Spalvoti žaidimai

Kam vaikui spalvos? Gal užtenka vaivorykštės, ir nebekankinkime mažylių turkio žydra ar burokėlių raudona? Juk tai, kad vaikai neįvardina spalvų ir atspalvių, nereiškia, jog jų neskiria, ar ne? Deja, deja... Kalba ir suvokimas susiję labai tampriai. Kultūrose, kuriose nėra žodžio žaliai spalvai, žmonės menkai skiria mėlyną nuo žalios. Kad matytum, tenka naudoti žodžius.

Gal todėl klasikinėse (ir jau senstelėjusiose) ugdymo sistemose, tokiose kaip Montessori ar Domano, buvo daug dėmesio skiriama spalvoms. Čia manyta, kad imdamas suvokti plačią pasaulio spalvų gamą, mažylis geriau vystysis. Manyta, kad atspalvių pažinimas skatina protinę raidą.

Viena iš man labiausiai patinkančių spalvų pažinimo priemonių yra spalvų ratas. Juo galima džiaugtis ir žaisti visą dieną. Prisijungsit?

Mūsų spalvų ratas nėra klasikinis. Jis atkeliavo iš Zinos Surovos „Spalvoto kalendoriaus“. Autorė ne tik pritaikė spalvų ratą vaikams, bet ir pasiūlė kelis žaidimus juo. Štai vienas iš jų:

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Pažiūrėk, į kokį atspalvį pataikei. Prisimink, kas būna lygiai tokios pačios spalvos? Pamėgink namie ar pasivaikščiojimo metu rasti tokios spalvos dalykų.

Jei pataikei į obuoliuką, pasakyk atspalvį, kurio nėra rate.

Sugalvok trumpą istoriją arba tiesiog sakinį, panaudodamas to atspalvio pavadinimą. Pavyzdžiui, „Pravažiavo citrinų spalvos automobilis“.

Matote? Žaidžiant spalvas, taip pat vystoma vaizduotė ir kalba, lavinama atmintis.

Mažiesiems šį žaidimą galima supaprastinti:

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Pažiūrėk, į kokį atspalvį pataikei. Prisimink, kas būna tos pačios spalvos? Koks tas daiktas? Kaip jį apibūdintum? Pavyzdžiui, „Oranžinis būna katinas. Jis švelnus.“

O vyresniems užduotį pasunkinkime:

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Pažiūrėk, į kokį atspalvį pataikei. Kas būna lygiai tokios pačios spalvos miške? Vandenyne? Tavo kambaryje? Žaidimų aikštelėje?

Su vyresniais vaikais galima varžytis, kas sugalvos daugiau tokio atspalvio dalykų. Galima vardinti tuos dalykus po vieną. Tada žaidimas pasibaigs, kai vienas žaidėjų pritrūks žodžių. Galima varžytis, kas daugiau surašys to atspalvio dalykų per vieną minutę. Išbraukime pasikartojančius žaidėjų žodžius. Kam liko daugiausiai žodžių?

Žaidimas gali įgyti ekologinį pobūdį:

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Ar toks atspalvis pasitaiko gamtoje? Kas būna tokio atspalvio gamtoje?

Besiruošdamas pasivaikščiojimui, peržvelk visą spalvų ratą. Pasižymėk, kokius atspalvius ir kur tikiesi surasti. O dabar keliauk patikrinti savo hipotezių! Tai jau visas mokslinis tyrimas.

Jei spalvų ratą laminuosime ar įdėsime į įmautę, rastas spalvas galėsime flomasteriu žymėti tiesiai ant jo. Bet dar įdomiau rinkti spalvų pavyzdžius. Tiesa, žaidimas nebus ekologinis, jei nepaaiškinsime vaikams, kad rinkti derėtų tik tai, ką jie randa ant žemės. Jei žaidžiame ne savo pačių gėlyne, stenkimės neskainioti žolynų (nebent... labai labai reikia!).

