Lygiai prieš metus su Meškiuku pasiryžome vasaros skaitymo iššūkiui. Tąkart visas ieškojimo ir planavimo azartas teko man, o vaikis ramiai sau pavėsyje mėgavosi geromis knygomis. Šįkart jau jis mane skubina ir žada visus pralenkti, perskaityti daugiausiai, greičiausiai, -ausiai, -ausiai. Tenka raminti ir priminti skaitymo džiaugsmą, lėtą mėgavimąsi istorijomis. Juolab kad ir iššūkis šįkart trumputis: tik penkios knygos per tris mėnesius. Aš jau atrinkau, ką galima būtų perskaityti. O jūs? Prisijungsite?

Mūsų atsakas į iššūkį čia –>

skaityti toliau…

Jau žinau! Jau žinau gražiausiai iliustruotą pavasario (o gal ir visų metų) knygą. Gegužės pabaigoje elektroniniuose knygynuose pasirodė Redos Tomingas iliustruota „Hitopadeša“, kur švarkais ir megztiniais pasidabinę gyvūnai klajoja po akmeninį miestą, kad pamokytų tinginius ir nemokšas senovės Indijos princus. Išties, tokia knyga papuoštų biblioteką, tik dar nežinau, ar malonu ją bus skaityti. Teksto dar neregėjau, bet išleidimo aplinkybės kelia įtarimų.

skaityti toliau…

Bičiuliai, ar kauniečiams reikia knygų blusturgio?

Įsivaizduokit: gražią vasaros dieną su vaikais, šunimis ir žiurkėnais galima susirinkti nedidelėje aikštėje, kur šalimais ūkia traukiniai. Vaikai žioplinėja, vartosi pievoje, rausiasi tarp spalvotų knygų. Tėvai šildosi saulutėje, žaidžia šaškėmis ir tingiai varto puslapius. Gražu? Ir jau vyksta, trūksta tik mūsų!

skaityti toliau…

Nenumaniau, nesitikėjau, o mano Meškiukas gimė jau su savo norais, interesais, pomėgiais. Net vardą jis atsinešė pats, nors mes visa gimine ilgai bandėme įsiūlyti jam kokį kitą. Tada aš nedaug žinojau apie vaikus. Vis sukau galvą, kaip mažutį migdyti, maudyti, maitinti, kuo rengti, bet, regis, visada žinojau, ką jam dainuoti ir skaityti. Buvo visiškai aišku, kad reikia eiti į etninius rytmečius, švęsti senąsias šventes, rabaždintis su dvejų metų mažyliu per visą Lietuvą į „Juodaragį“, marginti namus senaisiais raštais. Šiam vaikui tai pritiko, ir nieko negalėjau pakeisti. Tik ne visada rasdavau tokių renginių, žaislų, knygų. Šiandien viskas kitaip:

skaityti toliau…

Bičiuliai, nieko nesuprantu! Kodėl šį pavasarį leidžiama tiek mažai knygų vaikams apie gamtą? Juk tai pats tinkamiausias metas skaityti apie paukščius, varles, gėles, apie sodininkavimą ir žoliavimą. O gal tokios knygos nepaklausios, kad leidyklos traukia kitą kortą? Leidyklos siūlo susirūpinti ir pasvarstyti, ar pasiruošę mūsų pipirai mokyklai, ar per žiemą pramoko skaityti ir skaičiuoti. Gal juos dar šiek tiek palavinti, kol yra laiko? Meškiukų tokie planai neįkvepia. Meškiukai nori įdomių istorijų. Pažvelkime, ar rasime jų mokslingojo balandžio portfelyje:

skaityti toliau…

Bičiuliai, kas bijo varlės? Mažos ir didelės? O kas iš paskos po pievą šokinėja ir ieško užkerėto princo ar princesės? Kas tyrinėja jų būtį? Skaičiuoja, kiek varliukų gyvena tvenkinyje, stebi įspūdingas tuoktuves, bando įsitikinti, kad buožgalviams išties užauga kojytės? Štai Aliona iš vienok.lt ir paklausė, ar yra knygų vaikams apie varlių gyvenimą. Yra, bičiuliai, kurgi nebus – juk tai šaunūs padarai.

skaityti toliau…

Ėhė, baigėsi kovas. O jau toks liesutis, čiuplutis buvo – vos kelias knygeles po pažastimi tepanešė. Nors gal čia aš pavasariop vitaminų pritrūkau ir taip priekabiai skaitinius rinkausi, kad krepšelis liko pustuštis? Visgi kelias įdomesnes knygas radau. Gal ir jums, bičiuliai, patiks? Maloniai prašom lentynėlėje pasirausti:

skaityti toliau…

Metai, bičiuliai! Jau praėjo metai nuo tada, kai internete puslapius paskleidė elektroninė meškiukų bibliotekos atstovybė. Pradėjome kelionę dviese su Meškiuku, o dabar jau susirinko kone septyni šimtai nuolatos mūsų įrašus skaitančių ir prenumeruojančių smalsių žmonių. Užklystančių – jau virš dešimties tūkstančių. Gal ir nedaug žiniatinklio knibždėlynams, bet aš džiaugiuosi, kad tiek žmonių mielai skaito, ką aš rašau apie knygas vaikams. Tad šiandien noriu ir pasigirti, ir jus pagirti, ir pašnekėti, kokie vis dėlto dosnūs knygų tie metai buvo. Nes kokia gi šventė be įdomiausių knygų dešimtukų?

skaityti toliau…

Yra, bičiuliai, tokia leidykla – „Muzikija“. Ne, ne taip! Iš tikrųjų yra toks ugdymo centras „Strazdanėlės“. Kartais, kai „Strazdanėlės“ sukuria ką nors ypatingai gražaus, pasivadina „Muzikija“ ir savo ugdytiniams bei visiems geros valios žmonėms išleidžia knygą ar muzikinę plokštelę. Kaip ir daugelis mažų leidyklų, „Muzikija“ neranda bendros kalbos su didžiaisiais knygų platintojais ir jau kurį laiką nesuka sau dėl to galvos, skirdama savo leidinius aplink ugdymo centrą susibūrusios bendruomenės nariams. Apmaudu? Ne tas žodis! Mes turime tiek nedaug meniniam ugdymui skirtų knygų, o šios dar ir slepiasi! Pamėginkime tą paslapties šydą truputį praskleisti.

skaityti toliau…

Pasaulis vis traukiasi, ir man tai patinka! Vaikystėje nė į galvą neatėjo, kad vienu mygtuko spustelėjimu galėsiu pasiekti patikusią knygą sukūrusį rašytoją ar dailininką. O štai mano Meškiukas vakarais klausinėja Virgio Šidlausko, ar žvėržuvė išgalvota, gurkšnodamas ypatingą meškiukų arbatą, kurią papuošė pati Greta Alice!

Bičiuliai, jei jūs negirdėjote apie Gretą, tai tik todėl, kad ji labai jauna dailininkė, bet pasiutiškai talentinga. Noriu parodyti jums jos pieštas knygas vaikams, pasidžiaugti atvirutėmis ir arbatėlėmis. Užsuksit?

skaityti toliau…