Vakar iš paštomato parsinešiau labai svarbią knygą. Labai, labai svarbią! Mat su ja mes lauksime Kalėdų. Jei meškiukų bibliotekoje lankotės jau nuo senų laikų, pamenate, kad mes kasmet džiaugiamės Advento skaitiniais. Pernai aš ir jums mėginau mūsų adventines lentynas parodyti bei rūpesčiais pasidalinti. Kokiais rūpesčiais? skaityti toliau…
Kol Kalėdų seneliai nepasileido į parduotuves ir knygynus, kol mamos ir tėčiai neužsakė dovanų, leidyklos skuba parodyti šventines snieguotas, egliuotas ir kalėdųseneliuotas naujienas. Tiesa, tokios naujienos retai kam rūpi po švenčių, tad knygynų lentynas papildo ir universalesni leidiniai, kurie ir po eglute gražiai atrodys, ir po švenčių dulkių nerinks. Man net akys apraibo, kol mėginau aprėpti, suskaičiuoti visus tuos lobius. Paskaičiuokime drauge:
Vos užgimusi pasuki myriop. Nelengva su tuo susitaikyti, tenka ilgai pratintis prie tos minties – lyg prieš nerdama kištum pirštus į šaltą vandenį (ir neištvėrusi pasuktum į krantą). Gal todėl klasikinėje vaikų literatūroje tiek mirties? Ir gal todėl nepakeliama sunkenybe ir graudumu persunkti Biliūno ir Vienuolio, Lazdynų Pelėdos ir Šatrijos Raganos tomeliai šiandien džiūsta nejudinami atokiose bibliotekų lentynose? skaityti toliau…
Nepaisydamos smagiai žengiančio per mūsų kraštus rudens, leidyklos į knygynus neša ryškias, saulėtas, žydinčias ir žaliuojančias knygas. Taip linksma vienoje lentynoje matyti ir vyšnių žiedlapius, ir prisirpusias mėlynes, ir Kalėdų vainiką. Viskas susimaišė, susiraizgė, susipainiojo, tad paganykime akis. Juolab kad yra kur jas ganyti: praėjusį mėnesį daugiausia išleista knygų mažyliams ir šiek tiek paaugusiems vaikams. Knygų, kur iliustracijos groja pagrindiniu smuiku, o teksto kartais net nėra. Kita vertus, paauglių literatūra visada laimi puslapių skaičiumi, ir bent jau jaunesnieji paaugliai tikrai ras ką paskaityti.
Pasiilgau įdomesnių knygų per vasarą. Bet kai namie lentynos lūžta, o taupyklėse vėjai švilpauja, imi vertinti atokvėpį nuo karštligiško knyginėjimo. Vis tiek jis toks trumpas – prieš rugsėjį leidyklos pabėrė naujienų ir augesniems, ir dar paaugusiems skaitytojams. Teko papildyti savo norų sąrašą daugiau nei tuzinu knygų: ir seniai lauktų, ir netikėtai užklupusių. Kviečiu kartu jas suskaičiuoti.
Kaip žinia, mažylių mamos ir tėčiai neatostogauja: visą vasarą gano savo pipiriukus, valo košę nuo lubų ir, aišku, skaito atžaloms pačias įdomiausias istorijas. Gal todėl net ir per pačias saldžiausias atostogas leidyklos giliai neįminga. Jei augesniems nieko neišleidžia, tai mažiausiems vis ką nors pasiūlo. O kaip kitaip? Žiū, jau po poros mėnesių šie bus išaugę gerą ketvirtadalį leidyklos asortimento! Norite pasižiūrėti, kokių naujienų liepa prikepė šiems nenuoramoms? O vyresniems? Neriam?
Dar pamenate birželį, bičiuliai? O jau kaitrus buvo! Matyt, net knygos, vasnodamos lapais, išskrido į miškus atsivėsinti. Nedaug jų leidyklos sugaudė, o ir sugaudytos vis daugiau apie miškus, pievas, žvėris ar bent varles pasakojo. Taip ir praleidom liepą – skaitydami apie tai, kaip medžiai draugauja ir pykstasi, kaip perspėja apie pavojų ir rūpinasi mažyliais. Būtume greitai skaitinių pritrūkę, bet knygynus bei bibliotekas galų gale pasiekė ir kelios anksčiau išleistos, tik kažkur klaidžiojusios knygos. Kviečiu pasižiūrėti ir išsirinkti, mat nors negausus vasaros derlius, bet tokių deimančiukų pridygo, kokių ruduo nė nesapnavo!
Atėjo ruduo, ir meškiukų biblioteka vėl prisipildė šnaresių ir šiugždesių. Stumdomos lentynos, dėliojamos knygos, pakuojamos iš bukinistų atkeliavusios dėžės. Kaip to pasiilgau, bičiuliai! Paklausite, ką gi meškiukai veikė visą vasarą? Ogi darbavosi sudarinėdami vieną knygelę. Tai buvo įdomu, pamokoma, siaubinga! Pirmą kartą mėgindama sustyguoti knygos gimimą, padariau visas įmanomas klaidas (ir kelias neįmanomas). Jau maniau, nuo šiol būsiu be galo atlaidi knygų kokybei, bet nieko panašaus. Atvirkščiai – pamojuokite įtūžusiai meškiukų ganytojai, kuri dar griežčiau reikalaus gerų skaitinių! O jei neišgąsdinau, pažarstykime kartu per vasarą knygynuose užderėjusį derlių. Ir išsirinkime pačius geriausius skaitinius.
Sukaito, išdžiuvo balandis, ir knygų upelis išseko – nė trisdešimties gražių knygelių gegužei neatplukdė. O ir tos pačios – vis daugiau perleistos, pakartotos, gal tik truputėlį atnaujintos. Kita vertus, keli perleidimai buvo laukiami net patrepsint. Jau kelis mėnesius mažųjų skaitytojų mamos klausinėjo, ar pagaliau atšliaužė naujas nuostabiojo Erico Carle'o „Labai alkano vikšrelio“ („Alma littera“) tiražas. Nenuostabu – tai viena iš geriausių knygų patiems mažiausiems skaitytojams, be to, apie vikšrelius ir drugelius. Koks gi pavasaris be jų?!
Oi, kaip norime margučius dažyti, daužyti, ridenti ir dovanoti! Bet, va, ligos į biblioteką įsisuko – nėr jėgų šventei ruoštis. Į patalus kamputyje įsirausiam, priegalviais apsikaišome ir skaitome visą dieną, o kartais ir visą naktį, kai per daug skauda užmigti. Po truputį į skaitinius įsipina velykinės temos. Atsimenat, kiek mes knygų šiai šventei prieš porą metų susikrovėme? Nuo to laiko jų dar padaugėjo. Norite žvilgtelėti?
