje mama sako Agotai: „Nebūk škarabna“, mat tokį posakį mėgsta Kamilės senelis.
Gyveno kartą lūšis vardu Elizabelė ir šuo vardu Bendžiamijas. Abu gyvūnai buvo geriausi draugai, jie buvo kaip sesė ir brolis. Atėjo tokia diena, kai Elizabelė turėjo su šeima išvykti į kitą kraštą, o Bendžiamijas turėjo likti vienas, nes visi kiti su juo nenorėjo draugauti.
Bendžiamijas norėjo susirasti draugę, bet niekas nenorėjo su juo draugauti.
Praėjo 20 metų ir Bendžiamijui buvo 27 metai. Ir jis išvažiavo į darbą ir darbe buvo vadovas. Ir pamatė tokią lūšį, kuri atrodė kaip maža lūšis, su kuria draugavo, kai buvo mažas.
Jis jos paklausė, ar tavo vardas Elizabelė. Lūšis atsakė „taip“. Šuo taip apsidžiaugė, nes žinojo, kad tai jo geriausia draugė. O lūšis buvo susidrovėjus, nes jinai nieko neprisiminė. Ji turėjo jau kitą geriausią draugą ir neprisiminė senų laikų.
Tai kitą dieną Bendžiamijas...
P. S. Norėčiau sužinoti, ką Bendžiamijas sugalvojo, nes padėtis atrodo visai beviltiška... Deja, Gerda nespėjo užbaigti savo istorijos. Mes tiek plepėjome per dirbtuves, kad ne visiems pavyko pavyti įkvėpimą. Gerda, jei pabaigsi istoriją, atsiųsk!
Kartą gyveno Zoja. Ji mėgo gyvūnus. Vieną dieną ji sutiko kiangą. Ji apsidžiaugė, nes jie reti. Ir sušuko:
– O ne!
Nes... Ten vilkas stovi!
– Oi, kaip blogai. Ką daryti? BĖĖĖĖK! – sušuko ji, ir kiangas bėgo, bėgo ir nulėkė prie jūros. O Zoja – irgi.
– Aš atkeršysiu, – sako [?].
O Nina sako:
– Kur bėgsi?
Bet Zoja mato krokodilą ir šaukia:
– AAAAAAAA!
O kiangas liko su arkliais.
PABAIGA
P. S. Pamenu, kad Ūla puikiai perskaitė savo knygiuką – ten tokia dramatiška istorija! Gaila, smulkmenas primiršau, o pati ne viską įskaitau. Ūla puikiai šneka lietuviškai, bet rašyti šia kalba jai tenka nedažnai. Tikiuosi, susitiksime kitą vasarą ir užrašysime daug naujų istorijų.
Vieną ankstų rytą mergaitė vardu Mira darė eksperimentą su savo paukšte Nina. Ji darė stebuklingus blizgučius. Tada ji užbarstė blizgučių ir žiūrėjo, kas bus!
Bet nieko nenutiko. Mira LAABAIII nuliūdo. Ir staiga paukštis pavirto katinuku! Mergaitė labai apsidžiaugė.
O po to katinas iš paukščio pavirto mergaite, jos pussesere, kuri buvo mirusi.
Ir jos abi laimingai sau gyveno.
P. S. Greta į dirbtuves atėjo jau antrą kartą ir sukūrė porą tamsių ir mistiškų istorijų. Žemiau rasite antrąją, kuri jos bendraamžiams padarė didelį įspūdį. Regis, kepenys valdo!
Arklys jodinėjo su savo šeimininke. Jis įkrito į laužą, o šeimininkė nušoko. Ir tada arklys tapo vaivorykštinis! Bet kažkas metė TIN ir... ir... Viskas susprogo!
BUM!
Jo kepenys visos išsisklaidė.
(Mergaitė žudikė ten ↓)
KNYGIUKAI,
sukurti Kauno įvairių tautų kultūrų centre 2025 liepos 12 d.
Šiuos knygiukus sukūrė vaikai, lankę Kauno įvairių tautų kultūrų centro dienos stovyklą. Čia sudėti kūriniai, kuriuos jie spėjo pabaigti ir kuriais sutiko pasidalinti (buvo norėjusių savo kūrybą pasilaikyti tik sau). Jei viena(s) iš kūrėjų esate jūs, bet savo knygiuko čia neradote arba pastebėjote klaidų, rašykite man: knygeles@neto.li. Gal supainiojau nepasirašiusių vaikų vardus? Tik neieškokite klaidų knygiukuose – daugelio autorių gimtoji kalba yra ne lietuvių, bet visi jie ir visos jos yra puikūs istorijų pasakotojai!
Visus knygiukus viena rinkmena galite parsisiųsti štai čia: 📚, o šiek tiek žemiau rasite juos pristatytus po vieną.
Gyveno lemūras vardu Dryžius. Jis gyveno neįprastoje vietoje. Gyvūnėlių parduotuvėje. Jam nelabai patiko dėl GARSO.
