Mažylio biblioteka (2): skaičiuotės, erzeklės, pamėgdžiojimai

Ėni kėni, šmiki šmaki, orbi sorbi, viki baki! Skaičiuotės ir greitakalbės puikiai tinka ir augesniems vaikams žaisti, ir mažuosius žaidinti. Kurgi ne: trumpučiai, smagūs, skambūs kūrinėliai visus pralinksmina. Tad aš juos siūlau ne tik pagal paskirtį skanduoti, bet ir kūdikių mankštinimui, pirštukų žaidimams naudoti. Šiandieną papasakosiu, kokiose dailesnėse knygelėse tie tautosakos lobiai surašyti.

Algirdo Steponavičiaus iliustracijos knygai „Šepetys repetys“ (R. Paknio leidykla, 2016) fragmentas
Algirdo Steponavičiaus iliustracijos knygai „Šepetys repetys“ (R. Paknio leidykla, 2016) fragmentas

Pamenate, iš pat pradžių mažylio lentynoje pasidėjau kelias pilkas, rimtas knygas? Jų mums ir vėl prireiks, mat patogu turėti bent vieną knygą apie viską. Pakišai po lovele, o kai reikia, tik op – dainelę atsivertei, op – susiradai, ką kuosa kranksėjo!

  • Lietuvių liaudies dainynas. T. 1: Vaikų dainos. Sud. Pranė Jokimaitienė, Zofija Puteikienė. Vaga, 1980. 760 psl.
  • Vaikučiams pabiručiams. Dainuojamosios tautosakos rinkinys ikimokyklinio amžiaus vaikams (serija „Vaikų darželis“). Sud. Albina Katinienė. Šviesa, 1990. 128 psl.
  • Saulė siuvo marškinaičius: tautosakos rinkinys pradinių klasių mokytojams. Sud. Daiva Prakopimaitė. Šviesa, 1991. 78 psl.
  • Vaikų dainos. Sud. Živilė Ramoškaitė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. 294 psl. + 1 CD

Ir taip, kol nenusibos pilkus puslapius vartyti, kol neparūps į vaikų biblioteką užsukti, spalvų paieškoti. Bibliotekininkės papasakos, kad be minėtų knygų, smulkiosios tautosakos galima rasti tokiose vaikams skirtose, iliustruotose knygelėse:

  • Šepetys repetys: dainelės, pasakos, skaičiuotės, priežodžiai, mįslės:
    Šepetys repetys: dainelės, pasakos, skaičiuotės, priežodžiai, mįslės. Sud. Leonardas Sauka. Dail. Algirdas Steponavičius. Vaga, 1965. 80 psl.
    Šepetys repetys: dainelės, pasakos, skaičiuotės, priežodžiai, mįslės. Sud. Leonardas Sauka. Dail. Algirdas Steponavičius. R. Paknio leidykla, 2016. 80 psl.
  • Šešios žąsys: lietuviškos greitakalbės:
    Šešios žąsys: lietuviškos greitakalbės (serija „Vyturiukas“). Sud. Kazys Grigas. Dail. Giedrė Gučaitė. Vyturys, 1988. 39 psl.
    Šešios žąsys: lietuviškos greitakalbės (serija „Vyturiukas“). Sud. Kazys Grigas. Dail. Giedrė Gučaitė. Mažasis Vyturys, 2001. 40 psl.
  • Bėk, Pilypai, iš kanapių: lietuvių liaudies skaičiuotės. Sud. Bronė Kazlauskienė. Dail. Taida Balčiūnienė. Vaga, 1989. 62 psl.
  • Kadarai, kadarai: juokavimai (serija „Vyturiukas“). Sud. Vida Bėkštienė, Kazys Grigas. Dail. V. Ajauskas. Vyturys, 1990. 31 psl.
  • Dievo karvyte, pasakyk: tradiciniai vaikų būrimai (serija „Šnekutis“). Sud. Gediminas Radvilas. Dail. Živilė Šimėnienė. Gimtasis žodis, 2005. 64 psl.

Štai neseniai buvo perleista pati keisčiausia knyga iš šios krūvelės: „Šepetys repetys“. Į ją, regis, suberta viskas: mįslės ir patarlės, lopšinės ir pasakaitės, skaičiuotės ir erzeklės, gyvūnų pamėgdžiojimai ir juokai. Suberta ne pagal rūšis, o pagal temas: įvairūs gyvūnai, paukščiai, gamtos reiškiniai ir namai, žmogus. Be to, vietomis ir nesuprasi, kas čia per dalykas ir apie ką, mat dainelės pateikiamos be melodijų, mįslės apie morkas prikabintos prie žmonelių (nes geltona mergelė) ir pan. Tik, man regis, čia ne aplaidus knygos sudarymas, o toks ypatingas sumanymas – panardinti skaitytoją į folklorą ir gerai pamakaluoti. Kūdikiams, aišku, to nereikia, bet tėvų įkvėpimui labai pravers.

