Regis man, kad vaikystė ant burtų šmurtų užmaišyta, jais įdaryta ir dar pabarstyta. Gal ne kiekvienam vaikui jų paragauti tenka, bet Idai Mlakar, slovėnų bibliotekininkei ir rašytojai, rodos, vaikystėje stebuklų užteko. Kaip kitaip ji būtų tokį pasakojimą surezgusi: sodrų, raštuotą ir dar su pamušalu. skaityti toliau…
Ne, bičiuliai, toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Kažką tos leidyklos žino apie Lietuvos demografinės padėties pokyčius, kažką įtaria. Kam kitaip jos tiek daug knygelių patiems mažiausiems paskutiniu metu leistų? Ir dar tokiais tiražais: po 5-7 tūkstančius egzempliorių! O paaugliukams knygų rugsėjį išleista – ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum, jei tik nors vieną iš tų knygų skaityti pabaigtum. Deja, paauglių literatūra mūsų kraštuose jau senokai skursta. Štai ir „Metų knygos rinkimuose“ penketukas nesusirinko, et. Bet apskritai rugsėjis buvo derlingas, kviečiu pačius tuo įsitikinti:
Ėhei, kaip šiltai mus pasitiko rugsėjis! Ilgokai pasisvečiavęs, tiesa, apniuko, bet vis tiek neprisipažino esąs rudens vaikas. Tik paskutinę savaitę riedėdama dviratuku į mokyklą, pačiais ausų galiukais pajutau šalnas. Nieko nepadarysi – pajutus neatjusiu, ėmiau dairytis po biblioteką, ką čia rudeniško paskaičius.
Kaip gaila, kad po mūsų biblioteką nelaksto visai nedidukai meškiukai! Regis, leidyklos prisiminė pačius mažiausius skaitytojus ir jau antrą mėnesį daugiausia dėmesio skiria jiems. Tiesą sakant, jei kelių paveikslėlių knygelių nebūčiau atidėjusi vyresniems, tai tie vargšeliai būtų turėję tenkintis vien atlasais, vadovėliais ir rankdarbių idėjomis. O argi taip galima? Nagi, užmeskim akį, ką ten knygynai rugpjūčio soduose pririnko ir rugpjūčio laukuose nupjovė:
Vajė, rugsėjis atlekia kaip greitasis traukinys, ir tėvai vis dažniau apniunka, spėliodami, kaip tam vaikui paaiškinus, ką čia su juo nuveikus ar paskaičius, kad jis užsimanytų į mokyklą, kad būtų jai pasiruošęs ir ten gerai jaustųsi. Gal kur ir yra tokia stebuklinga knyga su atsakymais į visus klausimus, tik aš jos dar neradau. Būsimiems priešmokyklinukams ar pirmokams mielai įteikčiau Oscaro Brenifier paveikslėlių knygelę „Kodėl aš einu į mokyklą?“, bet jos dar niekas lietuviškai neišleido. Ką gi daryti? Pasiraususi bibliotekoje šį bei tą atrinkau ir skubu su jumis pasidalinti.
Šią vasarą mes dažnai vaikštinėjame po pievas, mat mano Meškiukas atrado vaistinių augalų pasaulį. Birželį rašiau, kokios grožinės knygos padėjo jam šį pasaulį pamilti. Deja, tokių knygų vaikams lietuvių kalba radau nedaug. Tad pradėjau žvalgytis po kitų šalių knygynus, juk ką čia reiškia anglų, rusų, vokiečių ar net prancūzų, ispanų, norvegų kalbos. „Google Translate“ visada su mumis! Tiesa, lengviausia susirasti knygų anglų bei rusų kalbomis – šiuos radinius ir noriu jums parodyti. Įdomu? Maloniai prašom.
Braukdamos nuo kaktų prakaitą, knygynų pardavėjos visą mėnesį krovė į stirtas patiems mažiausiems skirtus leidinius. Grožinių tekstų, tiesa, buvo nedaug: „Muzikija“, kaip priklauso, išleido muzikinę pasaką, o „Alma littera“ perleido kartoninę dainelių knygą su garsais „Opa opa opapa“. Mažutėliai mėgsta mokytis, tad jiems dažniau siūlomos įvairios lavinimo ir užduočių knygelės: apie gyvūnus, mašinas, žmonių emocijas, metų laikus, skaičius ar raides. Šįkart pati gražiausia yra interaktyvi knyga „Kas slepiasi miške ir sniege?“ Vos patraukę už kartoninio liežuvėlio, čia galime atskleisti kruopščiai užsimaskavusių gyvūnų paslaptis.
Oi, koks tas birželis buvo sausas ir nurudęs. Sodrią žalumą galėjai pamatyti tik knygų puslapiuose. O tų knygų – ir žalių, ir nelabai – buvo išleista visa krūva. Trisdešimt tris atrinkau jums ir dar antra tiek palikau po lentynomis dūlėti.
Valio! Atostogos! Dabar jau tikrai užteks laiko vasaros skaitymo iššūkiui. Jei apie jį dar negirdėjote, kviečiu pasidomėti ir prisijungti – išties linksma! O kad būtų dar linksmiau, aš jums pasiūlysiu visokių šaunių knygų kiekvienai užduočiai. Beje, šiais metais pirmoji užduotis yra skaityti apie Lietuvą ir visokiausius lietuviškus dalykus. Oi, kaip man tai patinka! Jau pernai, kai bibliotekininkės kvietė skaityti lietuvių autorių knygas, aš nutariau, jog tos knygos turi būti nepaprastos – iki gyvuonies lietuviškos, išryškinančios mūsų kultūrinį savitumą. Taigi, tereikia truputį pataisyti bei papildyti andainykštį sąrašą, ir jis vėl pravers renkantis skaitinius.
Mieli bičiuliai, kuo užaugę būsite? Ketvirtoje klasėje aš išdidžiai sakydavau, jog būsiu etnobotanike. O dabar ir mano Meškiukas žolynus knebinėja. Tai bent obuolys nuo obels! Kol vaikis man iš pievos tempia lapus, pasidalinsiu, kokias grožines knygas apie vaistinius augalus mes skaitome.
