Visą vasarą Meškiukas skaitė ir reikalavo dar knygų, dar daugiau knygų! Nuotykių, neregėtų fantastinių pasaulių, dramatiškų posūkių! Ir, žinoma, kalbančių katinų. Jam pasisekė – rugpjūtį galėjo mėgautis puikiomis naujomis knygomis. Nors leidyklos buvo dosniausios mažiausiems skaitytojams, bet ir ūgtelėję vaikai nebuvo nuskriausti. Štai, žvilgtelėkime:
Liepa liepsnoja drakonais ir murkia katinėliais. Didelių naujienų leidyklos vasarą neskuba rodyti, bet mielai papildo knygynų lentynas naujai perleistomis senomis geromis knygomis arba bent jau paleidžia į pasaulį papildomus paklausiausių knygų tiražus. Be skaitinių neliksime, bičiuliai! Na, o jei nerasime ko paskaityti, tai bent galėsime pasigrožėti naujais pažįstamų knygų viršeliais. Galų gale nėra kur skubėti – mūsų laukia dar pusantro mėnesio vasaros linksmybių, kai mažieji meškiukai daugiau laiko leidžia turkšdamiesi balose nei smaksodami bibliotekos tyloje.
Ką švęsite, bičiuliai? Jonines, Rasas ar Kupolę? Ar deginsite laužus, naktinėsite papartynuose, maudysitės ryto rasoje? Ir svarbiausia – ar skaitysite vaikams knygas apie šią šventę? O jų esama – ir pažintinių, ir grožinių, kur skraido raganos ir šmirinėja nykštukai, riaumoja slibinai ar šoka laumės.
Regis, birželio vėjai tuoj nušluos visus rūpesčius. Virusai pasimirš lyg nebuvę, bet ar dėl to užmesime knygas? Žinoma, ne! Skaitysime ir naujų ieškosime. Nors baiminausi, kad po karantino ne visos leidyklos ir knygynai sugebės atsitiesti, kol kas skaitytojai skaudžių pasekmių nepajuto. Knygos laiku sudygsta, laiku ir pražysta. Pernai ar užpernai tokiu metu jų ne ką daugiau užderėjo. Tiesą sakant, jei priskaičiuosime knygiukus, tai šių metų birželio kraitė bus net dvigubai pilnesnė. Bet kas tie knygiukai ir kokiais skaitiniais pradėsime vasarą?
Ėhei, šiurpusis karantinas atleido gniaužtus, knygynai ir bibliotekos mūsų kraštuose atvėrė duris, tad ir meškiukai jau gali bruzdėti, atradimais dalintis. Dar daugiau – regis, rekomendacijos dabar ypač reikalingos, mat dažnoje šeimoje požiūris į namų bibliotekas bei skaitymą kiek pasikeitė. Ir kaip nepasikeis, jei dienų dienas teko tupėti užsidarius, o naujų knygų nei iš bibliotekų, nei iš bičiulių pasiskolinti nevalia. Nenuostabu, kad knygų ir stalo žaidimų pardavimai karantino metu augo net ir tada, kai gyvai tokių pirkinių išsirinkti negalėjome. Žodžiu, meškiukų biblioteka atgaivina „Naujų knygų“ rubriką ir ne tik pasidalins mėnesio naujienomis, bet ir...
Kokia nerimastinga buvo kovo pabaiga, kokie pasimetę pasitikome balandį! Ieškojome nusiraminimo bendruose žaidimuose ir knygose. Meškiukas pamėgo maginę fantastiką, visus tuos pasaulius, kuriuose gali pasislėpti nuo sukrėtimų, įvykių, kurių negali pakeisti, nuo baimių. Ir netikėtai mūsų milžiniška namų biblioteka pasirodė per skurdi. Sukrutome ieškoti naujienų, o jų – jau tradiciškai – kovą būna taip maža. Visgi, šį tą radome ir lentynas papildėme.
Kiek Lietuvų žino jūsų meškiukai? Kiek pamato, žingsniuodami metų ratu nuo vieno Lietuvos gimtadienio prie kito? Kol manasis mažylis buvo visai pipiras, didžioji Lietuvos šventė jam buvo Valstybės diena liepos šeštą. Tądien jis puošdavosi karūna ir susisupęs į „šermuonėlių“ mantiją klausydavosi istorijų apie Mindaugą, kunigaikščius, pilis ir, žinoma, apie slibinus bei žynius. Kai Meškiukas truputį ūgtelėjo, ūgtelėjo ir jo Lietuva. Šnekėjomės, kur dingo pradingo pasakų laikai, kur prasmego pilys, kokiame kalne miega drąsieji vyčiai – kaip buvo prarasta valstybė ir vėl atkurta po daugelio metų. Tuokart svarbiausia švente tapo Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario šešioliktą. Na, o dabar?
Toks jau Vilniaus knygų mugės dėsnis, kad kone pusė visų metų knygų naujienų pasirodo vasarį. Neretai į leidyklų stendus tos šviežiais dažais garuojančios naujienos vežamos tiesiai iš spaustuvių, o knygynus pasiekia tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Mums su Meškiuku išties pasisekė, kad prieš užklumpant pandemijai spėjome Mugėje prisirinkti skaitinių nieko neužkrėsdami bei neužsikrėsdami. O jei jūs, bičiuliai, tokią progą praleidote, aš jums surašiau, ko verta knygynuose paieškoti.
Grįžome su Meškiuku iš Vilniaus knygų mugės, sužaidėme partiją „Dungeons & Dragons“ ir susimąstėme: visi padorūs drakonai savo lobiais didžiuojasi, kuo mes prastesni? Tuoj perrinksim, parodysim, pasidžiaugsim, su jumis, bičiuliai, pasidalinsime.
Prisipažinsiu, mudu su Meškiuku – siaubingi namisėdos. Triukšminga Užgavėnių šventė kokiose Rumšiškėse mus gąsdina. Geriau pamažėliais apdaliname blynais kaimynus ir kieme sukūrename kukurdvelkio dydžio Morę. O panorę draugijos, prisėdam prie kokios vietos bendruomenės lauželio. Bet Užgavėnės namie irgi gali būti linksmos. Kol Meškiukas nelankė mokyklos, mes visokių dyvų prasimanydavome – galime ir su jumis pasidalinti. Maloniai prašom paskaityti ir permanyti.
