O koks buvo sumanymas! Atseit, trečiojo, lietuviškojo, iššūkio imsimės per Valstybės dieną, šnekėsimės apie lietuvybę ir istoriją. Kur tau! Mes vis dar mėginame užtempti Sizifą ant stiklo kalno – vis dar skaitome Jipo ir Janikės istorijas iš antrosios knygelės. Po pastraipą, po sakinį, besislėpdami po antklode, nes „Jipo mama tuoj supyks“. Suprantat, bičiuliai, labai baisu, kai mamos pyksta, todėl šios šiltos istorijos mums vietoje šiurpių. O šiurpes skaityti baugu, bet ir liautis neįmanoma.

Tataigi, karališkosios dienos atėjo ir praėjo, o mes tik dabar imsimės lietuviškų skaitinių. Maloniai prašom su mumis.

skaityti toliau…

Ką atplukdė žalios birželio liūtys į knygynus ir bibliotekas? Ėgi, enciklopedijas ir užduočių knygeles. Regis, pasibaigus mokslo metams, tėvai savo aukselių nenori palikti ramybėje ir puola į knygynus ko nors „naudingo“ ieškoti. O leidyklos tai puikiai žino. Kitaip nesuprantu, kodėl nė vienos vykusios naujos grožinės knygos jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams neišleista. Visgi „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ viso labo perleisti su senu vertimu. Bendrą vaizdą gelbsti tik knygos mažiesiems: „Diena, kai kreidelės nusprendė išeiti“ ir „Aš nenoriu būti princesė“ išties masina, nors mano meškiukui jau ir per daug paprastos.

skaityti toliau…

Ėgi, menu, dar prieš porą metų perskaitydavome mudu su meškiuku po šimtą puslapių vienu prisėdimu. Kas čia mums tie skaitymo iššūkiai! Bet, štai, ėmėmės pirmos užduoties ir įklimpom. Pusantro šimto „Jipo ir Janikės“ puslapių kankinome dvi savaites. Prieš miegą, po pietų, laukdami eilėje, iškylose – vis po skyrelį, po pastraipą. Nors knyga paprastutė, teko pro ją braute brautis. Kodėl? Apie šios knygos paslaptis bei apie antrąjį iššūkį šiandien jums, bičiuliai, ir papasakosiu.

skaityti toliau…

Prieš savaitę į meškiukų biblioteką atriedėjo siuntinukas iš VŠĮ „Laikas skaityti“. Tai buvo karališka dovana! Išlaukta išsvajota Maurice Sendako paveikslėlių knyga „Kur gyvena pabaisos“ ir šaunūs atvirlaiškiai su eilėraščiais bei patarimais šeimyniniam skaitymui. Truputį nerimavau, kad mano naujai iškeptam šešiamečiui knyga atrodys pernelyg paprasta, bet paaiškėjo, kad ji sluoksniuota kaip močiutės pyragas, todėl kartais rekomenduojama ne 3-6, o 8-12 metų vaikams!

skaityti toliau…

Birželio 15 dieną M. Žilinsko dailės galerijoje atidaryta Lietuvos knygų iliustracijų paroda „Šiltas prisiminimas“. Čiupau meškiuką, ir nužygiavom šildytis prie tų piešinių, taip gerai iš knygų pažįstamų. Toks keistas jausmas pamatyti mėgstamų knygų iliustracijų originalus. Spauda jiems būna negailestinga. Spalvos dingsta, detalės nunyksta, kraštai nukarpomi, maži piešiniai ištampomi, dideli – sugrūdami. Juolab, kad eksponuojamos XX a. iliustracijos, kai pačios techninės spaudos galimybės buvo visai kitos.

Žiūri, ir taip gražu. skaityti toliau…

Meškiukų bibliotekoje yra ne tik meškiukų. Aš, pavyzdžiui, voverė – tempiu viską, ką randu, o po to pamirštu, kas, kur ir apie ką. Dažnai mane gelbsti vaikis – jis žino, ko nori. Tada mes leidžiamės klajoti su drakonais, kosminėse erdvėse ar požemiuose. Kol turiu kryptį, aš rausiu ir rausiu lentynėles. Bet kartais meškiuko kompasas užstringa, „tu patark“, – sako jis man. Tad džiaugiuosi, kad šįkart kelionių maršrutą paruošė bibliotekos. Nuo birželio 15 dienos visi skaitytojai kviečiami leistis į knygynį nuotykį.

skaityti toliau…

Namų biblioteka – brangus malonumas, bet kaip be jos meškiukus ganyti? Tad tenka ieškoti, kur tos knygos lizdus suka, kur už jas paskutinių marškinių neatims. Aš mėgstu senas knygas. Tarp jų galima rasti tikrų deimančiukų, taip ir nesulaukusių perleidimo. Jos turi savo istoriją, savo aurą, bet (o gal kaip tik dėl to) dažnai yra nebrangios, žmonės mielai jomis keičiasi ar net dovanoja. Tačiau į lentynas prašosi ir puikios naujos knygos. Štai tada ir tenka pradėti detektyvinį tyrimą – juk knygynams tiesiog garbės reikalas yra kuo labiau supainioti kainas.

skaityti toliau…

Vienos leidyklos dirba kaip laikrodukai: tik-tak tik-tak, penkios knygos per mėnesį. Kitos gali tris mėnesius nerodyti gyvybės ženklų, o tada paleisti tuziną naujienų, dažnai panašių tarpusavyje kaip žirniai ankštyje. Gegužės mėnesį sukruto net kelios tokios leidyklos, todėl naujų knygų vaikams daug, bet jų įvairovė menka. Ir visgi šviežiais šio mėnesio žalumynais labai džiaugiuosi, nes į mūsų lentyną atšokuos Sendako pabaisos! Mes jų seniai laukėme.

skaityti toliau…

Savaitgalį meškiukai šėlo, kaip žinia, „Vilnius Mini Maker Faire“. Oi, bičiuliai, kiek vaikų lipdė keisčiausius baibokus! Kiek jų džiaugėsi įžiebtu šviesos diodu ir spiegiančiais signalizatoriais! Tad nors pavargau, nors pailsau, bet manau, kad mes dar lipdysim.

O tuo tarpu papasakosiu, kaip mums sekėsi minkyti grandines, kas pavyko ir kur tykojo vietiniai gremlinai.

skaityti toliau…

Meškiukų bibliotekoje nėra knygų katalogo. Na, nėra, ir tiek. Užtat yra knygų vaikams. Truputuką. Kokie penki šimtai, o gal ir antrą tiek. Bibliotekai nėra ko girtis, o meškiukams – labai daug! Gal per daug? Visko gali būti, bet vienas iš vaikus skaityti skatinančių veiksnių yra gausi namų biblioteka. Tik kiek kainuoja ją pagausinti?

Kartais – visai nieko! Man labai patinka Kauno bibliotekos: tiek Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, tiek Kauno apskrities viešoji biblioteka. Jos ne tik skolina knygeles, bet ir dovanoja skaitytojams atlikusias. Tereikia susirasti bibliotekos mainų stalelį kokioje nors šventėje. Ir tada...

skaityti toliau…