Balionėlis meškiukui-ugniagesiui
Ū-yyy! Ū-yyy! Mes ir vėl skubame į pagalbą! Kas dega? Kad svyla? Kas medyje įstrigo?
Tikriausiai, visi ikimokyklinukai retkarčiais taškosi vandeniu, garsiai stūgaudami. Bet jei jie taip dūksta kiekvieną antradienį, jiems turbūt reikalinga rimta ugniagesių įranga bei apsaugos priemonės. Ėmėm mes jas ir pasidirbom.
Kodėl pasidirbom? Nors rašiau, kad kuo mažiau žaislų, tuo vaikui geriau, bet nėra taisyklių be išimčių. Jei vaikui sunkiai sekasi reikiamą žaidimui daiktą įsivaizduoti, padirbti ar tiesiog to daikto labai dažnai prireikia, galima kartu su vaiku pasigaminti žaislą-prototipą, tik bendrais bruožais primenantį tikrą, suaugusių naudojamą įrankį ar priemonę.
O kadangi vienu metu mano meškiukas labai bijojo gaisrų, mums prireikė visokių šaunių dalykėlių kasdieniams ugniagesių žaidimams, kad tas baimes išreikštume ir įveiktume. Tik kuo ekipuoti savo ugniagesį?
Visa krūva daiktų, ar ne? Jei nukeliautume į žaislų parduotuvę, parsineštume didelį kalną plastmasiukų, kurie greitai nusibostų. Juk jie šaukte šaukia, kad tinka žaisti tik ugniagesius. Ir jokių kosmonautų ar povandeninio pasaulio tyrinėtojų!
Tad pasirausę tarp savo žaislų ir pasitelkę truputį fantazijos, mes sudėliojome nuosavą komplektą:
Geras jis tuo, kad lengvai virsta kuo tik nori! Mes jau nardėm su banginiais, kopėm į kalnus. Ir, aišku, gesinom gaisrus. Šie žaislai ne imituoja, o tik užsimena apie galimą paskirtį.
Beje, deguonies įrangą pasidaryti labai lengva. Tereikia klijų, lipnios juostos, kartono, poros butelių, vamzdelių, raištelių iš tėčio megztinio ir jogurto.
Kartono lakšte prakirpome skyles, įvėrėme raištelį ir surišome, tada kartoną perlenkėme pusiau ir suklijavome karštais klijais. Priklijavome porą butelių (geriau rinktis plokščius, nes apvalūs per daug kliūna – tenka taisyti vėl ir vėl) bei vamzdelį. Jogurtą suvalgėme, o indelį pavertėme kauke:
Jei indelis per daug gerai priglunda prie gaisrininko nosies, reikėtų pribadyti skylučių (indelyje, ne nosyje). O jei jogurto užsimanė visa šeima, tai dar galima pasidirbti signalinius švyturėlius. Tereikia poros šviesos diodų ir plokščių baterijų (plokščios baterijos labai pavojingos mažiems ėdrūnams, todėl tinka žaisti tik vyresniems vaikams) arba poros šviesos diodų žvakelių.
Naudojant savadarbius žaislus ir prototipus, labai svarbu tampa žaidime pažymėti vaidmenis. Mes tam turime visą dėželę ženklelių, kortelių, amuletų ir įvairiausių smulkių aksesuarų:
Vieni jų pirkti, kiti – savadarbiai. Parduotuvinis gaisrininko ženklelis saugus, neturi aštraus užsegimo. Bet, tiesą sakant, paprasčiausias kortelių dėkliukas patogesnis ir universalesnis. Vaikui dažnai prireikia naujų vaidmenų kortelių, telieka tik iškirpti bei užrašyti. Aišku, bijau, kad įsidurs tuo žiogeliu. Bet tvardausi ir cituoju sau Korczaką.
Jei neištversiu, priklijuosiu prie dėkliuko magnetuką. Toks užsegimas labai patogus – išmėginome su dviračių parado ženkleliu (tuo juodu), kuris mums dabar irgi tarnauja kaip vaidmenų kortelė: prie jo klijuojam reikiamus paveikslėlius. Tiesa, magnetai irgi labai pavojingi mažiems ėdrūnams, tad tinka tik didesniems vaikams.
Žiū, kas įsisegė ženkliuką, pasičiupo balioną ir purkštuką. Va taip į namus atsikrausto ugniagesiai. Ilgam atsikrausto. Mums ši įranga tarnauja jau metus. Vis truputį perdaroma, vis keičia paskirtį. Ir vis dar mėgstama.
Gesinkite saugiai!
