Drakonai, mėlynas kraujas ir ilgaamžiškumo paslaptys Galapaguose
Pamenate vasaros skaitymo iššūkį, bičiuliai? Tada mes su Meškiuku nesugebėjome paskubomis rasti išties įdomios neskaitytos knygelės apie egzotiškus kraštus. Nuo to laiko knygynuose pirmiausia ieškome ko nors apie tolimas šalis bei nematytus gyvūnus. Ir aptinkame visokiausių stebuklų. Štai lapkričio pabaigoje pasirodė Ritos Šemelytės ir Vytauto Brazausko knyga „Bubio nuotykiai Galapaguose“. Apie šią knygelę bei susitikimą su jos autore šiandieną ir norėčiau papasakoti.
- Rita Šemelytė, Vytautas Brazauskas. Bubio nuotykiai Galapaguose. Dail. Živilė Šimėnienė. Kelionių namai, 2017. 80 psl.
Rita Šemelytė ir Vytautas Brazauskas – ne geografai, ne biologai, net ne mokytojai. Jie – tiesiog keliautojai, tik labai smalsūs. Tad jų sukurtas personažas – mėlynkojis padūkėlis Bubis šuoliuoja ne vien iš salos į salą, bet ir iš vieno šimtmečio į kitą. Paukštelio Bubio istorija įrėmina informacinius straipsnelius, o viskas kartu virsta gana rimta, įtraukiančia pamoka apie didžiuosius geografinius atradimus, Darviną ir jo evoliucijos teoriją, piratus ir negyvenamas salas, egzotišką Galapagų gyvūniją ir gamtosaugą. Na, o paskutiniuose puslapiuose nenuorama paukštis pasiekia net Pietų Ameriką, kur sužino apie konkistą, apie inkų tragediją, susipažįsta su skirtingomis šio žemyno kultūromis, truputį pabūna pranašu ir įamžinamas Naskos dykumos piešiniuose.
Meškiuką toks kokteilis užbūrė. Jis labai noriai skaitė knygą, piešė ugnikalnius ir plaukė į Galapagus mūsų sofos laivu. O snieguotą šeštadienį, sausio dvidešimtą, mes keliavome į galeriją „Nyčės ūsai“ aplankyti Bubio kūrėjos. Rašytoja iš salų atsivežė ne tik knygos idėją, bet ir galybę filmuotos medžiagos.
Meškiukas net išsižiojęs stebėjo krypuojančias iguanas, grakščius vėžlių padukus ir įžūlius ruonius. Įdomu buvo pasiklausyti ir pasižiūrėti. Gaila, kad vaikų buvo nedaug. Bet jei nespėjote susitikti su Rita Šemelyte tądien, bičiuliai, nenusiminkite. Netrukus panaši popietė vyks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Tiesa, nepažadu, kad bibliotekoje jus vaišins kakava su zefyriukais ir pakvies dėlioti Galapagų žemėlapį ar dalyvauti viktorinoje. Šias pramogas sumanė „Nyčės ūsų“ šeimininkė, kuri žada nepasiduoti ir ką tik pradėtus organizuoti šeimadienius paversti tradiciniu renginiu. Tad jei jūs iš Kauno, bičiuliai, kviečiu sekti galerijos naujienas. Ir gal susitiksime kitą savaitgalį? Nes mums ten patiko.
Aišku, Meškiukui labiausiai patiko, kad jis galėjo paklausinėti tikrą gyvą rašytoją. Juk buvo visiškai nesuprantama, kaip žmogus gali susišnekėti su mėlynkoju padūkėliu. Ir truputį neramu, ar nesušals Bubis, jei namo visgi skris pro Antarktidą. O kas nutiko į drakoną panašiai jūrinei iguanai Magdalenai ir senoliui vėžliui Palemonui?
Žodžiu, ne taip paprasta susigaudyti Galapagų dramose. Bet ne todėl, kad maži meškiukai būtų nors žodį pro ausis praleidę, tiesiog knygelė ne tokia paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Teisingas išvadas padaryti nelengva. Štai viena viktorinos akimirka:
Vėdėja:
– Ką Galapaguose nuveikė Čarlzas Darvinas?
Meškiukas:
– Kikilius gaudė?
