Oi, koks tas birželis buvo sausas ir nurudęs. Sodrią žalumą galėjai pamatyti tik knygų puslapiuose. O tų knygų – ir žalių, ir nelabai – buvo išleista visa krūva. Trisdešimt tris atrinkau jums ir dar antra tiek palikau po lentynomis dūlėti.
Valio! Atostogos! Dabar jau tikrai užteks laiko vasaros skaitymo iššūkiui. Jei apie jį dar negirdėjote, kviečiu pasidomėti ir prisijungti – išties linksma! O kad būtų dar linksmiau, aš jums pasiūlysiu visokių šaunių knygų kiekvienai užduočiai. Beje, šiais metais pirmoji užduotis yra skaityti apie Lietuvą ir visokiausius lietuviškus dalykus. Oi, kaip man tai patinka! Jau pernai, kai bibliotekininkės kvietė skaityti lietuvių autorių knygas, aš nutariau, jog tos knygos turi būti nepaprastos – iki gyvuonies lietuviškos, išryškinančios mūsų kultūrinį savitumą. Taigi, tereikia truputį pataisyti bei papildyti andainykštį sąrašą, ir jis vėl pravers renkantis skaitinius.
Mieli bičiuliai, kuo užaugę būsite? Ketvirtoje klasėje aš išdidžiai sakydavau, jog būsiu etnobotanike. O dabar ir mano Meškiukas žolynus knebinėja. Tai bent obuolys nuo obels! Kol vaikis man iš pievos tempia lapus, pasidalinsiu, kokias grožines knygas apie vaistinius augalus mes skaitome.
Lygiai prieš metus su Meškiuku pasiryžome vasaros skaitymo iššūkiui. Tąkart visas ieškojimo ir planavimo azartas teko man, o vaikis ramiai sau pavėsyje mėgavosi geromis knygomis. Šįkart jau jis mane skubina ir žada visus pralenkti, perskaityti daugiausiai, greičiausiai, -ausiai, -ausiai. Tenka raminti ir priminti skaitymo džiaugsmą, lėtą mėgavimąsi istorijomis. Juolab kad ir iššūkis šįkart trumputis: tik penkios knygos per tris mėnesius. Aš jau atrinkau, ką galima būtų perskaityti. O jūs? Prisijungsite?
Mūsų atsakas į iššūkį čia –>
skaityti toliau…Jau žinau! Jau žinau gražiausiai iliustruotą pavasario (o gal ir visų metų) knygą. Gegužės pabaigoje elektroniniuose knygynuose pasirodė Redos Tomingas iliustruota „Hitopadeša“, kur švarkais ir megztiniais pasidabinę gyvūnai klajoja po akmeninį miestą, kad pamokytų tinginius ir nemokšas senovės Indijos princus. Išties, tokia knyga papuoštų biblioteką, tik dar nežinau, ar malonu ją bus skaityti. Teksto dar neregėjau, bet išleidimo aplinkybės kelia įtarimų.
Bičiuliai, ar kauniečiams reikia knygų blusturgio?
Įsivaizduokit: gražią vasaros dieną su vaikais, šunimis ir žiurkėnais galima susirinkti nedidelėje aikštėje, kur šalimais ūkia traukiniai. Vaikai žioplinėja, vartosi pievoje, rausiasi tarp spalvotų knygų. Tėvai šildosi saulutėje, žaidžia šaškėmis ir tingiai varto puslapius. Gražu? Ir jau vyksta, trūksta tik mūsų!
Nenumaniau, nesitikėjau, o mano Meškiukas gimė jau su savo norais, interesais, pomėgiais. Net vardą jis atsinešė pats, nors mes visa gimine ilgai bandėme įsiūlyti jam kokį kitą. Tada aš nedaug žinojau apie vaikus. Vis sukau galvą, kaip mažutį migdyti, maudyti, maitinti, kuo rengti, bet, regis, visada žinojau, ką jam dainuoti ir skaityti. Buvo visiškai aišku, kad reikia eiti į etninius rytmečius, švęsti senąsias šventes, rabaždintis su dvejų metų mažyliu per visą Lietuvą į „Juodaragį“, marginti namus senaisiais raštais. Šiam vaikui tai pritiko, ir nieko negalėjau pakeisti. Tik ne visada rasdavau tokių renginių, žaislų, knygų. Šiandien viskas kitaip:
Bičiuliai, nieko nesuprantu! Kodėl šį pavasarį leidžiama tiek mažai knygų vaikams apie gamtą? Juk tai pats tinkamiausias metas skaityti apie paukščius, varles, gėles, apie sodininkavimą ir žoliavimą. O gal tokios knygos nepaklausios, kad leidyklos traukia kitą kortą? Leidyklos siūlo susirūpinti ir pasvarstyti, ar pasiruošę mūsų pipirai mokyklai, ar per žiemą pramoko skaityti ir skaičiuoti. Gal juos dar šiek tiek palavinti, kol yra laiko? Meškiukų tokie planai neįkvepia. Meškiukai nori įdomių istorijų. Pažvelkime, ar rasime jų mokslingojo balandžio portfelyje:
Bičiuliai, kas bijo varlės? Mažos ir didelės? O kas iš paskos po pievą šokinėja ir ieško užkerėto princo ar princesės? Kas tyrinėja jų būtį? Skaičiuoja, kiek varliukų gyvena tvenkinyje, stebi įspūdingas tuoktuves, bando įsitikinti, kad buožgalviams išties užauga kojytės? Štai Aliona iš vienok.lt ir paklausė, ar yra knygų vaikams apie varlių gyvenimą. Yra, bičiuliai, kurgi nebus – juk tai šaunūs padarai.
Ėhė, baigėsi kovas. O jau toks liesutis, čiuplutis buvo – vos kelias knygeles po pažastimi tepanešė. Nors gal čia aš pavasariop vitaminų pritrūkau ir taip priekabiai skaitinius rinkausi, kad krepšelis liko pustuštis? Visgi kelias įdomesnes knygas radau. Gal ir jums, bičiuliai, patiks? Maloniai prašom lentynėlėje pasirausti:
