Gražus tas Advento metas: spalvingas, bet tykus, pilnas žaidimų, bet mąslus. Skaičiuojantis dienas advento kalendoriais, kuriuose galima slėpti ne tik skanėstus, bet ir skaitinius, klausinius, šiltą buvimą drauge. Nutariau, kad pats laikas į vieną įrašą sudėti didžiausius mūsų advento džiaugsmus, smagiausius atradimus ir geriausias knygas. Kad ir jums švenčių laukimas neprailgtų.
Ne paslaptis, kad man be galo patinka knygiukai – mažutės, iš vieno lapo išlankstomos knygelės vaikams. Jos – kaip tik to, idealiai vaiko delnui tinkančio formato, todėl labai savos ir draugiškos. Be to, jos prieinamos: nori – naują atsispausdink, nori – savo sukurk! Smagu, kad internete galima rasti daugiau nei porą šimtų knygiukų lietuvių kalba. Bet man juk vis maža! Tad vos pirmą kartą išvydusi lietuviškus knygiukus, puoliau ieškoti ir kitomis kalbomis parašytų. Ilgai man nesisekė, bet šį rudenį Google manęs pasigailėjo ir pabėrė jų kaip iš gausybės rago. O aš atrinkau pačius šiurpiausius, kad lapkritį būtų smagiau bijoti.
Būna šiame pasaulyje knygiukų – nedidelių knygelių, sulankstomų iš vieno popieriaus lapo ir pasakojančių trumputes istorijas vaikams. O aš noriu jums pristatyti šiurpiukus! Šiurpius knygiukus, kuriuos taip smagu skaityti ir kurti vėlų rudenį, saugiai įsisupus į šiltą antklodę ir žvilgčiojant į už lango siaučiančias piktąsias darganos dvasias. Žinoma, šiurpiukai taip pat turi pasakoti apie dvasias, pabaisas, klaikias mitines būtybes ir siaubingus išbandymus.
Netikiu astrologija, bet man smagu, kad Rytų kraštuose metai turi savo gyvūnus globėjus. Dar smagiau, kai tie gyvūnai mitiniai, pasakiški. Vasario 10 dieną kinai pradės naujus metus su žaliuoju mediniu drakonu. Kaipgi ta proga neprisiminti žymiausių ir šauniausių knyginių drakonų! Juolab kad mano Meškinui vaikystėje jie taip patiko. Tiesą sakant, nujaučiu, kad, net ir suaugęs į paauglius, jis šiems galingiems ropliams vis dar neabejingas. Todėl kviečiu pasigrožėti tiek mažesniems, tiek vyresniems skaitytojams skirtomis drakoniškomis knygomis!
Ar jums patinka drakonai? Mums jie taip patinka, kad net 25 skydeliai „Griūk iš juoko“ ant drakoniškų knygų viršelių neišgąsdintų. Tad čiupome Josh Lacey seriją apie drakonus prižiūrintį berniuką (išleido „Alma littera“ 2018 m.) ir nepasigailėjome.
Gražūs tie advento skaitymai! Taip norisi, kad jie gyvuotų, kad gruodžio vakarais knygomis mėgautųsi ne tik patys mažiausieji skaitytojai su tėvais, bet ir ūgtelėję vaikai, paaugliai. Tik ar rasime, kuo tokius išrankius skaitytojus sudominti? Kviečiu pasivaikščioti po magiškąjį advento miestelį ir išsirinkti TĄ knygą. Kasdien šiame miestelyje atversiu naują langą ir naują kūrinį, kuris galėtų pradžiuginti 10-12 metų maginės fantastikos gerbėją.
Ne paslaptis, kad meškiukų bibliotekoje mes Helovino nešvenčiam, tad kol miestas bruzda plevėsuodamas gryno poliesterio voratinkliais, aš galiu vartyti šiurpias, keistas ir makabriškas knygas, kiek širdis geidžia. Mat nors Helovino kultūrinei tradicijai esu visiškai abejinga, gerbiu seną lietuvišką tradiciją vėlų rudenį šeimyną baisiomis istorijomis gąsdinti ir saugiai prie žvakės drebėti, kol už lango baldosi gal vėjas, o gal dvasia be vietos. Ir kuo šiurpesni laikai stoja, tuo labiau augantiems meškinams reikia saugios erdvės bijoti, tuo labiau trūksta vienu jungiklio spragtelėjimu įveikiamos baimės.
Sveiki, sveiki, mano įsivaizduojami draugai! Nors dažniausiai su jumis kalbuosi kaip su artimais bičiuliais, šįsyk turiu pripažinti jūsų virtualią prigimtį. Juk šiandien rašau apie tokias asmenines patirtis, kad nė nežinau, kam iš kelių tūkstančių meškiukų bibliotekos lankytojų jos gali rūpėti. Ir visgi, jei įdomu, kur meškiukai buvo dingę beveik porą metų ir kaip per tą laiką pasikeitė bibliotekos dvasia, maloniai kviečiu užmesti akį į mano dienoraščio puslapius.
O, brolyčiai ir sesutės, ar jūsų meškiukai nuo mažens dėlioja kaladėles, renka akmenis ir žada galiniame kieme išmūryti natūralaus dydžio Gedimino pilį? Ar jiems labiau patinka statyti lego gaisrines ir ligonines nei jomis žaisti? Ar jie piešia tik namus, bokštus, rūmus – ir dar keliais skirtingais pjūviais? Sveikinu, auginate architektą! Ir jums labai reikia Eglės Januškienės knygos „Moder... Kas? Kauno modernizmas!“ („Mažasis architektas“, 2021).
Pirmykštės magijos kupini Airijos rūkai ir audros – ko dar galėtų trokšti maginės fantastikos gerbėjai?! Argi ne iš Airijos kilę aukštieji elfai su savo požeminiais dvarais kalvose? Ar ne Airijos pakrantėse gyvena žmonės, mokantys pasiversti ruoniais? Tačiau Catherine Doyle, „Audrų sergėtojo“ („700 eilučių“, 2021-2022) trilogijos autorė, vengia populiariausių legendų ir kuria savitą dievo ir žmonių pamirštos airiškos salos pasaulį, kuriame susipina praeitis ir dabartis. Tokioje vietoje ir magija, žinoma, nuausta iš laiko gijų, kruopščiai renkamų nekarūnuoto salos valdovo – audrų sergėtojo.
