Kaip žinia, mažylių mamos ir tėčiai neatostogauja: visą vasarą gano savo pipiriukus, valo košę nuo lubų ir, aišku, skaito atžaloms pačias įdomiausias istorijas. Gal todėl net ir per pačias saldžiausias atostogas leidyklos giliai neįminga. Jei augesniems nieko neišleidžia, tai mažiausiems vis ką nors pasiūlo. O kaip kitaip? Žiū, jau po poros mėnesių šie bus išaugę gerą ketvirtadalį leidyklos asortimento! Norite pasižiūrėti, kokių naujienų liepa prikepė šiems nenuoramoms? O vyresniems? Neriam?

skaityti toliau…

Dar pamenate birželį, bičiuliai? O jau kaitrus buvo! Matyt, net knygos, vasnodamos lapais, išskrido į miškus atsivėsinti. Nedaug jų leidyklos sugaudė, o ir sugaudytos vis daugiau apie miškus, pievas, žvėris ar bent varles pasakojo. Taip ir praleidom liepą – skaitydami apie tai, kaip medžiai draugauja ir pykstasi, kaip perspėja apie pavojų ir rūpinasi mažyliais. Būtume greitai skaitinių pritrūkę, bet knygynus bei bibliotekas galų gale pasiekė ir kelios anksčiau išleistos, tik kažkur klaidžiojusios knygos. Kviečiu pasižiūrėti ir išsirinkti, mat nors negausus vasaros derlius, bet tokių deimančiukų pridygo, kokių ruduo nė nesapnavo!

skaityti toliau…

Atėjo ruduo, ir meškiukų biblioteka vėl prisipildė šnaresių ir šiugždesių. Stumdomos lentynos, dėliojamos knygos, pakuojamos iš bukinistų atkeliavusios dėžės. Kaip to pasiilgau, bičiuliai! Paklausite, ką gi meškiukai veikė visą vasarą? Ogi darbavosi sudarinėdami vieną knygelę. Tai buvo įdomu, pamokoma, siaubinga! Pirmą kartą mėgindama sustyguoti knygos gimimą, padariau visas įmanomas klaidas (ir kelias neįmanomas). Jau maniau, nuo šiol būsiu be galo atlaidi knygų kokybei, bet nieko panašaus. Atvirkščiai – pamojuokite įtūžusiai meškiukų ganytojai, kuri dar griežčiau reikalaus gerų skaitinių! O jei neišgąsdinau, pažarstykime kartu per vasarą knygynuose užderėjusį derlių. Ir išsirinkime pačius geriausius skaitinius.

skaityti toliau…

Sukaito, išdžiuvo balandis, ir knygų upelis išseko – nė trisdešimties gražių knygelių gegužei neatplukdė. O ir tos pačios – vis daugiau perleistos, pakartotos, gal tik truputėlį atnaujintos. Kita vertus, keli perleidimai buvo laukiami net patrepsint. Jau kelis mėnesius mažųjų skaitytojų mamos klausinėjo, ar pagaliau atšliaužė naujas nuostabiojo Erico Carle'o „Labai alkano vikšrelio“ („Alma littera“) tiražas. Nenuostabu – tai viena iš geriausių knygų patiems mažiausiems skaitytojams, be to, apie vikšrelius ir drugelius. Koks gi pavasaris be jų?!

skaityti toliau…

Oi, kaip norime margučius dažyti, daužyti, ridenti ir dovanoti! Bet, va, ligos į biblioteką įsisuko – nėr jėgų šventei ruoštis. Į patalus kamputyje įsirausiam, priegalviais apsikaišome ir skaitome visą dieną, o kartais ir visą naktį, kai per daug skauda užmigti. Po truputį į skaitinius įsipina velykinės temos. Atsimenat, kiek mes knygų šiai šventei prieš porą metų susikrovėme? Nuo to laiko jų dar padaugėjo. Norite žvilgtelėti?

skaityti toliau…

Knygų pasaulis banguoja kaip jūra. Ar nepasitaiko, kad džiugiai nustembat, kai vos ne visos stambesnės leidyklos visai nesitarusios ima ir pasigauna tą patį ritmą – tuo pat metu išleidžia po kelias paveikslėlių knygeles? Arba pažintines knygas vyresniesiems paaugliams? Pasakojimus apie tolimus kraštus ar technikos naujoves pradinukams? Šį kartą šventė atėjo į jaunesniųjų paauglių lentynas. Malonėkite apsižvalgyti.

skaityti toliau…

Yra tokių nepagaunamų knygų – jei vaikų literatūra ypatingai nesidomi, niekada jų nesutiksi: nei knygynuose pamatysi, nei tėvams skirtuose leidiniuose apie jas perskaitysi. O jei kur viena ausimi ir nugirdai, tai vis tiek, žiū, nerasi kur pavartyti. Tokios paslaptingos yra labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ leidžiamos knygos.

Bibliotekininkės mane užjuoks – girdi, tų knygų tiražai tokie, kad nepastebėti jų neįmanoma. Bet juk Fondo leidybos bei platinimo politika unikali! Taip ir gaunasi, kad teoriškai Fondo naujienomis bibliotekos ir mokyklos tiesiog užverčiamos. Praktiškai – su šiomis knygomis susipažinsite tik jei aiškiai žinosite, kur, kada ir ko ieškoti.

skaityti toliau…

Pats trumpiausias mėnuo tradiciškai atneša patį gausiausią knygų derlių – prieš Vilniaus knygų mugę leidyklos išsišluoja visus pašalius, iškrapšto atokiausius užkaborius kompiuteryje ir nulipdo daugybę pagrandukų. Šįkart pagrandukai išsilakstė nesurašyti į meškiukų katalogą, mat pats pagrindinis Meškiukas tą savaitgalį užsimanė aplankyti „Lego namą“ Danijoje, o iš ten „Litexpo“ stendų nematyti. Surinkau tik tai, ką pavargusios leidyklos spėjo po šventės į knygynus nugabenti. Jei skaitėte mano patarimus besiruošiantiems į Mugę, skambių naujienų neišvysite, bet šį bei tą pridūriau, patikslinau, kainas surašiau. Maloniai kviečiu skaitinius rinktis ir skaitymu džiaugtis!

skaityti toliau…

Kinkom, supam, deginam? Miestas jau atšventė Užgavėnes, nors iki jų dar kelios dienos – yra laiko prisėsti, paskaityti, savąją šventę sustyguoti. Juk Užgavėnės – ne tik karnavalas, kapela ir blynai. Tai truputį baugi, archajiška šventė. Kaip vaikams apie ją papasakoti? Gal knygos padės?

skaityti toliau…

Meškiukų bibliotekoje nuolatos žaidžiama žodžiu. Regis, niekas tyčia tų žaidimų negalvoja, jie patys užgimsta ir krebžda pakampėmis. Štai neseniai Meškiukas paskyrė vieną sąsiuvinį eilėraščiams, rašo pats ir laksto iš paskos, kai mes pamirštame įrašyti savo tekstus. Jam patinka kurti mįsles, kryžiažodžius, istorijas. Aišku, jos turi būti sudėtos į knygas. Ir kad tos knygos būtų tikrų tikriausios: su viršeliu ir nugarėle, su nurodytu autoriumi ir pavadinimu. Anotacijos, mama, nepamiršk!

Užgavėnėms artėjant, noriu pakviesti jus į mūsų kūrybinę virtuvę bei pasidalinti Meškiuko knygele apie dingusius blynus ir tikrą vagį. Man ji labai patinka!

skaityti toliau…