Oi, aš taip didžiuojuosi savo vaikiu! Tegu jo išvados kartais paradoksalios, bet jis puikiai prisiminė Galapagų istoriją ir net laimėjo knygą, kurią kilniaširdiškai perleido dėl pralaimėjimo apsiašarojusiai varžovei. Tikiuosi, jai patiks. Svarbiausia nepasiduoti pirmuose puslapiuose. Nors Meškiukas labai noriai klausėsi Bubio istorijų, bet vėliau prisipažino, kad knygos pradžia jam pasirodė „sausa“, ir tik vėliau „kaip reikiant įmirko“. Išties, pasakojimas sudėliotas netolygiai. Ilgoje įžangoje mažoka įvykių ar spalvingų detalių, nors Bubio senelio biblioteka medyje paliko įspūdį mums abiems.
O štai, kai scenoje pasirodė piratai... Ech, bičiuliai, tada prasidėjo tokie fejerverkai! Ir jau vietomis sunku buvo susigaudyti, kokiuose amžiuose ir kokiuose vandenyse šėlsta tas paukštis. Knygos pabaigoje aš ir pati pasimečiau. Nebesuvokiau, kodėl Bubis neturi žalio supratimo apie Maču Pikču ar Titikaką, bet žino Takvilės salą ir Tihuanako istoriją. Atrodė, kad autoriai paskubėjo ir pabėrė visus sumanytus epizodus, nebesistengdami jų sujungti į vieną pasakojimą. Gaila, nes knygelė galėjo būti dar geresnė. O dėmesio vertų pažintinių grožinių knygelių taip maža!
Bet žinote ką, bičiuliai? Net jei ne viskas šioje istorijoje tobula, mes tikrai laukiame naujų Bubio nuotykių. Sako, jis visgi pasiekė Antarktidą ir turi ką papasakoti. O Rita Šemelytė su Vytautu Brazausku jam padės, mat irgi ten lankėsi.
Įdomu, o dailininkė Živilė Šimėnienė keliavo Bubio takais? Ji nesistengė Galapagų gyventojų pavaizduoti labai tikroviškai, bet jos sukurti ilgakojai ruoniai bei spalvoti vėžliai atrodo šauniai. O štai visai tikroviškai išsprogusios padūkėlio akys mane iš pradžių baidė, kol tų paukščių nepamačiau nuotraukose. Ėhė, sunkus iliustratorės darbas!
Žodžiu, nors Šimėnienės piešiniai ir nėra man labai artimi, bet knygelei tinka ir Meškiukui patinka. Gaila tik, kad Pietų Amerika liko nuskriausta – paskutiniai skyreliai ne tik fragmentiškai surašyti, juose ir didesnių, viso puslapio iliustracijų nėra. Gal iš tiesų visi labai skubėjo knygą užbaigti?
Kaip ten bebūtų, knygelė graži, jos apdarai tvarkingi ir dailūs: švarios iliustracijų spalvos, baltutėlis nepermatomas popierius, erdvios (gal net platokos) paraštės ir padidintas šriftas, kietas celofanuotas viršelis ir tvirtai susiūtas blokas su priderintais kaptalais. Džiugu, kad pirmas „Kelionių namų“ leidybinis blynas neprisvilo, ir knygą augesniems meškiukams malonu į rankas paimti bei patogu skaityti.
Skaitysit, bičiuliai? Perskaitę ateikite pas mus bubių žaisti! Nes jie dabar mums taip rūpi, taip rūpi. Ir nors anksčiau apie tokius paukščius nieko negirdėjome, dabar juos sutinkame visur! Jie tupinėja mėgstamiausiuose mūsų atlasuose, atvirukuose, gražiausiose erdvinėse knygose. Pažvelkite, ką maloni „Roto“ knygyno pardavėja Meškiukui ką tik padovanojo:
- Jane R. McCauley. Gyvūnų elgesys: Nacionalinės geografijos draugijos žaidimų knyga. Dail. John Strejan, James Roger Diaz. Vert. Audronė Tupikina. Alma littera, 2001. 16 psl.
Mėlynkojai padūkėliai čia plasnoja ir trepinėja, vos patempti už rankenėlės. Ir mes iš paskos.
Žodžiu, maloniai kviečiame kartu skaityti ir skraidyti!