Namie žaidimą galima tęsti. Paverskime spalvų žaidimą į estetinio lavinimo pratimą:

Surinktus pavyzdžius suklijuok į nuosavą gamtinį spalvų ratą. Arba sudėk į puokštę.

Miesto vaikams kartais sunku įsivaizduoti gamtos spalvas. O kartais nėra kur jų ir ieškoti. Tada, kad nebūtų taip liūdna, gamtos spalvų galima ieškoti knygelėse ar kortelėse. Pavyzdžiui, André Boos albume „Le grand livre des animaux“ gyvūnai surūšiuoti pagal spalvas, o vidurio Europos augalai pagal spalvas sudėti lietuviškai išleistame Wilhelmo Eisenreicho, Alfredo Handelo, Ute A. Zimmer „Išsamiame augalų ir gyvūnų žinyne“.

Galima ir atsispausdinti tinkamas korteles. Tokiomis dalinasi, pavyzdžiui, Julija iš „Welcome to Mommyhood“.

Spalvų žaidimai taip pat puikiai tinka susipažįstant su metų laikais:

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Pažiūrėk, į kokį atspalvį pataikei. Kokiam metų laikui ši spalva labiausiai tinka? Kodėl taip manai? Kas tuo metu būna tokios spalvos? O koks dabar metų laikas? Kur dabar šią spalvą galima rasti?

Keliaudamas pasivaikščioti, pagalvok, kokios spalvos būdingos šiam metų laikui. Pažymėk jas spalvų rate ir leiskis ieškoti.

Su vyresniais vaikais galima rungtis, kas pirmas ras pažymėtus atspalvius. Tik nepamirškime aptiktus atspalvius išbraukti ir skaičiuoti taškus. Galima varžytis, ir kas daugiau tokių spalvų suras. Lengviau bus įvertinti, jei rinksime pavyzdžius.

Beje, pavyzdžius nebūtina rinkti į krepšį. Galima juos fotografuoti ar piešti. Tada namie irgi galėsite sudėlioti kiekvieno metų laiko spalvų ratą.

Dėlioti spalvų ratus galima ne tik iš radinių ar nuotraukų. Retkarčiais leidžiame sau saldų žaidimą:

Pačiupk saują spalvotų cukatų ir paberk ant stalo. Sudėliok juos ant spalvų rato. O dabar visi valgo po vieną kiekvienos spalvos cukatą! Kiek cukatų suvalgė mama?

Valgomas žaidimas gali būti ir sveikesnis:

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Pažiūrėk, į kokį atspalvį pataikei. Kokią žinai tos spalvos daržovę? Vaisių?

Po žaidimo išrink skaniausią paminėtą daržovę ar vaisių. Iškilmingai paruošk ir suvalgyk. Nepamiršk pavaišinti kitų žaidėjų!

Ką daryti, jei vaikas neprisimena vaisių ir daržovių spalvų? Turėkime po ranka paruoštukų. „Mažųjų ekspertų mokykla“ siūlo atsisiųsti spalvinimo lapų su įvairiaspalvėmis daržovėmis (1, 2, 3, 4). Kai galva susisuka, galime išsitraukti ir išsirinkti daržovę. O jei galva sukasi nenustodama, tai paskirkime valandėlę daržovėms ir vaisiams apžiūrėti. Keliaukime į turgų! O namie parinkime tinkamas paletes:

Tai klasikinė lavinimo kortelių rūšis. Panašių galima rasti begalę. Puikias paruošė miškuose gyvenanti dizainerė Jana.

Spalvų ratą galima panaudoti ir stalo žaidimams, jei turite žaidimų lentą, kurioje yra spalvoti laukai. Galima tokią pasigaminti ir patiems arba atsispausdinti (ar ne gražiai padirbėjo „tinyme“?). O kad nereikėtų nuolatos užsimerkti ieškant spalvų, galima iš poros sąvaržėlių pasigaminti suktuką.

Pasuk rodyklę. Kokį atspalvį išsukai? Kas būna tokio atspalvio? Jei žinai, eik pirmyn iki artimiausio tos spalvos lauko. Nežinai? Keliauk atgal!