Dar galima mažiesiems parodyti kontrastingas, dekoratyvias Algirdo Steponavičiaus iliustracijas, dėl kurių ši knyga labai vertinama. Didesni vaikai gal jų ir nelabai supras (nors vaikai gerokai atviresni menui ir turi daug mažiau išankstinių nuostatų, nei įprasta manyti), o mažylius tokie vaizdai veikia hipnotizuojančiai, ne blogiau nei visi „sontok, montok, tevel vevel“ „su kupetatuške“.

Knygos „Šepetys repetys“ (R. Paknio leidykla, 2016) atvartas
Knygos „Šepetys repetys“ (R. Paknio leidykla, 2016) atvartas

Taip, ne visas skaičiuotes ir greitakalbes kūdikis supras, ne visos jos ir skirtos suprasti. Yra manančių, kad sunkiau suvokiami kūriniai mažiesiems būtini, nes skatina protinį vystymąsi. Atskirose ankstyvojo lavinimo metodikose siūloma tyčia vaikus mokyti ilgų tarptautinių žodžių, sudėtingų terminų. Ir mažyliams tai patinka! Aišku, tokie žaidimai priklauso nuo vaiko kalbos raidos. Kas vienam tiks septynerių mėnesių, kitam ir dvejų metų bus per sunku. Bet visada galima atrinkti linksmiausius, paprasčiausius kūrinėlius ir džiaugtis, kad jie išties naudingi mažylio fonetinei klausai lavinti.

Daili greitakalbių knygelė „Šešios žąsys“ buvo išleista „Vyturiuko“ serijoje. Tų greitakalbių čia nedaug, kiekviena iliustruota visu atvartu, kuriuos paaugę skaitytojai mielai žiūrinės (geros knygos apskritai tarnauja ilgai ir tinka išaugimui).

Knygos „Šešios žąsys“ (Vyturys, 1988) atvartas
Knygos „Šešios žąsys“ (Vyturys, 1988) atvartas

Skaičiuotės buvo gražiai išleistos knygelėje „Bėk, Pilypai, iš kanapių“. Tai Taidos Balčiūnienės iliustruota, labai miela, žaisminga knygelė. Čia surinktos ir senosios, ir naujesnės vaikų sukurtos skaičiuotės. Senosios džiugina mažylius keistais garsažodžiai, o naujesnės turi gana išplėtotus siužetus, tad pasitarnauja kaip ritmingos pasakaitės. Tik reikia atkreipti dėmesį, ką ten tie vaikai prikirčiavo, kad mažųjų neapniktų visokie kalbiniai kenkėjai.

Knygos „Bėk, Pilypai, iš kanapių“ (Vaga, 1989) atvartas
Knygos „Bėk, Pilypai, iš kanapių“ (Vaga, 1989) atvartas

Juokams ir erzeklėms skirta knygelė „Kadarai, kadarai“. O! Tai pavojinga knyga, nebent mėgstate pirkti dramblį ir gerai skiriate vaizdingą kalbą nuo vaizdingų patyčių. Nė nenutuokiu, ar norėsite tuos „Kadarus“ ilgam pakabinti savo lentynose. Bet iš kur dar sužinosite, kada vėjo vaikai verkia, ir kodėl vakare reikia leisti žvirbliams sutūpti? O mažyliams turėtų patikti skambus žaidimas žodžiais.

Knygos „Kadarai, kadarai“ (Vyturys, 1990) atvartas
Knygos „Kadarai, kadarai“ (Vyturys, 1990) atvartas

Paskutinė šioje krūvelėje tradicinių vaikų būrimų knygelė „Dievo karvyte, pasakyk“. Į ją sudėtos mažųjų kalbėtos maldelės, visokie vaikiški kerai (kaip kisielių sutirštinti, vaivorykštę išsklaidyti ar gandrą privilioti), užkalbėjimai, ateities spėjimai. Tikriausiai ne visoms šeimoms toks folkloras priimtinas, bet net ir tada trumpi posmeliai, sveikinantys patekančią saulę, prakalbinantys boružėlę ar praskrendančias gerves gali patikti ir praversti. Jie tikrai visai naivūs ir nekalti. Nepatinka man tik Živilės Šimėnienės piešta dantinga, rūgščių spalvų dievo karvytė. Karikatūrinant personažus kažkur dingo saiko jausmas.

Knygos „Dievo karvyte, pasakyk“ (Gimtasis žodis, 2005) atvartas
Knygos „Dievo karvyte, pasakyk“ (Gimtasis žodis, 2005) atvartas

Beje, „Dievo karvytė“ – tik viena iš penkių „Šnekučio“ serijos knygelių. Kitose surinkti šmaikštūs frazeologizmai, keiksmai, net šiurpės. Bet šis paveldas tikrai nepanaudojamas šnekinant ir žaidinant mažiausius.

