Kur buvę, kur nebuvę, bičiuliai ir klausia, ką mes šiais metais Mugėje veiksime, ar planais pasidalinsime, ar bus naujas kelionių po laukines knygų džiungles vadovas? Et, nevažiuosime šiemet į Vilnių, kitos linksmybės šaukia, jokių planų ir knygų sąrašų mums patiems nereikės. Ką gi jums patarti? Gal kelis riboženklius parodyti ir į kelrodę žvaigždę bakstelėt? Bandom?
Šventės su nedideliais meškiukais įgyja naujų atspalvių ir skambesio. Net erdvė ir laikas kitaip išsilanksto: vasario septynioliktą Vasario 16-toji nesibaigia. Tądien tik prasideda ilga kelionė didžiąja istorijos upe ir mažųjų šeimyninių pasakojimų, anekdotų, legendų upeliais. Šventė – tarsi starto vėliavėlė, pokalbio pradžia. Kai skirtingi balsai susiraizgo iki dūzgesio, kai įsipina skaitomos knygos, kūrybiniai sumanymai, išvykos. Kur nukeliausime, ką atrasime? Gal savo atkurtą Lietuvos valstybę?
Ar aš skundžiausi, kad gruodį išleista mažai knygų? O! Palyginus su sausiu, gruodis – tikras Krezas! Aš, aišku, suprantu, kad tokį snieguotą mėnesį nebuvo kada nei skaityti, nei knygų leisti. Rytais keliaudami į mokyklą, žvalgydavomės po angelų išgulėtas pakeles. Angelavom, mėtėmės sniegu, lipdėm ir mes. Negi tokie kiaurai permirkę į knygynus ar bibliotekas lįstume? Visgi šen bei ten užsukti ir vieną kitą knygą pamatyti spėjome. Dalinamės sukrapštytais deimančiukais:
Meškiukų bibliotekos lankytojai dažnai domisi, kaip čia nutiko, kad mūsų vaikis iš knygų neišlenda, nuo ryto iki vakaro skaityti pasiryžęs. Tenka man raudonuoti ir prisipažinti, jog aštuntus metus bebaigiantis žmogutis pats tėra įveikęs penketą paveikslėlių knygelių. Nežinau paslapties, kaip greitai išmokyti vaiką skaitymo technikos, galiu papasakoti tik, kaip įvilioti jį į pramanytų istorijų labirintą, kaip išmokyti jį mylėti knygas. Šį būdą žinau ne aš viena – džiaugiuosi, kad bibliotekos lentynose yra kelios knygos, kurių autoriai ne tik pasakoja istorijas, bet ir patyliukais skaitytojams pakiša literatūrinių lobių žemėlapius. Plaukiam? Jo-ho-ho, bičiuliai, ir butelis obuolių sulčių!
Kas leidžia knygas gruodį, bičiuliai? Į kalėdinių dovanų maišą gruodžio knygos šmurkštelėti jau nebespėja, tad nedidelės leidyklos visą tą mėnesį tik prekiauja ir planuoja, ką veiks Vilniaus knygų mugėje. Naujienų lentynoje tylu ir ramu, tik sunkios „Nieko rimto“, „Alma litteros“ / „Šviesos“ ir „Baltų lankų“ girnos tiksliai atmatuoja reikiamą naujų puslapių skaičių. Ai, tiesa, dar yra pavėlavusių į šventinį traukinį...
Ėhė, kokia balta žiema atėjo! Iš mokyklos Meškiukas grįžta šlapias kaip viščiukas: visi kalneliai nučiuožinėti, visos pusnys išgulėtos. O namie laukia knygos knygelės. Ir jums, bičiuliai, parodysiu, ką trečią Advento savaitę bibliotekos meškiukai surinko.
Et, tos lietuviškos žiemos – vos pabąla, tuoj kiaurai permirksta ir visą grožį nusipurto. Bet mes su Meškiuku vis tiek jaučiame, kaip po truputį artėja Kalėdos. Štai jau ir antroji Advento savaitė įpusėjo. Metas parodyti, kas meškiukų bibliotekoje šiuo metu vartoma, skaitoma, meistraujama.
Na, bičiuliai, kuo arčiau Kalėdos, tuo daugiau knygų. Šį mėnesį žiūrinėjau 119 knygų vaikams ar apie vaikus, 56 jums atrinkau, 11 – Meškiukui. Tiesa, mielai pasidėčiau į lentyną ir kokias 5-6 paveikslėlių knygeles, bet laikas pripažinti, kad mūsų bibliotekoje šio žanro gerbėjai lankosi vis rečiau. Meškiukas ir jo bičiuliai užaugo. Aš, aišku, truputį sukčiauju ir vieną kitą paveikslėlių knygą į aukštesnę lentynėlę kilstelėju. Norite sužinoti, kokią? Maloniai prašau skaityti toliau:
Ar gali būti įdomi „įdomioji geografija“ (biologija, fizika, chemija), abejodavau aš vaikystėje. Anuomet dauguma pažintinių knygų vadinosi „įdomiosiomis“, bet visas įdomumas buvo ilgi skaičių stulpeliai, liudijantys „aukščiausius“, „didžiausius“, „giliausius“, „dažniausius“. Gal todėl aš šiandien taip džiaugiuosi Meškiuko pažintinėmis knygelėmis. Jose užtenka skaičių, bet autoriai sau kelia visai kitą užduotį: ne informuoti, o prakalbinti mažąjį skaitytoją, kad jis pats leistųsi į kelionę po naująją žinijos sritį. Kol Meškiukas augo, mes sukaupėme nemažą tokių knygų kolekciją. Ir kaip bebūtų keista, rimčiausias šios kolekcijos knygas išleido labai nerimto pavadinimo leidykla:
Sekmadienį nelauktai netikėtai Kotryna Zylė pakvietė meškiukus į spektaklį „Būtybės“, įkvėptą jos „Didžiosios būtybių knygos“. Oi, kaip mes bėgom, net nesišukavę, pakeliui barstydami šlepetes ir pusryčių trupinius! Juk labai norėjome į šį spektaklį, o bilietai buvo išparduoti.
Spektaklis, bičiuliai, puikus!
skaityti toliau…