Tokį žaidimą taip pat galima padaryti sudėtingesnį, pasirinkus temą. Arba net pasirenkant temą kiekvienam sukimui.

Nusibodo klausimai? Galima žaisti ir su dažais.

Nagi, bakstelėk į ratą. Ar sugebėsi sumaišyti tokį patį atspalvį? Kokius dažus naudosi? Primaišei dažų? Ką jais gali nupiešti?

O gal tu maišai ne dažus, bet stebuklingą eleksyrą? Jei pavyks, galėsi išburti karalystę išgelbėsiantį vaivorykščių tiltą ar sieną, ginančią nuo drakono, ar balionėlius, kurie nuskraidins į pasakų karalystę.

Tereikia paruošti žaidimui piešinį, kur būtų galima pripiešti trūkstamas įvairiaspalves detales.

Piešti – garbingas užsiėmimas. Jei į lauką nešimės kreidelių ar pieštukų, galėsime patobulinti ir savo ieškynių žaidimus.

Bakstelėjai į ratą? O tavo draugai? Dabar visi turite po vieną atspalvį. Raskite lauke tokios spalvos dalykų ir juos nupieškite! Nerungtyniaukite. Verčiau surenkite namie parodą. Su iškilmingu atidarymu, gidu ir furšetu.

Vienintelis šio žaidimo trūkumas – reikia įsigyti didelį pieštukų rinkinį. Mes dar mėgstame piešti aliejinėmis kreidelėmis. Jos labai teplios, bet užtat galima maišyti spalvas. Ir be to, jos ganėtinai storos, tad nori nenori tenka dėmesį sutelkti į spalvinį įspūdį, o ne į detales.

Beje, toks žaidimas gali būti ir teminis. Pavasarį, pavyzdžiui, malonu piešti gėles. O po to ieškoti jų pavadinimų žinynuose! Galima sudaryti visą pieštą herbariumą.

Linksma žaisti ir trafaretais. Jei tokių iškarpysime, galėsime ne tik ieškoti išbaksnoto atspalvio, bet ir pamatuoti jam kitokias drapanas. Ar būna alyvinių pomidorų? O kaip atrodo samanų spalvos arbatinukas? Galima rinkti tikroviškiausią ir linksmiausią formą.

O gal aprenkime vaikus tokių atspalvių rūbais? Ta pati miškuose gyvenanti Jana nupiešė mums trafaretą.

Užsimerk ir bakstelėk pirštu į ratą. Pažiūrėk, į kokį atspalvį pataikei. Surask Janikei tokios spalvos suknelę.

Tik nepamirškite nufotografuoti rezultato!

Patiko modeliuoti rūbus? Pamėginkime derinti medžiagų spalvas pagal spalvų ratą.

Prirink įvairiaspalvių medžiagos ar popieriaus skiautelių. Paskleisk jas ir pažiūrėk, kaip jos atrodo kartu. Ar visos gražiai dera?

Dabar pažiūrėk į spalvų ratą. Matai: raudoni ir rožiniai atspalviai yra priešais žalius, o mėlyni ir violetiniai – priešais oranžinius ir geltonus. Šios spalvos iš tiesų yra priešingos. Jei sudėsi tokių spalvų skiautes greta, jos išryškės, bet toks derinys gali rėžti akį. Pamėgink pakeisti antrą spalvą dešiniau ar kairiau jos esančiu atspalviu. Vykusius derinius nufotografuok.

Nenusibodo? Tada galima paieškoti Montessori pedagogikoje naudojamų priemonių chromatiniam suvokimui lavinti. Na, ir aišku, kad puikus būdas pažinti spalvas – žiūrinėti su vaiku paveikslus. Taip, tas pačias spalvas jūs rasite ir kasdienėje aplinkoje, tačiau dailininkai moka jas taip išryškinti ir pateikti, kad spalvos tampa išties įdomios ir reikšmingos.

Žaiskime, kol akys apraibs!