O kas dar gali būti panaudota?

6-12 mėnesių mažyliai paprastai mėgsta mėgdžioti įvairiausius garsus. Galime vaikus paskatinti, pažaisti su jais, tinkamu metu įterpdami gražius liaudiškus gyvūnų balsų pamėgdžiojimus. Jie tikrai įdomesni, nei paprastas „au-au“. Tik kiek mes jų žinome?

Yra kelios knygelės, kuriose tokie pamėgdžiojimai surašyti. Tiesa, kažkodėl knygų sudarytojai labiausiai pamėgo paukščių balsus.

  • Paukšteliai gieda: lietuvių liaudies dainelės. Užrašė Jurgis Dovydaitis. Dail. Laima Prialgauskaitė. Vaga, 1985. 33 psl.
  • Šuldu buldu: garsų pamėgdžiojimai. Sud. Vida Bėkštienė. Dail. Birutė Grabauskienė. Vyturys, 1999. 40 psl.
  • Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, Petras Kričena. Čiulba ulba ūbauja: muzikinė pasaka pagal lietuvių tautosaką ir dainelės apie paukščius. Dail. Julija Stonytė, Elena Šimulynaitė, Joana Čuilko. Fot. Eugenijus Kavaliauskas. Muzikija, 2013. 56 psl. + 1 CD.

Paukščių balsai skamba 1985 metais išleistoje knygelėje „Paukšteliai gieda“. Tiesa, čia surinkti ne tik pamėgdžiojimai, bet ir dainelės apie paukščius. O į tuos paukščius įdomu čia pat pažiūrėti, nes kiekviename atvarte dailininkė Laima Prialgauskaitė nupiešė dainelių herojus. Piešiniai detalūs, tikroviški, iš jų vaikas gali mokytis sparnuočius pažinti.

Knygos „Paukšteliai gieda“ (Vaga, 1985) atvartas
Knygos „Paukšteliai gieda“ (Vaga, 1985) atvartas

Paukščiams skirta ir Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės bei Petro Kričenos knygelė „Čiulba ulba ūbauja“. Šioji sudaryta iš dviejų dalių. Vienoje užrašyta pagal liaudies kūrinius sukurta pasaka apie paukščius – nei ji labai sklandžiai išdėstyta, nei puikiai iliustruota, nei mažyliams tinkama:

Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės ir Petro Kričenos knygos „Čiulba ulba ūbauja“ (Muzikija, 2013) atvartas
Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės ir Petro Kričenos knygos „Čiulba ulba ūbauja“ (Muzikija, 2013) atvartas

Užtat kitoje knygos dalyje – paukščių nuotraukos, trumpi aprašymai, dainelės su užrašytomis melodijos, balsų pamėgdžiojimai. Viskas tvarkingai, skoningai sudėliota ir dar į plokštelę įgrota bei įčiulbėta:

Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės ir Petro Kričenos knyga „Čiulba ulba ūbauja“ (Muzikija, 2013)
Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės ir Petro Kričenos knyga „Čiulba ulba ūbauja“ (Muzikija, 2013)

Ne tik paukščių, bet ir kitų gyvūnų ar net daiktų skleidžiamų garsų pamėgdžiojimai surinkti knygoje „Šuldu buldu“. Kas žino, kaip girgžda ratai, plepa košė ar burbuliuoja virdama bulvienė? Deja negaliu parodyti originalių šios knygos puslapių, nes meškiukų bibliotekoje tėra jos kopija.

Knygos „Šuldu buldu“ (Vyturys, 1999) puslapių kopijos
Knygos „Šuldu buldu“ (Vyturys, 1999) puslapių kopijos

Yra ir kelios garso plokštelės, skirtos paukščiams bei jų giesmėms.

Lietuvos liaudies kultūros centras išleido labai šaunų įvairių folklorinių kūrinių apie paukščius rinkinį „Gyvi ar gyvi?“ Pagrindinę vietą čia užima patys paukščių balsai bei tų balsų liaudiški pamėgdžiojimai. Paukščių čia – net 21! Aišku, mažyliui dar anksti klausytis plokštelės, bet tėvams pravers.

Vyresniems vaikams skirtas ir muzikinis „Teatriuko“ spektaklis pagal smulkiąją lietuvių liaudies tautosaką „Piemenėlių išdaigos“. Čia senų laikų „Teatriukas“, tad jo skambesys manęs nedžiugina, bet paukščių balsai mėgdžiojami šauniai. Tinka pasiklausyti ir pasimokyti, kaip su vaiku kvailioti, kaip daineles į žaidimus įterpti.

O apie daineles, bičiuliai, kitąsyk. Mat jų mums prireiks visos kupetos su priekupiečiu ir kupetatuške! Iki pasimatymo!