AU! MEOW! CYP!
– Jei jie triukšmaus, aš išeisiu.
AU! MEOW! CYP!
– Viskas, išeinu.
Gerai, kad jis buvo plonas, tai galėjo išeiti.
Bėgo ir bėgo iki namų. Ir pagaliau:
– Namai – geriausia!
Gyveno lemūras vardu Dryžius. Pirma, kai jis atsikelia, jis nueina uostyti gėles.
– Kvepia.
Tada jis eina valgyti.
– Niam, niam.
Ir jis žaidžia su draugais ir paskui eina miegoti ir valgyti.
– Iki!
Vieną ankstyvą rytą katinas vardu Catnap ėdė savo maistą. O jo šeimininkas buvo mokslininkas. Jis sukūrė rutuliuką, kuris pradės tave skraidint. Bet kai išgirdo vagys, iškart užsinorėjo to katino.
Vagys apsidžiaugė, kad sugavo katiną. Bet katinas bandė pasprukti. Bet vagis čiupo jam už uodegos ir... Nutraukė uodegą!
Mokslininkas labai nuliūdo ir jį palaidojo. Bet katinas buvo gyvas ir jis supyko ir norėjo nužudyti vagis!!!
PABAIGA. Laukite tęsinio.
Tai bežodis knygiukas apie vienos mergaitės, kuri labai mėgsta muziką, dieną.
Safija sudėliojo knygiuko maketą šiek tiek kitaip, tad jos istoriją skaityti būtų reikėję nuo galinio viršelio. Čia ↑↑↑ įdėtas pataisytas variantas, o originalų variantą galima pamatyti štai čia ↓↓↓.
Vieną dieną vardas katės buvo Kira. Ji visada miegojo savo lovelėj, čia jos mėgstamiausia vieta.
„Ah, – pasakė Kira, – Reikia eit groti gitara.“ Bet tada ji pamatė, kad stygos nėra!
Ji išėjo į lauką, bet nieko nerado.
„Aš neturiu stygos,“ – ji verkė.
„Va, radau!“ Laiminga ji paėmė stygą ir ėjo namo. :)))
„Dabar grosiu su televizoriumi kartu,“ – pasakė katė. Ji buvo labai linksma ir laiminga.
„O, ne! Šeimininkai atėjo, – pasakė ji. – Meow!“
„Labas“, – pasakė ji.
„Meow,“ – pasakė katė.
MEOW.
P. S. Arina nupiešė labai subtilų knygiuką, kurį paruošti spaudai buvo sunku. Čia galite rasti ir neapdorotą knygiuko versiją ↑↑↑.
– Ko tau reikia?
– MEOU!
– MEOU!
– Oo, taip. Pamiršau suvalgyti ledų.
– Šš!
– Tau?
– Meow.
– Atsiprašau...
Pabaiga
Buvo normali diena mokykloje, bet...
Kai mokytojas įėjo į klasę, pranešė kai ką neįtikėtino!
– Klase, jūs šiandien nakvosite mokykloje.
Negalėjau patikėti, ką girdėjau, bet tai buvo tiesa :)!
– Valiooo!
Mano klasė taip pat džiūgavo!
– O kaip miegmaišiai? Kur miegosim?
– Mes tuo pasirūpinom.
– Gerai!
Atėjo naktis... Bet kažkas atrodė ne taip...
– Labos.
– Labos.
– Labanakt visiems.
– Labos.
Tą naktį girdėjau kažkokius keistus garsus. Negalėjau ir atsikėliau. Ir ką pamačiau! Visi mirę, o mokytojas dingęs!
Pamačiau langą ir pro jį pabėgau. Radau šulinį ir įlipau. Ėjau pro visą kanalą, kol žinojau, kur policija, nes kai buvau mažas, pro juos lindau.
Pasakiau viską policijai. Policija suėmė mokytoją už nužudymą, o visi buvo palaidoti.
- Enciklopedija
Vienas vaikinukas savo knygiuko nespėjo pabaigti, nes norėjo sukurti gyvūnų mini enciklopediją ir viską surašyti labai taisyklinga kalba. Sakė, jam reikia korektoriaus. :) Bet pasigrožėkime puikiu apipavidalinimu:
Mielas autoriau, jei pabaigsi knygiuką, atsiųsk – mielai įkelsiu į kolekciją.
DAUGIAU KNYGIUKŲ
Jei patiko skaityti ir kurti knygiukus, maloniai kviečiu aplankyti:
-
„Vaikų žemės“ projektus, o ypač:
„Knygiukai į pagalbą vaikams“ bei
„Mažos knygelės – svarbios istorijos“; -
„Vaiko psichologijos centro“ knygiukų bibliotekėlę ir
advento nuotykius su knygiukais; -
Meškiukų bibliotekos knygiukų kolekciją bei
knygiukiškų naujienų skiltį.
Smagaus skaitymo ir džiugios kūrybos!